{"id":6670,"date":"2016-05-03T14:14:33","date_gmt":"2016-05-03T14:14:33","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-05-04T14:40:31","modified_gmt":"2016-05-04T14:40:31","slug":"lengvo-kongnityvinio-sutrikimo-rysys-su-miego-arteriju-stenoze","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/lengvo-kongnityvinio-sutrikimo-rysys-su-miego-arteriju-stenoze\/6670\/","title":{"rendered":"Lengvo kongnityvinio sutrikimo ry\u0161ys su miego arterij\u0173 stenoze"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pastaraisiais metais silpstan\u010dios pa\u017einimo funkcijos tapo vienu svarbiausi\u0173 skund\u0173 tarp vyresnio am\u017eiaus as\u00admen\u0173. Su gyventoj\u0173 sen\u0117jimu susij\u0119 pa\u017einimo funkcij\u0173 su\u00adtrikimai, da\u017enai siejami su smegen\u0173 kraujotakos sutriki\u00admu ar liga, tapo reik\u0161mingais modifikuojamaisiais rizikos veiksniais, ypa\u010d intensyv\u0117jant insulto ir demencijos pro\u00adblemai [1]. Daugiausia poky\u010di\u0173 aptinkama temporalin\u0117\u00adje \u017eiev\u0117je, migdoliniame k\u016bne, gumbure, baziniuose gan\u00adglijuose ir hipokampe, kur pastebimi gana specifi\u0161ki neu\u00adrofibriliniai rezginiai, taip pat nustatoma vidin\u0117 ir i\u0161orin\u0117 hidrocefalija, yra poky\u010di\u0173 kraujagysl\u0117se. Teori\u0161kai miego arterij\u0173 stenoz\u0117 gali b\u016bti tiesiogin\u0117 sutrikusios kognityvin\u0117s veiklos prie\u017eastis arba ji gali lyd\u0117ti intracerebrin\u0119 ar gene\u00adralizuot\u0105 ateroskleroz\u0119 [2]. Miego arterij\u0173 stenoz\u0117s gydy\u00admas gali suma\u017einti kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimo vysty\u00adm\u0105si ir progresavim\u0105 [1].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimo vertinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirm\u0105 kart\u0105 termin\u0105 <i>lengvas kognityvinis sutrikimas <\/i>(LKS), kaip atskir\u0105 diagnostin\u0119 kategorij\u0105, 1995 metais pamin\u0117jo Petersenas ir bendraautoriai [3]. \u0160i diagno\u00adz\u0117 buvo nustatoma asmenims, nesergantiems demen\u00adcija, kuri\u0173 bendras kasdienis funkcionavimas yra i\u0161li\u00adk\u0119s be pakitim\u0173, ta\u010diau b\u016bdingi nusiskundimai pablo\u00adg\u0117jusia atmintimi, patvirtinami neuropsichologiniais atminties tyrimais.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Iki \u0161iol n\u0117ra bendro sutarimo, koks neuropsichologini\u0173 test\u0173 rinkinys tur\u0117t\u0173 b\u016bti naudojamas LKS diagnostikai. Test\u0173 pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksni\u0173 \u2013 teo\u00adrinio pagrindimo ir tyr\u0117jo kompetencijos, tyrin\u0117jamos pro\u00adblematikos ir pacient\u0173 kognityvinio funkcionavimo lygio tyrimo metu. Nepaisant to, kad da\u017enai taikomi skirtingi tes\u00adt\u0173 rinkiniai LKS tyrimuose, rekomenduojama naudotis tes\u00adtais, apiman\u010diais kuo daugiau kognityvinio funkcionavimo sri\u010di\u0173, siekiant tiksliau \u012fvertinti pacient\u0173 kognityvin\u012f funk\u00adcionavim\u0105 ir nustatyti diagnoz\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuo metu moksliniuose tyrimuose da\u017eniausiai vado\u00advaujamasi Europos Alzheimerio ligos konsorciumo i\u0161skir\u00adtais LKS kriterijais:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>nusiskundimai kognityvini\u0173 funkcij\u0173 pablog\u0117jimu, ku\u00adriuos i\u0161sako pacientas ar jo \u0161eimos nariai;<\/li>\n<li>pacientas ar informacij\u0105 suteikiantis asmuo pa\u017eymi kogni\u00adtyvini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jim\u0105 per paskutinius vienus metus;<\/li>\n<li>kognityviniai sutrikimai patvirtinami klinikiniu \u012fverti\u00adnimu \u2013 atminties ir \/ ar kitos kognityvin\u0117s srities pa\u017eei\u00addimas;<\/li>\n<li>kognityvinis sutrikimas neturi \u012ftakos kasdieniam funk\u00adcionavimui, ta\u010diau subjektas gali sk\u0173stis sunkumais at\u00adliekant sud\u0117tingesnes kasdienes u\u017eduotis;<\/li>\n<li>n\u0117ra demencijos.