{"id":66671,"date":"2021-06-16T10:11:37","date_gmt":"2021-06-16T12:11:37","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=66671\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-06-25T12:16:25","modified_gmt":"2021-06-25T14:16:25","slug":"vyru-slapimo-taku-infekcija-rizikos-veiksniai-ir-slapimo-nelaikymo-reiksme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/vyru-slapimo-taku-infekcija-rizikos-veiksniai-ir-slapimo-nelaikymo-reiksme\/66671\/","title":{"rendered":"Vyr\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 infekcija: rizikos veiksniai ir \u0161lapimo nelaikymo reik\u0161m\u0117"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160lapimo tak\u0173 infekcija (\u0160TI), nuo besimptom\u0117s bakteriurijos iki simptomin\u0117s \u0160TI formos, yra viena da\u017eniausi\u0173 bakterij\u0173 sukeliam\u0173 urologini\u0173 patologij\u0173, varginan\u010di\u0173 \u012fvairaus am\u017eiaus ir lyties pacientus. Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojama apie 150&nbsp;mln. nauj\u0173 \u0160TI&nbsp;[1, 2]. Moter\u0173 populiacijoje liga neabejotinai da\u017enesn\u0117&nbsp;\u2013 apskai\u010diuota, kad 1 i\u0161 2 moter\u0173 (20\u201350&nbsp;proc.) bent kart\u0105 gyvenime suserga nekomplikuotu \u016bminiu cistitu&nbsp;[3]. Jaun\u0173 vyr\u0173, neturin\u010di\u0173 rizikos veiksni\u0173, populiacijoje \u0160TI yra labai retos, ta\u010diau su am\u017eiumi sergamumas ja padid\u0117ja. Jaunesni\u0173 nei 60 met\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je vyrai serga perpus re\u010diau, palyginti su tokio pat am\u017eiaus moterimis, ta\u010diau 80 gyvenimo metais tiek vyr\u0173, tiek moter\u0173 sergamumo \u0160TI da\u017enis tampa pana\u0161us&nbsp;[4, 5].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Da\u017eniausi \u0160TI simptomai yra dizurija, skubus \u0161lapinimasis, suma\u017e\u0117j\u0119s \u0161lapimo kiekis, pakitusi \u0161lapimo spalva ir kvapas, vir\u0161gaktikaulin\u0117s ar inkst\u0173 srities skausmingumas, kar\u0161\u010diavimas, galimas \u0161lapimo nelaikymas, varv\u0117jimas. Jauniems lyti\u0161kai aktyviems vyrams simptomai da\u017eniausiai pasirei\u0161kia d\u0117l prostatos, s\u0117klid\u017ei\u0173 ar ants\u0117klid\u017eio u\u017edegimo, kur\u012f sukelia uropatogenai, perduodami lytinio akto metu. Vyresnio am\u017eiaus vyrams simptomus lemia padid\u0117j\u0119s \u0160TI da\u017enis, kuris glaud\u017eiai siejasi su strukt\u016briniais, funkciniais viso organizmo ir \u0161lapimo tak\u0173 poky\u010diais, lemian\u010diais \u0161lapimo nutek\u0117jimo sutrikimus&nbsp;[6, 7].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Atlikti tyrimai rodo, kad \u0161lapimo nelaikantiems vyrams da\u017eniau pasirei\u0161kia recidyvuojan\u010dios \u0160TI, o \u0160TI simptomai ir i\u0161eitys b\u016bna gerokai sunkesni&nbsp;[8]. U\u017edelsus skirti efektyv\u0173 antibakterin\u012f gydym\u0105, da\u017enos sunkios, gyvybei gr\u0117smingos komplikacijos, i\u0161 kuri\u0173 da\u017eniausios&nbsp;yra u\u017edegimo plitimas \u012f gretimus organus (prostatitas, epididimitas, orchitas, abscesai), kritiniu atveju&nbsp;\u2013 urosepsis, septinis \u0161okas ir mirtis&nbsp;[9, 10]. Norint suma\u017einti su \u0160TI susijusi\u0173 nemaloni\u0173 poj\u016b\u010di\u0173, komplikacij\u0173 ir pakartotin\u0173 infekcij\u0173 rizik\u0105, privalu gydant vyr\u0173 \u0160TI nustatyti ir \u0161alinti ligai \u012ftak\u0105 turin\u010dius rizikos veiksnius.