Nepageidaujamomis reakcijomis \u012f maist\u0105 vadinamos visos fiziologi\u0161kai ne\u012fprastos reakcijos, i\u0161sivystan\u010dios suvalgius tam tikro maisto produkto. Nepageidaujamos reakcijos \u012f maist\u0105 gali b\u016bti skirstomas \u012f maisto netoleravim\u0105 ir \u012f alergijas maistui, kurios yra imunin\u0117s kilm\u0117s, priklausomoms nuo IgE (greitojo tipo, I tipo) ir neimunin\u0117s kilm\u0117s, nepriklausomos nuo IgE (l\u0117tojo tipo, da\u017eniausiai IV tipo T limfocit\u0173 sukeltos reakcijos). Da\u017enai alergija maistui pasirei\u0161kia mi\u0161riomis reakcijomis, nuo IgE priklausomomis ir nuo IgE nepriklausomomis reakcijomis (1 lentel\u0117). I tipo alergin\u0117s reakcijos (geriausiai i\u0161tirtos) da\u017eniausiai i\u0161sivysto per pirm\u0105sias 2 val. po kontakto su maisto alergenu [1, 2]. L\u0117tojo tipo reakcij\u0173 klinikini\u0173 simptom\u0173 gali atsirasti po 24\u201372 val. ir net v\u0117liau. Neimunin\u0117s kilm\u0117s reakcijos \u012f maist\u0105 da\u017enesn\u0117s nei imunin\u0117s kilm\u0117s alergijos maistui. Alergini\u0173 reakcij\u0173 gali kilti bet kuriam asmeniui, jei su maistu suvalgomas tam tikras \u017ealing\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis (2 lentel\u0117). Nepageidaujamos reakcijos \u012f maist\u0105 yra da\u017enos. Manoma, kad pacientai gali b\u016bti alergi\u0161ki nuo gimimo [2].<\/p>\n\n\n\n
Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais tyrimais \u012frodyta, kad 40\u201360 proc. t\u0117v\u0173 tiki, kad vaikui sukelti simptomai yra susij\u0119 su maisto produkt\u0173 vartojimu. Deja, tik 4\u20138 proc. vaik\u0173 jau\u010dia simptomus, susijusius su maistu [3]. Alergijos maistui da\u017eniausios k\u016bdikiams ir ma\u017eiems vaikams (6\u20138 proc.). J\u0173 da\u017enis ma\u017e\u0117ja su am\u017eiumi \u2013 iki 4 proc. tarp suaugusi\u0173j\u0173. Alergija maistui yra pagrindin\u0117 anafilaksijos prie\u017eastis, gydoma ligonin\u0117s skubiosios pagalbos skyriuose. Alergija maistui apytiksliai sukelia apie 30 t\u016bkst. anafilaksini\u0173 reakcij\u0173, d\u0117l kuri\u0173 kasmet Vakar\u0173 Europoje yra hospitalizuojama 2 t\u016bkst. pacient\u0173, fiksuojama iki 200 mir\u010di\u0173 [4.] Vaikai, sergantys atopin\u0117mis ligomis, da\u017eniau b\u016bna alergi\u0161ki maistui negu vaikai, nesergantys atopine liga. Nuo IgE priklausoma alergija maistui nustatoma 10\u201330 proc. vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 vidutinio sunkumo ir sunkiu atopiniu dermatitu. Alergijos maistui paplitimas priklauso nuo vaiko am\u017eiaus. Ma\u017ei vaikai da\u017eniau yra alergi\u0161ki karv\u0117s pieno, kiau\u0161ini\u0173, soj\u0173 baltymams, kvie\u010diams, mokyklinio am\u017eiaus vaikai \u2013 \u017euvies baltymams, \u017eem\u0117s ir med\u017ei\u0173 rie\u0161utams, vaisiams, dar\u017eov\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n Nuo IgE priklausomos alergin\u0117s reakcijos \u012f maist\u0105<\/strong> prasideda per pirm\u0105sias valandas po kontakto su alergenu. Dauguma pacient\u0173 reaguoja \u012f 1 ar 2 maisto produktus \/ maisto grupes, nors vis daugiau pasitaiko asmen\u0173, reaguojan\u010di\u0173 \u012f daugel\u012f maisto produkt\u0173. Alergin\u0117s reakcijos gali apimti od\u0105, kv\u0117pavimo tak\u0173 ir vir\u0161kinimo trakto sistemas, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistem\u0105. Manoma, kad taip atsitinka d\u0117l i\u0161siskirian\u010di\u0173 mediatori\u0173 audini\u0173 bazalin\u0117se l\u0105stel\u0117se ir cirkuliuojan\u010di\u0173 bazofil\u0173 (2 lentel\u0117).