{"id":66523,"date":"2021-05-17T07:40:13","date_gmt":"2021-05-17T09:40:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=66523\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-05-17T07:40:14","modified_gmt":"2021-05-17T09:40:14","slug":"sinkopes-pediatrijoje-klasifikacija-diferencine-diagnostika-vaiko-istyrimo-taktika-ir-rekomendacijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/sinkopes-pediatrijoje-klasifikacija-diferencine-diagnostika-vaiko-istyrimo-taktika-ir-rekomendacijos\/66523\/","title":{"rendered":"Sinkop\u0117s pediatrijoje: klasifikacija, diferencin\u0117 diagnostika, vaiko i\u0161tyrimo taktika ir rekomendacijos"},"content":{"rendered":"\n<p><a>Sinkop\u0117 \u2013 staigus, laikinas s\u0105mon\u0117s praradimas, i\u0161sivystantis d\u0117l globalios smegen\u0173 hipoperfuzijos, po kurio seka visi\u0161kas s\u0105mon\u0117s atsik\u016brimas&nbsp;[1]. <\/a>Apie 40&nbsp;proc. mergai\u010di\u0173 ir 20&nbsp;proc. berniuk\u0173 iki 18 met\u0173 yra patyr\u0119 bent vien\u0105 sinkop\u0119&nbsp;[2\u20134]. Nors sinkop\u0119 sukeliantys patofiziologiniai mechanizmai yra pana\u0161\u016bs tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, ta\u010diau vaikams daug re\u010diau sinkop\u0119 sukelia kardiovaskulin\u0117s prie\u017eastys (aritmijos, strukt\u016brin\u0117 \u0161irdies liga). Da\u017eniausios sinkop\u0117s vaikams&nbsp;\u2013 nerv\u0173 sistemos medijuojamos sinkop\u0117s (vazovagalin\u0117s), o i\u0161 vis\u0173 patyrusi\u0173 sinkop\u0119 tik apie 2&nbsp;proc. vaik\u0173 patiria sunki\u0105 s\u0105mon\u0117s praradimo epizod\u0105 suk\u0117lusi\u0105 kardiovaskulin\u0117s sistemos patologij\u0105 [2, 3]. Vertinant vaik\u0105, patyrus\u012f sinkop\u0119, svarbiausia yra atmesti galimas patologijas, reikalaujan\u010dias specifinio gydymo.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Klasifikacija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>1. Nerv\u0173 sistemos medijuojamos sinkop\u0117s:<br>a) Vazovagalin\u0117s:<br>\u2022 Sukeltos tam tikro dirgiklio\u00a0\u2013 baim\u0117s (kraujas, adatos), skausmo, buvimo kar\u0161toje tvankioje aplinkoje.<br>\u2022 Sukeltos ortostatinio streso\u00a0\u2013 ilgo stov\u0117jimo, ma\u017eo skys\u010di\u0173 suvartojimo.<br>b) Situacin\u0117s:<br>\u2022 Sukeltos kosulio, \u010diaudulio.<br>\u2022 Po fizinio kr\u016bvio.<br>\u2022 Sukeltos \u0161lapinimosi\u00a0\/\u00a0tu\u0161tinimosi.<br>\u2022 Sukeltos gastrointestininio dirginimo.<br>\u2022 Valsalvos\u00a0\u2013 karotidinio sinuso dirginimas keliant sunkius daiktus, pu\u010diant muzikos instrumentus.<\/p>\n\n\n\n<p>2. Ortostatin\u0117s hipotenzijos sukeltos sinkop\u0117s:<br>\u2022 Pirminis autonominis nepakankamumas\u00a0\u2013 Parkinsono liga, dauginis autonominis sistem\u0173 nepakankamumas, pozicin\u0117s ortostatin\u0117s tachikardijos sindromas.<br>\u2022 Antrinis autonominis nepakankamumas\u00a0\u2013 diabetas, uremija, nugaros smegen\u0173 pa\u017eeidimai.<br>\u2022 Vaist\u0173 sukelta ortostatin\u0117 hipotenzija\u00a0\u2013 vaistai nuo kraujosp\u016bd\u017eio, diuretikai, antidepresantai, alkoholis.<br>\u2022 Hipovolemijos sukelta sinkop\u0117\u00a0\u2013 \u016bmin\u0117 ar l\u0117tin\u0117 anemija, viduriavimas, v\u0117mimas, dehidratacija.<\/p>\n\n\n\n<p>3. Kardiovaskulin\u0117s sinkop\u0117s:<br>a) Sukeltos aritmijos:<br>\u2022 Bradikardijos: sinusinio mazgo disfunkcija, atrioventrikulin\u0117 (AV) blokada.<br>\u2022 Tachikardijos: supraventrikulin\u0117s (gr\u012f\u017etamojo sujaudinimo tachikardijos), prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas, prie\u0161ird\u017ei\u0173 plazd\u0117jimas.