\u012evadas <\/b><\/p>\n
Alergini\u0173 lig\u0173 tyrin\u0117jimas yra labai aktualus, nes j\u0173 paplitimas per kelet\u0105 pra\u0117jusi\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 labai padid\u0117\u00adjo. Europoje ir Amerikoje atopiniu dermatitu (AD) serga ma\u017edaug 10\u201320 proc. vaik\u0173 ir 2\u20133 proc. suaugusi\u0173j\u0173 (1).<\/p>\n
AD \u2013 tai pasikartojanti l\u0117tin\u0117 u\u017edegimin\u0117 odos liga, apib\u016bdinama odos pa\u017eeidimu ir intensyviu nie\u017euliu (2). AD lemia daugelio veiksni\u0173 s\u0105veika. Tai s\u0105veika tarp aplinkos, odos barjero funkcijos sutrikimo, genetini\u0173 ir imunologini\u0173 \u017emogaus ypatybi\u0173. Svarbiausi rizikos veiksniai yra odos hiperreaktyvumas, sutrik\u0119s imuno\u00adloginis atsakas \u012f tam tikras bakterijas, grybus ar kitus mikroorganizmus, infekcija (3). Vienas pagrindini\u0173 alergini\u0173 lig\u0173 gydymo b\u016bd\u0173 yra koreguoti gyvensen\u0105 ir vengti rizikos veiksni\u0173. Ypa\u010d svarbu suvokti galim\u0105 \u0161i\u0173 lig\u0173 etiologij\u0105 ir patogenez\u0119. \u0160iame straipsnyje ap\u017evelgiamos naujausios AD pa\u00adsirei\u0161kimo etiologijos ir patogenez\u0117s teorijos ir trumpai aptariami AD gydymo principai.<\/p>\n
AD patogenez\u0117 <\/b><\/p>\n
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja eg\u00adzem\u0105 skirstyti \u012f atopin\u0119 ir neatopin\u0119. \u0160is skirstymas priklauso nuo to, ar tiriamojo kraujyje randama imu\u00adnoglobulino E (IgE) antik\u016bn\u0173 prie\u0161 maisto arba \u012fkve\u00adpiamus alergenus. Neatopin\u0117 egzema gali progresuoti \u012f atopin\u0119 egzem\u0105 (4). Abiej\u0173 egzemos tip\u0173 klinikiniai po\u017eymiai yra pana\u0161\u016bs, ta\u010diau skiriasi j\u0173 imunologiniai rodikliai. Neatopin\u0117s egzemos atveju IgE lygis krau\u00adjyje yra normalus, o alergenui specifini\u0173 IgE serume nenustatoma. Taip pat yra nedidel\u0117 interleukin\u0173 (IL) IL-4 ir IL-13 ekspresija odos T l\u0105stel\u0117se (5). \u017dinoma, kad klinikin\u0117 dermatito i\u0161rai\u0161ka (odos su epidermiu u\u017edegimas) \u2013 tai T l\u0105steli\u0173, IgE prisijungian\u010di\u0173, anti\u00adgen\u0105 pristatan\u010di\u0173 dendritini\u0173 l\u0105steli\u0173 ir eozinofil\u0173 s\u0105\u00adveikos rezultatas (6).<\/p>\n
Vyrauja kelios pagrindin\u0117s hipotez\u0117s, galin\u010dios pa\u00adai\u0161kinti odos u\u017edegiminius poky\u010dius sergant AD (7). Pirmoji hipotez\u0117, kad AD yra sukeltas imuniteto prisi\u00adtaikymo prie aplinkos sutrikim\u0173. AD yra T limfocit\u0173, ypa\u010d T helperi\u0173 l\u0105steli\u0173 1, 2, 17, 22, ir T reguliuojan\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 sutrikimas. Esant alerginiam (atopiniam) der\u00admatitui, ypa\u010d \u016bminei egzemai, dominuoja T helperi\u0173 2 diferenciacija i\u0161 naivi\u0173j\u0173 CD4+. Tai sukelia padid\u0117jus\u012f IL kiek\u012f, labai daug\u0117ja IL-4, IL-5 ir IL-13, tod\u0117l did\u0117ja ir IgE kiekis, stipr\u0117ja u\u017edegimas. O T helperi\u0173 1 dife\u00adrenciacija proporcingai suma\u017e\u0117jusi (7).<\/p>\n
Antroji hipotez\u0117, kad pagrindin\u0117 AD prie\u017eastis yra sutrikusi odos barjero funkcija, i\u0161kelta atradus, kad as\u00admenims, turintiems filagrino geno mutacij\u0173, yra di\u00addesn\u0117 AD pasirei\u0161kimo rizika. Filagrino genas koduo\u00adja strukt\u016brinius baltymus, kurie padeda sujungti kera\u00adtinocitus raginiame (lot. stratum corneum<\/i>) ir gr\u016bd\u0117ta\u00adjame (lot. stratum granulosum<\/i>) odos sluoksniuose. \u0160i strukt\u016bra padeda i\u0161saugoti nepa\u017eeist\u0105 odos barjer\u0105 ir pa\u00adkankam\u0105 raginio odos sluoksnio hidratacij\u0105. Sutrikus \u0161iam genui, pagaminama ma\u017eiau filagrino, o tai lemia odos barjerin\u0117s funkcijos sutrikim\u0105 ir transepidermin\u0119 vandens netekt\u012f. \u0160ios prie\u017eastys gali sukelti egzem\u0105. Esama \u012frodym\u0173, kad sutrikusi odos barjero funkcija gali didinti alergen\u0173 \u012fsiskverbim\u0105 per od\u0105, tai gali b\u016bti alerginio \u012fsijautrinimo, astmos ir \u0161ienlig\u0117s prie\u017eastis (7).<\/p>\n
