{"id":66439,"date":"2021-04-30T05:16:47","date_gmt":"2021-04-30T07:16:47","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=66439\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-05-03T06:16:55","modified_gmt":"2021-05-03T08:16:55","slug":"vaiku-viduriavimas-priezastys-klinika-diagnostika-ir-prevencija","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/vaiku-viduriavimas-priezastys-klinika-diagnostika-ir-prevencija\/66439\/","title":{"rendered":"Vaik\u0173 viduriavimas: prie\u017eastys, klinika, diagnostika ir prevencija"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Viduriavimas ir v\u0117mimas&nbsp;\u2013 tai simptomai, kuriuos gali sukelti daugyb\u0117 \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Da\u017eniausios virusin\u0117s \u017earnyno infekcijos yra rotavirus\u0173, noravirus\u0173, adenovirus\u0173 sukeltos infekcijos, kurioms b\u016bdingas viduriavimas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ruden\u012f, \u017eiem\u0105, ankstyv\u0105 pavasar\u012f vaikams labai padid\u0117ja rizika sirgti \u016bmin\u0117mis infekcin\u0117mis ligomis. Vaikai did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f dienos praleid\u017eia u\u017edarose patalpose, dideliuose kolektyvuose. Esant \u0161altesniems orams, pada\u017en\u0117ja sergamumas virusin\u0117mis vir\u0161kinimo trakto ligomis, ypa\u010d rotavirusin\u0117mis infekcijomis. Nors da\u017eniausiai \u016bminio gastroenterito eiga yra lengva, \u0161i liga i\u0161lieka pagrindine vaik\u0173 sergamumo ir mirtingumo pasaulyje prie\u017eastimi jaunesniems kaip 5 met\u0173 vaikams (iki 520&nbsp;t\u016bkst. mir\u010di\u0173 atvej\u0173 kasmet)&nbsp;[1]. Virusin\u0117s infekcijos i\u0161lieka pagrindine \u016bminio gastroenterito i\u0161sivystymo prie\u017eastimi. Kai kuriose \u0161alyse ir \u017earnyno bakterin\u0117s infekcijos b\u016bna da\u017ena viduriavimo prie\u017eastis. \u016aminis viduriavimas apibr\u0117\u017eiamas kaip staigus tu\u0161tinimasis daugiau kaip 3 kartus per dien\u0105 ir ne ilgiau kaip 14 dien\u0173. L\u0117tinis arba i\u0161liekantis viduriavimas yra epizodas, trunkantis ilgiau kaip 14 dien\u0173. \u0160is skirtumas turi \u012ftakos ne tik ligos klasifikavimui ir epidemiologiniams tyrimams, bet ir praktiniam supratimui&nbsp;[1, 2].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Etiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Viduriavim\u0105 sukelia daugyb\u0117 etiologini\u0173 veiksni\u0173, \u012fskaitant virusus, bakterijas ir parazitus plonajame ir&nbsp;\/&nbsp;ar storajame \u017earnyne. Bakterinis enteritas labai da\u017enas \u0161alyse, kuriose \u017emon\u0117s gauna ma\u017eas arba vidutines pajamas. Neseniai atliktu moksliniu tyrimu \u012frodyta, kad da\u017eniausia viduriavimo prie\u017eastis iki vakcinacijos nuo rotaviruso \u012fdiegim\u0105 Afrikos ir Azijos \u0161alyse buvo rotavirusai, <em>Cryptosporiudium<\/em>,<em> Shigella<\/em>. Ta\u010diau yra daugyb\u0117 kit\u0173 sutrikim\u0173, galin\u010di\u0173 sukelti viduriavim\u0105, \u012fskaitant \u012fvairias enteropatijas, malabsorbcijos sindrom\u0105 [1, 3, 7]. Siekiant nustatyti viduriavimo prie\u017eastis ir patologijos \u017earnyne lokalizacij\u0105, svarbu \u012fvertinti i\u0161mat\u0173 konsistencij\u0105, tu\u0161tinimosi da\u017en\u012f, t\u016br\u012f, kraujo priemai\u0161\u0105 (1, 2 lentel\u0117s).