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuose kriterijuose akcentuojamas klinikinis vertinimas, kur\u012f apima neuropsichologinis tyrimas ir artim\u0173j\u0173 apklausa. Tokiu b\u016bdu LKS nustatomas anks\u010diau, pagrindin\u012f d\u0117mes\u012f skiriant kognityvini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimui. Diagnoz\u0117 grin\u00add\u017eiama klinikiniu vertinimu ir neapsiriboja vien tik atmin\u00adties sritimi. Kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimai gali nesmar\u00adkiai apsunkinti sud\u0117tingesn\u0119 kasdien\u0119 veikl\u0105, ta\u010diau nurodo\u00adma, kad n\u0117ra tinkam\u0173 priemoni\u0173 \u0161iems veiklos sutrikimams \u012fvertinti. Jiems nustatyti gali b\u016bti tikslingas klausimynais pagr\u012fstas funkcijos vertinimas kas vieni metai ar tyrimas, naudojant kognityvini\u0173 test\u0173 rinkin\u012f kas pusmet\u012f [4]. Lietu\u00advoje klinikin\u0117je praktikoje da\u017eniausiai naudojama bendroji kognityvini\u0173 funkcij\u0173 vertinimo skal\u0117 yra Ma\u017easis protin\u0117s b\u016bkl\u0117s tyrimas (MMSE). MMSE tiriamos tokios psichikos funkcijos, kaip orientacija laiko ir vietos at\u017evilgiu, d\u0117me\u00adsys, \u017eod\u017ei\u0173 registracija ir atsiminimas, kalba, sugeb\u0117jimas vykdyti \u017eodines ir ra\u0161tu pateiktas u\u017eduotis [5].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>LKS rizikos veiksniai ir j\u0173 korekcija <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagrindiniai LKS sutrikim\u0173 rizikos veiksniai yra \u0161ie:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>arterin\u0117 hipertenzija;<\/li>\n<li>hipercholesterolemija (alel\u0117 Apo E4 labiausiai pripa\u017ein\u00adtas rizikos veiksnys, kuris skatina vystytis Alzheimerio lig\u0105);<\/li>\n<li>cukrinis diabetas;<\/li>\n<li>miego arterij\u0173 ateroskleroz\u0117 (\u012frodyta, kad \u0161ie poky\u010diai svarb\u016bs tiek kraujagyslin\u0117s demencijos, tiek Alzheime\u00adrio ligos patogenez\u0117je);<\/li>\n<li>r\u016bkymas (nikotinas pasi\u017eymi neuroprotekcin\u0117mis savy\u00adb\u0117mis, nes ma\u017eina amiloido kaupim\u0105si, ta\u010diau poveikis \u0161irdies kraujagysli\u0173 sistemai yra didesnis nei nauda) [6].<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Su LKS susij\u0119 morfologiniai poky\u010diai <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pastaruoju metu gana aktyviai tiriami ligoni\u0173, sergan\u010di\u0173 LKS, morfologiniai poky\u010diai. Daugiausia poky\u010di\u0173 aptinka\u00adma temporalin\u0117je \u017eiev\u0117je, migdoliniame k\u016bne, gumbure, ba\u00adziniuose ganglijuose ir hipokampe, kur pastebimi gana spe\u00adcifi\u0161ki neurofibriliniai rezginiai, taip pat konstatuojama vi\u00addin\u0117 ir i\u0161orin\u0117 hidrocefalija, yra poky\u010di\u0173 kraujagysl\u0117se [2]. Teori\u0161kai miego arterij\u0173 stenoz\u0117 gali b\u016bti tiesiogin\u0117 su\u00adtrikusios kognityvin\u0117s veiklos prie\u017eastis arba ji gali lyd\u0117ti intracerebrin\u0119 ar generalizuot\u0105 ateroskleroz\u0119. Asimptom\u0117s stenoz\u0117s ry\u0161ys su pa\u017einimo funkcijos sutrikimais dar n\u0117ra ai\u0161kus [1]. Kognityvini\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimo ir miego arte\u00adrijos ateroskleroz\u0117s ry\u0161ys nustatytas 1975 metais Framing\u00adhamo tyrime. Rezultatai rodo, kad vidin\u0117s miego arterijos intimos ir medijos storis gali b\u016bti pa\u017einimo funkcij\u0173 sutri\u00adkimo \u017eymuo ir yra susij\u0119s su didesniu tyli\u0173j\u0173 smegen\u0173 in\u00adfarkt\u0173 paplitimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Trums\u0117 tyrimas \u012fvertino pacientus, kurie anamnez\u0117je ne\u00adpatyr\u0117 insulto, ta\u010diau turin\u010dius miego arterij\u0173 stenoz\u0119 nusta\u00adtyta ultragarsu, kai yra de\u0161in\u0117s pus\u0117s arba abipusis miego arterijos susiaur\u0117jimas \u226535 proc. \u0160i grup\u0117 buvo palyginta su asmenimis be miego arterij\u0173 stenoz\u0117s. Tyrimas parod\u0117, kad tiriamieji su miego arterij\u0173 stenoze tur\u0117jo gerokai blogesnius pa\u017einimo funkcij\u0173 rodiklius. Didelio laipsnio (\u226575 proc.) vi\u00addin\u0117s miego arterijos stenoz\u0117 buvo registruota tiriamiesiems kognityvini\u0173 funkcij\u0173 pablog\u0117jimo metu, net nesant smege\u00adn\u0173 infarkto, matomo atlikus magnetinio rezonanso tomogra\u00adfij\u0105. \u0160ie steb\u0117jimai patvirtina mint\u012f, kad net besimptom\u0117 mie\u00adgo arterij\u0173 stenoz\u0117 gali b\u016bti nepriklausomas rizikos veiksnys pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimui i\u0161sivystyti [7].