{"id":66655,"date":"2021-06-15T09:05:18","date_gmt":"2021-06-15T11:05:18","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=66655\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-06-15T09:05:19","modified_gmt":"2021-06-15T11:05:19","slug":"demencija-svarbu-atpazinti-laiku","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/demencija-svarbu-atpazinti-laiku\/66655\/","title":{"rendered":"Demencij\u0105 svarbu atpa\u017einti laiku"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><em>Manoma, kad demencija arba senatvine silpnaprotyste serga net iki 7 procent\u0173 vyresni\u0173 nei 60 met\u0173 \u017emoni\u0173. Skai\u010diuojama, kad visame pasaulyje kasmet nustatoma iki 8-9 milijon\u0173 nauj\u0173 demencijos atvej\u0173 ir nauja diagnoz\u0117 i\u0161girstama kas kelet\u0105 sekund\u017ei\u0173. Skai\u010diuojama, kad Lietuvoje demencija serga apie 1,5 proc. gyventoj\u0173. Demencija tampa vis da\u017enesne mirties prie\u017eastimi, ypa\u010d tuomet, kai ji tinkamai neidentifikuojama ir negydoma.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Kaip paplitusi demencija?&nbsp;<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/demencija-su-lewy-kuneliais\/\">Demencija<\/a> Europoje i\u0161 ties\u0173 labai paplitusi \u2013 manoma, kad ja serga iki 10 milijon\u0173 asmen\u0173, ta\u010diau tai tik apytiksliai duomenys, nes diagnozi\u0173 skai\u010dius nuolat auga. Tarkime, 2014 metais Europoje sirgo ma\u017edaug 6 milijonai asmen\u0173, o prognoz\u0117s rod\u0117, kad kasmet tur\u0117t\u0173 b\u016bti diagnozuojama ma\u017eiausiai pus\u0117 milijono nauj\u0173 demencijos atvej\u0173. Pasteb\u0117ta, kad sergan\u010di\u0173j\u0173 moter\u0173 dalis didesn\u0117 nei vyr\u0173 &#8211; teigiama, kad moterys \u0161ia liga serga dvigubai ar net trigubai da\u017eniau nei vyrai. \u0160iaurin\u0117je Europos dalyje demencija paplitusi \u0161iek tiek labiau nei pietin\u0117je dalyje. Demencija, dar vadinama senatvine silpnaprotyste, yra viena sunkiausi\u0173 vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 lig\u0173 ir jos paplitimas tik did\u0117ja \u2013 sp\u0117jama, kad Europos S\u0105jungoje su demencija susijusi\u0173 lig\u0173 diagnozi\u0173 skai\u010dius ir toliau augs itin spar\u010diai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Kokios da\u017eniausios demencijos formos?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pasteb\u0117ta, kad did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f demencijos atvej\u0173 sudaro Alzheimerio liga \u2013 ma\u017edaug 2 atvejai i\u0161 trij\u0173 susij\u0119 b\u016btent su \u0161iuo sveikatos sutrikimu. Likusi\u0105 dal\u012f ma\u017edaug pana\u0161iomis proporcijomis \u201edalinasi\u201c kraujagyslin\u0117 demencija ir demencija su Lewy k\u016bneliais \u2013 kartu \u0161ios demencijos r\u016b\u0161ys sudaro apie 30 proc. vis\u0173 senatvin\u0117s silpnaprotyst\u0117s atvej\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Kokia demencijos patogenez\u0117?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Yra du pagrindiniai ligos patogenez\u0117s keliai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>Alzheimerio liga ir demencija su Lewy k\u016bneliais vystosi d\u0117l neurodegeneracini\u0173 pakitim\u0173;<\/li><li>Kraujagyslin\u0117 demencija vystosi d\u0117l sutrikusios smegen\u0173 kraujotakos.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Kokie po\u017eymiai prane\u0161a apie demencijos vystym\u0105si?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pacientui, kuriam vystosi demencija, atsiranda tam tikr\u0173 ligos po\u017eymi\u0173, kuriuos galima suskirstyti \u012f kelias pagrindines grupes:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>Pastebimi pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimai, kai asmuo pamir\u0161ta tam tikrus faktus arba deda daiktus ten, kur jie netur\u0117t\u0173 b\u016bti;<\/li><li>Atsiranda \u012fvairi\u0173 neuropsichiatrini\u0173 simptom\u0173\/ sutrikim\u0173, pavyzd\u017eiui, asmuo nebegali tinkamai valdyti savo emocij\u0173 \u2013 pradeda netik\u0117tai verkti, tampa nesukalbamas, piktas, irzlus, \u012ftarus ar net agresyvus ir t.t.;<\/li><li>Asmuo nebegali tinkamai pasir\u016bpinti savimi ir \u0161is sugeb\u0117jimas vis labiau silpn\u0117ja. Ateina diena, kai jis nebegali savaranki\u0161kai nusiprausti, pavalgyti, nueiti \u012f tualet\u0105, apsirengti ir t.t.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Kaip progresuoja demencija?