{"id":66591,"date":"2021-06-03T08:38:09","date_gmt":"2021-06-03T10:38:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=66591\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-06-03T08:38:10","modified_gmt":"2021-06-03T10:38:10","slug":"liga-kuri-po-truputi-atima-suvokima-apie-save-ir-apie-pasauli","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/liga-kuri-po-truputi-atima-suvokima-apie-save-ir-apie-pasauli\/66591\/","title":{"rendered":"Liga, kuri po truput\u012f atima suvokim\u0105 apie save ir apie pasaul\u012f"},"content":{"rendered":"\n

<\/p>\n\n\n\n

Kraujagyslin\u0117 demencija<\/strong> \u2013 tai sindromas<\/a>, susij\u0119s su ma\u017eiausiai dviej\u0173 pa\u017eintini\u0173 (kognityvini\u0173) funkcij\u0173 sutrikimu. Tarkime, asmuo nebesugeba orientuotis laike (ne\u017eino, kokia dabar diena, koks m\u0117nuo ar net koks met\u0173 laikas, kada jis gim\u0119s ir kiek jam met\u0173; taip pat jis painioja praeities \u012fvyki\u0173 eili\u0161kum\u0105) ir nesiorientuoja vietoje (nesugeba saugiai gr\u012f\u017eti namo arba nesupranta, kad seniai gyvena nebe savo vaikyst\u0117s namuose). Sud\u0117tingiausia tuomet, kai \u017emogus jau nebesuvokia savo asmens \u2013 ne\u017eino, nei kas jis toks, nei k\u0105 jis veikia ir nepa\u017e\u012fsta nei savo vaik\u0173, nei savo aplinkos. Kraujagyslin\u0117 demencija<\/a> reik\u0161mingai trikdo kasdien\u0119 \u017emogaus veikl\u0105 ir bendr\u0105j\u0105 gyvenimo kokyb\u0119, sukelia ry\u0161ki\u0105 stipraus sveikatos sutrikdymo ar net mirties rizik\u0105. \u0160is sindromas atsiranda d\u0117l \u012fvairi\u0173 smegen\u0173 kraujotakos pa\u017eeidim\u0173. Tad pakalb\u0117kime apie j\u012f pla\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

Kuo pasirei\u0161kia kraujagyslin\u0117 demencija?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Sergant kraujagysline demencija, sutrinka daug \u012fvairi\u0173 \u017emogaus funkcij\u0173: asmuo pamir\u0161ta daug dalyk\u0173, nebegali blaiviai m\u0105styti, jam tampa labai sunku orientuotis aplinkoje. Jis nebesuvokia \u012fvairi\u0173 d\u0117sni\u0173, gali prad\u0117ti elgtis kaip ma\u017eas vaikas, pamir\u0161ti, kaip reikia skai\u010diuoti ar net ra\u0161yti. Trinka ir kalbos \u012fg\u016bd\u017eiai, ir sugeb\u0117jimas mokytis. Kuo liga labiau progresuoja, tuo daugiau auk\u0161tesni\u0173j\u0173 smegen\u0173 funkcij\u0173 pa\u017eeid\u017eiama.<\/p>\n\n\n\n

Ligos<\/a> prad\u017eioje \u017emogus suvokia, kad serga ir supranta, kad jo b\u016bkl\u0117 blog\u0117ja, tod\u0117l jis d\u0117l to labai i\u0161gyvena. Gali b\u016bti jau\u010diamos \u012fvairios baim\u0117s, gali pasireik\u0161ti depresi\u0161kos nuotaikos ir didelis nerimas d\u0117l to, kas bus toliau. V\u0117liau toki\u0173 s\u0105moningumo akimirk\u0173 ma\u017e\u0117ja, jos trump\u0117ja ir jas pakei\u010dia pasimetimo ir nesiorientavimo epizodai, kurie vis labiau ilg\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

Pacientui tampa sud\u0117tingiau tinkamai reik\u0161ti \u012fvairias emocijas  – vien\u0105 akimirk\u0105 \u017emogus gali graud\u017eiai verkti, kit\u0105 akimirk\u0105 jis jau nesustabdomai juokiasi. Pacientai gali tapti irzl\u016bs, sunkiai sukalbami, \u012ftar\u016bs ar net agresyv\u016bs. Jie gali prad\u0117ti \u012fvairiais dalykais kaltinti aplinkinius, prad\u0117ti r\u0117kti net ant pa\u010di\u0173 artimiausi\u0173, tod\u0117l \u0161i liga palie\u010dia ne tik pat\u012f sergant\u012fj\u012f \u2013 stipriai ken\u010dia ir j\u012f supantys \u017emon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Ligai progresuojant toliau, ateina tokia diena, kai \u017emogus nebesuvokia nei laiko, nei erdv\u0117s, nei savo asmens, trinka jo s\u0105mon\u0117 ir  jis nesugeba atlikti kasdieni\u0173 rutinini\u0173 dalyk\u0173, tinkamai pasir\u016bpinti savimi. Senatvin\u0117 silpnaprotyst\u0117, kurios viena i\u0161 r\u016b\u0161i\u0173 yra b\u016btent kraujagyslin\u0117 demencija, tampa vis da\u017enesne mirties prie\u017eastimi visame pasaulyje.<\/p>\n\n\n\n