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>KLASIFIKACIJA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Remiantis Europos urolog\u0173 asociacijos rekomendacijomis, \u0160TI skirstomos \u012f komplikuotas ir nekomplikuotas. Nekomplikuotoms \u0160TI priskiriamos \u016bmin\u0117s infekcijos, kai pacientas neserga gretutin\u0117mis patologijomis ir strukt\u016brini\u0173 ar neurologini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 anomalijomis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Komplikuotos \u0160TI&nbsp;\u2013 tai infekcijos, susijusios su rizikos veiksniais, kurie gali daryti neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 paciento \u0161lapimo nutek\u0117jimui ar imuninei sistemai. \u0160iai kategorijai priskiriamos visos \u0160TI, diagnozuotos n\u0117\u0161\u010dioms moterims, imunosupresuotiems, neurologin\u0117mis ligomis, \u0161lapimo tak\u0173 akmenlige, inkst\u0173 nepakankamumu ar kitomis \u0161lapimo tak\u0173 obstrukcij\u0105 sukelian\u010diomis ligomis sergantiems pacientams. Tai gali b\u016bti tiek apatini\u0173 (cistitas, uretritas), tiek vir\u0161utini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 (pielonefritas, ureteritas) infekcijos [11].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Simptomin\u0117s vyr\u0173 \u0160TI visais atvejais priskiriamos prie komplikuot\u0173 \u0160TI. Anatominiai vyr\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 ypatumai&nbsp;\u2013 ilgesn\u0117 \u0161lapl\u0117, didesnis atstumas tarp \u0161lapl\u0117s ir i\u0161einamosios angos&nbsp;\u2013 suformuoja barjer\u0173 kompleks\u0105, u\u017ekertant\u012f keli\u0105 bakterijoms patekti \u012f \u0161lapimo takus [12]. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties jauniems vyrams \u0160TI ypa\u010d retos, o vyresniems da\u017eniau siejamos su strukt\u016briniais \u0161lapimo tak\u0173 poky\u010diais ar gretutin\u0117mis patologijomis, tokiomis kaip prostatos hiperplazija ar \u0161lapimo nelaikymas, sudaran\u010diomis palankias s\u0105lygas plisti ir komplikuotis bakterinei infekcijai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>RIZIKOS VEIKSNIAI<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vyr\u0173 \u0160TI i\u0161sivystymui turin\u010dius rizikos veiksnius galima suskirstyti \u012f kelet\u0105 grupi\u0173:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>\u0161lapimo tak\u0173 obstrukcij\u0105 lemian\u010dios prie\u017eastys&nbsp;\u2013 prostatos hiperplazija (pagrindin\u0117 \u0160TI prie\u017eastis vyresniems nei 50 met\u0173 pacientams), \u0161lapl\u0117s strikt\u016bros, \u0161lapimo tak\u0173 akmenlig\u0117, kt.;<\/li><li>b\u016bkl\u0117s, apsunkinan\u010dios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s i\u0161situ\u0161tinim\u0105&nbsp;\u2013 neurogenin\u0117 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117, nugaros smegen\u0173 pa\u017eeidimai, neoortotopin\u0117 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117, \u0161lapimo susilaikymas po ileokonduito ar \u0161lapimo rezervuar\u0173 suformavimo;<\/li><li>paciento imunosupresin\u0117s b\u016bkl\u0117s&nbsp;\u2013 \u017dIV, cukrinis diabetas, transplantacija;<\/li><li>urologin\u0117s proced\u016bros&nbsp;\u2013 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s kateterizavimas, nefrostomos, diagnostin\u0117s urologin\u0117s proced\u016bros;<\/li><li>seksualiniai \u012fpro\u010diai&nbsp;\u2013 seksualini\u0173 partneri\u0173 lytini\u0173 tak\u0173 kolonizacija uropatogenais, analiniai lytiniai santykiai&nbsp;[11, 13].<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vyresnis paciento am\u017eius taip pat sietinas su didesne \u0160TI i\u0161sivystymo rizika, ta\u010diau pats am\u017eius n\u0117ra priskiriamas rizikos veiksniams. Vyresnius pacientus da\u017eniau u\u017eklumpa gretutin\u0117s patologijos, tokios kaip cukrinis diabetas, kuris yra susij\u0119s su didesniu organizmo imlumu infekcijai, \u012fskaitant ir \u0161lapimo takus. Gretutin\u0117s urologin\u0117s patologijos&nbsp;\u2013 \u0161lapimo susilaikymas ar nelaikymas&nbsp;\u2013 sietini su padid\u0117jusia urologini\u0173 intervencij\u0173 (pvz., kateterizavimas, nefrostomos) rizika, palankesn\u0117mis s\u0105lygomis bakterijoms daugintis ir lengviau patekti \u012f \u0161lapimo takus [14]. Su besimtome bakteriurija siejami rizikos veiksniai yra funkcin\u0117 negalia, nejudrumas, demencija ir i\u0161mat\u0173 bei \u0161lapimo nelaikymas [15].