{"id":66667,"date":"2021-06-15T09:36:04","date_gmt":"2021-06-15T11:36:04","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=66667\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-06-15T09:36:05","modified_gmt":"2021-06-15T11:36:05","slug":"liga-kuri-galiausiai-atima-galimybe-pasirupinti-savimi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/liga-kuri-galiausiai-atima-galimybe-pasirupinti-savimi\/66667\/","title":{"rendered":"Liga, kuri galiausiai atima galimyb\u0119 pasir\u016bpinti savimi"},"content":{"rendered":"\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><em><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/patarimai\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/563\/\">Alzheimerio liga<\/a> \u2013 tai l\u0117tin\u0117 ir progresuojanti liga, susijusi su neurodegeneraciniais smegen\u0173 pa\u017eeidimais. Da\u017eniausiai ji pasirei\u0161kia senyvo am\u017eiaus asmenims \u2013 kuo vyresnis \u017emogus, tuo Alzheimerio ligos i\u0161sivystymo ir progresavimo tikimyb\u0117 didesn\u0117. Tarkime, 60-70 met\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je \u0161ia liga netur\u0117t\u0173 sirgti daugiau nei 2-3 proc. pacient\u0173, o tarp 90 met\u0173 sulaukusi\u0173 pacient\u0173 ji gali b\u016bti palietusi net apie 40 proc. \u017emoni\u0173. Kadangi gyvenimo trukm\u0117 ilg\u0117ja, pasaulyje \u0161ia liga sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 daug\u0117ja ir tai tampa vis didesne sveikatos, ekonomine ir socialine problema. Viena i\u0161 svarbiausi\u0173 siekiamybi\u0173 \u0161ios ligos gydyme yra kuo ankstyvesn\u0117 diagnostika, nes tokiu atveju liga s\u0117kmingiau kontroliuojama, be to, suteikiama ir kit\u0173 privalum\u0173, apie kuriuos pakalb\u0117sime v\u0117liau.<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Kas vyksta smegenyse \u0161ios l\u0117tin\u0117s ligos metu?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160ios ligos metu nervin\u0117s skaidulos po truput\u0117l\u012f plon\u0117ja, o pa\u010dios nervin\u0117s l\u0105stel\u0117s po truput\u0117l\u012f nyksta ir degeneruoja. Taigi smegenyse vyksta neurodegeneraciniai procesai, kuriuos dar labiau paskatina ir, tuo pa\u010diu, smegen\u0173 funkcij\u0105 dar labiau sutrikdo juose besikaupiantys specifiniai baltymai, pavyzd\u017eiui, amiloidai. Kadangi Alzheimerio liga sergan\u010dio \u017emogaus smegenyse pakinta normal\u016bs ir \u012fprasti informacijos perdavimo procesai, pradeda trikti ne tik \u017emogaus m\u0105stymas ir orientacija bei mokymosi procesai, bet kinta ir jo sugeb\u0117jimas reik\u0161ti emocijas bei tinkamai pasir\u016bpinti savimi. Galiausiai atsiranda ne tik psichini\u0173, bet ir fizini\u0173 simptom\u0173 ir tai tampa vis da\u017enesne mirties prie\u017eastimi pasaulyje.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Kokie simptomai ir po\u017eymiai b\u016bdingi Alzheimerio ligai?<\/em><\/strong><em><\/em><\/p>\n\n\n\n<p>Pirm\u0105sias Alzheimerio ligos stadijas pasteb\u0117ti gali b\u016bti gana sud\u0117tinga, nes \u0161iok\u012f tok\u012f u\u017emar\u0161um\u0105 dauguma \u012fsivaizduoja kaip visi\u0161kai normal\u0173 sen\u0117jimo proces\u0105 \u2013 vis d\u0117lto toks tam tikros informacijos \u201epametimas\u201c, interes\u0173 susiaur\u0117jimas ir abejingumas iki tol dominusiems dalykams gali b\u016bti patys pirmieji klastingos ir nuolatos progresuojan\u010dios ligos \u017eenklai.<\/p>\n\n\n\n<p>Kitas b\u016bdingas simptomas \u2013 emocij\u0173 rei\u0161kimo sutrikimai, kai pacientas \u012f d\u017eiaugsmingus dalykus gali prad\u0117ti reaguoti a\u0161aromis, o i\u0161 li\u016bdn\u0173 ar rimt\u012f turin\u010di\u0173 sukelti dalyk\u0173 jis daug ir stipriai juokiasi. Alzheimerio liga sergantis pacientas gali nereik\u0161ti joki\u0173 emocij\u0173 arba jis gali vien\u0105 akimirk\u0105 verkti, o kit\u0105 \u2013 prapliupti juoku; jis netik\u0117tai gali tapti agresyviu ar \u012ftariu, kaltinan\u010diu aplinkinius nereg\u0117tais dalykais.<\/p>\n\n\n\n<p>Su progresuojan\u010di\u0105 lig\u0105 i\u0161gyvenan\u010diu \u017emogumi gali tapti sud\u0117tinga susikalb\u0117ti ir j\u012f tinkamai suprasti. Pacientas gali jausti \u012fvairias baimes ir vis klausti: \u201ekas su manim bus toliau?\u201c, nes pradin\u0117se ligos stadijose jis dar suvokia, kad b\u016bna geresni\u0173 ir juodesni\u0173 dien\u0173, o kuo liga labiau vystosi, tuo ma\u017eiau s\u0105moning\u0173 akimirk\u0173 lieka.<\/p>\n\n\n\n<p>Ligos progresavim\u0105 rodo vis didesnis u\u017emar\u0161umas \u2013 jei i\u0161 prad\u017ei\u0173 pamir\u0161tami tik vardai ar nereik\u0161mingos datos, tai v\u0117liau pacientas pamir\u0161ta ne tik tai, kur jis gyvena, bet ir tai, kas jis yra. Prarandami iki tol tur\u0117ti skai\u010diavimo ir ra\u0161ymo \u012fg\u016bd\u017eiai, sugeb\u0117jimas orientuotis erdv\u0117je ir laike. Galiausiai tampa sud\u0117tinga elementariai pasir\u016bpinti savimi \u2013 apsirengti, nusiprausti, pavalgyti ir t.t. Taigi sunku ne tik pa\u010diam pacientui \u2013 itin sud\u0117tingas akimirkas i\u0161gyvena ir jo artimieji.