Nerv\u0173 sistemos \u012ftaka AD <\/b><\/p>\n
\u017dmoni\u0173, sergan\u010di\u0173 AD, oda pasi\u017eymi tokiais krau\u00adjotakos sutrikimais, kaip baltasis dermografizmas, \u017ee\u00admesn\u0117 bazin\u0117 gal\u016bni\u0173 temperat\u016bra ir stipri vazokons\u00adtrikcija paveikus \u017eemai temperat\u016brai. Manoma, kad \u017emon\u0117ms, sergantiems AD, gali b\u016bti padid\u0117j\u0119s adre\u00adnergin\u0117s sistemos aktyvumas (8).<\/p>\n
Nie\u017eulys yra svarbus veiksnys AD patogenez\u0117je. Remiantis mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, yra nuo his\u00adtamino priklausomi ir nepriklausomi nie\u017eulio trans\u00admisijos keliai. Proteaz\u0117s, neuropeptidai, citokinai, lipidai, opioidai ir jiems giminingi receptoriai, tokie kaip pereinamieji receptori\u0173 potencijos kanalai TRP (angl. transient receptor potential channels<\/i>), prote\u00adinaze aktyvinami receptoriai PAR (angl. proteinase activated receptors<\/i>), opioidiniai receptoriai ir keletas kit\u0173 receptori\u0173 priklauso nuo histamino nepriklauso\u00admiems nie\u017eulio perdavimo keliams. \u0160ie periferijoje atsipalaiduojantys pruritogeniniai mediatoriai ir mo\u00adduliatoriai gali tiesiogiai aktyvinti nie\u017eul\u012f perduodan\u00ad\u010dias skaidulas, ypa\u010d C skaidulas, prisijungdami prie specifini\u0173 receptori\u0173 nerv\u0173 gal\u016bn\u0117l\u0117se. \u0160ios sistemos taip pat gali kry\u017emi\u0161kai \u012fjautrinti viena kit\u0105 ir dar la\u00adbiau skatinti nie\u017eul\u012f (9, 10). Be to, histologiniai AD sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 tyrimai atskleid\u0117, kad \u0161i\u0173 pacient\u0173 odoje yra padid\u0117j\u0119s nervini\u0173 skaidul\u0173 tan\u00adkis. Vadinasi, \u0161iuos nervus daugiau dirgina mechani\u00adniai, cheminiai ir biologiniai dirgikliai, o tai dar la\u00adbiau skatina nie\u017eul\u012f (11).<\/p>\n
Neuropeptid\u0173 \u012ftaka AD patogenez\u0117je galb\u016bt n\u0117ra esmin\u0117, ta\u010diau daug\u0117ja duomen\u0173, kad \u0161ios med\u017eiagos gali tur\u0117ti \u012ftakos AD eigai ir vystymuisi. Neuropep\u00adtidai med\u017eiaga P (SP, angl. substance P<\/i>) ir su kalci\u00adtonino genu susij\u0119s peptidas CGRP (angl. calcitonin gene related peptide<\/i>) turi savyb\u0119 sukelti neutrofil\u0173 ir limfocit\u0173 chemotaks\u012f, o l\u0105steli\u0173 infiltracija odoje yra vienas pagrindini\u0173 alerginio u\u017edegimo veiksni\u0173 (6, 8). Neuropeptidai taip pat reguliuoja citokin\u0173 atsipa\u00adlaidavim\u0105 ir turi \u012ftakos imunini\u0173 l\u0105steli\u0173 aktyvumui.<\/p>\n
\u012evairiems nespecifiniams AD sukeliantiems veiks\u00adniams ir kasymuisi paveikus odos laisv\u0105sias nerv\u0173 ga\u00adl\u016bn\u0117l\u0117s, odoje i\u0161skiria neuropeptidai, ypa\u010d SP ir CGRP. Tokiu b\u016bdu vystosi vietin\u0117 u\u017edegimo reakcija, kuri\u0105 lydi lokal\u016bs prakaito sekrecijos, termoreguliacijos ar kraujotakos poky\u010diai bei sutrikimai. Taip atsiranda eg\u00adzemai b\u016bding\u0173 pa\u017eeidim\u0173, kurie skatina tolesn\u012f citoki\u00adn\u0173 ir neuropeptid\u0173 i\u0161siskyrim\u0105. Taip galima paai\u0161kinti ir yding\u0105 kasymosi rat\u0105 \u2013 kuo daugiau pacientas kaso\u00adsi, tuo labiau jam nie\u017eti (8, 11).<\/p>\n
Kitas CGRP veikimo b\u016bdas, galintis tur\u0117ti \u012ftakos AD patogenezei, yra Langerhanso l\u0105steli\u0173 odoje slopi\u00adnimas. Taip suma\u017einama mitogen\u0173, stimuliuojama lim\u00adfocit\u0173 proliferacija ir suma\u017einamas bendras limfocit\u0173, ypa\u010d nat\u016brali\u0173j\u0173 \u017eudik\u0173 (N\u017d), skai\u010dius (8).<\/p>\n
Dar vienas neuropeptidas, galintis tur\u0117ti \u012ftakos AD i\u0161sivystymui, yra vazoaktyvus \u017earn\u0173 peptidas (angl. vasoactive intestinal peptide <\/i>\u2013 VIP) \u2013 galingas vazodilatatorius, sukeliantis putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 degranu\u00adliacij\u0105, neutrofil\u0173 ir limfocit\u0173 chemotaks\u012f (11).<\/p>\n