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>\u0160LAPIMO NELAIKYMAS<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160lapimo nelaikymas&nbsp;\u2013 tai b\u016bkl\u0117, apib\u016bdinama kaip nevalingas \u0161lapimo i\u0161tek\u0117jimas. Pagrindiniai pacientus varginantys simptomai yra pana\u0161\u016bs kaip ir sergant \u0160TI&nbsp;\u2013 neatid\u0117liotinas noras \u0161lapintis, da\u017enas \u0161lapinimasis, nikturija, nevalingas \u0161lapinimasis, nepilnas i\u0161si\u0161lapinimo jausmas ar la\u0161\u0117jimas pasi\u0161lapinus&nbsp;[16]. \u0160ia b\u016bkle skund\u017eiasi 5,0\u20139,9&nbsp;proc. iki 60 met\u0173 ir 17&nbsp;proc. vyresni\u0173 nei 60 met\u0173 vyr\u0173. Did\u017eiausias \u0161lapimo nelaikymo atvej\u0173 skai\u010dius stebimas tarp slaugos namuose pri\u017ei\u016brim\u0173 pacient\u0173&nbsp;\u2013 vyr\u0173 grup\u0117je sudaro 45\u201372&nbsp;proc.&nbsp;[17, 18].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vyr\u0173 \u0161lapimo nelaikymas skirstomas \u012f kelis tipus:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>skubos \u0161lapimo nelaikymas&nbsp;\u2013 \u0161lapimo i\u0161tek\u0117jimas sietinas su imperatyviu noru \u0161lapintis;<\/li><li>\u012ftampos \u0161lapimo nelaikymas&nbsp;\u2013 siejamas su intraabdominalinio spaudimo padid\u0117jimu fizinio kr\u016bvio metu, juokiantis, \u010diaudint, kosint, kt.;<\/li><li>mi\u0161rus \u0161lapimo nelaikymas&nbsp;\u2013 kartu pasirei\u0161kiant tiek \u012ftampos, tiek skubos \u0161lapimo nelaikymo simptomams;<\/li><li>persipildymo \u0161lapimo nelaikymas&nbsp;\u2013 intravezikin\u0117s obstrukcijos metu (esant prostatos, \u0161lapl\u0117s, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s, sfinkteri\u0173 patologija) pasirei\u0161kiantis nuolatinis \u0161lapimo tek\u0117jimas i\u0161 perpildytos \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s;<\/li><li>funkcinis \u0161lapimo nelaikymas&nbsp;\u2013 \u0161lapimo nelaikymas, i\u0161sivyst\u0119s ne d\u0117l urologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, o sergant b\u016bkl\u0117mis, kai pacientas negali laiku pasiekti tualeto (pvz., Alzheimerio, Parkinsono liga, ligomis, sukelian\u010diomis kaul\u0173, s\u0105nari\u0173 ir raumen\u0173 sistemos poky\u010dius, kt.) [16, 19].<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Da\u017eniausiai vyrams pasirei\u0161kia skubos \u0161lapimo nelaikymas, kurio da\u017enis yra 1,15\u20134,5 proc. vis\u0173 vyr\u0173 \u0161lapimo nelaikymo atvej\u0173 [18]. Pagrindinis simptomas&nbsp;\u2013 \u0161lapimo i\u0161tek\u0117jimas, kai kartu pasirei\u0161kia nenumaldomas noras \u0161lapintis, kur\u012f sukelia nevalingas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumen\u0173 spazmas. Diagnoz\u0117 nustatoma standartiniu urodinaminiu testu&nbsp;\u2013 stebimas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sienel\u0117s idiopatinis susitraukimas ar hiperaktyvumas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Remiantis naujausiais tyrimais, pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 refraktoriniu (atspariu gydymui antimuskariniais vaistais) skubos \u0161lapimo nelaikymu, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 n\u0117ra sterili. Taikant gen\u0173 sekvenacijos metod\u0105, buvo nustatytas pacientui unikalus \u0161lapimo tak\u0173 mikrobiomas. Suma\u017e\u0117jusi mikroorganizm\u0173 \u012fvairov\u0117 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je, vyraujant keli\u0173 ar vienos r\u016b\u0161ies mikroorganizmams, tur\u0117jo \u012ftak\u0105 \u0161lapimo nelaikymo i\u0161sivystymui&nbsp;[20]. Pasteb\u0117ta, kad pacientams, sergantiems gydymui atspariu \u0161lapimo nelaikymu, 40\u201360&nbsp;proc. da\u017eniau nustatytos pasikartojan\u010dios \u0160TI, kurios gali b\u016bti viena \u0161ios patologijos patogenetini\u0173 grand\u017ei\u0173 [21].