{"id":6675,"date":"2016-05-03T00:06:56","date_gmt":"2016-05-03T00:06:56","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-05-04T14:34:14","modified_gmt":"2016-05-04T14:34:14","slug":"sarkopenija-ar-galima-isvengti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/sarkopenija-ar-galima-isvengti\/6675\/","title":{"rendered":"Sarkopenija: ar galima i\u0161vengti?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sarkopenija \u2013 am\u017eiaus sukeltas raumen\u0173 mas\u0117s ir j\u0117gos suma\u017e\u0117jimas. Terminas kilo i\u0161 graik\u0173 kalbos \u2013 gr. <i>sarx <\/i>\u2013 m\u0117sa, gr. <i>penia <\/i>\u2013 praradimas (Rozenberg IH, 1989). Apie 60 proc. liesosios k\u016bno mas\u0117s sudaro raume\u00adnys, apie 75 proc. \u2013 skersaruo\u017eiai raumenys. Jie yra pa\u00adgrindinis gliukoz\u0117s metabolizmo homeostaz\u0119 palaikantis veiksnys. Skeleto mas\u0117 pradeda ma\u017e\u0117ti jau sulaukus vidu\u00adtinio am\u017eiaus d\u0117l hormon\u0173 poky\u010di\u0173 ir menkesnio fizinio aktyvumo, alfa motorini\u0173 vienet\u0173 nugaros smegenyse su\u00adma\u017e\u0117jimo, suma\u017e\u0117jusios raumen\u0173 baltym\u0173 sintez\u0117s. Tuo tarpu riebal\u0173 mas\u0117s daug\u0117ja, vyksta riebal\u0173 mas\u0117s regio\u00adninis persiskirstymas. Kaul\u0173 mas\u0117 ma\u017e\u0117ja abiem lytims, bet moterims labiau.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Paplitimas, etiologija ir rizikos veiksniai<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sarkopenijos paplitimas \u012fvairus, nes da\u017enai vartojami skirtingi diagnostiniai apibr\u0117\u017eimai, tiriamos skirtingos vy\u00adresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 grup\u0117s (60\u221270 met\u0173 \u2013 5\u221225 proc., 80 met\u0173 ir vyresni\u0173 \u2013 11\u221250 proc.). Tai vienas geriatrini\u0173 sindrom\u0173, kurio etiologija n\u0117ra dar visai ai\u0161ki. \u0160is rei\u0161ki\u00adnys b\u016bdingas ne tik \u017emogui. Sarkopenij\u0105 lemia tiek pavel\u00addimieji, tiek i\u0161oriniai veiksniai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antrin\u0117 sarkopenija diagnozuojama, kai yra viena ar ke\u00adlios prie\u017eastys, o liga ai\u0161kiai susijusi su:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>fizinio aktyvumo suma\u017e\u0117jimu (nejudrumas);<\/li>\n<li>ligomis (organ\u0173 nepakankamumas, l\u0117tin\u0117s, onkologin\u0117s ligos);<\/li>\n<li>mityba (nepakankamas baltym\u0173, energijos gavimas d\u0117l malabsorbcijos, vir\u0161kinimo trakto sutrikim\u0173, medika\u00adment\u0173 sukeltos anoreksijos).<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmin\u0117 sarkopenija nustatoma, kai nerandama kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Daugumai sen\u0173 \u017emoni\u0173 sarkopenija vertina\u00adma kaip sukelta keli\u0173 veiksni\u0173, tod\u0117l negali b\u016bti nei pirmi\u00adn\u0117, nei antrin\u0117. Ma\u017ea gimimo mas\u0117 (&lt;3,18 kg) yra patikimas sarkope\u00adnijos rizikos veiksnys.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Patogenez\u0117<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Svarbiausias sarkopenijos vystymosi mechanizmas yra per ma\u017ea baltym\u0173 sintez\u0117 ir \/ ar raumen\u0173 baltym\u0173 irimas. Sarkopenijos vystymosi mechanizmai:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>fizinio aktyvumo stoka;<\/li>\n<li>suma\u017e\u0117j\u0119s maisto suvartojimas;<\/li>\n<li>neuromuskulin\u0117s funkcijos pablog\u0117jimas;<\/li>\n<li>endokrinin\u0117s sistemos sutrikimas;<\/li>\n<li>apoptoz\u0117;<\/li>\n<li>citokin\u0173 poveikis (ypa\u010d interleukinas-1, interleukinas-6, C reaktyvusis baltymas, alfa-TNF);<\/li>\n<li>genetiniai veiksniai (tiriami miostatino, ciliarinio euro\u00adtropinio faktoriaus, vitamino D receptoriaus genai).