<br>\u2022 Skilvelin\u0117s: skilvelin\u0117 tachikardija, skilveli\u0173 virp\u0117jimas, polimorfin\u0117 skilvelin\u0117 tachikaridja.<br>b) Sukeltos strukt\u016brin\u0117s ligos:<br>\u2022 \u0160irdies: vo\u017etuv\u0173 ligos, kardiomiopatijos, i\u0161emijos, \u012fgimtosios \u0161irdies vainikini\u0173 arterij\u0173 anomalijos, \u0161irdies navikai, perikardo ligos, \u0161irdies tamponada.<br>\u2022 Kitos: plau\u010di\u0173 arterijos tromboembolija, plautin\u0117 hipertenzija, aortos disekacija.<\/p>\n\n\n\n<p>Visais atvejais sinkop\u0117s patofiziologinis mechanizmas&nbsp;\u2013 laikinai suma\u017e\u0117jusi galvos smegen\u0173 perfuzija d\u0117l suma\u017e\u0117jusio kraujo pritek\u0117jimo \u012f \u0161ird\u012f (prie\u0161kr\u016bvio), i\u0161sivys\u010diusio d\u0117l suma\u017e\u0117jusio kraujo spaudimo ar suma\u017e\u0117jusio kraujagysli\u0173 tonuso (pasiprie\u0161inimo) [5].<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Klinika ir i\u0161tyrimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Prie\u0161 alpim\u0105 vaikas gali justi silpnum\u0105, pykinim\u0105, galvos svaigim\u0105, kar\u0161t\u012f, prakaitavim\u0105, klausos ir regos sutrikimus (pvz., spengim\u0105 ar mirg\u0117jim\u0105&nbsp;\u2013 tai vadinama prodromu). Sinkop\u0117s metu prarandama buvusi k\u016bno pozicija, o k\u016bnui atsid\u016brus horizontalioje pozicijoje s\u0105mon\u0117 greitai atgaunama. S\u0105mon\u0117 atgaunama po keli\u0173 sekund\u017ei\u0173, retai&nbsp;\u2013 keli\u0173 minu\u010di\u0173. Atgav\u0119s s\u0105mon\u0119 vaikas gali jausti bendr\u0105 silpnum\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Tiriant sinkop\u0119 patyrus\u012f vaik\u0105, svarbu surinkti detali\u0105 anamnez\u0119 apie sinkop\u0119 suk\u0117lusias aplinkybes, taip pat kokiomis ligomis pacientas yra sirg\u0119s, ar serga l\u0117tin\u0117mis ligomis, gal\u0117jusiomis sukelti sinkop\u0119 (pvz., cukrinis diabetas ar \u0161irdies vo\u017etuv\u0173 ligos). Svarbus i\u0161tyrimo aspektas yra \u0161eimin\u0117 kardiologin\u0117 anamnez\u0117, nes reikia atmesti kardiovaskulin\u0117s sinkop\u0117s diagnoz\u0119. Reik\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, ar \u0161eimoje yra sergan\u010di\u0173 kardiomiopatijomis, aritmijomis (ilgojo QT intervalo sindromu, Brugada sindromu), ar yra asmen\u0173, turin\u010di\u0173 implantuot\u0105 \u0161irdies stimuliatori\u0173, ar yra buvusi\u0173 staigi\u0173 mir\u010di\u0173 d\u0117l kardiovaskulin\u0117s sistemos patologijos (1&nbsp;lentel\u0117). Svarbu i\u0161klausti, ar \u0161eimoje n\u0117ra sergan\u010di\u0173j\u0173 epilepsija, migrena.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>1 lentel\u0117. Anamnez\u0117s ir i\u0161tyrimo duomenys, leid\u017eiantys \u012ftarti kardiovaskulin\u0119 sinkop\u0119&nbsp;[5]<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table\"><table><tbody><tr><td><strong>Anamnez\u0117s ir i\u0161tyrimo duomenys, leid\u017eiantys \u012ftarti kardiovaskulin\u0117s kilm\u0117s sinkop\u0119<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Kr\u016btin\u0117s skausmas ar \u0161irdies plakimai prie\u0161 alpim\u0105<br>Prodromo nebuvimas<br>Sinkop\u0117, \u012fvykusi gulint ant nugaros<br>Sinkop\u0117, \u012fvykusi fizinio kr\u016bvio metu<br>Poky\u010diai elektrokardiogramoje<br>Patologiniai radiniai fizinio i\u0161tyrimo metu, pvz., \u0161irdies \u016b\u017eesys<br>\u0160irdies ligos anamnez\u0117je<br>Staigios mirtys \u0161eimin\u0117je anamnez\u0117je<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p>Fizinis i\u0161tyrimas turi apimti \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enio, arterinio kraujo spaudimo atsigulus ir atsistojus matavim\u0105, \u0161irdies auskultacij\u0105, temperat\u016bros matavim\u0105, dehidratacijos vertinim\u0105 (kapiliar\u0173 prisipildymo laikas, odos turgoras), taip pat neurologin\u012f i\u0161tyrim\u0105 d\u0117l \u017eidinin\u0117s neurologin\u0117s simptomatikos, meningini\u0173 simptom\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Elektrokardiograma tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekama visiems vaikams, patyrusiems sinkop\u0119. Ji gali pad\u0117ti diagnozuoti tachiaritmijas, bradikardijas, atrioventrikulinio mazgo blokadas, ilgojo QT intervalo sindrom\u0105. \u012etarus aritmij\u0105, indikuotinas 24&nbsp;val. Holterio steb\u0117jimas&nbsp;[6].<\/p>\n\n\n\n<p>Jeigu sinkop\u0119 suk\u0117lusi prie\u017eastis lieka neai\u0161ki, atliekami laboratoriniai ir kiti instrumentiniai tyrimai: bendrasis ir biocheminis kraujo tyrimas metabolin\u0117ms sinkop\u0117s prie\u017eastims atmesti, toksikologinis tyrimas, \u0161irdies echoskopija vo\u017etuv\u0173 bei \u0161irdies anatomijai \u012fvertinti, ortostatinis m\u0117ginys, fizinio kr\u016bvio m\u0117ginys.<\/p>\n\n\n\n<p>Tiriant sinkop\u0119 patyrus\u012f vaik\u0105, reikia nepamir\u0161ti b\u016bkli\u0173, kurios da\u017enai primena sinkopes, ta\u010diau jas sukelian\u010dios prie\u017eastys yra kitos. Tai gali b\u016bti sutrikimai, kai visi\u0161kai ar i\u0161 dalies sutrinka s\u0105mon\u0117 ne d\u0117l globalios smegen\u0173 i\u0161emijos:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>traukuliai (2 lentel\u0117);<\/li><li>metaboliniai sutrikimai \u2013 hipoglikemija, hipoksija, hipokapnija d\u0117l hiperventiliacijos;<\/li><li>intoksikacija vaistais ar narkotin\u0117mis med\u017eiagomis;<\/li><li>praeinan\u010dioji vertebrobazilin\u0117 i\u0161emija;<\/li><li>galvos smegen\u0173 trauma.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>Arba sutrikimai, kai s\u0105mon\u0117s lygio suma\u017e\u0117jimas nestebimas:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>psichiatriniai sutrikimai \u2013 panikos atakos, pseudosinkop\u0117;<\/li><li>migrena;<\/li><li>griuvimai;<\/li><li>katapleksija (staigus raumen\u0173 kontrol\u0117s praradimas d\u0117l j\u0173 atsipalaidavimo).<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><strong>2 lentel\u0117. Traukuli\u0173 ir sinkop\u0117s diferencin\u0117 diagnostika&nbsp;[7\u201310]<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table\"><table><tbody><tr><td><strong>Po\u017eymis<\/strong><\/td><td><strong>Sinkop\u0117<\/strong><\/td><td><strong>Traukuliai<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Provokacinis stimulas<\/td><td>Da\u017enai yra<\/td><td>Retai yra<\/td><\/tr><tr><td>S\u0105mon\u0117s nebuvimo trukm\u0117<\/td><td>Sekund\u0117s \u2013 1\u20132 min.<\/td><td>Ilgesnis nei 1\u20132 min.