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>HIPERAKTYVI \u0160LAPIMO P\u016aSL\u0116<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Normaliam \u0161lapinimosi procesui b\u016btina koordinuota \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumen\u0173 ir sfinkterio veikla. \u0160lapinim\u0105si kontroliuojama centrin\u0117 nerv\u0173 sistema, koordinuojanti darni\u0105 simpatin\u0117s, parasimpatin\u0117s ir somatin\u0117s nerv\u0173 sistemos veikl\u0105. \u012evair\u016bs trauminiai ar lig\u0173 sukelti centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos pa\u017eeidimai, mechanin\u0119 ar fiziologin\u0119 \u0161lapimo tak\u0173 sistemos veikl\u0105 trikdan\u010dios anomalijos gali paskatinti i\u0161sivystyti hiperaktyvi\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0119&nbsp;[22].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Hiperaktyvi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117&nbsp;\u2013 viena da\u017eniausi\u0173 \u0161lapimo nelaikymo prie\u017eas\u010di\u0173. Remiantis Tarptautin\u0117mis sulaikymo draugijos rekomendacijomis, hiperaktyvi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 yra klinikinis sindromas, kuriam b\u016bdingas skubus \u0161lapinimasis su&nbsp;\/&nbsp;be skubos \u0161lapimo nelaikymu, susij\u0119s su nikturija (\u0161lapinimasis nakt\u012f &gt;2&nbsp;k.) ir poliakiurija (\u0161lapinimasis dien\u0105 &gt;6&nbsp;k.). Nesant \u0160TI ar kitos konkre\u010dios b\u016bkl\u0117s, kuri gal\u0117jo sukelti min\u0117tus simptomus, hiperaktyvi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 vadinama idiopatine&nbsp;[23]. Nugaros smegen\u0173 pa\u017eeidimus patyrusiems ar kitomis neurologin\u0117mis ligomis (sistemine skleroze, Parkinsono liga, <em>spina bifida<\/em>, kt.) sergantiems pacientams da\u017enai pasirei\u0161kia \u0161lapimo tak\u0173 disfunkcija, geriau \u017einoma kaip neurogenin\u0117 hiperaktyvi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117&nbsp;[24].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimai rodo, kad sergamumas idiopatine hiperaktyvia \u0161lapimo p\u016bsle tarp ly\u010di\u0173 yra vienodas. 2009 metais Irwino ir bendraautori\u0173 atliktame tyrime EPIC buvo apklausta 19&nbsp;t\u016bkst. pacient\u0173, kurie jaut\u0117 apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptomus ir sirgo hiperaktyvia \u0161lapimo p\u016bsle. Nustatyta, kad simptom\u0173 pasirei\u0161kimas ir j\u0173 sunkumas tarp ly\u010di\u0173 skiriasi. Vyrams simptomai pasireik\u0161davo re\u010diau, o simptomatika buvo lengvesn\u0117 nei moterims&nbsp;[25\u201326]. Hiperaktyvios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s simptomatika gali pasireik\u0161ti susirgus simptomatine \u0160TI. Kita vertus, apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptomai, kuriuos sukelia hiperaktyvi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117, \u0160TI fone gali b\u016bti gerokai ry\u0161kesni. Visais atvejais, esant hiperaktyvios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s simptomams kartu su nedidele bakteriurija (10<sup>3<\/sup>\u201310<sup>5&nbsp;<\/sup>CFU\/ml), b\u016btinas adekvatus antibakterinis gydymas ir simptom\u0173 kontrol\u0117 [27].