Taip pat daug\u0117ja \u012frodym\u0173, kad ir neurotrofinai, kaip antai nerv\u0173 augimo faktorius (angl. nerve growth fac\u00adtor <\/i>\u2013 NGF), lemia odos inervacijos tankum\u0105 ir yra at\u00adsakingi u\u017e neurohiperplazij\u0105 sergan\u010di\u0173j\u0173 AD odoje. Di\u00addel\u0117 NGF koncentracija plazmoje yra rizikos veiksnys i\u0161sivystyti AD (12, 13). Be to, yra duomen\u0173, kad padi\u00add\u0117j\u0119s motinos NGF kiekis virk\u0161tel\u0117s kraujyje gali b\u016bti rizikos veiksnys, skatinantis k\u016bdikiui iki 2 met\u0173 i\u0161si\u00advystyti k\u016bdikio AD (14).<\/p>\n
Stafilokokin\u0117s infekcijos ir autoimuniteto \u012ftaka AD patogenezei <\/b><\/p>\n
Moksliniuose tyrimuose su gyv\u016bnais pasteb\u0117ta, kad stafilokok\u0173 enterotoksinai taip pat gali padidinti neu\u00adrogenin\u012f u\u017edegim\u0105 (2, 11). Sutrikus imuninei sistemai, apie 90 proc. AD sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 b\u016bdinga S. <\/i>aureus <\/i>kolonizacija ant odos (2). Kasymasis dar labiau padidina S. aureus <\/i>prikibim\u0105 prie odos, o S. aureus <\/i>i\u0161sikiriamos keramidaz\u0117s dar labiau sunkina odos barjero defekt\u0105. S. aureus <\/i>endotoksinai didina u\u017edegim\u0105 ir provokuoja enterotoksinui specifini\u0173 IgE kiek\u012f, kas taip pat korea\u00adliuoja su AD sunkumu (15). Enterotoksinas s\u0105veikauja su MHC II klas\u0117s mokul\u0117mis ir T l\u0105steli\u0173 receptoriais, skatina nuo antigeno nepriklausom\u0105 T l\u0105steli\u0173 prolife\u00adracij\u0105. \u0160ie enterotoksinai taip pat turi \u012ftakos atsparumo vietiniams gliukokortikoidams formavimuisi ir inhibuo\u00adja reguliacini\u0173 T l\u0105steli\u0173 slopinam\u0105j\u012f aktyvum\u0105 (2, 16).<\/p>\n
Sergantiems AD pacientams b\u016bdingas ir autoimu\u00adnitetas (17). Pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 sunkiu AD, kraujo se\u00adrume randama ne tik IgE prie\u0161 maisto ir oro alergenus, bet ir IgE autoantik\u016bn\u0173 prie\u0161 sav\u0173 keratinocit\u0173 ir en\u00addotelio l\u0105steli\u0173 baltymus. \u0160i\u0173 IgE autoantik\u016bn\u0173 kiekis korealiuoja su ligos sunkumu. Manoma, kad odos ka\u00adsymas atpalaiduoja intral\u0105stelinius baltymus i\u0161 kerati\u00adnocit\u0173 (17). \u0160ie baltymai yra pana\u0161\u016bs \u012f tam tikr\u0173 mi\u00adkroorganizm\u0173 strukt\u016bras, tod\u0117l pradeda gamintis IgE autoantik\u016bnai (17). Ma\u017edaug 25 proc. suaugusi\u0173j\u0173, sergan\u010di\u0173 AD, turi IgE antik\u016bn\u0173 prie\u0161 savo baltymus, o IgE autoantik\u016bn\u0173 randama labai anksti, net 1 met\u0173 pacientams (18).<\/p>\n
Bieberis straipsnyje i\u0161k\u0117l\u0117 daugum\u0105 patofizio\u00adlogini\u0173 mechanizm\u0173 vienijan\u010di\u0105 hipotez\u0119. Jo many\u00admu, pradin\u0117je AD vystymosi faz\u0117je vyrauja neatopi\u00adnis dermatitas, sukeltas geneti\u0161kai determintuoto epi\u00addermio barjero funkcijos sutrikimo ir aplinkos veiksni\u0173 \u012ftakos. V\u0117liau d\u0117l genetin\u0117s predispozicijos \u012fsijautrinti per IgE antik\u016bnus pacient\u0173 kraujyje pradeda cirkuliuoti daug IgE. Galiausiai kasymasis sukelia \u017eal\u0105 audiniams ir atpalaiduoja strukt\u016brinius baltymus, o tai skatina IgE autoantik\u016bn\u0173 atsak\u0105 pacientams, sergantiems AD (2).<\/p>\n
Gen\u0173 \u012ftaka AD i\u0161sivystyti <\/b><\/p>\n
Esama daug genetini\u0173 ir aplinkos rizikos veiksni\u0173, kurie gali paai\u0161kinti AD ligos pasirei\u0161kim\u0105. Seniai \u017ei\u00adnoma, kad rizika i\u0161sivystyti AD yra daug didesn\u0117, jei serga \u0161eimos nariai (7, 19, 20).<\/p>\n
Genai, atsakingi u\u017e alergini\u0173 lig\u0173 pasirei\u0161kim\u0105, pagal poveik\u012f gali b\u016bti suskirstyti \u012f 4 pagrindines grupes (20). Pirmoji gen\u0173 grup\u0117 yra did\u017eiausia ir \u012fvairiausia. J\u0105 sudaro genai, kurie reguliuoja imuniteto funkcij\u0105 esant alerginiam u\u017edegimui. \u0160ie genai \u2013 tai transkripcijos faktoriai, kurie reguliuoja T helperi\u0173 1 ir 2 l\u0105steli\u0173 diferenciacij\u0105 (20).<\/p>\n
