{"id":6663,"date":"2016-05-03T15:42:11","date_gmt":"2016-05-03T15:42:11","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-05-16T16:23:49","modified_gmt":"2016-05-16T16:23:49","slug":"mitybos-principai-paauglysteje-ir-menopauzes-periodu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/mitybos-principai-paauglysteje-ir-menopauzes-periodu\/6663\/","title":{"rendered":"Mitybos principai paauglyst\u0117je ir menopauz\u0117s periodu"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Tinkama\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kai-sveika-mityba-virsta-manija\/60536\/\" target=\"_blank\">mityba<\/a><\/strong> svarbi bet kuriuo \u017emogaus gyvenimo etapu. Sveika mityba \u2013 vienas pagrindini\u0173 sveikat\u0105 saugan\u00ad\u010di\u0173 gyvensenos veiksni\u0173. Moters suvalgomo maisto kokyb\u0117 lemia jos pa\u010dios sveikat\u0105, k\u016bdikio, v\u0117liau \u2013 vaiko ir suaugu\u00adsio \u017emogaus sveikat\u0105. Kiekviename gyvenimo etape, keis\u00addami gyvensenos ir mitybos \u012fpro\u010dius, galime daryti \u012ftak\u0105 v\u0117lesnio gyvenimo etapo sveikatai bei gyvenimo kokybei. Menopauz\u0117s periodu da\u017eniausiai moteris varginantys sveikatos sutrikimai yra:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>nutukimas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas;<\/li>\n<li>\u0161irdies kraujagysli\u0173 ligos;<\/li>\n<li>osteoporoz\u0117, l\u0117tin\u0117s s\u0105nari\u0173 ligos;<\/li>\n<li>v\u0117\u017eys.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kiekvieno \u0161i\u0173 sutrikim\u0173 prevencija prasideda paau\u00adglyst\u0117je. Pasaulio sveikatos organizacija paaugliais rekomenduo\u00adja laikyti asmenis nuo 10 iki 19 met\u0173. Paauglyst\u0117s poky\u010di\u0173 prad\u017eia sutampa su lytiniu brendimu. Brendimas susij\u0119s su lytini\u0173 hormon\u0173 poveikiu, kuriam \u012ftakos turi:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>individo am\u017eius;<\/li>\n<li>sveikatos b\u016bkl\u0117;<\/li>\n<li>mityba;<\/li>\n<li>geografin\u0117s s\u0105lygos;<\/li>\n<li>klimatas;<\/li>\n<li>paveldimumas.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Prof. J. Tutkuvien\u0117s tyrim\u0173 duomenimis, 1985 metais 1,5 proc. 14\u201318 met\u0173 mergin\u0173 tur\u0117jo antsvorio, 2002 me\u00adtais \u2013 6,6 proc.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugyb\u0117 atlikt\u0173 tyrim\u0173 nurodo, kad nutukimas vaikys\u00adt\u0117je \u2013 suaugusi\u0173j\u0173 nutukimo prad\u017eia. 60 proc. vaik\u0173, tur\u0117\u00adjusi\u0173 antsvorio arba nutukusi\u0173 iki brendimo, bus nutuk\u0119 ir suaug\u0119, tur\u0117s didesn\u0119 l\u0117tini\u0173 neinfekcini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 (Bran\u00adca F, et al., 2007; Magarey AM, et al., 2003). Nutukimo, metabolinio sindromo ir kit\u0173 l\u0117tini\u0173 lig\u0173 vys\u00adtymuisi svarbus padid\u0117j\u0119s kalorij\u0173, riebal\u0173, transriebal\u0173 bei lengvai \u012fsisavinam\u0173 angliavandeni\u0173, ypa\u010d gaunam\u0173 su sal\u00add\u017eiaisiais g\u0117rimais, kiekis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Berkey su bendraautoriais nustat\u0117, kad padid\u0117j\u0119s ka\u00adlorij\u0173 kiekis, gaunamas vienus metus, 9\u201314 met\u0173 mer\u00adgait\u0117ms (ne berniukams) yra susij\u0119s su padid\u0117jusiu k\u016bno mas\u0117s indeksu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">JAV Nacionalin\u0117s restoran\u0173 asociacijos duomenimis, 1970 metais 25 proc. maistui i\u0161leist\u0173 pinig\u0173 buvo skirti val\u00adgyti ne namie, 2010 metais ne namie valgomam maistui i\u0161\u00adleista 53 proc. vis\u0173 maistui skirt\u0173 l\u0117\u0161\u0173. Paaugliai da\u017eniausiai renkasi greitojo maisto maitinimo \u012fstaigas. Greitojo maisto valgymas 3 kartus per savait\u0119 per 5 metus k\u016bno mas\u0119 padi\u00addina 1,6\u20132,2 kg (Pereira, et al.