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>NEUROGENIN\u0116 (HIPERAKTYVI) \u0160LAPIMO P\u016aSL\u0116 NUGAROS SMEGEN\u0172 TRAUM\u0104 PATYRUSIEMS PACIENTAMS<\/strong><strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Spinaliniams pacientams \u0161lapimo nelaikymas gali b\u016bti vienintelis simptomas, signalizuojantis apie besivystan\u010di\u0105 \u0160TI&nbsp;[28]. 74\u201380&nbsp;proc. nugaros smegen\u0173 traum\u0105 patyrusi\u0173 pacient\u0173 per vienus metus pasirei\u0161kia \u012fvairaus laipsnio \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s disfunkcija. Prasta \u0161lapimo tak\u0173 prie\u017ei\u016bra tokiems pacientams da\u017enai atsiliepia&nbsp;\u2013 susergama pasikartojan\u010diomis \u0160TI, urosepsiu ar progresuojan\u010diu inkst\u0173 nepakankamumu. Recidyvuojan\u010dios \u0160TI \u0161iai pacient\u0173 grupei ypa\u010d da\u017enos, siekia 2,5&nbsp;k.\/m. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose i\u0161 vis\u0173 spinalini\u0173 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 \u0160TI, 33,3&nbsp;proc. prireikia skubios hospitalizacijos [29]. Siekiant i\u0161vengti komplikacij\u0173, daugelis neurourologin\u0117mis ligomis sergan\u010di\u0173j\u0173 yra gydomi taikant ilgalaik\u0119 ar intermituojan\u010di\u0105 kateterizacij\u0105 kartu su medikamentiniu \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s spasti\u0161kum\u0105 slopinan\u010diu gydymu. Naudojant ilgalaikius kateterius, bakteriurija pasirei\u0161kia 5 i\u0161 100 pacient\u0173 per dien\u0105, o tikimyb\u0117 susirgti \u0160TI lygi 2\u201310 i\u0161 100 pacient\u0173 per dien\u0105. Bakterin\u0117s biologin\u0117s pl\u0117vel\u0117s (angl.<em>&nbsp;biofilm<\/em>) formavimasis ir \u0161lapimo tak\u0173 kolonizacija uropatogenais asmenims, naudojantiems kateterius, yra nei\u0161vengiama, o mir\u0161tamumas nuo infekcijos yra labai didelis [14, 30].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Spinaliniams pacientams \u0160TI diagnostika yra labai sud\u0117tinga, da\u017enai atliekama per v\u0117lai, nes dauguma pacient\u0173 nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173, o nuosaiki bakteriurija naudojant kateterius yra normalus rei\u0161kinys, nereikalaujantis gydymo. Priimta, kad \u0160TI \u0161iems pacientams yra diagnozuojama, kai atlikus \u0161lapimo pas\u0117l\u012f nustatoma reik\u0161minga bakteriurija (naudojant ilgalaikius kateterius \u226510<sup>2&nbsp;<\/sup>CFU\/ml, intermituojan\u010di\u0105 kateterizacij\u0105&nbsp;\u2013 \u226510<sup>4&nbsp;<\/sup>CFU\/ml) ir pasirei\u0161kia bent vienas simptom\u0173: piurija, dizurija, diskomfortas&nbsp;\/&nbsp;skausmas inkst\u0173 ar \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s projekcijoje, \u0161lapimo nelaikymas, padid\u0117j\u0119s spasti\u0161kumas, autonomin\u0117 disrefleksija, pasikeitusi \u0161lapimo spalva ar kvapas, \u0161altkr\u0117tis, mieguistumas [31].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>APIBENDRINIMAS<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vyr\u0173 \u0160TI yra komplikuotos, agresyvesn\u0117s ir beveik visada nulemtos papildom\u0173 rizikos veiksni\u0173. Jauni vyrai \u0160TI serga retai. Vyresni\u0173 nei 60 met\u0173 vyr\u0173 grup\u0117je infekcijos pasirei\u0161kia da\u017eniau. Tai lemia gretutin\u0117s ligos, imuniteto poky\u010diai ir pasirei\u0161kian\u010dios kitos \u0161lapimo tak\u0173 sistemos lig\u0173. Senstant \u0161lapinimosi sutrikim\u0173 da\u017enis vyr\u0173 populiacijoje gerokai padid\u0117ja, nes da\u017eniau atliekamos \u012fvairios urologin\u0117s intervencijos. Vyresniems pacientams \u0160TI linkusios kartotis. Pacientams, sergantiems skubos \u0161lapimo nelaikymu, hiperaktyvia idiopatine ar neurogenine \u0161lapimo p\u016bsle, svarbu u\u017ekirsti keli\u0105 mikroorganizm\u0173 dauginimuisi ir infekcijos plitimui. Pasirei\u0161kus apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptomams ir patvirtinus bakteriurij\u0105, siekiant i\u0161vengti gyvybei pavojing\u0173 komplikacij\u0173, b\u016btinas neatid\u0117liotinas ir adekvatus gydymas antibakterine terapija.