<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n \u016amin\u0117 dilg\u0117lin\u0117 ir angioedema<\/strong> yra viena da\u017eniausi\u0173 alergijos maistui rai\u0161k\u0173. Nors dilg\u0117lin\u0117 ir angioedema da\u017enai nustatomos kartu su kit\u0173 organ\u0173 pa\u017eeidimais, ta\u010diau jos gali b\u016bti vieninteliai alergijos maistui simptomai [5]. Alergija maistui gali sudaryti iki 20 proc. \u016bmin\u0117s dilg\u0117lin\u0117s atvej\u0173. Ta\u010diau tikslus j\u0173 paplitimas n\u0117ra \u017einomas, nes \u0161iuos poky\u010dius ligoniai lengvai nustato patys ir da\u017eniausiai nesikreipia \u012f gydytojus. L\u0117tin\u0117s angioedemos ir dilg\u0117lin\u0117s (trunka ilgiau kaip 6 savaites) reta prie\u017eastis yra alergija maistui. Maistas gali sukelti \u016bmin\u0119 kontaktin\u0119 dilg\u0117lin\u0119. Dilg\u0117lin\u0117 vystosi tik ant odos, kuri tiesiogiai lie\u010diasi su maistu [6]. Da\u017eniausi alergenai, sukeliantys kontaktin\u0119 dilg\u0117lin\u0119, yra \u017ealia m\u0117sa, j\u016bros g\u0117ryb\u0117s, \u017ealios dar\u017eov\u0117s ir vaisiai, ry\u017eiai, garsty\u010dios. Da\u017eniausiai tokiems asmenims nustatomas padid\u0117j\u0119s bendrojo IgE ir specifini\u0173 IgE antik\u016bn\u0173 kiekis kraujo serume, teigiami odos d\u016brio m\u0117giniai maisto alergenams.<\/p>\n\n\n\n Orofaringiniai simptomai <\/strong>gali b\u016bti atskiri arba kaip sistemin\u0117s reakcijos \u012f maist\u0105 dalis. Alerginis rinitas ar konjuktyvitas retai b\u016bna atskira alergijos maistui klinikin\u0117 forma. Da\u017enai jis pasirei\u0161kia kartu su kitais alerginiais simptomais. Burnos alergijos sindromas pasirei\u0161kia nosiarykl\u0117s ribose prasid\u0117jusiu burnos nie\u017euliu, dirginimu, l\u016bp\u0173, lie\u017euvio, gomurio ir gerkl\u0117s lengvu patinimu po nuryt\u0173 \u0161vie\u017ei\u0173, nevirt\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173. Virti vaisiai ir dar\u017eov\u0117s da\u017enai nesukelia simptom\u0173. Simptomai paprastai pradeda nykti per kelias minutes po nuryto maisto. Ta\u010diau daliai asmen\u0173 simptomai gali progresuoti \u012f sisteminius (bendrus) simptomus ir pasireik\u0161ti anafilaksija [4, 7]. Simptomus sukelia kar\u0161\u010diui neatspar\u016bs \u0161vie\u017ei\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 alergenai, kurie kry\u017emi\u0161kai reaguoja su \u017eiedadulki\u0173 alergenais. Da\u017eniau pastebimi per \u017eiedadulki\u0173 sezon\u0105. Pavyzd\u017eiui, ber\u017eams alergi\u0161kam pacientui gali i\u0161sivystyti l\u016bp\u0173 ar burnos patinimas suvalgius obuol\u012f, kriau\u0161\u0119, vy\u0161ni\u0105, mork\u0105, salier\u0105, bulv\u0119. Med\u017ei\u0173 ir \u017eem\u0117s rie\u0161utai gali suketi izoliuotus burnos simptomus [8]. Bronch\u0173 astma da\u017enesn\u0117 