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visiems pacientams, kuriems sutrikusi pa\u017einimo funk\u00adcija, tur\u0117t\u0173 b\u016bti atlikti:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>klinikinis kraujo tyrimas, \u012fvertinti kre\u0161umo rodiklius (trombocit\u0173 kiekis, SPA, ADTL, fibrinogeno koncen\u00adtracija);<\/li>\n<li>kaklo kraujagysli\u0173 UG \u2013 \u012fvertinamas arterijos skerspj\u016b\u00advio plotas, matoma aterosklerotin\u0117s plok\u0161tel\u0117s b\u016bkl\u0117, o dopleriniu re\u017eimu galima \u012fvertinti kraujotakos intensy\u00advum\u0105 ir steb\u0117ti embolizacijos po\u017eymius. Ta\u010diau sunku \u012fvertinti, jei kraujagysl\u0117 yra kriti\u0161kai susiaur\u0117jusi. MA stenoz\u0117s laipsnis nustatomas \u012fvertinus kraujotakos grei\u00ad\u010dius:<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u2013 maksimalus sistolinis greitis (MSG norma &lt;125 cm\/s);<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u2013 galinis diastolinis greitis (GDG norma &lt;40 cm\/s);<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><em>\u2013 maksimalaus sistolinio grei\u010dio proksimalin\u0117je vi\u00addin\u0117je MA ir distalin\u0117je bendrojoje MA santykis (VMA \/ BMA);<\/em><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>KT angiografija. Daug informatyvesnis tyrimo meto\u00addas. Atliekant 3D vaizd\u0173 rekonstrukcijas, galima tiks\u00adliau \u012fvertinti stenoz\u0117s apimt\u012f ir laipsn\u012f;<\/li>\n<li>magnetinio rezonanso angiografija.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">LKS vertiname kaip pradin\u0119 neurodegeneracin\u0117s de\u00admencijos (pvz., Alzheimerio ligos) faz\u0119, o kraujotakos su\u00adtrikimai galvos smegenyse gali greitai pabloginti pa\u017eini\u00admo funkcijas, nes prie progresuojan\u010dio neurodegeneraci\u00adnio proceso prisideda fokalin\u0117 vaskulin\u0117 patologija. De\u00admencija gali b\u016bti neurodegeneracinio ir vaskulinio pro\u00adceso lydinys, tod\u0117l b\u016btina atid\u017eiai steb\u0117ti ir preventyviai gydyti tiek kompensuot\u0105, tiek remituojan\u010di\u0105 l\u0117tin\u0119 sme\u00adgen\u0173 i\u0161emij\u0105 [8].<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"display: block; margin-left: auto; margin-right: auto;\" src=\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/LKSrizikosveiksniukontrole.jpg\" alt=\"Lengvo kongnityvinio sutrikimo ry\u0161ys su miego arterij\u0173 stenoze \" width=\"770\" height=\"441\"><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Profilaktin\u0117s LKS kategorijos <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Demencijos profilaktikos strategij\u0105 empiri\u0161kai galima suskirstyti \u012f 3 kategorijas:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>pirmoji kategorija \u2013 tai kardiovaskulin\u0117s sistemos rizi\u00adkos veiksni\u0173 pa\u0161alinimas. Arterin\u0117 hipertenzija yra i\u0161e\u00admini\u0173 ir hemoragini\u0173 insult\u0173 rizikos veiksnys, o insul\u00adtas padidina demencijos rizik\u0105 5\u201310 kart\u0173. Arterin\u0117 hi\u00adpertenzija sukelia kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 hialinin\u0119 dege\u00adneracij\u0105, suma\u017eina cerebrin\u0119 perfuzij\u0105 ir tampa jautri\u0173 viet\u0173, pavyzd\u017eiui, gilumin\u0117s baltosios med\u017eiagos i\u0161emi\u00adjos, prie\u017eastimi. Tai nutraukia asociacinius ry\u0161ius tarp \u017eiev\u0117s ir po\u017eievio, tod\u0117l spar\u010diai sutrikdomas kognity\u00advinis