Antra grup\u0117 susijusi su pirmos eil\u0117s apsauginio bar\u00adjero prie\u0161 patogenus organizme formavimu. \u0160ioje gru\u00adp\u0117je yra gen\u0173, koduojan\u010di\u0173 baltymus, atsakingus u\u017e nespecifin\u012f imunin\u012f atsak\u0105, kaip antai nuo oro u\u017eter\u0161\u00adtumo arba tabako d\u016bm\u0173 (20). Tre\u010dia grup\u0117 sudaryta i\u0161 gen\u0173, susijusi\u0173 su atsaku \u012f l\u0117tin\u012f audini\u0173 u\u017edegim\u0105. Tai genas aDAM33, ekpresuojamas fibroblast\u0173 ir lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173; genas PDE4D, ekspresuojamas lygi\u0173\u00adj\u0173 raumen\u0173 ir u\u017edegimo paveikt\u0173 l\u0105steli\u0173, genas CO\u00adL29A1, koduojantis kolagen\u0105 ir ekspresuojamas odoje (20). Ketvirtos grup\u0117s genai atsakingi u\u017e epitelio vien\u00adtisumo palaikym\u0105. Jie atsakingi u\u017e pavir\u0161iaus barjero gleivini\u0173 membranoje susidarym\u0105 ir signalo, stimuliuo\u00adjan\u010dio imunin\u0117s sistemos atsak\u0105 \u012f dirgiklius i\u0161 aplinkos, suk\u0117lim\u0105. Vieni pagrindini\u0173 gen\u0173 alergini\u0173 lig\u0173 eigo\u00adje yra chitinaz\u0119 koduojantys genai \u2013 YLK-40 ir AMC-az\u0117s. Jie atsakingi u\u017e u\u017edegimo moduliacij\u0105. Taip pat \u0161ioje grup\u0117je yra jau min\u0117tas filagrin\u0105 koduojantis ge\u00adnas. \u0160io geno mutacijos turi \u012ftakos epitelio vientisumo sutrikimui. Moksliniuose tyrimuose aptikta teigiama koreliacija tarp mutacijos FLG gene ir AD i\u0161sivysty\u00admo (7, 20). Taip pat pasteb\u0117ta, kad esant \u0161ioms gen\u0173 mutacijoms padid\u0117ja galimyb\u0117 susirgti kv\u0117pavimo tak\u0173 alergija, kontaktine alergija ir alergijomis, sukeltomis maisto alergen\u0173 (pvz., alergija rie\u0161utams) (20).<\/p>\n
Taip pat dera pamin\u0117ti, kad dauguma gen\u0173 koduo\u00adjam\u0173 produkt\u0173 gali dalyvauti AD ligos patofiziologijo\u00adje keliais lygmenimis. Pavyzd\u017eiui, geno, koduojan\u010dio IL-13, produktai dalyvauja vystantis AD, nes perjungia imunoglobulin\u0173 klases ir gamina IgE \u2013 tai turi tiesiogi\u00adn\u0117s \u012ftakos kv\u0117pavimo organ\u0173 epiteliui ir mezenchimai. Jie taip pat indukuoja taurini\u0173 l\u0105steli\u0173 metaplazij\u0105 ir fi\u00adbroblast\u0173 proliferacij\u0105 (20).<\/p>\n
Baltymo filagrino \u012ftaka AD <\/b><\/p>\n
Pagal \u0161iuo metu keliamas hipotezes, \u017emoni\u0173, neturin\u00ad\u010di\u0173 apsauginio odos barjero defekto, oda pasi\u017eymi vienti\u00adsu epidermiu ir per epiderm\u012f netenka tik minimalaus kie\u00adkio vandens (angl. transepidermal water loss <\/i>\u2013 <\/b>TEWL). Tokie \u017emon\u0117s yra pakankamai apsaugoti nuo aplinkos veiksni\u0173 (mikrobai, aplinkos alergenai). \u017dmon\u0117s, turin\u00adtys odos barjero geno mutacij\u0105, pavyzd\u017eiui, sutrikusios funkcijos baltymo filagrino gen\u0105, per epiderm\u012f netenka daugiau vandens. Taip pat \u017einoma, kad net ir sveikiems \u017emon\u0117ms daug s\u0105veikaujant su aplinkos veiksniais (pvz., da\u017enai vartojant proteazes turin\u010di\u0173 detergent\u0173 ir muil\u0173) pama\u017eu sutrinka odos barjero funkcija, o tai gali lemti imunologinius odos poky\u010dius. Moksliniuose bandymuo\u00adse su gyv\u016bnais nustatyta, kad aplinkos alergenai (nam\u0173 dulki\u0173 erk\u0117s, maisto baltymai) gali kontaktuoti su epi\u00addermiu ir \u012fjautrinti imunin\u0119 sistem\u0105 per pavir\u0161inio epi\u00addermio antigen\u0105 pristatan\u010dias l\u0105steles. Tai gali potenci\u00adaliai pabloginti AD eig\u0105 ir yra svarbus veiksnys, galin\u00adtis lemti maisto ir kv\u0117pavimo tak\u0173 alergij\u0105 (7, 20, 21).<\/p>\n
Kaip min\u0117ta, mutacijos genas, koduojantis filagrin\u0105, yra vienas did\u017eiausi\u0173 rizikos veiksni\u0173 AD i\u0161sivystyti (20, 22). Filagrinas, kuris perdirbamas i\u0161 profilagrino, yra vie\u00adnas esmini\u0173 baltym\u0173, kurie palengvina galutin\u0119 epidermio diferenciacij\u0105 ir padeda formuotis apsauginiam odos bar\u00adjerui. I\u0161oriniame gr\u016bd\u0117tame odos sluoksnyje epidermio filagrinas yra susij\u0119s su keratino tarpiniais filamentais ir turi \u012ftakos j\u0173 formavimuisi \u012f pluo\u0161telius. Susiformavu\u00adsiuose keratinocituose filagrinas yra kry\u017emi\u0161kai susietas su rag\u0117jan\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 apvalkalu. Tai sudaro netirp\u0173 barje\u00adr\u0105 raginiame odos sluoksnyje ir apsaugo organizm\u0105 nuo aplinkos veiksni\u0173 bei vandens netekimo per epiderm\u012f.<\/p>\n