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gyd. rez. Ramun\u0117 Kavaliauskait\u0117 <\/strong><br><strong>Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 Urologijos centras<\/strong><br><strong>Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Literat\u016bra:<\/strong><br>1. Stamm WE, Norrby SR. Urinary tract infections: disease panorama and challenges.&nbsp;J Infect Dis.&nbsp;2001; 183&nbsp;(Suppl 1):S1\u2013S4.&nbsp;<br>2. Flores-Mireles AL, et al. Urinary tract infections: epidemiology, mechanisms of infection and treatment options.&nbsp;Nature Reviews. Microbiology, 2015. 13(5): 269\u2013284.<br>3. American College of Obstetricians and Gynecologists ACOG Practice Bulletin No. 91: Treatment of urinary tract infections in nonpregnant women.&nbsp;Obstet Gynecol.&nbsp;2008;111:785\u201394.<br>4. Griebling TL. Urologic Diseases in America Project: trends in resource use for urinary tract infections in men. J Urol 2005;173:1288-94.<br>5. Caljouw MAA, et al. Predictive factors of urinary tract infections among the oldest old in the general population: a population-based prospective follow-up study. BMC Med 2011;9:57-64.<br>6. Howes DS, Bogner MP. Urinary tract infections. Tintinalli JE, Kelen GD, Stapczyski JS, eds. Emergency Medicine: A Comprehensive Study Guide. 7th ed. New York, NY: McGraw-Hill; 2008.<br>7. Anthony J. Schaeffer, et al. Urinary Tract Infections in Older Men. N ENgl Med, 2016. 374:562-571.<br>8. Silva APM, Santos VLCG. Prevalence of Urinary Incontinence in Hospitalized Patients. Rev Esc Enferm USP. 2005;39(1):36-45.<br>9. Heppner HJ, Yapan F, Wiedemann A. Urosepsis in Geriatric Patients. Aktuelle Urol. 2016 Feb;47(1):54-9.<br>10. Olson PD, et al. Androgens enhance male urinary tract infection severity in a new model. J Am Soc Nephrol. 2016;27:1625\u20131634.<br>11. Guidelines on Urological Infections, European Association of Urology, 2017. <a href=\"https:\/\/uroweb.org\/wp-content\/uploads\/19-Urological-infections_LR2.pdf\">https:\/\/uroweb.org\/wp-content\/uploads\/19-Urological-infections_LR2.pdf<\/a>.<br>12. Hickling DR, et al. Anatomy and Physiology of the Urinary Tract: Relation to Host Defense and Microbial Infection. Microbiology spectrum. 2015;3(4):10.<br>13. Flores-Mireles AL, et al. Urinary tract infections: epidemiology, mechanisms of infection and treatment options. Nature reviews Microbiology. 2015;13(5):269-284. doi:10.1038\/nrmicro3432.<br>14. Nicolle LE. Catheter associated urinary tract infections. Antimicrobial Resistance and Infection Control. 2014;3:23.<br>15. Rodhe N, M\u00f6lstad S, Englund L, Sv\u00e4rdsudd K. Asymptomatic bacteriuria in a population of elderly residents living in a community setting: prevalence, characteristics and associated factors. Fam Pract 2006. 23: 303-7.<br>16. DeMaagd GA, Davenport TC. Management of Urinary Incontinence. Pharmacy and Therapeutics. 2012;37(6):345-361H.<br>17. Irwin DE, Kopp ZS, Agatep B, Milsom I, Abrams P. Worldwide prevalence estimates of lower urinary tract symptoms, overactive bladder, urinary incontinence and bladder outlet obstruction. BJU Int. 2011;108(7):1132-1138.<br>18. Junqueira JB, Santos VLC de G. Urinary incontinence in hospital patients: prevalence and associated factors . Revista Latino-Americana de Enfermagem. 2017;25:e2970.