<\/td><\/tr><tr><td>Nevalingi judesiai<\/td><td>Trunka ma\u017eiau nei 15&nbsp;s, nesinchronizuoti<\/td><td>Trunka minutes, ritmi\u0161ki, sinchronizuoti<\/td><\/tr><tr><td>Judesi\u0173 atsiradimo laikas<\/td><td>Praradus raumen\u0173 tonus\u0105<\/td><td>Prie\u0161 prarandant raumen\u0173 tonus\u0105<\/td><\/tr><tr><td>Lie\u017euvio prikandimas<\/td><td>Retai<\/td><td>Da\u017enai<\/td><\/tr><tr><td>Pasi\u0161lapinimas<\/td><td>Retai<\/td><td>Da\u017enai<\/td><\/tr><tr><td>Po epizodo i\u0161liekanti dezorientacija ir atsigavimo periodas<\/td><td>N\u0117ra, visi\u0161kas atsigavimas po sekund\u017ei\u0173 ar minu\u010di\u0173<\/td><td>Yra, atsigavimas u\u017etrunka minutes ar valandas<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p><strong>Rekomendacijos sinkop\u0119 patyrusiam pacientui<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u012esitikinus, kad sinkop\u0117s prie\u017eastis yra gerybin\u0117 (pvz., esant vazovagalinei sinkopei), svarbu nuraminti pacient\u0105 ir patarti, kaip ateityje i\u0161vengti sinkopi\u0173. Sinkopi\u0173 profilaktikai svarbu rekomenduoti gerti pakankamai skys\u010di\u0173, siekiant i\u0161vengti dehidratacijos sukeliam\u0173 alpim\u0173. Pajutus prodromo simptomus stovint (silpnum\u0105, pykinim\u0105, temim\u0105 akyse), reikia sukry\u017eiuoti kojas ir rankas ar atsis\u0117sti.<\/p>\n\n\n\n<p>Sinkop\u0117s pasikartojimo rizika priklauso nuo anks\u010diau patirt\u0173 alpim\u0173 skai\u010diaus. Tiems, kuriems kartojasi sinkop\u0117s nepaisant anks\u010diau min\u0117t\u0173 priemoni\u0173, medikamentinis gydymas gali b\u016bti svarstomas, jei nenustatoma sinkopes sukelianti patologija. Fludrokortizonas ir beta receptori\u0173 blokatoriai yra rekomenduojamas pirmojo pasirinkimo gydymas, nors j\u0173 veiksmingumui \u012frodyti mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomen\u0173 n\u0117ra daug. Fludrokortizono 100&nbsp;\u00b5g doz\u0117 per dien\u0105 efektyviai suma\u017eina sinkopi\u0173 skai\u010di\u0173. Pasirei\u0161kus vaisto netoleravimui (skys\u010di\u0173 susikaupimui organizme, svorio prieaugiui), rekomenduojama prad\u0117ti gydym\u0105 beta receptori\u0173 blokatoriais. Be \u0161i\u0173 dviej\u0173 vaist\u0173 grupi\u0173, sinkop\u0117ms gydyti taip pat gali b\u016bti skiriami alfa receptori\u0173 agonistai ar seratonino reabsorbcijos inhibitoriai [11].<\/p>\n\n\n\n<p>Nusta\u010dius kardiovaskulin\u0119 sinkopi\u0173 prie\u017east\u012f, svarbus specifinis ligos gydymas atsi\u017evelgiant \u012f patologijos sunkum\u0105. Esant didelio laipsnio atrioventrikulinei blokadai ar kitiems bradikardijas lemiantiems sutrikimams, indikuotinas elektrinio \u0161irdies veiklos stimuliatoriaus implantavimas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Sinkop\u0117\u00a0\u2013 \u016bminis, laikinas s\u0105mon\u0117s netekimas, i\u0161sivystantis d\u0117l smegen\u0173 hipoperfuzijos. Nors vaikams sinkop\u0117s prie\u017eastis da\u017eniausiai b\u016bna gerybin\u0117, tiriant alpim\u0105 patyrus\u012f vaik\u0105, reikia kruop\u0161\u010diai diferencijuoti sinkop\u0119 nuo \u012f sinkop\u0119 pana\u0161i\u0173 \u012fvyki\u0173, toki\u0173 kaip traukuliai, katapleksija ar metaboliniai sutrikimai. B\u016btina atmesti kit\u0173 organ\u0173 sistem\u0173 patologijas, kurios gal\u0117jo sukelti sinkopes (aritmijos, \u0161irdies vo\u017etuv\u0173 ligos, plau\u010di\u0173 arterijos tromboembolija). Nusta\u010dius gerybin\u0119 alpimo prie\u017east\u012f, pacient\u0105 b\u016btina i\u0161mokyti atpa\u017einti sinkop\u0119 ir jos prodrom\u0105 ir tai, koki\u0173 profilaktini\u0173 veiksm\u0173 galima imtis jai i\u0161vengti. Esant kardiovaskulinei sinkopei, svarbus specialus paciento i\u0161tyrimas ir gydymas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Justina Raulu\u0161evi\u010di\u016bt\u0117<\/strong><br>Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>1. Moya A, Sutton R, Ammirati F, et al. Guidelines for the diagnosis and management of syncope (version 2009). The Task Force for the Diagnosis and Management of Syncope of the European Society of Cardiology (ESC).