Iki \u0161iol rasta apie 40 filagrino mutacij\u0173. Ma\u017edaug 25\u201350 proc. pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 AD, turi filagrino muta\u00adcij\u0173. Klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad \u0161ios muta\u00adcijos gali lemti ir kitus alerginius fenotipus, tokius kaip astma ir alerginis rinitas (22). Be to, daug\u0117ja \u012frodym\u0173, kad AD patogenez\u0117je gali b\u016bti svarb\u016bs ir kiti baltymai, pavyzd\u017eiui, filagrinas-2 (23).<\/p>\n
Aplinkos \u012ftaka AD vystymuisi ir progresavimui <\/b><\/p>\n
Manoma, kad vien susij\u0119 su atopija genetiniai veiksniai be aplinkos poveikio negal\u0117t\u0173 provokuoti AD. Be to, sergamumas alergin\u0117mis ligomis padid\u0117jo per gana trump\u0105 laik\u0105, tod\u0117l vien gen\u0173 transformaci\u00adjos \u012ftaka ma\u017eai tik\u0117tina (7).<\/p>\n
Epidemiologin\u0117s studijos nurodo daugel\u012f aplinkos veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 tur\u0117ti didel\u0119 \u012ftak\u0105 AD i\u0161sivystymui. Dauguma hipotezi\u0173 sieja sergamumo alergin\u0117mis ligo\u00admis padid\u0117jim\u0105 su grie\u017eta higiena ankstyvajame am\u017eiuje ir anks\u010diau, nei \u012fprastu gyvenimo b\u016bdo pakeitimu vaka\u00adrieti\u0161ka gyvensena bei padid\u0117jusiu gyvenimo tempu. I\u0161\u00adkelta daug AD rizikos veiksni\u0173 hipotezi\u0173, kurios pagr\u012fs\u00adtos epidemiologiniais ir eksperimentiniais tyrimais (19).<\/p>\n
Higienos \u012ftaka AD vystymuisi <\/b><\/p>\n
XX am\u017eiaus pabaigoje Dina Strachan pristat\u0117 hi\u00adgienos hipotez\u0119, kurioje teigiama, kad suma\u017e\u0117j\u0119s su\u00adsid\u016brimas su infekcijomis vaikyst\u0117je gali tur\u0117ti \u012ftakos sutrikusiam imuniniam atsakui \u012f nekenksmingus aler\u00adgenus v\u0117lesniame gyvenime (24). \u0160i hipotez\u0117 paremta D. Strachan pasteb\u0117jimu, kad vaikai, turintys daugiau broli\u0173 ir seser\u0173, tur\u0117jo suma\u017e\u0117jusi\u0105 rizik\u0105 i\u0161sivystyti alergin\u0117ms ligoms. Nustatyta AD s\u0105saja su broli\u0173 ir seser\u0173 skai\u010diumi bei kitais netiesioginiais veiksniais, kaip antai gyvenimas \u016bkyje \u0161alia namini\u0173 gyv\u016bn\u0173, ir suma\u017e\u0117jusia rizika i\u0161sivystyti alergin\u0117ms ligoms (24, 25). Alternatyvi \u0161ios hipotez\u0117s interpretacija yra ta, kad pasikeitusi \u012fprasta \u017earnyno kolonozacija vaikys\u00adt\u0117je nesugeba indukuoti imunologin\u0117s tolerancijos ir gali b\u016bti atsakinga u\u017e sergamumo alergin\u0117mis ligo\u00admis padid\u0117jim\u0105 (25).<\/p>\n
\u017darn\u0173 mikroflora gali b\u016bti vienas pagrindini\u0173 veiksni\u0173, norint suprasti mikroorganizm\u0173 sukelt\u0105 imunin\u0119 reguliacij\u0105 ir tolerancijos indukcij\u0105 anks\u00adtyvame gyvenime (25). Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais daugelyje \u017emoni\u0173 epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 nustatyta, kad \u017earnyno mikrofloros pakitimai gali b\u016bti susij\u0119 su alergini\u0173 lig\u0173 rizikos padid\u0117jimu. Daugumos kliniki\u00adni\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, pasikeit\u0119s susid\u016brimas su mi\u00adkroorganizmais gali b\u016bti susij\u0119s su alerginiu \u012fsijau\u00adtrinimu ir alergin\u0117mis ligomis. Labiau tik\u0117tina, kad suma\u017e\u0117jusi \u017earnyno mikroflooros \u012fvairov\u0117, o ne tam tikr\u0173 bakterij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 kiekio padid\u0117jimas ar suma\u017e\u0117\u00adjimas, yra pagrindin\u0117 alergini\u0173 lig\u0173 prie\u017eastis (25).<\/p>\n