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1 lentel\u0117. <strong>I\u0161mat\u0173 charakteristika ir tik\u0117tina patologijos \u017earnyne lokalizacija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table\"><table><tbody><tr><td><strong>I\u0161mat\u0173 charakteristika<\/strong><\/td><td><strong>Plonasis \u017earnynas<\/strong><\/td><td><strong>Storasis \u017earnynas<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>I\u0161vaizda<\/td><td>Vandeningos<\/td><td>Gleivingos ir&nbsp;\/&nbsp;ar kraujingos<\/td><\/tr><tr><td>T\u016bris<\/td><td>Didelis<\/td><td>Ma\u017eas<\/td><\/tr><tr><td>Da\u017enis<\/td><td>Padid\u0117j\u0119s<\/td><td>Labai padid\u0117j\u0119s<\/td><\/tr><tr><td>Kraujas<\/td><td>Gali b\u016bti, bet niekada akimi nematomas<\/td><td>Da\u017eniausiai kraujingos<\/td><\/tr><tr><td>pH<\/td><td>&lt;5,5<\/td><td>&gt;5,5<\/td><\/tr><tr><td>Leukocitai<\/td><td>&lt;5\/reg\u0117jimo lauke<\/td><td>Da\u017eniausiai &gt;10\/reg\u0117jimo lauke<\/td><\/tr><tr><td>Serumo leukocitai<\/td><td>Norma<\/td><td>Galima leukocitoz\u0117<\/td><\/tr><tr><td>Mikroorganizmai<\/td><td><strong>Virusai:<\/strong> Rotavirusai Adenovirusai Astrovirusai Noravirusai Kalicivirusai<\/td><td><strong>Invazin\u0117s bakterijos:<\/strong> <em>Esherichia coli<\/em> <em>Shigella<\/em> <em>Salmonella<\/em> <em>Campylobacter<\/em> <em>Yersinia<\/em> <em>Aeromonas<\/em> <em>Plesiomonas<\/em><\/td><\/tr><tr><td>Parazitai<\/td><td><em>Giardia<\/em> <em>Cryptosporidium<\/em><\/td><td><em>Entamoeba<\/em><\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">2 lentel\u0117. <strong>Mikroorganizmai ir simptom\u0173 rai\u0161kos da\u017enis<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table\"><table><tbody><tr><td><strong>Mikroorganizmai<\/strong><\/td><td><strong>Inkubacijos trukm\u0117 (dienomis)<\/strong><\/td><td><strong>Ligos trukm\u0117 (dienomis)<\/strong><\/td><td><strong>V\u0117mimas<\/strong><\/td><td><strong>Kar\u0161\u010diavimas<\/strong><\/td><td><strong>Pilvo skausmas<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Rotavirusai<\/td><td>1\u20137<\/td><td>4\u20138 &nbsp;<\/td><td>Taip<\/td><td>Ma\u017eas<\/td><td>Ne<\/td><\/tr><tr><td>Adenovirusai<\/td><td>8\u201310<\/td><td>5\u201312<\/td><td>Atid\u0117tas<\/td><td>Ma\u017eas<\/td><td>Ne<\/td><\/tr><tr><td>Noravirusai<\/td><td>1\u20132<\/td><td>2<\/td><td>Taip<\/td><td>Ne<\/td><td>Ne<\/td><\/tr><tr><td>Astrovirusai<\/td><td>1\u20132<\/td><td>4\u20138<\/td><td>Taip&nbsp;\/&nbsp;ne<\/td><td>Taip&nbsp;\/&nbsp;ne<\/td><td>Ne<\/td><\/tr><tr><td>Kalicivirusai<\/td><td>1\u20134<\/td><td>4\u20138<\/td><td>Taip<\/td><td>Taip&nbsp;\/&nbsp;ne<\/td><td>Ne<\/td><\/tr><tr><td><em>Aeromonas<\/em><\/td><td>N\u0117ra<\/td><td>0\u20132 savai\u010di\u0173<\/td><td>Taip&nbsp;\/&nbsp;ne<\/td><td>Taip&nbsp;\/&nbsp;ne<\/td><td>Ne<\/td><\/tr><tr><td><em>Campylobacter<\/em><\/td><td>2\u20134<\/td><td>5\u20137&nbsp;<\/td><td>Ne<\/td><td>Taip<\/td><td>Taip<\/td><\/tr><tr><td><em>C. difficile<\/em><\/td><td>\u012evairus<\/td><td>\u012evairus<\/td><td>Ne<\/td><td>Nedidelis<\/td><td>Nedidelis<\/td><\/tr><tr><td><em>C. perfringens<\/em><\/td><td>Minimalus<\/td><td>1<\/td><td>\u0160velnus<\/td><td>Ne<\/td><td>Taip<\/td><\/tr><tr><td>Enterohemoragin\u0117 <em>E.coli<\/em><\/td><td>1\u20138<\/td><td>3\u20136.