vaikams, alergi\u0161kiems maistui. Alergija maistui bronch\u0173 astm\u0105 sukelia retai. Da\u017eniausiai astmos simptomus sukeliantys arba jos eig\u0105 pasunkinantys maisto produktai yra pienas, kiau\u0161iniai, \u017eem\u0117s rie\u0161utai, kvie\u010diai, sojos, \u017euvis. Alergi\u0161ki maistui ligoniai gali prad\u0117ti dusti suvalg\u0119 \u0161i\u0173 produkt\u0173 ar net \u012fkv\u0117p\u0119 laki\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173, esan\u010di\u0173 garuose.<\/p>\n\n\n\n Vir\u0161kinimo trakto simptomai, <\/strong>priklausomi nuo IgE, \u012fskaitant pykinim\u0105, pilvo skausm\u0105, p\u016btim\u0105, v\u0117mim\u0105, viduriavim\u0105, da\u017eniau pastebimi kaip anafilaksijos po\u017eymiai d\u0117l maisto alergen\u0173. Vir\u0161kinimo sutrikimo simptomai prasideda pra\u0117jus kelioms minut\u0117ms ar 2 val. po s\u0105ly\u010dio su maisto alergenu. Pykinimas, v\u0117mimas, pilvo skausmas, pilvo diegliai da\u017eniausiai pasirei\u0161kia po 1\u20132 val., viduriavimas \u2013 po 2\u20136 val. Terminas vir\u0161kinimo trakto anafilaksija<\/em> vartojamas atsiradus vir\u0161kinimo trakto simptomams. Retai pasitaiko atskiri vir\u0161kinimo trakto simptomai, jie da\u017enesni kartu su kit\u0173 organ\u0173 sistem\u0173 pa\u017eeidimais (1 lentel\u0117).<\/p>\n\n\n\n Anafilaksija <\/strong>yrasunki, gyvybei pavojinga alergin\u0117 reakcija. Ji gali i\u0161sivystyti per kelias sekundes ar minutes po s\u0105ly\u010dio su alergenu ir sukelti mirt\u012f [4, 9]. B\u016bdingi greitai besivystantys gyvybei gr\u0117smingi kv\u0117pavimo sistemos ir \/ ar \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos, vir\u0161kinimo trakto simptomai (3 lentel\u0117). Dauguma atvej\u0173 kartu pasirei\u0161kia odos ir gleivini\u0173 simptomai.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Anafilaksija diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais (4 lentel\u0117). Svarbu, kad simptomai prasideda labai greitai \u2013 paprastai per 2 val. po susid\u016brimo su alergenu, da\u017enai net per keliolika minu\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Nuo IgE nepriklausan\u010dios alergijos maistui<\/strong> da\u017enai pasirei\u0161kia po\u016bmiais arba l\u0117tiniais simptomais, kurie b\u016bna izoliuoti vir\u0161kinimo trakte ir \/ ar odoje. Sergantiems asmenis paprastai b\u016bdingi klinikiniai ir demografiniai po\u017eymiais.<\/p>\n\n\n\n Da\u017eniausios nuo IgE nepriklausomos alergin\u0117s ligos:<\/p>\n\n\n\n Vir\u0161kinimo trakto alergijos po\u017eymiai ir simptomai gali b\u016bti skirtingi. Tai priklauso nuo to, ar maistas vartojamas reguliariai ar retai. Kai kurie sutrikimai yra susij\u0119 su sistemin\u0117mis rai\u0161komis. L\u0117tinis v\u0117mimas ir viduriavimas, sul\u0117t\u0117j\u0119s augimas nurodo tokius sutrikimus kaip maisto baltym\u0173 sukelta enteropatija, celiakija, eozinofilinis vir\u0161kinimo trakto sutrikimas.<\/p>\n\n\n\n Maisto baltym\u0173 sukeltam proktitui ir proktokolitui <\/strong>b\u016bdingos kraujo priemai\u0161os i\u0161matose, kurios da\u017eniausiai atsiranda 2\u20138 savai\u010di\u0173 k\u016bdikiui. K\u016bdikio b\u016bkl\u0117 b\u016bna gera, k\u016bno mas\u0117 auga normaliai. Pagrindiniai alergenai: karv\u0117s pienas, kiau\u0161iniai, sojos, kvie\u010diai. Pa\u0161alinus maisto alergen\u0105, matomas kraujas i\u0161nyksta per kelias paras [11, 12].