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/paauglyste-nepakenk-\/60941\/\" target=\"_blank\">Paauglyst\u0117<\/a><\/strong>\u00a0\u2013 periodas, kai atsiranda galimyb\u0117s (tiek emocin\u0117s, tiek finansin\u0117s) pa\u010diam rinktis maist\u0105. \u0160iuo pe\u00adriodu da\u017enai pasirenkamas mitybos b\u016bdas, kai atsisakoma vieno ar keleto maisto produkt\u0173 (da\u017eniausiai atsisakoma m\u0117sos ir pieno produkt\u0173), kinta maitinimosi re\u017eimas (di\u00addelis u\u017eimtumas, pasirenkamas kitas mitybos re\u017eimas nei \u0161eimoje), galimi valgymo sutrikimai (da\u017eniausiai nervi\u00adn\u0117 anoreksija).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 gali tr\u016bkti esmini\u0173 maistini\u0173 med\u017eia\u00adg\u0173, pavyzd\u017eiui, kalcio, fosforo, vitamino D, gele\u017eies.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Net 40 proc. mergin\u0173 kaul\u0173 mas\u0117s susiformuoja \u0161iuo trumpu paauglyst\u0117s periodu (Matkovic V.). Kaul\u0173 forma\u00advimasis priklauso nuo paveldimumo. Jam \u012ftakos gali tur\u0117\u00adti gyvensenos ypatumai, apimantys maitinim\u0105si, fizin\u012f ak\u00adtyvum\u0105, r\u016bkym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Mitybos anamnez\u0117s klausimai, kuri\u0173 netur\u0117t\u0173 u\u017emir\u0161ti gydytojas dietologas, konsultuojantis tiek paaugles mergi\u00adnas, tiek ir moteris menopauz\u0117s periodu:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>k\u016bno mas\u0117s kaita, koki\u0173 diet\u0173 buvo laikomasi, ar buvo gydyta d\u0117l valgymo sutrikim\u0173 \u2013 merginos mityba pa\u00adauglyst\u0117je turi \u012ftakos l\u0117tini\u0173 lig\u0173 eigai menopauz\u0117s pe\u00adriodu;<\/li>\n<li>esamo maitinimosi ypatumai \u2013 \u0161iuo metu atsiakyta tam tikr\u0173 maisto produkt\u0173. Ar laikomasi dietos \u2013 tai gali paskatinti i\u0161sivystyti atskir\u0173 maistini\u0173 med\u017eia\u00adg\u0173 stok\u0105;<\/li>\n<li>\u017ealingi \u012fpro\u010diai \u2013 r\u016bkymas, alkoholis, narkotin\u0117s med\u017eia\u00adgos, medikamentai. Kai kuri\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas ne tik turi tiesiogin\u012f neigiam\u0105 poveik\u012f sveikatai, bet ir pri\u00adsideda prie mitybos nepakankamumo \u2013 gali daryti \u012fta\u00adk\u0105 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u012fsisavinimui, kalorij\u0173 poreikiui;<\/li>\n<li>papild\u0173 vartojimas.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Svarbu:<\/p>\n<ul>\n<li style=\"text-align: justify;\">pakankamas energijos (kalorij\u0173), kalcio, riebal\u0173, <strong><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kodel-butina-gauti-pakankamai-gelezies-\/72967\/\" target=\"_blank\">gele\u00ad\u017eies kiekis<\/a><\/strong>;<\/li>\n<li style=\"text-align: justify;\">pasiekti ir \/ ar i\u0161laikyti sveik\u0105 k\u016bno mas\u0119.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Doc. dr. Edita Gavelien\u0117, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinikos<\/p>\n<p>\u017durnalo INTERNISTAS priedas GINEKOLOGIJOS AKTUALIJOS<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tinkama mityba svarbi bet kuriuo \u017emogaus gyvenimo etapu. Sveika mityba \u2013 vienas pagrindini\u0173 sveikat\u0105 saugan\u00ad\u010di\u0173 gyvensenos veiksni\u0173. Moters suvalgomo maisto kokyb\u0117 lemia jos pa\u010dios sveikat\u0105, k\u016bdikio, v\u0117liau \u2013 vaiko ir suaugu\u00adsio \u017emogaus sveikat\u0105. Kiekviename gyvenimo etape, keis\u00addami gyvensenos ir mitybos \u012fpro\u010dius, galime daryti \u012ftak\u0105 v\u0117lesnio gyvenimo etapo sveikatai bei gyvenimo kokybei.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6664,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[10045,9333,791,157,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-6663","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-dazniausiai","tag-ligos","tag-mases","tag-nutukimas","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6663","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6663"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6663\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6664"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6663"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6663"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6663"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6663"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6663"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}