<\/td><td>Ne<\/td><td>Taip&nbsp;\/&nbsp;ne<\/td><td>Taip<\/td><\/tr><tr><td>Enterotoksigenin\u0117 <em>E. Coli<\/em><\/td><td>1\u20133<\/td><td>3\u20135<\/td><td>Taip<\/td><td>Nedidelis<\/td><td>Taip<\/td><\/tr><tr><td><em>Salmonella<\/em><\/td><td>0\u20133<\/td><td>2\u20137<\/td><td>Taip<\/td><td>Taip<\/td><td>Taip<\/td><\/tr><tr><td><em>Shigella<\/em><\/td><td>0\u20132.<\/td><td>2\u20135<\/td><td>Ne<\/td><td>Didelis<\/td><td>Taip<\/td><\/tr><tr><td><em>Y. enterocolitica<\/em><\/td><td>N\u0117ra<\/td><td>1\u201346<\/td><td>Taip<\/td><td>Taip<\/td><td>Taip<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Klinika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u016aminis viduriavimas paprastai trunka neilgai, ta\u010diau gali ir u\u017esit\u0119sti. Netinkama mityba yra svarbus viduriavimo rizikos veiksnys, o pasikartojantys viduriavimai sul\u0117tina vaiko vystym\u0105si ir gerokai padidina mirtingum\u0105. Vaik\u0173 mirtingumas, susij\u0119s su viduriavimu, per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius nuolat ma\u017e\u0117jo, kaip manoma, d\u0117l naudojam\u0173 geriam\u0173j\u0173 rehidratacij\u0105 atkurian\u010di\u0173 tirpal\u0173 [2, 3].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Viena da\u017eiausi\u0173 viduriavimo prie\u017eas\u010di\u0173 yra rotavirusai. Tikimasi, kad prad\u0117jus vaikus skiepyti per artimiausius metus bendras viduriavimo epizod\u0173 da\u017enis suma\u017e\u0117s&nbsp;[1]. Besivystan\u010diose \u0161alyse registruojami vidutini\u0161kai 3 viduriavimo epizodai per metus jaunesniems nei 5 met\u0173 vaikams, ta\u010diau kai kuriose vietov\u0117se pasitaiko iki 6\u20138 epizod\u0173 per metus. Vaikams, sergantiems rotavirusine infekcija, b\u016bdingi simptomai ir po\u017eymiai yra v\u0117mimas, viduriavimas be kraujo priemai\u0161os, kar\u0161\u010diavimas. Sunkiais atvejais gali i\u0161sivystyti dehidratacija, traukuliai, pacientas gali net mirti. Dehidratacijos laipsnis vertinamas pagal tu\u0161tinimosi da\u017en\u012f, \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f, kapiliar\u0173 prisipildymo laik\u0105, odos turgor\u0105, aki\u0173 \u012fdubim\u0105, momen\u0117l\u012f, vaiko aktyvum\u0105 arba svorio pokyt\u012f, skai\u010diuojant nuo ankstesnio svorio [1, 2, 5, 7]. Dehidratacijos sunkumas pagal klinikinius po\u017eymius ir svorio poky\u010dius apib\u016bdinti 3 ir 4 lentel\u0117se. Daugumai vaik\u0173 tro\u0161kulys, sausas lie\u017euvis ir burna (vidin\u0117 skruosto pus\u0117), hemodinamikos po\u017eymiai (da\u017enas si\u016blinis pulsas, sul\u0117t\u0117j\u0119s kapiliar\u0173 prisipildymo laikas, hipotenzija) yra patikimiausi dehidratacijos \u012frodymo \u017eymenys. Neurologin\u0117s komplikacijos nustatomos iki 3&nbsp;proc. vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 rotavirusine infekcija. Traukuliai yra da\u017eniausi neurologini\u0173 komplikacij\u0173 simptomai, taip pat galima \u016bmin\u0117 encefalopatija arba encefalitas. Atlikus tyrim\u0105 vienoje Japonijos ligonini\u0173, registruotas 41 atvejis encefalito&nbsp;\/&nbsp;encefalopatijos, kuriuos suk\u0117l\u0117 rotavirusin\u0117s infekcijos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">3 lentel\u0117. <strong>Dehidratacijos sunkumas, po\u017eymiai ir simptomai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table\"><table><tbody><tr><td><strong>Po\u017eymiai, simptomai<\/strong><\/td><td><strong>Lengva (3\u20135&nbsp;proc.)