<\/p>\n\n\n\n Maisto baltym\u0173 sukeltas enterokolitas<\/strong> pasirei\u0161kia per pirmuosius 6 gyvenimo m\u0117nesius. I\u0161matos b\u016bna vandeningos, gali b\u016bti gleivi\u0173, kartais stebima ir melena. Vargina pasikartojantis v\u0117mimas, kuris gali sukelti dehidratacij\u0105. Pacientams pasitaiko malabsorbcijos sutrikim\u0173, daugumai b\u016bdingas blogas svorio augimas (5 lentel\u0117). Laboratoriniuose tyrimuose stebima hipoalbuminemija, anemija, leukocitoz\u0117. Pa\u0161alinus alergen\u0105, simptomai i\u0161nyksta per m\u0117nes\u012f [13, 14]. \u012evykus \u016bminei reakcijai, reikalingas skubus gydymas, jei vaikui yra hipotenzija, letargija, \u0161okas. Laboratoriniai tyrimai gali rodyti acidoz\u0119, methemoglubinemij\u0105, neutofilin\u0119 leukocitoz\u0119. Maisto baltym\u0173 sukeltas enterokolitas retai pasitaiko vyresnio am\u017eiaus vaikams ir suaugusiesiems, stebimi lengvesni simptomai. Da\u017eniausi alergenai yra karv\u0117s pienas arba soj\u0173 pienas. Daugiau kaip 50 proc. sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 yra alergi\u0161ki abiem produktams.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Maisto baltym\u0173 sukelta enteropatija<\/strong> pa\u017eeid\u017eia plon\u0105j\u012f \u017earnyn\u0105, i\u0161sivysto malabsorbcija, pasikartojantis v\u0117mimas, viduriavimas, sul\u0117t\u0117j\u0119s vystymasis, svorio ma\u017e\u0117jimas, kraujingos i\u0161matos retos. Da\u017eniausia prie\u017eastis yra alergija karv\u0117s pieno baltymams, vyresniems vaikams \u2013 alergija sojoms, kiau\u0161iniams, kvie\u010diams, ry\u017eiams, vi\u0161tienai, \u017euviai. Galima anemija ir hipoalbuminemija, ta\u010diau nepasitaiko methemoglobinemija ar acidemija. Tai padeda diferencijuoti nuo maisto baltym\u0173 sukelto enterokolito. \u016amini\u0173 sunki\u0173 reakcij\u0173 rizika ma\u017ea. Simptomai i\u0161nyksta per 3 savaites nevartojant maisto alergeno.<\/p>\n\n\n\n Celiakija <\/strong>yra l\u0117tin\u0117 plonosios \u017earnos liga, kuriai b\u016bdingas kvie\u010di\u0173 baltymo gliuteno arba \u012f j\u012f pana\u0161i\u0173 mie\u017ei\u0173 ir rugi\u0173 baltym\u0173 lemiamas gleivin\u0117s pa\u017eeidimas bei sutrik\u0119s maisto med\u017eiag\u0173 \u012fsisavinimas genetin\u012f polink\u012f turintiems \u017emon\u0117ms. K\u016bdikiams ir ma\u017eiems vaikams pasirei\u0161kia l\u0117tinis viduriavimas, anoreksija, pilvo p\u016btimas ir skausmas, svorio ma\u017e\u0117jimas, sul\u0117t\u0117j\u0119s vystymasis, kartais \u2013 v\u0117mimas. Vyresnio am\u017eiaus vaikams ir suaugusiesiems simptomai b\u016bna lengvesni. Celiakijos diagnozei pagr\u012fsti reikia atlikti plonosios \u017earnos gleivin\u0117s histologin\u012f tyrim\u0105 [15]. Klinika ir laboratoriniai tyrimai tik pagalbiniai diagnostikos metodai.