Kokie rizikos veiksniai paskatina kraujagyslin\u0117s demencijos i\u0161sivystym\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kadangi tai yra su smegen\u0173 kraujotakos pa\u017eeidimais susij\u0119s sveikatos sutrikimas, jo rizikos faktoriai labai pana\u0161\u016bs \u012f tuos, kurie paskatina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos sutrikim\u0173 i\u0161sivystym\u0105 ir progresavim\u0105. Vieni svarbiausi\u0173 kraujagyslin\u0117s demencijos rizikos veiksni\u0173 yra arterin\u0117 hipertenzija, cukrinis diabetas, prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas, i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga, \u017ealingi \u012fpro\u010diai (r\u016bkymas, piktnaud\u017eiavimas alkoholiu, tam tikr\u0173 narkotini\u0173 ir vaistini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas). Pasteb\u0117ta, kad nema\u017eai \u012ftakos turi antsvoris, nutukimas ir per didelis \u201eblogojo\u201c cholesterolio kiekis kraujyje. Pasirodo, kad kraujagyslin\u0117s demencijos i\u0161sivystymas ypatingai susij\u0119s su metaboliniu sindromu \u2013 juo sergantiems pacientams kognityvin\u0117s funkcijos trinka daug spar\u010diau ir daug ry\u0161kiau. Vadinasi, dauguma rizikos faktori\u0173 susij\u0119 tarpusavyje ir labai daug nulemia tai, kok\u012f gyvenimo b\u016bd\u0105 propaguoja pacientas. Paprastai tariant, nesveika mityba ir per ma\u017eas judrumas gali prisid\u0117ti prie cukrinio diabeto vystymosi, o \u0161is, savo ruo\u017etu, daro didel\u0119 \u012ftak\u0105 kraujagyslin\u0117s demencijos i\u0161sivystymui ir progresavimui.<\/p>\n\n\n\n

Kaip gydoma kraujagyslin\u0117 demencija?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kraujagyslin\u0117s demencijos gydyme labai svarbus tinkamas rizikos veiksni\u0173 valdymas. Vadinasi, rekomenduojama ne tik propaguoti sveikesn\u012f gyvenimo b\u016bd\u0105 (sveikiau maitintis, daugiau jud\u0117ti, mesti r\u016bkyti, vengti streso, steb\u0117ti savo k\u016bno svor\u012f), bet ir stengtis tinkamai gydyti bei kontroliuoti tam tikras l\u0117tines ligas ir sveikatos sutrikimus, kaip arterin\u0119 hipertenzij\u0105, prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jim\u0105, \u012fvairias kitas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas, cukrin\u012f diabet\u0105, hipercholesterolemij\u0105 ir pana\u0161iai.<\/p>\n\n\n\n

Gali b\u016bti skiriama \u012fvairi\u0173 vaistini\u0173 preparat\u0173, pavyzd\u017eiui, antihipertenzini\u0173 vaist\u0173, antitrombozini\u0173 vaist\u0173, nootropini\u0173 vaist\u0173, augalini\u0173 vaist\u0173 ir kt. Pavyd\u017eiui, nootropai<\/strong> (ir ypa\u010d naujieji) itin tinkami degeneracini\u0173 arba d\u0117l kraujagysli\u0173 patologijos susidariusi\u0173 d\u0117mesio ir atminties sutrikim\u0173 senyvame am\u017eiuje gydymui \u2013 \u0161ioje srityje atlikta nema\u017eai klinikini\u0173 tyrim\u0173, kuri\u0173 rezultatai labai teigiami. Nootrop\u0173 grup\u0117s vaistiniai preparatai gali b\u016bti vartojami koncentracijos ir atminties sutrikim\u0173, atsiradusi\u0173 d\u0117l smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 degeneracijos arba d\u0117l kraujagysli\u0173, apr\u016bpinan\u010di\u0173 smegenis krauju, lig\u0173 gydymui. Gydymo strategij\u0105 parenka gydytojas, ta\u010diau svarbiausia \u0161i\u0105 lig\u0105 atpa\u017einti ir diagnozuoti kaip galima anks\u010diau.<\/p>\n\n\n\n

Vaistinink\u0117 R\u016btel\u0117 Foktien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kraujagyslin\u0117 demencija \u2013 tai sindromas, susij\u0119s su ma\u017eiausiai dviej\u0173 pa\u017eintini\u0173 (kognityvini\u0173) funkcij\u0173 sutrikimu. Tarkime, asmuo nebesugeba orientuotis laike (ne\u017eino, kokia dabar diena, koks m\u0117nuo ar net koks met\u0173 laikas, kada jis gim\u0119s ir kiek jam met\u0173; taip pat jis painioja praeities \u012fvyki\u0173 eili\u0161kum\u0105) ir nesiorientuoja vietoje (nesugeba saugiai gr\u012f\u017eti namo arba nesupranta, kad seniai gyvena…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":66592,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[12042],"site":[27238],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-66591","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-demencija","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66591","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66591"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66591\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66592"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66591"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66591"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66591"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66591"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66591"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}