funkcionavimas;<\/li>\n<li>antroji kategorija \u2013 tai nerv\u0173 sistemos apsauga. Folio r\u016bg\u0161\u00adtis ir vitaminas B12 yra b\u016btini tam, kad paverst\u0173 homocis\u00adtein\u0105 metioninu. Kai yra homocisteino perteklius, pa\u017eei\u00add\u017eiamas kraujagysli\u0173 endotelis, taigi hiperhomocisteinemi\u00adja yra kraujagyslini\u0173 lig\u0173 nepriklausomas rizikos veiksnys, ypa\u010d tai pasakytina apie miego arterij\u0173 ateroskleroz\u0119;<\/li>\n<li>tre\u010dioji kategorija \u2013 papildom\u0173 neuronini\u0173 ry\u0161i\u0173 k\u016bri\u00admas. Pirmoji \u0161ios kategorijos sitis yra kognityvin\u0117s vei\u00adklos skatinimas, t. y. \u012fvairaus tipo informacijos gavi\u00admas, analizavimas, bandymas \u012fsiminti, kryptingas mo\u00adkymasis, kalimas. \u012evair\u016bs tyrimai atskleid\u0117, kad aktyvi kognityvin\u0117 veikla net iki 33 proc. suma\u017eina Alzheime\u00adrio ligos tikimyb\u0119 [9].<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atminties sutrikimai, pasirei\u0161kiantys sulaukus vyres\u00adnio am\u017eiaus, netur\u0117t\u0173 b\u016bti priskiriami vien tik nat\u016braliam sen\u0117jimo procesui. Tokiems pacientas atliktas MMSE ty\u00adrimas gal\u0117t\u0173 b\u016bti vienas pagrindini\u0173 instrument\u0173 diagno\u00adzuojant LKS. MMSE padeda objektyviai i\u0161tirti ligonio orientacij\u0105, atmint\u012f, d\u0117mes\u012f, supratim\u0105, konstrukcin\u0119 ir ideacin\u0119 praksij\u0105, juo lengva naudotis, tod\u0117l jis gali b\u016bti taikomas bendrojoje praktikoje, neurologiniuose ir psi\u00adchiatriniuose centruose [5]. Nusta\u010dius LKS ir ultragar\u00adsu \u012fvertinus miego arterij\u0173 stenoz\u0117s laipsn\u012f, b\u016bt\u0173 galima sul\u0117tinti pa\u017einimo funkcijos blog\u0117jim\u0105 ir steb\u0117ti bei pre\u00adventyviai gydyti l\u0117tin\u0119 smegen\u0173 i\u0161emij\u0105 ir jos sukelia\u00admas komplikacijas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0Gyd. Jurgita Kna\u0161ien\u01171, gyd. Mindaugas Visokinskas2, Greta Nekro\u0161i\u016bt\u01173, Arnas \u0160e\u0161kevi\u010dius3<br \/>1 Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Medicinos akademijos Geriatrijos klinika<br \/>2 Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Medicinos akademijos Radiologijos klinika<br \/>3 Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Medicinos akademija<\/p>\n<p>\u017durnalo INTERNISTAS priedas GERIATRIJOS AKTUALIJOS 2016m.Nr.1<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas Pastaraisiais metais silpstan\u010dios pa\u017einimo funkcijos tapo vienu svarbiausi\u0173 skund\u0173 tarp vyresnio am\u017eiaus as\u00admen\u0173. Su gyventoj\u0173 sen\u0117jimu susij\u0119 pa\u017einimo funkcij\u0173 su\u00adtrikimai, da\u017enai siejami su smegen\u0173 kraujotakos sutriki\u00admu ar liga, tapo reik\u0161mingais modifikuojamaisiais rizikos veiksniais, ypa\u010d intensyv\u0117jant insulto ir demencijos pro\u00adblemai [1]. Daugiausia poky\u010di\u0173 aptinkama temporalin\u0117\u00adje \u017eiev\u0117je, migdoliniame k\u016bne, gumbure, baziniuose gan\u00adglijuose ir hipokampe, kur pastebimi&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6671,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[431,24905,234,5972,125,24904],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6670","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-hipertenzija","tag-hipokampe","tag-klinika","tag-pacientas","tag-rukymas","tag-sutrikimai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6670","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6670"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6670\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6671"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6670"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6670"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6670"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6670"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6670"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}