<\/p>\n\n\n\n Nuo IgE priklausomos ir nuo IgE nepriklausomos<\/strong> alergin\u0117s reakcijos \u012f maist\u0105 pasirei\u0161kia vir\u0161kinimo trakto ir odos sutrikimais. Mi\u0161r\u016bs sutrikimai apima \u0161ias ligas:<\/p>\n\n\n\n Atopinis dermatitas<\/strong> yra l\u0117tin\u0117 u\u017edegim\u0105 sukelianti odos liga. Ligai b\u016bdingas intensyvus odos sausumas, nie\u017e\u0117jimas ir u\u017edegimo sukelti odos pa\u017eeidimai \u2013 paraudimas, sudirgimas. Alergija maistui gali sustiprinti atopin\u012f dermatit\u0105 jauniems vaikams, sergantiems sunkia egzema. B\u0117rimai, pasirei\u0161kiantys per kelias valandas, yra susij\u0119 su IgE, bet gali u\u017esit\u0119sti valandas ar net dienas, jei reakcija su IgE n\u0117ra susijusi [16, 17]. Savyb\u0117s, apib\u016bdinan\u010dios ry\u0161\u012f tarp atopinio dermatito ir maisto:<\/p>\n\n\n\n Eozinofilin\u0117s vir\u0161kinimo trakto ligos:<\/p>\n\n\n\n Diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vaik\u0173 alergijos maistui diagnostika yra sud\u0117tinga.Alerginius m\u0117ginius turi vertinti gydytojas alergologas [20\u201322].\u012etarus alergij\u0105 maistui, diagnozuoti padeda:<\/p>\n\n\n\n \u2022 odos d\u016brio (d\u016brio-d\u016brio) m\u0117ginys su maisto alergenais;<\/p>\n\n\n\n \u2022 specifiniai IgE antik\u016bnai maisto alergenams kraujo serume;<\/p>\n\n\n\n \u2022 bendrojo IgE kiekis kraujo serume;<\/p>\n\n\n\n Vilius Kontenis<\/strong> Literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1. NIAID-Sponsored Expert Panel, Boyce JA, Assa’ad A, et al. Guidelines for the diagnosis and management of food allergy in the United States: report of the NIAID-sponsored expert panel. J Allergy Clin Immunol 2010;126:S1.<\/a> Nepageidaujamomis reakcijomis \u012f maist\u0105 vadinamos visos fiziologi\u0161kai ne\u012fprastos reakcijos, i\u0161sivystan\u010dios suvalgius tam tikro maisto produkto. Nepageidaujamos reakcijos \u012f maist\u0105 gali b\u016bti skirstomas \u012f maisto netoleravim\u0105 ir \u012f alergijas maistui, kurios yra imunin\u0117s kilm\u0117s, priklausomoms nuo IgE (greitojo tipo, I tipo) ir neimunin\u0117s kilm\u0117s, nepriklausomos nuo IgE (l\u0117tojo tipo, da\u017eniausiai IV tipo T limfocit\u0173 sukeltos reakcijos)….<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":66683,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[174],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-66682","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos","tag-alergija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66682","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66682"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66682\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66683"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66682"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66682"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66682"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66682"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66682"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Vir\u0161kinimo trakto sutrikimai<\/strong><\/td><\/tr> Celiakija<\/td><\/tr> Padid\u0117j\u0119s jautrumas gliutenui, nesusij\u0119s su celiakija<\/td><\/tr> Gastroezofaginis refliuksas<\/td><\/tr> Angliavandeni\u0173 malabsorcija<\/strong><\/td><\/tr> Laktaz\u0117s nepakankamumas<\/td> Sukraz\u0117s ir izomaltaz\u0117s nepakankamumas<\/td><\/tr> Dirgliosios \u017earnos sindromas<\/td><\/tr> Trump\u0173j\u0173 grand\u017ei\u0173 fermentuojam\u0173 angliavandeni\u0173 netoleravimas (FODMAPs)<\/td><\/tr> Kandidoz\u0117<\/td><\/tr> Kasos nepakankamumas (cistin\u0117 fibroz\u0117)<\/td><\/tr> Peptin\u0117 opa<\/td><\/tr> Toksin\u0117s reakcijos<\/strong><\/td><\/tr> J\u016br\u0173 g\u0117ryb\u0117s<\/td><\/tr> + skumbrini\u0173 \u0161eimos toksinas (tunai, skumbr\u0117s, sardin\u0117s)