\u00a0<em>Eur Heart J\u00a0<\/em>2009;30:2631-2671.<br>2. Hurst D, Hirsh D, Oster ME, et al. Syncope in the pediatric emergency department \u2013 Can we predict cardiac disease based on history alone?\u00a0<em>J Emerg Med\u00a0<\/em>2015;49:1-7.<br>3. Massin MM, Bourguignont A, Coremans C, et al. Syncope in pediatric patients presenting to an emergency department.\u00a0<em>J Pediatr\u00a0<\/em>2004;145:223-228.<br>4. Ganzeboom KS, Colman N, Reitsma JB, et al. Prevalence and triggers of syncope in medical students.\u00a0Am J Cardiol\u00a02003;91:1006-1008, A8.<br>5. <a>T. Dalton, N. Wang. Pediatric syncope: Current status of Diagnostic evaluation and Management <\/a>[Internet]., 2017 [cited 2019 Jul 23].<br>6. C\u00f4t\u00e9 JM. Syncope in children and adolescents: Evaluation and treatment. Paediatr Child Health. 2001 Oct;6(8):549\u201351.<br>7. Sheldon R. How to differentiate syncope from seizure.\u00a0Cardiol Clin\u00a02015;33:377-385.<br>8. Brigo F, Nardone R, Bongiovanni LG. Value of tongue biting in the differential diagnosis between epileptic seizures and syncope.\u00a0Seizure\u00a02012;21:568-572.<br>9. Sheldon R, Rose S, Ritchie D, et al. Historical criteria that distinguish syncope from seizures.\u00a0J Am Coll Cardiol\u00a02002;40:142-148.<br>10. Brigo F, Nardone R, Ausserer H, et al. The diagnostic value of urinary incontinence in the differential diagnosis of seizures.\u00a0Seizure\u00a02013;22:85-90.<br>11. McLeod KA. Syncope in childhood. Arch Dis Child. 2003 Apr 1;88(4):350\u20133.<br>12. Sanatani S, Chau V, Fournier A, Dixon A, Blondin R, Sheldon RS. Canadian Cardiovascular Society and Canadian Pediatric Cardiology Association Position Statement on the Approach to Syncope in the Pediatric Patient. Can J Cardiol. 2017 Feb;33(2):189\u201398.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Sinkop\u0117 \u2013 staigus, laikinas s\u0105mon\u0117s praradimas, i\u0161sivystantis d\u0117l globalios smegen\u0173 hipoperfuzijos, po kurio seka visi\u0161kas s\u0105mon\u0117s atsik\u016brimas&nbsp;[1]. Apie 40&nbsp;proc. mergai\u010di\u0173 ir 20&nbsp;proc. berniuk\u0173 iki 18 met\u0173 yra patyr\u0119 bent vien\u0105 sinkop\u0119&nbsp;[2\u20134]. Nors sinkop\u0119 sukeliantys patofiziologiniai mechanizmai yra pana\u0161\u016bs tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, ta\u010diau vaikams daug re\u010diau sinkop\u0119 sukelia kardiovaskulin\u0117s prie\u017eastys (aritmijos, strukt\u016brin\u0117 \u0161irdies liga). Da\u017eniausios&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":66524,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[9898],"site":[27309,27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-66523","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos","tag-sinkope","site-imunitetas-lt","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309,27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66523","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66523"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66523\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"},{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66524"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66523"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66523"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66523"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66523"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66523"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}