<\/strong><\/td><td><strong>Vidutin\u0117 (6\u20139&nbsp;proc.)<\/strong><\/td><td><strong>Sunki (\u226510&nbsp;proc.)<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>S\u0105mon\u0117s b\u016bkl\u0117<\/td><td>Normali, budrus<\/td><td>Sujaudintas, i\u0161vargintas, dirglus<\/td><td>Apati\u0161kas, letargi\u0161kas, be s\u0105mon\u0117s<\/td><\/tr><tr><td>Pulsas<\/td><td>Normalus<\/td><td>Greitas, sunkiai \u010diuopiamas<\/td><td>Greitas ir silpnas, si\u016blinis, nejuntamas<\/td><\/tr><tr><td>Sistolinis spaudimas<\/td><td>Normalus<\/td><td>Suma\u017e\u0117j\u0119s<\/td><td>Ma\u017eas<\/td><\/tr><tr><td>Kv\u0117pavimas<\/td><td>Normalus<\/td><td>Gilus, pada\u017en\u0117j\u0119s<\/td><td>Gilus, tachipn\u0117ja<\/td><\/tr><tr><td>Burnos gleivin\u0117<\/td><td>Nesmarkiai sausa<\/td><td>Sausa<\/td><td>Sutr\u016bkin\u0117jusi gleivin\u0117<\/td><\/tr><tr><td>Akys<\/td><td>Normalios<\/td><td>\u012edubusios<\/td><td>Giliai \u012fdubusios<\/td><\/tr><tr><td>Momen\u0117liai<\/td><td>Normal\u016bs<\/td><td>\u012edub\u0119<\/td><td>Giliai \u012fdub\u0119<\/td><\/tr><tr><td>Odos turgoras<\/td><td>Normalus<\/td><td>Suma\u017e\u0117j\u0119s<\/td><td>I\u0161nyk\u0119s<\/td><\/tr><tr><td>Oda<\/td><td>Normali<\/td><td>V\u0117si<\/td><td>V\u0117si, marmuruota, cianoti\u0161a<\/td><\/tr><tr><td>\u0160lapimo skyrimas<\/td><td>Normalus ar suma\u017e\u0117j\u0119s<\/td><td>Labai suma\u017e\u0117j\u0119s<\/td><td>Anurija<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">4 lentel\u0117. <strong>Dehidratacijos sunkumo vertinimas pagal k\u016bno svor\u012f<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table\"><table><tbody><tr><td><strong>Am\u017eius<\/strong><\/td><td><strong>Lengva<\/strong><\/td><td><strong>Vidutin\u0117<\/strong><\/td><td><strong>Sunki<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>K\u016bdikiai<\/td><td>Neteko 0\u20135&nbsp;proc. k\u016bno svorio<\/td><td>Neteko 5\u201310&nbsp;proc. k\u016bno svorio<\/td><td>Neteko &gt;10&nbsp;proc. k\u016bno svorio<\/td><\/tr><tr><td>Vaikai ir paaugliai<\/td><td>Neteko &lt;3&nbsp;proc. k\u016bno svorio<\/td><td>Neteko 3\u20139&nbsp;proc. k\u016bno svorio<\/td><td>Neteko &gt;9&nbsp;proc. k\u016bno svorio<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u016aminio viduriavimo diferencin\u0117 diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Viduriavimas k\u016bdikiams ir ma\u017eiems vaikams gali b\u016bti susij\u0119s ir su sistemin\u0117s ligomis. \u0160ios am\u017eiaus grup\u0117s pacient\u0173 viduriavimui b\u016bdingi sepsio, bendros intoksikacijos klinikiniai po\u017eymiai, ta\u010diau ne visada. Tokius vaikus b\u016btina steb\u0117ti, ypa\u010d esant sud\u0117tingai diferencinei diagnostikai. Da\u017eniausios ligos, kurioms b\u016bdingi pavieniai viduriavimai, yra vidurin\u0117s ausies u\u017edegimas, bakterin\u0117s kilm\u0117s faringitas, \u0161lapimo tak\u0173 infekcija, pneumonija, meningitas, bakterij\u0173 sukeltas sepsis. V\u0117mimo ir viduriavimo epizodai galimi sergant apendicitu, daliniu \u017earn\u0173 nepraeinamumu, cikliniu v\u0117mimo sindromu, funkcin\u0117s kilm\u0117s viduriavimu [2].