<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Su sarkopenija susij\u0119 \u0161ie hormonai: testosteronas, au\u00adgimo hormonas, dehidroepiandrosteronas (DHEA), estro\u00adgenai, insulinas, prolaktinas, skydliauk\u0117s hormonai, kate\u00adcholaminai, gliukokortikoidai. Pirma ma\u017e\u0117ja raumen\u0173 j\u0117ga, v\u0117liau \u2013 mas\u0117. Raumen\u0173 mas\u0117 ma\u017e\u0117ja po 1\u20132 proc. kasmet nuo 50 met\u0173 (kai kuri\u0173 autori\u0173 nuomone, nuo 30 met\u0173). Raumen\u0173 j\u0117ga ma\u017e\u0117ja po 1,5 proc. kasmet nuo 50 met\u0173 ir po 3 proc. kasmet nuo 60 met\u0173. Senstant l\u0117t\u0173j\u0173 ir greit\u0173j\u0173 skaidul\u0173 tip\u0173 ma\u017e\u0117ja, bet grei\u00adt\u0173j\u0173 ma\u017e\u0117ja spar\u010diau, taip pat vyksta raumen\u0173 skaidul\u0173 atrofi\u00adja, II tipo skaidul\u0173 virtimas I tipo skaidulomis, bendrojo skai\u00addul\u0173 skerspj\u016bvio ploto padid\u0117jimas I tipo skaidul\u0173 at\u017evilgiu. Seno \u017emogaus skaidulose maksimalus skaidulos sutrump\u0117\u00adjimo greitis gerokai ma\u017eesnis ir tai suma\u017eina raumens gali\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Klinikiniai po\u017eymiai<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sarkopenijos stadijos:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>presarkopenija: ma\u017ea raumen\u0173 mas\u0117 be ma\u017eos raume\u00adn\u0173 j\u0117gos ar ma\u017eos funkcijos (tiksliai i\u0161matuota raume\u00adn\u0173 mas\u0117);<\/li>\n<li>sarkopenija: ma\u017ea raumen\u0173 mas\u0117 ir ma\u017ea raumen\u0173 j\u0117ga arba ma\u017ea fizin\u0117 funkcija;<\/li>\n<li>sunki sarkopenija: ma\u017ea raumen\u0173 mas\u0117 ir ma\u017ea raume\u00adn\u0173 j\u0117ga ir \/ ar ma\u017ea fizin\u0117 funkcija.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sarkopenija sukelia \u0161ias komplikacijas: sutrikdo judru\u00adm\u0105, padidina griuvim\u0173 ir l\u016b\u017ei\u0173 rizik\u0105, pablogina funkcin\u0119 b\u016bkl\u0119, sukelia negali\u0105, priklausomyb\u0119 nuo kit\u0173 asmen\u0173, pa\u00addidina mirtingum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Diagnostiniai tyrimai<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Europos vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 sarkopenijos darbo grup\u0117 (angl. <i>The European Working Group on Sarcopenia\u00a0<\/i><i>in Older People \u2013 EWGSOP<\/i>) 2010 metais pasi\u016bl\u0117 sarko\u00adpenijos diagnostik\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sarkopenijos diagnoz\u0117 nustatoma, kai yra 1 kriterijus ir dar 2 ar 3 papildomi kriterijai:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>ma\u017ea raumen\u0173 mas\u0117;<\/li>\n<li>ma\u017ea raumen\u0173 j\u0117ga;<\/li>\n<li>ma\u017eas fizinis paj\u0117gumas.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Raumen\u0173 masei \u012fvertinti naudojami \u0161ie tyrimai: kompiu\u00adterin\u0117 tomografija, magnetinis rezonansinis tyrimas, densi\u00adtometrija<b>*<\/b>, bioelektrinis impedansas<b>*<\/b>, kalio kiekis liesajai masei, antropometrija<b>*<\/b>. Raumen\u0173 j\u0117gos \u012fvertinimas: rank\u0173 j\u0117gos matavimas<b>*<\/b>, kelio fleksija \/ ekstenzija, pikinis i\u0161kv\u0117pimo t\u016bris.Fizinio paj\u0117gumo \u012fvertinimas: trumpas fizinio paj\u0117gu\u00admo test\u0173 rinkinys*, \u012fprastin\u0117s eisenos greitis*, stok ir eik testas<b>*<\/b>, atsistojimo nuo k\u0117d\u0117s testas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sarkopenijos patikra: eisenos grei\u010dio matavimas \u2013 4 metr\u0173 \u0117jimo testas. Jei greitis &lt;0,8 m\/s \u2013 nustatoma sarko\u00adpenijos rizika, reikalingi kiti tyrimai. Patikra gali b\u016bti tai\u00adkoma kaip prognostinis rodiklis neigiamiems klinikiniams \u012fvykiams, net mirtingumui prognozuoti. Skersaruo\u017ei\u0173 raumen\u0173 mikrobiopsija atliekama sie\u00adkiant i\u0161tirti sarkopenijos morfometrinius rodiklius ir d\u0117l diferencin\u0117s diagnostikos. \u0160iuo metodu galima \u012fvertinti