+ saksitoksinas (moliuskai)
+ Ciguatera<\/em> toksinas (barakudos, gruperiai, atlantin\u0117s skumbr\u0117s, rife\u0161eriai)<\/td><\/tr>Kiti apsinuodijimai maistu<\/td><\/tr> Gryb\u0173 toksinai<\/td><\/tr> Netolerancijos<\/strong><\/td><\/tr> Farmakologiniai produktai:
+ kofeinas
+ teobrominas (arbata, \u0161okoladas)
+ histaminas ir \u012f histamin\u0105 pana\u0161\u016bs junginiai (uogos, \u017euvis, rauginti kop\u016bstai)
+ tiraminas (brandintas s\u016bris, marinuota \u017euvis)
+ serotoninas (bananai, pomidorai)
+ feniletilaminas (\u0161okoladas)
+ solaninas (bulv\u0117s)
+ alkoholis<\/td><\/tr>Kvapiosios med\u017eiagos ir konservantai<\/strong>
+ natrio metabisulfitas
+ mononatrio glutamatas<\/td><\/tr>Psichologin\u0117s reakcijos<\/strong>
+ maisto fobijos
+ maisto nem\u0117gimas<\/td><\/tr>Atsitiktiniai u\u017eter\u0161tumo atvejai<\/strong>
+pesticidai
+ antibiotikai (jei yra alergija)<\/td><\/tr><\/tbody><\/table>Klinikiniai po\u017eymiai<\/strong><\/td><\/tr> Oda:<\/strong> nie\u017eulys, eritema, dilg\u0117lin\u0117, angioedema, diaforez\u0117<\/td><\/tr> Akys:<\/strong> nie\u017e\u0117jimas, periorbitalin\u0117 edema, a\u0161arojimas, konjuktyvitas<\/td><\/tr> Kv\u0117pavimo takai: <\/strong>nazofaringiniai (\u010diaudulys, rinor\u0117ja, nosies u\u017egulimas, burnos nie\u017e\u0117jimas, metalo skonis), vir\u0161utiniai kv\u0117pavimo takai (stridoras, u\u017ekimimas, dusulys, gerkl\u0173 edema), apatiniai kv\u0117pavimo takai (dispn\u0117ja, tachipn\u0117ja, kosulys, cianoz\u0117, \u0161vok\u0161timas)<\/td><\/tr> \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos: <\/strong>tachikardija, bradikardija, aritmija, hipotenzija, \u0161irdies sustojimas<\/td><\/tr> Vir\u0161kinimo trakto:<\/strong> pykinimas, v\u0117mimas, pilvo p\u016btimas, viduriavimas, pilvo spazmai<\/td><\/tr> Nerv\u0173 sistemos: <\/strong>galvos skausmas, sinkop\u0117, traukuliai, svaigimas<\/td><\/tr><\/tbody><\/table> Oda:<\/strong> nie\u017eulys, eritema, dilg\u0117lin\u0117, angioedema<\/td><\/tr> Akys:<\/strong> konjuktyvitas, a\u0161arojimas, nie\u017eulys, periorbitalin\u0117 edema, paraudimas<\/td><\/tr> Nosis:<\/strong> \u010diaudulys, rinor\u0117ja, nosies u\u017egulimas<\/td><\/tr> Vir\u0161utiniai kv\u0117pavimo takai:<\/strong> gerkl\u0173 edema, u\u017ekimimas, stridoras, u\u017espringimo jausmas, metalo skonis<\/td><\/tr> Apatiniai kv\u0117pavimo takai:<\/strong> dusulys, tachipn\u0117ja, sausas ir pasikartojantis kosulys, cianoz\u0117<\/td><\/tr> Vir\u0161kinimo trakto:<\/strong> pykinimas, v\u0117mimas, viduriavimas, pilvo skausmas<\/td><\/tr> \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos: <\/strong>bly\u0161kumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, s\u0105mon\u0117s