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Daugumai \u016bmiai viduriuojan\u010di\u0173 vaik\u0173 atlikti laboratorini\u0173 tyrim\u0173 nereikia, i\u0161skyrus sunkius, kompleksinius atvejus. Vaikams, kuriems i\u0161sivyst\u0117 traukuliai, s\u0105mon\u0117s pablog\u0117jimas, tur\u0117t\u0173 b\u016bti tiriami d\u0117l gliukoz\u0117s koncentracijos kraujyje, elektrolit\u0173 disbalanso. \u012etariant pneumonij\u0105, seps\u012f, meningit\u0105, \u0161lapimo tak\u0173 infekcij\u0105 arba \u017dIV, tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekami atitinkami tyrimai. I\u0161mat\u0173 koprograma ir i\u0161mat\u0173 pas\u0117lis gali b\u016bti naudingi i\u0161sivys\u010dius viduriavimui su krauju arba gr\u012f\u017eus i\u0161 ekonomi\u0161kai skurdesni\u0173 \u0161ali\u0173. Vyresniems nei 12 m\u0117nesi\u0173 ir vartojusiems antibiotikus vaikams reikia tirti i\u0161matas d\u0117l <em>C.&nbsp;difficile<\/em> toksino. Rentgenologiniai tyrimai b\u016btini pacientams, kuriems i\u0161sivyst\u0117 \u016bminis pilvo skausmas. Mikroskopinis tyrimas da\u017eniausiai atliekamas tada, kai gastroenterit\u0105 suk\u0117l\u0117 cholerair<em> Entamoeba trophozoites. <\/em>Mikrobiologinis i\u0161mat\u0173, kraujo tyrimas reikalingas pacientams, kuriems n\u0117ra teigiamo atsako \u012f paskirtus empirinius antibiotikus. U\u017esit\u0119sus vandeningam viduriavimui ilgiau kaip 14 dien\u0173 arba keliavus \u012f endemines zonas, reik\u0117t\u0173 tirti d\u0117l parazit\u0173 ir kiau\u0161in\u0117li\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Ligos valdymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dauguma vaik\u0173, kuriems n\u0117ra dehidratacijos arba yra tik lengvo laipsnio dehidratacija, gali b\u016bti gydomi namie ambulatori\u0161kai. Esant sunkaus laipsnio dehidratacijai, mitybos nepakankamumui, intoksikacijai, jauniems pacientams, gali reik\u0117ti trumpalaikio steb\u0117jimo arba hospitalizacijos [2, 6, 7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">&nbsp;Indikacijos steb\u0117ti pacient\u0105:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>stabilios b\u016bkl\u0117s viduriuojantys naujagimiai ir k\u016bdikiai be intoksikacijos ir dehidratacijos po\u017eymi\u0173;<\/li><li>esant vidutinio sunkumo dehidratacijai pacientui, galin\u010diam gerti skys\u010dius;<\/li><li>nevisavert\u0117 mityba ir lengvo laipsnio dehidratacija;<\/li><li>viduriuojantys pacientai be dehidratacijos po\u017eymi\u0173, negalintys kompensuoti prarast\u0173 skys\u010di\u0173 i\u0161geriamais skys\u010diais.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Indikacijos stacionariniam gydymui:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>sunki dehidratacija, reikalinga intravenin\u0117 infuzija;<\/li><li>naujagimiai ir k\u016bdikiai iki 3 m\u0117nesi\u0173, sergantys dehidratacija;<\/li><li>Nevisavert\u0117 mityba ir vaikui diagnozuota dehidratacija;<\/li><li>intoksikacija, kintanti psichin\u0117 b\u016bkl\u0117 (GKS &lt;11 bal\u0173) arba traukuliai;<\/li><li>&gt;38,5&nbsp;\u00b0C temperat\u016bra vyresniems nei 3 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikiams arba &gt;39&nbsp;\u00b0C temperat\u016bra 6\u201336 m\u0117nesi\u0173 vaikams;<\/li><li>\u012ftariama chirurgin\u0117 prie\u017eastis: patologijos lokalizacijai patikslinti ir enterokolito diagnostikai reikalinga chirurgo konsultacija;<\/li><li>da\u017enas viduriavimas (&gt;10 kart\u0173 didelio t\u016brio i\u0161matomis per dien\u0105);<\/li><li>nuolatinis v\u0117mimas, suma\u017e\u0117j\u0119s i\u0161geriamo vandens kiekis;<\/li><li>dalinis arba n\u0117ra atsako \u012f geriamuosius rehidratacij\u0105 atkurian\u010dius tirpalus arba tolesnis b\u016bkl\u0117s pablog\u0117jimas;<\/li><li>anamnez\u0117je&nbsp;\u2013 prie\u0161laikinis gimdymas, l\u0117tin\u0117s ligos, gretutin\u0117s ligos.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Prevencija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaikams, kuriems \u012ftariamas virusinis gastroenteritas, rekomenduojama riboti buvim\u0105 kolektyve vis\u0105 ligos trukm\u0119. Vakcina nuo rotavirus\u0173 yra veiksmingiausias b\u016bdas i\u0161vengti rotavirusinio gastroenterito. Vakcinos nuo noravirusin\u0117s infekcijos vis dar yra tiriamos klinikiniuose tyrimuose&nbsp;[4].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Bendrosios higienos priemon\u0117s (pvz., da\u017enas rank\u0173 plovimas muilu pakeitus sauskelnes arba po kontakto su vemian\u010diu vaiku, sauskelni\u0173 keitimas toliau nuo maisto ruo\u0161imo vietos, vandens valymas ir kt.) gali pad\u0117ti suma\u017einti virus\u0173, sukelian\u010di\u0173 gastroenterit\u0105, plitim\u0105&nbsp;[1, 4]. Amerikos pediatrijos akademijos infekcini\u0173 lig\u0173 komitetas pateikia rekomendacijas, kada viduriuojantys vaikai gali lankyti dar\u017eel\u012f, mokykl\u0105:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>k\u016bdikiai privalo tu\u0161tintis \u012f sauskelnes;<\/li><li>vaikas, mokantis naudotis tualetu;<\/li><li>tu\u0161tinimosi da\u017enis ne da\u017enesnis kaip 2 kartus, palyginti su sveiko vaiko tu\u0161tinimosi da\u017eniu.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Viduriuojantys vaikai tur\u0117t\u0173 vengti plaukimo ir kitos su vandeniu susijusios veiklos. Nacionalinis sveikatos ir prie\u017ei\u016bros kokyb\u0117s institutas rekomenduoja, kad vaikai netur\u0117t\u0173 plaukioti baseinuose ateinan\u010dias 2 savaites nuo paskutinio viduriavimo epizodo. Vaikai ligonin\u0117se tur\u0117t\u0173 b\u016bti sugrupuoti pagal galimus \u016bmini\u0173 gastroenterit\u0173 suk\u0117l\u0117jus arba klinikinius sindromus; taip galima suma\u017einti antrin\u012f virusini\u0173 gastroenterito suk\u0117l\u0117j\u0173 perdavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vilius Kontenis<\/strong> <br>Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1. Mokomane M, Kasvosve, de Melo E. et al. The global problem of childhood diarrhoeal diseases: emerging strategies in prevention and management. Ther Adv Infectious Dis. 2018;5(1):29-43.&nbsp;<br>2. Dekate P, Jayashree M, Singhi SC. Management of acute diarrhea in emergency room. Indian J Pediatr. 