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Kod\u0117l taip svarbu Alzheimerio lig\u0105 diagnozuoti ir prad\u0117ti gydyti kuo anks\u010diau?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Ankstyv\u0105 ligos diagnoz\u0119 ypa\u010d apsunkina manymas, jog lengvas pa\u017eintini\u0173 (kognityvini\u0173) funkcij\u0173 sutrikimas yra visi\u0161kai normali sen\u0117jimo dalis. Tur\u0117tume paneigti \u0161\u012f mit\u0105, nes ma\u017eiausiai 10-15 proc. lengv\u0105 kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0105 turin\u010di\u0173 pacient\u0173 per metus nuo pirm\u0173j\u0173 simptom\u0173 i\u0161sivysto demencija. B\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f \u0161iuos po\u017eymius ir gerai i\u0161tirti pacient\u0105 d\u0117l galimos demencijos prad\u017eios, nes b\u016btent \u0161ie simptomai gali rodyti pirm\u0105sias ligos stadijas:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>Lengvi pa\u017eintini\u0173 (kognityvini\u0173) funkcij\u0173 sutrikimai, kai kaip nors sutrinka paciento sugeb\u0117jimas priimti ir \u012fvertinti informacij\u0105, j\u0105 tinkamai analizuoti ir \u012fgyvendinti, pavyzd\u017eiui, pacientas nebesugeba atsiminti jam svarbi\u0173 dalyk\u0173, negali papra\u0161ytas surasti daikt\u0173, i\u0161spr\u0119sti visi\u0161kai paprasto galvos\u016bkio ir t.t.;<\/li><li>Sunkumai, kylantys m\u0117ginant u\u017esiimti kasdiene veikla \u2013 tampa sud\u0117tinga susirasti ar pasigaminti valgyti ar susirasti drabu\u017e\u012f ir j\u012f apsirengti;<\/li><li>Nesugeb\u0117jimas normaliai orientuotis labai gerai pa\u017e\u012fstamoje aplinkoje;<\/li><li>B\u0117dos, m\u0117ginant prisiminti, kas visai neseniai nutiko ir t.t.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>Ankstyva Alzheimerio ligos diagnoz\u0117 padeda geriau suprasti pacient\u0105 \u2013 su juo lengviau susikalb\u0117ti, lengviau j\u012f i\u0161girsti ir patenkinti jo poreikius. Pa\u010di\u0105 lig\u0105 tokiu atveju pripa\u017e\u012fsta ir pacientas, ir j\u012f supantys aplinkiniai \u2013 ligos pri\u0117mimas yra labai svarbi tinkamo jos gydymo dalis. Be to, jei liga diagnozuojama anks\u010diau, pats pacientas gali pasirinkti jam priimtiniausi\u0105 gydym\u0105 \u2013 jis jau\u010diasi dar kontroliuojantis lig\u0105, o tai, savaime suprantama, duoda galimyb\u0119 jaustis saugiau ir savaranki\u0161kai planuoti ateit\u012f, i\u0161sakyti savo pageidavimus d\u0117l t\u0173 sunki\u0173 dien\u0173, kurios vis tiek tikriausiai ateis.<\/p>\n\n\n\n<p>Taigi kuo anks\u010diau bus diagnozuojama liga, tuo daugiau gydymo galimybi\u0173 bus galima apsvarstyti. Pacientui gali b\u016bti skiriamos kelios grup\u0117s vaistini\u0173 preparat\u0173, ta\u010diau itin daug vilties teikia nootrop\u0173 grup\u0117s vaistiniai preparatai, kurie vartojami koncentracijos ir atminties sutrikim\u0173, atsiradusi\u0173 d\u0117l smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 degeneracijos arba d\u0117l kraujagysli\u0173, apr\u016bpinan\u010di\u0173 smegenis krauju, lig\u0173 gydymui. \u0160ios vaistin\u0117s med\u017eiagos, dar vadinamos \u201ei\u0161maniaisiais vaistais\u201c, pagerina atminties funkcijas ir mokymosi geb\u0117jimus, tod\u0117l tai gali b\u016bti viena i\u0161 kompleksinio Alzheimerio ligos gydymo galimybi\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Vaistinink\u0117 R\u016btel\u0117 Foktien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Alzheimerio liga \u2013 tai l\u0117tin\u0117 ir progresuojanti liga, susijusi su neurodegeneraciniais smegen\u0173 pa\u017eeidimais. Da\u017eniausiai ji pasirei\u0161kia senyvo am\u017eiaus asmenims \u2013 kuo vyresnis \u017emogus, tuo Alzheimerio ligos i\u0161sivystymo ir progresavimo tikimyb\u0117 didesn\u0117. Tarkime, 60-70 met\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je \u0161ia liga netur\u0117t\u0173 sirgti daugiau nei 2-3 proc. pacient\u0173, o tarp 90 met\u0173 sulaukusi\u0173 pacient\u0173 ji gali b\u016bti palietusi&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":66668,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[28021],"site":[27309],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-66667","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alzheimerio-liga","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66667","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66667"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66667\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66668"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66667"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66667"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66667"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66667"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66667"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}