<br>19. Guidelines on Urinary Incontinence, European Association of Urology, 2017. <a href=\"http:\/\/uroweb.org\/guideline\/urinary-incontinence\/\">http:\/\/uroweb.org\/guideline\/urinary-incontinence\/<\/a>.<br>20. Karstens L, et al. Does the urinary microbiome play a role in urgency urinary incontinence and its severity? Front Cell Infect Microbiol. 2016;6:78.<br>21. Chen Z, et al. The urinary microbiome in patients with refractory urge incontinence and recurrent urinary tract infection. Int Urogynecol J, 2018. 1:8.<br>22. Ginsberg D. The epidemiology and pathophysiology of neurogenic bladder. Am J Manag Care. 2013;19(10 Suppl):s191\u20136.<br>23. Abrams P, et al. The standardization of terminology of lower urinary tract function: Report from the Standardization Subcommittee of the International Continence Society. Neurourol Urodyn 2002;21:167-78.<br>24. Vigil HR, Hickling DR. Urinary tract infection in the neurogenic bladder. Translational Andrology and Urology. 2016;5(1):72-87.<br>25. Irwin, et al. Prevalence, Severity, and Symptom Bother of Lower Urinary Tract Symptoms among Men in the EPIC Study: Impact of Overactive Bladder. European Urology , 2009. 56(1):14 \u2013 20.<br>26. Patra PB, Patra S. Sex Differences in the Physiology and Pharmacology of the Lower Urinary Tract. Current Urology. 2013;6(4):179-188.<br>27. Corcos J, et al. CUA guideline on adult overactive bladder. Canadian Urological Association Journal. 2017;11(5):E142-E173.<br>28. D&#8217;Hondt F, Everaert K. Urinary Tract Infections in Patients with Spinal Cord Injuries. Curr Infect Dis Rep, 2011. 13:544\u2013551.<br>29. Patel DP, et al. Study protocol: patient reported outcomes for bladder management strategies in spinal cord injury. BMC Urology. 2017;17:95.<br>30. Hooton TM, et al. Diagnosis, prevention, and treatment of catheter-associated urinary tract infection in adults: 2009 International Clinical Practice Guidelines from the Infectious Diseases Society of America. Clin Infect Dis 2010;50:625-63.<br>31. Massa LM, Hoffman JM, Cardenas DD. Validity, accuracy, and predictive value of urinary tract infection signs and symptoms in individuals with spinal cord injury on intermittent catheterization. J Spinal Cord Med. 2009;32:568\u201373.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160lapimo tak\u0173 infekcija (\u0160TI), nuo besimptom\u0117s bakteriurijos iki simptomin\u0117s \u0160TI formos, yra viena da\u017eniausi\u0173 bakterij\u0173 sukeliam\u0173 urologini\u0173 patologij\u0173, varginan\u010di\u0173 \u012fvairaus am\u017eiaus ir lyties pacientus. Kiekvienais metais pasaulyje diagnozuojama apie 150&nbsp;mln. nauj\u0173 \u0160TI&nbsp;[1, 2]. Moter\u0173 populiacijoje liga neabejotinai da\u017enesn\u0117&nbsp;\u2013 apskai\u010diuota, kad 1 i\u0161 2 moter\u0173 (20\u201350&nbsp;proc.) bent kart\u0105 gyvenime suserga nekomplikuotu \u016bminiu cistitu&nbsp;[3]. Jaun\u0173 vyr\u0173, neturin\u010di\u0173&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":66672,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[27862],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-66671","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-slapimo-taku-ligos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66671","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66671"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66671\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66672"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66671"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66671"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66671"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66671"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66671"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}