praradimas, tachikardija, aritmijos, skausmas kr\u016btin\u0117je, silpnas periferinis pulsas, hipotenzija<\/strong><\/td><\/tr> Neurologija: <\/strong>mirties baim\u0117<\/strong><\/td><\/tr><\/tbody><\/table> Anafilaksija labai tik\u0117tina, jei yra nors 1 i\u0161 \u0161i\u0173 3 kriterij\u0173:<\/strong><\/td><\/tr> \u016amin\u0117 ligos prad\u017eia (po keli\u0173 minu\u010di\u0173\u2013valand\u0173), kai pa\u017eeid\u017eiama oda, gleivin\u0117 arba abi (pvz., daugin\u0117s p\u016bk\u0161l\u0117s, nie\u017eulys, raudonis, i\u0161tinusios l\u016bpos, lie\u017euvis, lie\u017euv\u0117lis) ir yra dar nors vienas toliau pamin\u0117t\u0173 simptom\u0173:
A. Kv\u0117pavimo sutrikimas (pvz., dispn\u0117ja, bronch\u0173 spazmas, stridoras, hipoksemija)
B. Suma\u017e\u0117j\u0119s AKS ar su juo susij\u0119 simptomai (pvz., hipotonija, sinkop\u0117, inkontinencija)<\/td><\/tr>2 ar daugiau simptom\u0173, kurie atsiranda greitai po susid\u016brimo su galimu alergenu (po keli\u0173 minu\u010di\u0173 ar valand\u0173):
A. Odos ir gleivini\u0173 pa\u017eeidimas (daugin\u0117s p\u016bk\u0161l\u0117s, nie\u017eulys, raudonis, sutinusios l\u016bpos, lie\u017euvis, lie\u017euv\u0117lis)
B. Kv\u0117pavimo sutrikimas (pvz., dispn\u0117ja, bronch\u0173 spazmas, stridoras, hipoksemija)
C. Suma\u017e\u0117j\u0119s AKS ar su juo susij\u0119 simptomai (pvz., hipotonija, sinkop\u0117, inkontinencija)
D. Persistuojantys vir\u0161kinimo sistemos simptomai (pilvo diegliai, v\u0117mimas)<\/td><\/tr>Suma\u017e\u0117j\u0119s AKS po susid\u016brimo su \u017einomu alergenu (po keli\u0173 minu\u010di\u0173\u2013valand\u0173):
A. K\u016bdikiams ir vaikams: ma\u017eas sistolinis kraujosp\u016bdis (pagal am\u017eiaus norm\u0105) ar suma\u017e\u0117j\u0119s sistolinis kraujosp\u016bdis >30 proc.
B. Suaugusiesiems: sistolinis kraujosp\u016bdis <90 mm Hg ar suma\u017e\u0117j\u0119s >30 proc. nuo \u017emogaus vidutinio kraujosp\u016bd\u017eio<\/td><\/tr><\/tbody><\/table>
AKS \u2013 arterinis kraujo spaudimas.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\nL\u0117tinis<\/strong><\/td> \u016aminis<\/strong><\/td><\/tr> Po\u017eymiai ir simptomai<\/td><\/tr> U\u017esit\u0119s\u0119s, pertraukinis v\u0117mimas<\/td> Kartotinis v\u0117mimas kas 10\u201315 min., prasid\u0117j\u0119s nuo 1\u20133 val. po kontakto su alergenu (>90 proc.)<\/td><\/tr> L\u0117tinis, vandeningas viduriavimas su krauju, gleiv\u0117mis<\/td> Viduriavimas prasideda po 5 val. po kontakto su alergenu (<50 proc.)<\/td><\/tr> Letargija<\/td> Letargija (70 proc.)<\/td><\/tr> Bly\u0161kumas<\/td> Bly\u0161kumas (70 proc.)<\/td><\/tr> Dehidratacija<\/td> Dehidratacija<\/td><\/tr> Pilvo p\u016btimas<\/td> Hipotenzija (15 proc.)<\/td><\/tr> Svorio ma\u017e\u0117jimas<\/td> Hipotermija (25 proc.)<\/td><\/tr> Sul\u0117t\u0117j\u0119s augimas<\/td> Pilvo p\u016btimas<\/td><\/tr><\/tbody><\/table>
Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos<\/p>\n\n\n\n
2. Burks AW, Tang M, Sicherer S, et al. ICON: food allergy. J Allergy Clin Immunol 2012; 129:906.<\/a>
3. Sicherer SH, Sampson HA. Food allergy: epidemiology, pathogenesis, diagnosis, and treatment. J Allergy Clin Immunol. 2014;133(2):291-307.