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vienas i\u0161 pagrindini\u0173 demencijos progresavimo po\u017eymi\u0173 yra tas, kad ji vystosi i\u0161 l\u0117to, tad kur\u012f laik\u0105 ji gali b\u016bti net nepastebima. I\u0161 prad\u017ei\u0173 sunkiau ka\u017ek\u0105 \u012fsiminti arba netik\u0117tai ka\u017ekas pamir\u0161tama, pavyzd\u017eiui, miest\u0173 pavadinimai. B\u016bkl\u0117 darosi rimtesn\u0117, kai pamir\u0161tami jau sav\u0173 vaik\u0173 vardai ar vieta, kur visuomet padedamas rankinis laikrodis. Galiausiai \u017emogus neatsimena, kas vyko prie\u0161 akimirk\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Savalaik\u0117s demencijos arba senatvin\u0117s silpnaprotyst\u0117s diagnoz\u0117s reikiamyb\u0119 itin apsunkina tai, jog daug kas mano, kad tam tikrus dalykus senatv\u0117je u\u017emir\u0161ti yra normalu. Vis d\u0117lto tai yra pirmasis po\u017eymis, kad pacient\u0105 b\u016btina i\u0161samiau i\u0161tirti, mat lengvas kognityvinis (pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173) sutrikimas gali rodyti didesn\u0119 \u012fvairi\u0173 demencijos form\u0173 i\u0161sivystymo tikimyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tad manymas, kad normalu senatv\u0117je \u201epamir\u0161ti dalykus\u201c tur\u0117t\u0173 b\u016bti be gailes\u010dio stumiamas \u012f \u0161on\u0105. Tai pirmas \u017eenklas, kad asmeniui gresia Alzheimerio liga ar kraujagyslin\u0117 demencija ir \u012f tokius po\u017eymius geriau nenumoti ranka \u2013 visuomet geriau pasikonsultuoti su sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistu. Jis parinks tinkamiausi\u0105 gydym\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong><em>Vilties teikia nootropai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Nootrop\u0173 grup\u0117s veikliosios med\u017eiagos gerina atmint\u012f ir geb\u0117jim\u0105 mokytis. Klinikiniai tyrimai rodo teigiam\u0105 poveik\u012f. Veikdamos cholinerginius receptorius bei cholino apykait\u0105, nootrop\u0173 grup\u0117s veikliosios med\u017eiagos didina neuron\u0173 aktyvum\u0105. Jos neslopina centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos, neveikia ir vegetacin\u0117s nerv\u0173 sistemos, vis d\u0117lto tyrimais su eksperimentiniais gyv\u016bnais nustatytas vidutinio stiprumo antidepresinis nootrop\u0173 grupei priklausan\u010di\u0173 vaistini\u0173 med\u017eiag\u0173 poveikis. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad pacientams, sergantiems lengvo ir vidutinio sunkumo senatvine silpnaprotyste, nootropai pagerino d\u0117mes\u012f, mokym\u0105si, atmint\u012f, orientacij\u0105 ir kitus protinius sugeb\u0117jimus. Gydytojas, \u012fvertin\u0119s paciento b\u016bkl\u0119, gali nuspr\u0119sti skirti nootrop\u0173 grup\u0117s med\u017eiag\u0173, dviskiau\u010dio ginkmed\u017eio preparat\u0173 ir kit\u0173 medikament\u0173. Taip pat labai svarbi tinkama psichosocialin\u0117 pagalba ir slauga \u2013 toks gydymo metod\u0173 derinimas gali pad\u0117ti ilgiau i\u0161saugoti ger\u0105 paciento gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaistinink\u0117 R\u016btel\u0117 Foktien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Manoma, kad demencija arba senatvine silpnaprotyste serga net iki 7 procent\u0173 vyresni\u0173 nei 60 met\u0173 \u017emoni\u0173. Skai\u010diuojama, kad visame pasaulyje kasmet nustatoma iki 8-9 milijon\u0173 nauj\u0173 demencijos atvej\u0173 ir nauja diagnoz\u0117 i\u0161girstama kas kelet\u0105 sekund\u017ei\u0173. Skai\u010diuojama, kad Lietuvoje demencija serga apie 1,5 proc. gyventoj\u0173. Demencija tampa vis da\u017enesne mirties prie\u017eastimi, ypa\u010d tuomet, kai ji tinkamai&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":66656,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[12042],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-66655","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-demencija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66655","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66655"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66655\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66656"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66655"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66655"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66655"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66655"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66655"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}