<\/p>\n\n\n\n
Manoma, kad demencija<\/strong> arba senatvine silpnaprotyste gali sirgti net kas dvyliktas vyresnis nei 60 met\u0173 \u017emogus, ta\u010diau ir \u0161ie skai\u010diai gali b\u016bti netiksl\u016bs vien d\u0117l to, kad vis dar gajus mitas, jog normalu senatv\u0117je ka\u017ek\u0105 u\u017emir\u0161ti ar tam tikr\u0105 daikt\u0105 pad\u0117ti \u012f jam ne\u012fprast\u0105 viet\u0105. Kry\u017eia\u017eod\u017ei\u0173 bei galvos\u016bki\u0173 sprendimas gali i\u0161 ties\u0173 pad\u0117ti sul\u0117tinti degeneracinius smegen\u0173 pakitimus, ta\u010diau demencija n\u0117ra susijusi vien su degeneraciniais pakitimais, kurie b\u016bdingi Alzheimerio ligai \u2013 jie gali atsirasti ir d\u0117l smegen\u0173 kraujotakos sutrikim\u0173, kurie i\u0161sivysto d\u0117l pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 rizikos faktori\u0173. Tad pakalb\u0117kime apie kraujagyslin\u0119 demencij\u0105 \u0161iek tiek pla\u010diau.<\/p>\n\n\n\n Kas yra kraujagyslin\u0117 demencija?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kraujagyslin\u0117 demencija<\/strong> \u2013 tai pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimas, susij\u0119s su galvos smegen\u0173 kraujagysli\u0173 ligomis ir trikdantis normal\u0173 gyvenim\u0105 bei \u012fprast\u0105 kasdien\u0119 veikl\u0105. Tam, kad b\u016bt\u0173 patvirtinta kraujagyslin\u0117s demencijos diagnoz\u0117, ji turi atitikti tam tikrus medicininius kriterijus.<\/p>\n\n\n\n Kokie kraujagyslin\u0117s demencijos rizikos veiksniai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kraujagyslin\u0117s demencijos rizik\u0105<\/strong> bene stipriausiai didina paciento am\u017eius \u2013 kuo jis vyresnis, tuo demencijos i\u0161sivystymo tikimyb\u0117 didesn\u0117, o progresavimas \u2013 spartesnis. Daug \u012ftakos turi ir kiti rizikos faktoriai, pavyzd\u017eiui, tokios \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos ir b\u016bkl\u0117s kaip arterin\u0117 hipertenzija<\/a> ar i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga, prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas. Daug reik\u0161m\u0117s turi ir kitos l\u0117tin\u0117s ligos<\/a> ir sindromai<\/a>, pavyzd\u017eiui, cukrinis diabeta<\/a>s bei hipercholesterolemija ar \u017ealingi \u012fpro\u010diai, pavyzd\u017eiui, r\u016bkymas ir piktnaud\u017eiavimas alkoholiu, ilgalaikis tam tikr\u0173 medikament\u0173 vartojimas. Nutukusiems ir antsvorio turintiems \u017emon\u0117ms kraujagyslin\u0117 demencija i\u0161sivysto da\u017eniau. Itin \u012fdomu tai, kad nema\u017eai reik\u0161m\u0117s turi ir i\u0161silavinimas \u2013 da\u017eniau \u0161ia liga suserga \u017eemesn\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys \u017emon\u0117s, tuo tarpu auk\u0161tesn\u012f i\u0161silavinim\u0105 turintys \u017emon\u0117s \u0161ia liga serga re\u010diau. Pasteb\u0117ta, kad moteri\u0161ka lytis ir depresija taip pat labai padidina ir kraujagyslin\u0117s, ir degeneracin\u0117s kilm\u0117s demencijos r\u016b\u0161i\u0173 i\u0161sivystymo rizik\u0105 \u2013 kai kuriuose literat\u016bros \u0161altiniuose teigiama, kad senatvine silpnaprotyste moterys serga net 2-3 kartus da\u017eniau nei vyri\u0161kosios lyties atstovai.<\/p>\n\n\n\n Kam da\u017eniausiai i\u0161sivysto kraujagyslin\u0117s kilm\u0117s demencija?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tie pacientai<\/strong>, kuriems diagnozuojama demencija, neretai prie\u0161 tai b\u016bna patyr\u0119 vien\u0105 ar kelet\u0105 insult\u0173, \u012fvykusi\u0173 arba d\u0117l galvos smegen\u0173 kraujagysli\u0173 u\u017esikim\u0161imo arba d\u0117l kraujo i\u0161siliejimo \u012f smegenis bei j\u0173 dangalus. Vis d\u0117lto da\u017eniausiai demencijos diagnoz\u0117 susijusi su aterosklerozin\u0117s kilm\u0117s dauginiais smegen\u0173 pa\u017eeidimais. Be to, demencija gali vystytis ne tik d\u0117l kraujagyslini\u0173 pakitim\u0173, bet ir d\u0117l \u012fvairios kilm\u0117s smegen\u0173 strukt\u016br\u0173, pavyzd\u017eiui, baltosios med\u017eiagos, pa\u017eeidim\u0173. Kraujagyslin\u0117s demencijos prie\u017eastys nustatomos ne visuomet, mat ja susirgti galima ir nepatyrus insult\u0173. Vis d\u0117lto tikimyb\u0117 susirgti demencija po insulto i\u0161auga ma\u017eiausiai 9-10 kart\u0173, o pakartotinai patirtas insultas ypatingai stipriai padidina demencijos, kuria jau sergama, eigos pablog\u0117jimo tikimyb\u0119 \u2013 gali suintensyv\u0117ti simptomai, atsirasti nauj\u0173 kognityvini\u0173 ir motorini\u0173 sutrikim\u0173 ir t.t.<\/p>\n\n\n\n Kaip atpa\u017e\u012fstama demencija?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pasteb\u0117ta, kad vieni ankstyviausi\u0173 besivystan\u010dios demencijos po\u017eymi\u0173 yra \u012fvair\u016bs eisenos pakitimai, \u0161lapinimosi sutrikimai, ne\u012fprastas galvos skausmas, svaigulys ir pusiausvyros bei klausos sutrikimai. Tarkime, stiprus, iki tol niekada nepatirtas galvos skausmas gali b\u016bti \u017eenklas, kad galvoje vyksta \u201enepageidaujami\u201c degeneraciniai ir kraujagysliniai pakitimai. Tokiems pacientams tampa sud\u0117tingiau tinkamai reik\u0161ti emocijas \u2013 jie gali nei i\u0161 \u0161io nei i\u0161 to tapti verksmingi, pikti, irzl\u016bs, nepatikl\u016bs, nepatenkinti ir t.t. Pasikei\u010dia asmenyb\u0117s b\u016bdo bruo\u017eai ir pa\u017eintin\u0117s funkcijos \u2013 pacientas gali tapti ne tik \u012fkyrus ar net agresyvus, bet jis gali prad\u0117ti keistai elgtis, prad\u0117ti nesiorientuoti ne tik vietoje, bet ir laike, u\u017edavin\u0117ti keistus klausimus, jaustis pasimet\u0119s ir pana\u0161iai. Ypatingai b\u016bkl\u0117 pasunk\u0117ja vakarais ir naktimis. V\u0117liau arba pana\u0161iu metu gali b\u016bti pastebimi atminties sutrikimai ir atsirandantys sunkumai, kai bandoma tiesiog elementariai pasir\u016bpinti savimi.<\/p>\n\n\n\n