Bandymais su gyv\u016bnais, i\u0161vestais aplinkoje be mi\u00adkroorganizm\u0173, nustatyta, kad \u0161ie gyv\u016bnai turi ma\u017e\u0105 limfoidini\u0173 l\u0105steli\u0173 tank\u012f \u017earn\u0173 gleivin\u0117je. Be to, spe\u00adcializuotos j\u0173 folikul\u0173 strukt\u016bros yra ma\u017eos, o cir\u00adkuliuojantys imunoglobin\u0173 lygiai \u017eemi. I\u0161 karto po kontakto su mikroorganizmais \u0161i\u0173 gyv\u016bn\u0173 gleivin\u0117s limfocitai padid\u0117jo, o imunoglobulinus produkuo\u00adjan\u010dios l\u0105stel\u0117s greitai atsirasdavo folikuluose ir la\u00admina propria<\/i>. Taip pat padid\u0117jo j\u0173 serumo Ig kiekis. Be to, tyrimai su gyv\u016bnais parod\u0117, kad tiems, kurie augo aplinkoje be bakterij\u0173, yra sunku \u012fgyti toleran\u00adcij\u0105 antigenams, patenkantiems per burn\u0105. O lipopo\u00adlisacharid\u0173 (gramneigiam\u0173 bakterij\u0173 i\u0161orin\u0117s mem\u00adbranos dalies) vartojimas kartu su maisto antigenais didina tolerancij\u0105 maistui. Taip pat nustatyta, kad nau\u00adjagim\u0117ms pel\u0117ms paskyrus bakterij\u0173 lizat\u0173 per os<\/i>, suma\u017e\u0117jo eksperimentin\u0117 maisto alergija. Taigi gana \u012ftikinama, kad poky\u010diai \u017earn\u0173 mikrofloros sud\u0117tyje (d\u0117l padid\u0117jusio antibiotik\u0173 vartojimo, higienos, gy\u00advenimo b\u016bdo ir \u0161eimos dyd\u017eio) turi \u012ftakos alergini\u0173 lig\u0173 patogenezei (25).<\/p>\n
Kiti rizikos veiksniai, susij\u0119 su AD <\/b><\/p>\n
Labai daug kit\u0173 rizikos veiksni\u0173 siejami su AD. Straipsnyje Rutkowski su bendraautoriais ap\u017evelg\u0117 da\u017eniausius AD rizikos veiksnius (19). Autoriai nurod\u0117 jau min\u0117t\u0105 higienos hipotez\u0119, ku\u00adrios pagrindas yra perd\u0117ta higiena ankstyvuoju gyve\u00adnimo laikotarpiu, \u0161eimos nari\u0173, ypa\u010d broli\u0173 ir seser\u0173, skai\u010diaus suma\u017e\u0117jimas, suma\u017e\u0117j\u0119s susid\u016brimas su in\u00adfekcijomis ir mikrobais, sutrump\u0117j\u0119s \u017eindymo laikas ir \u017earn\u0173 mikrofloros poky\u010diai.<\/p>\n
Taip pat \u012ftakos gali tur\u0117ti ir dieta \u2013 suma\u017e\u0117j\u0119s anti\u00adoksidant\u0173, gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s riebal\u0173, riebi\u0173 \u017euv\u0173 var\u00adtojimas, o padid\u0117j\u0119s papild\u0173, vitamin\u0173, konservant\u0173, da\u017eikli\u0173 ir tradicini\u0173 kin\u0173 ir vietnamie\u010di\u0173 \u017eoleli\u0173 eks\u00adtrakt\u0173, maistinio margarino, augalini\u0173 aliej\u0173 ir greitai paruo\u0161iamo maisto, kuriamia daug druskos, vartojimas gali didinti AD rizik\u0105.<\/p>\n
Alergij\u0173 da\u017enio ankstyvoje jaunyst\u0117je did\u0117jimas leido i\u0161kelti hipotez\u0119, kad tam tikr\u0173 veiksni\u0173 poveikis ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu gali b\u016bti \u0161io rei\u0161\u00adkinio prie\u017eastimi. Manoma, kad vienu toki\u0173 veiksni\u0173, veikian\u010di\u0173 vaisiaus imunin\u0117s sistemos formavim\u0105si, gali b\u016bti motinos mityba. Buvo tiriama galima vita\u00admino D, omega-3 polineso\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir fo\u00adlat\u0173 \u012ftaka alergij\u0173 pasirei\u0161kimui, ta\u010diau kol kas turim\u0173 duomen\u0173 nepakanka \u012frodyti arba paneigti j\u0173 \u012ftak\u0105 (26).<\/p>\n
Manoma, kad AD vystymuisi \u012ftakos gali tur\u0117ti su\u00adma\u017e\u0117jusi vitamino D sintez\u0117 odoje d\u0117l aplinkos ir el\u00adgesio savybi\u0173. Pasikeitus gyvenimo b\u016bdui, ypa\u010d gy\u00advenant mieste, darbo u\u017edarose patalpose ir odos den\u00adgimo bei padid\u0117jusio saul\u0117s krem\u0173 vartojimo, norint i\u0161vengti odos v\u0117\u017eio, yra suma\u017e\u0117jusi buvimo saul\u0117je trukm\u0117. \u012edomu tai, kad sintetinio vitamino D papild\u0173 vartojimas rachito profilaktikai taip pat gali b\u016bti susi\u00adj\u0119s su AD, pasirei\u0161kian\u010diu kaip v\u0117lyva nepageidauja\u00adma reakcija (19).<\/p>\n
\u017dinoma, kad maistas gali pasunkinti AD eig\u0105 ir per alergines, ir per nealergines padid\u0117jusio jautrumo reak\u00adcijas. Mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, maisto alergenai gali sukelti odos b\u0117rimus kai kuriems AD sergantiems vaikams, ypa\u010d iki 3 met\u0173 (27). Vaikams, sergantiems alergija maistui, b\u016bdinga greita teigiama odos reak\u00adcija \u012f tam tikr\u0105 maist\u0105 (ypa\u010d \u012f kiau\u0161inius, pien\u0105, kvie\u00ad<\/p>\n