2013;80(3):235-46<br>3. <a href=\"https:\/\/www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt\/contents\/acute-viral-gastroenteritis-in-children-in-resource-rich-countries-clinical-features-and-diagnosis\/abstract\/1\">Guarino A, Ashkenazi S, Gendrel D. et al. European Society for Pediatric Gastroenterology, Hepatology, and Nutrition\/European Society for Pediatric Infectious Diseases evidence-based guidelines for the management of acute gastroenteritis in children in Europe: update 2014. J Pediatr Gastroenterol Nutr. 2014;59:132-52.<\/a><br>4. <a href=\"https:\/\/www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt\/contents\/clinical-manifestations-and-diagnosis-of-rotavirus-infection\/abstract\/23\">Grimwood K, Buttery JP. Clinical update: rotavirus gastroenteritis and its prevention. Lancet 2007; 370:302.<\/a><br>5. <a href=\"https:\/\/www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt\/contents\/approach-to-the-child-with-acute-diarrhea-in-resource-limited-countries\/abstract\/1\">Bryce J, Boschi-Pinto C, Shibuya K. et al. WHO estimates of the causes of death in children. Lancet. 2005; 365(9465):1147-52.<\/a><br>6. Fischer TK, Viboud C, Parashar U et al Hospitalizations and deaths from diarrhea and rotavirus among children J Infect Dis. 2007. 195(8):1117-25.<br>7. <a href=\"https:\/\/www.uptodate.com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt\/contents\/acute-viral-gastroenteritis-in-children-in-resource-rich-countries-clinical-features-and-diagnosis\/abstract\/10\">Kaiser P, Borte M, Zimmer KP, Huppertz HI. Complications in hospitalized children with acute gastroenteritis caused by rotavirus: a retrospective analysis. Eur J Pediatr. 2012;171(2):337-45.&nbsp;<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Viduriavimas ir v\u0117mimas&nbsp;\u2013 tai simptomai, kuriuos gali sukelti daugyb\u0117 \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Da\u017eniausios virusin\u0117s \u017earnyno infekcijos yra rotavirus\u0173, noravirus\u0173, adenovirus\u0173 sukeltos infekcijos, kurioms b\u016bdingas viduriavimas. Ruden\u012f, \u017eiem\u0105, ankstyv\u0105 pavasar\u012f vaikams labai padid\u0117ja rizika sirgti \u016bmin\u0117mis infekcin\u0117mis ligomis. Vaikai did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f dienos praleid\u017eia u\u017edarose patalpose, dideliuose kolektyvuose. Esant \u0161altesniems orams, pada\u017en\u0117ja sergamumas virusin\u0117mis vir\u0161kinimo trakto ligomis, ypa\u010d&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":66440,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[1246],"site":[27309,27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-66439","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos","tag-viduriavimas","site-imunitetas-lt","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309,27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66439","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66439"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66439\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"},{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66440"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66439"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66439"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66439"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66439"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66439"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}