4. Muraro A, Halken S, Arshad SH, Beyer K, Dubois AE, Du Toit G, et al. EAACI Food Allergy and Anaphylaxis Guidelines Group. EAACI food allergy and anaphylaxis guidelines. Primary prevention of food allergy. Allergy. 2014;69(5):590-601.
5. Kaur S., and Thami G. P.. 2003. Urticarial vasculitis in infancy. Indian J. Dermatol. Venereol. Leprol.69:223-224.
6. Delgado J, Castillo R, Quiralte J, et al. Contact urticaria in a child from raw potato. Contact Dermatitis 1996;35:179.<\/a>
7. Ma S, Sicherer SH, Nowak-Wegrzyn A. A survey on the management of pollen-food allergy syndrome in allergy practices. J Allergy Clin Immunol 2003;112:784.<\/a>
8. Osterballe M, Mortz CG, Hansen TK, et al. The prevalence of food hypersensitivity in young adults. Pediatr Allergy Immunol 2009;20:686.<\/a>
9. Sampson HA, Mu\u00f1oz-Furlong A, Campbell RL, et al. Second symposium on the definition and management of anaphylaxis: summary report-Second National Institute of Allergy and Infectious Disease\/Food Allergy and Anaphylaxis Network symposium. J Allergy Clin Immunol 2006;117:391.<\/a>
10. Sampson HA, Aceves S, Bock SA, et al. Food allergy: a practice parameter update-2014. J Allergy Clin Immunol 2014;134:1016.<\/a>
11. Nowak-W\u0119grzyn A, Katz Y, Mehr SS, Koletzko S. Non-IgE-mediated gastrointestinal food allergy. J Allergy Clin Immunol 2015;135:1114.<\/a>
12. Lake AM. Food-induced eosinophilic proctocolitis. J Pediatr Gastroenterol Nutr 2000; 30 Suppl:S58.<\/a>
13. NIAID-Sponsored Expert Panel, Boyce JA, Assa’ad A, et al. Guidelines for the diagnosis and management of food allergy in the United States: report of the NIAID-sponsored expert panel. J Allergy Clin Immunol 2010;126:S1.<\/a>
14. Mehr S, Kakakios A, Frith K, Kemp AS. Food protein-induced enterocolitis syndrome: 16-year experience. Pediatrics 2009;123:e459<\/a>
15. Lanzini A, Villanacci V, Apillan N, et al. Epidemiological, clinical and histopathologic characteristics of celiac disease: results of a case-finding population-based program in an Italian community. Scand J Gastroenterol 2005;40:950.<\/a>
16. Caubet JC, Eigenmann PA. Allergic triggers in atopic dermatitis. Immunol Allergy Clin North Am 2010;30:289.<\/a>
17. Eller E, Kjaer HF, H\u00f8st A, et al. Food allergy and food sensitization in early childhood: results from the DARC cohort. Allergy 2009;64:1023.<\/a>
18. Lucendo AJ, Molina-Infante J, Arias \u00c1, et al. Guidelines on eosinophilic esophagitis: evidence-based statements and recommendations for diagnosis and management in children and adults. United European Gastroenterol J 2017;5:335.<\/a>
19. Choi SJ, Jang YJ, Choe BH, et al. Eosinophilic gastritis with gastric outlet obstruction mimicking infantile hypertrophic pyloric stenosis. J Pediatr Gastroenterol Nutr 2014; 59:e9<\/a>
20. Du Toit G, Santos A, Roberts G, et al. The diagnosis of IgE-mediated food allergy in childhood. Pediatr Allergy Immunol 2009;20:309.<\/a>
21. Fleischer DM, Bock SA, Spears GC, et al. Oral food challenges in children with a diagnosis of food allergy. J Pediatr 2011;158:578.<\/a>
22. Burks AW, Jones SM, Boyce JA, et al. NIAID-sponsored 2010 guidelines for managing food allergy: applications in the pediatric population. Pediatrics 2011;128:955.<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"