\u010dius, sojas, rie\u0161utus). \u0160iems pacientams dilg\u0117lin\u0117s tipo b\u0117rimas gali provokuoti nie\u017eulio ir kasymosi yding\u0105 rat\u0105, kuris labai pablogina odos b\u016bkl\u0119. Taip pat \u017eino\u00adma, kad maistas gali sukelti ir l\u0117t\u0105j\u0105 odos padid\u0117jusio jautrumo reakcij\u0105. Be to, tiesioginis maisto kontaktas su oda (pvz., ruo\u0161iant maist\u0105) gali b\u016bti svarbus veiks\u00adnys, sunkinantis egzem\u0105 (27).<\/p>\n
Straipsnyje taip pat pamin\u0117ta, kad AD rizik\u0105 gali didinti t\u0117v\u0173 r\u016bkymas n\u0117\u0161tumo ir postnataliniu periodu, migracija i\u0161 kaimo regiono \u012f labai industrializuotas vie\u00adtoves, kurios u\u017eter\u0161tos dyzelino ar kito kuro degimo produktais. Ta\u010diau gyvenimas varganose kaimo vieto\u00adv\u0117se, kur padid\u0117j\u0119s dulk\u0117tumas ir kit\u0173 patalp\u0173 alergen\u0173 kiekis, taip pat gali skatinti AD vystym\u0105si. Didel\u0119 \u012fta\u00adk\u0105 AD vystymui gali tur\u0117ti ir psichosocialinis stresas \u2013 padid\u0117j\u0119s gyvenimo tempas, psichosocialinis smurtas.<\/p>\n
Apibendrindami visk\u0105 autoriai pabr\u0117\u017e\u0117, kad di\u00add\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 AD i\u0161sivystymui turi tradicin\u0117s, daug r\u016bgusi\u0173 produkt\u0173 ir antioksidant\u0173 turtingos dietos pa\u00adsikeitimas \u012f moderni\u0105 diet\u0105 ir suma\u017e\u0117j\u0119s susid\u016brimas su mikrobais ankstyvoje vaikyst\u0117je, padid\u0117j\u0119s patal\u00adp\u0173 alergen\u0173 kiekis industrializuotose vietov\u0117se (19).<\/p>\n
AD gydymo principai <\/b><\/p>\n
Remiantis Europos alergolog\u0173 ir klinikini\u0173 imu\u00adnolog\u0173 parengtomis AD gydymo gair\u0117mis, pagrindi\u00adnis AD gydymo tikslas yra palaikyti optimali\u0105 odos prie\u017ei\u016br\u0105, u\u017etikrinant pakankam\u0105 odos barjero funk\u00adcij\u0105 reguliariu odos dr\u0117kinimu ir emolientais. Taip pat sergantys AD pacientai tur\u0117t\u0173 vengti specifini\u0173 ir ne\u00adspecifini\u0173 dirgikli\u0173 (28).<\/p>\n
Vietin\u0117s od\u0105 dr\u0117kinan\u010dios priemon\u0117s naudojamos siekiant suma\u017einti odos sausum\u0105 ir vandens neteki\u00adm\u0105 per epiderm\u012f. Oda turi b\u016bti kasdien kruop\u0161\u010diai, bet \u0161velniai ir atsargiai plaunama, norint pa\u0161alinti ne\u00adgyvas l\u0105steles ir bakterinius kontaminantus, taip sie\u00adkiant apsaugoti od\u0105 nuo bakterin\u0117s superinfekcijos. Svarbu i\u0161skirti individualius provokuojan\u010dius veiks\u00adnius ir j\u0173 vengti (29).<\/p>\n
Provokuojantys veiksniai gali b\u016bti specifiniai ir nespecifiniai. Nespecifiniai \u2013 tai daugelis med\u017eiag\u0173 ir veiksni\u0173 i\u0161 aplinkos, kurie gali jautrinti ir dirginti pacient\u0173 od\u0105 ir sukelti ligos pa\u016bm\u0117jim\u0105. Specifiniai dirgikliai yra \u012fvair\u016bs alergenai. Vengiant \u0161i\u0173 dirgi\u00adkli\u0173, pasiekiamas ilgesnis remisijos laikas, i\u0161nyksta simptomai (30).<\/p>\n
Jei nepakanka pa\u0161alinti od\u0105 dirginan\u010dius ir AD pa\u00ad\u016bm\u0117jim\u0105 provokuojan\u010dius veiksnius, apsauginio odos barjero palaikymo tinkamai pri\u017ei\u016brint od\u0105, ir AD pa\u00ad\u016bm\u0117ja, rekomenduojama j\u012f gydyti vaistais.<\/p>\n
Gydymo tikslas yra u\u017ekirsti keli\u0105 ligos pa\u016bm\u0117ji\u00admui ir pasiekti, kad jokie, net ir ma\u017eiausi ligos po\u017ey\u00admiai, neblogint\u0173 paciento gyvenimo kokyb\u0117s. Vieti\u00adniai kortikosteroidai vartojami gydyti AD sergan\u010dius vaikus ir suaugusiuosius. Jie vis dar yra viena pagrin\u00addini\u0173 gydymo priemoni\u0173, siekiant suma\u017einti odos u\u017edegim\u0105. Nuo 2002 met\u0173 kaip antiu\u017edegimin\u0117 AD gydymo priemon\u0117 patvirtinti ir vietiniai kalcineurino inhibitoriai (pimekrolimuzas ir takrolimuzas) (31).<\/p>\n
