Reikia suvokti, kad u\u017e savo sveikat\u0105 atsakome tik mes patys.<\/i><\/p>\n
Gamtos d\u0117sniams valdant \u017emogus ateina \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f – gimsta, pab\u016bna jame ir i\u0161 jo i\u0161eina \u2013 mir\u0161ta. Visas gyvenimas, anot\u00a0sveikos gyvensenos<\/a> <\/strong>\u0161alininko Vyd\u016bno, vyksta pagal gamtos d\u0117snius. Prie\u0161taraudamas jiems \u017emogus ken\u010dia skausm\u0105, suserga. Gamtos d\u0117sniai visk\u0105 daro, kad \u017emogus i\u0161likt\u0173 sveikas, tereikia jiems nenusi\u017eengti. Pasteb\u0117ta, kad gyv\u016bnai paprastai yra sveiki, jeigu jie gyvena vieni gamtoje, toli nuo \u017emogaus, o naminiai gyvuliai ir pauk\u0161\u010diai daug da\u017eniau negaluoja. Pavyzd\u017eiui, penima kiaul\u0117 \u2013 \u00a0serga nutukimo liga. Ta\u010diau niekas tiek daug pasaulyje neserga, kaip \u017emon\u0117s, tod\u0117l, kad \u017emon\u0117s, negyvena pagal gamtos d\u0117snius, jie visomis j\u0117gomis stengiasi juos aplenkti. \u017dmon\u0117s nori veikti protu, ta\u010diau neatsisako geism\u0173, o geismai yra k\u016bno \u017euvimo prie\u017eastis. K\u016bnas yra skirtas tarnauti \u017emogui, ra\u0161\u0117 Vyd\u016bnas, per j\u012f rei\u0161kiasi dvasia, visas poj\u016b\u010di\u0173 pasaulis ir k\u016bno negalavimai yra \u012frodymas, kad \u017emogus jo nepri\u017ei\u016br\u0117jo.<\/p>\n Pa\u017evelkime \u012f \u017emones, jie nuolat b\u0117ga, skuba apimti sav\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, ir jie mano, kad jeigu jau kart\u0105 gyvena, tai turi pasiekti visa ko geid\u017eia \u2013 \u00a0turt\u0173, malonumo, \u0161lov\u0117s. Taigi, jie semia ir semia, ir vien\u0105 dien\u0105 pasijunta tokie i\u0161sek\u0119, jog nemalon\u016bs pasidaro nei turtai nei garb\u0117, nes j\u0117gos jau b\u016bna i\u0161eikvotos jiems \u012fsigyti. Ir tada, \u017emon\u0117s pradeda ie\u0161koti \u012fvairiausi\u0173 b\u016bd\u0173, kaip tas prarastas j\u0117gas atgauti.<\/p>\n Ie\u0161kodama universali\u0173 priemoni\u0173 nuo vis\u0173 k\u016bno negali\u0173, \u017emonija i\u0161band\u0117 ne vien\u0105 panac\u0117j\u0105 ne vienus ,,madingus vaistus\u201d. Sukurta daugyb\u0117 sveikatos ,,atstatymo\u201d teorij\u0173, ta\u010diau eiline sensacija kaskart tenka nusivilti, nes de\u0161imtme\u010diais alintas organizmas nesugeba visi\u0161kai atsistatyti. Yra geras posakis \u2013 \u00a0,,\u0160varu ne ten kur \u0161luoja, bet ten, kur ne\u0161iuk\u0161lina”.<\/p>\n Anot Pasaulin\u0117s sveikatos organizacijos pagrindiniai sveikatos determinantai yra mityba, fizinis aktyvumas, \u017ealingi \u012fpro\u010diai bei stresas.<\/p>\n Mokslininkai pataria ne tik, \u2018\u2018ne\u0161iuk\u0161linti organizmo\u201d nesveiku, gausiai vartojamu maistu ar \u017ealingais \u012fpro\u010diais, bet nuo jaunyst\u0117s kaupti sveikatos rezerv\u0105, tai yra didinti gyvybi\u0161kai svarbi\u0173 organ\u0173 rezervines galimybes (didinti \u0161irdies raumens galingum\u0105, plau\u010di\u0173 t\u016br\u012f, raumenin\u0119 mas\u0119, kapiliar\u0173 tank\u012f ir kt<\/i>.). O visa tai pasiekti galime reguliariai atlikdami fizinius pratimus.<\/p>\n