Gydant l\u0117tin\u012f ir \/ ar sunk\u0173 AD, da\u017enai taikoma sistemin\u0117 imunomoduliuojamoji terapija. Paskelbti moksliniai tyrimai nurodo galim\u0105 ciklosporino, me\u00adtotreksato, mikofenolato mofetilio ir azatioprino var\u00adtojim\u0105 gydant AD. Apie kit\u0173 vaist\u0173 (omalizumabo, geriam\u0173j\u0173 kalcineurino inhibitori\u0173, biologin\u0117s, spe\u00adcifin\u0117s imunoterapijos, kt.) vartojim\u0105 gydant AD \u0161iuo metu duomen\u0173 nepakanka (32). 50\u201390 proc. pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 AD, oda priklau\u00adsomai nuo ligos sunkumo yra kolonizuota S. aureus<\/i>. Kontrolin\u0117je grup\u0117je kolonizacija aptikta 5\u201310 proc. tiriam\u0173j\u0173 (33).<\/p>\n
Da\u017eniausiai nesunkus arba vidutinio sunkumo AD pa\u016bm\u0117jimas mal\u0161inamas vietiniais kortikosteroidais arba vietiniais kalcineurino inhibitoriais, tod\u0117l tokio AD neb\u016btina gydyti antibiotikais. Odos lopams, ku\u00adrie paveikti superinfekcijos, gali b\u016bti rekomenduo\u00adjami vietiniai antiseptiniai vaistai. Nerekomenduo\u00adjama vartoti vietini\u0173 antibiotik\u0173, nes padid\u0117ja anti\u00adbiotikams atspari\u0173 bakterij\u0173 ir alerginio kontaktinio dermatito rizika (33).<\/p>\n
Sisteminiai antimikrobiniai preparatai AD gy\u00addyti rekomenduojami tik pacientams, kuriems yra klini\u0161kai patvirtinta infekcija. Antibiotikai gali b\u016bti naudojami vieni ar kartu su kortikosteroidais. Sis\u00adteminiai antivirusiniai preparatai gali b\u016bti vartoja\u00admi virusin\u0117ms ligoms, kaip antai herpetin\u0117s egze\u00admos, gydyti (29). Norint pasiekti ger\u0173 gydymo rezultat\u0173, svarbu u\u017e\u00adtikrinti reguliari\u0105 gydytoj\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105, adekva\u010di\u0105 psi\u00adchologin\u0119 param\u0105 ir mokyti pacientus nuolatin\u0117s tin\u00adkamos odos prie\u017ei\u016bros.<\/p>\n
Apibendrinimas <\/b><\/p>\n
AD n\u0117ra laikomas gyvybei pavojinga b\u016bkle, ta\u010diau d\u0117l jo atsirandantis nie\u017eulys ir b\u0117rimas blogina pacien\u00adt\u0173 gyvenimo kokyb\u0119 ir ver\u010dia juos i\u0161 esm\u0117s keisti gy\u00advenimo b\u016bd\u0105. Naujausi moksliniai tyrimai padeda ge\u00adriau suvokti AD etiologijos, patogenez\u0117s ir vystymo\u00adsi veiksnius ir \u012fvertinti gen\u0173, imunin\u0117s sistemos, odos barjerin\u0117s funkcijos s\u0105veikos svarb\u0105 vystantis AD. Ankstyvas ir aktyvus \u0161ios ligos gydymas, profilaktika, kai \u017einomi rizikos veiksniai ir patofiziolginiai mecha\u00adnizmai, gali pad\u0117ti pristabdyti ar net i\u0161vengti \u0161ios li\u00adgos, labai pagerinti AD sergan\u010di\u0173j\u0173 gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n
\u0160altinis: „Internistas” Nr.3<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Alergini\u0173 lig\u0173 tyrin\u0117jimas yra labai aktualus, nes j\u0173 paplitimas per kelet\u0105 pra\u0117jusi\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 labai padid\u0117\u00adjo. Europoje ir Amerikoje atopiniu dermatitu (AD) serga ma\u017edaug 10\u201320 proc. vaik\u0173 ir 2\u20133 proc. suaugusi\u0173j\u0173 (1).<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6650,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[174,10,39,24940,24941,7170,1474,1585,8117,7432,24939,24942,52,24938,3165,259,125,24943,24903,24944,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6649","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alergija","tag-berimas","tag-dieta","tag-enterotoksinai","tag-filagrinas","tag-funkcija","tag-gyvenimas","tag-higiena","tag-hipoteze","tag-infekcija","tag-kryzmiskai","tag-ligomis","tag-maistas","tag-neuropeptidai","tag-peptidas","tag-preparatai","tag-rukymas","tag-strachan","tag-stratum","tag-susidurimas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6649","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6649"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6649\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6650"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6649"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6649"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6649"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6649"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6649"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}