skaidul\u0173 ilg\u012f, plot\u0105, sud\u0117t\u012f, pasiskirstym\u0105, raumens fer\u00adment\u0173 aktyvum\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Nemedikamentinis gydymas, korekcija<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Fizinis aktyvumas \u2013 tai aerobiniai ir pasiprie\u0161inimo pra\u00adtimai. Tyrimai parod\u0117, kad 12 savai\u010di\u0173 trukm\u0117s fizinis ak\u00adtyvumas padidina satelitini\u0173, vadinam\u0173j\u0173 snaud\u017eian\u010di\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105steli\u0173 skai\u010di\u0173 \u2013 padaug\u0117ja raumen\u0173 skaidul\u0173. Mitybos parama. Skiriama geriam\u0173j\u0173 mitybos pa\u00adpild\u0173, pakankamas kiekis baltym\u0173 (1,2\u20131,5 g\/kg\/d.). Tikslinga vartoti daugiau b\u016btin\u0173j\u0173 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 (leu\u00adcino, kazeino). Ma\u017ea vitamino D koncentracija kraujo serume yra susijusi su sarkopenija ir raumen\u0173 j\u0117gos su\u00adma\u017e\u0117jimu \u2013 tikrinti koncentracij\u0105, skirti vitamino pa\u00adpild\u0173. Tr\u016bksta \u012frodym\u0173, kad omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir kreatino papildai gali sustabdyti raumen\u0173 nykim\u0105. Tie\u00adsa, \u017einoma, kad kreatino papildai padidina kelio tiesi\u00admo ir lenkimo j\u0117g\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Medikamentinis gydymas, korekcija<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Anaboliniai steroidai<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atlikti tyrimai parod\u0117, kad tvirt\u0173 \u012frodym\u0173, jog testos\u00adteronas (vienas ar su kalorij\u0173 papildais) padidina raumen\u0173 mas\u0119, n\u0117ra. Esama duomen\u0173, kad antinks\u010di\u0173 \u017eievin\u0117s da\u00adlies hormonas DHEA didina azoto susikaupim\u0105, k\u016bno ir raumen\u0173 mas\u0119, bet j\u0117gai \u012ftakos neturi, ta\u010diau \u0161is preparatas yra neskirtin\u0173 vyresniems \u017emon\u0117ms vaist\u0173 s\u0105ra\u0161e. Anabo\u00adlikas nandrolonas, skiriamas parenteraliai, vartojamas sie\u00adkiant sustabdyti ar padidinti raumen\u0173 mas\u0119 vyresniems \u017emo\u00adn\u0117ms, ypa\u010d sergantiems AIDS, terminaline l\u0117tine obstruk\u00adcine plau\u010di\u0173 liga, inkst\u0173 funkcijos nepakankamumo stadi\u00adja, taip pat liguistiems \u017emon\u0117ms.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Selektyv\u016bs androgen\u0173 receptori\u0173 moduliatoriai<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Selektyv\u016bs androgen\u0173 receptori\u0173 moduliatoriai neturi nepageidaujamo testosterono poveikio, vartojami sarkope\u00adnijos korekcijai ostarinas <i>per os <\/i>padidina raumen\u0173 mas\u0119, apsaugo nuo osteopenijos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Vaistai, kurie dar tiriami<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nustatyta, kad padid\u0117j\u0119s citokin\u0173 lygis ma\u017eina raumen\u0173 mas\u0119, fizin\u012f paj\u0117gum\u0105, tod\u0117l siekiama sukurti citokin\u0173 inhi\u00adbitorius (anticitokinus). Augimo inhibitorius miostatinas ma\u00ad\u017eina raumen\u0173 augim\u0105, tiriami miostatino antik\u016bnai, sukur\u00adtas preparatas bimagrumabas. Esama duomen\u0173, kad augimo hormonas pagyvenusiems \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 mityba prasto\u00adka, palaiko azoto balans\u0105 ir padidina vaik\u0161\u010diojimo greit\u012f, bet n\u0117ra duomen\u0173, kad padidint\u0173 j\u0117g\u0105. Tiriami grelino agonistai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Profilaktika<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Metabolinis sindromas, cukrinis diabetas yra susij\u0119s su suma\u017e\u0117jusia raumen\u0173 j\u0117ga, didina griuvim\u0173 ir \u0161launikaulio l\u016b\u017ei\u0173 rizik\u0105, tod\u0117l, siekiant i\u0161vengti sarkopenijos, b\u016btina \u0161i\u0173 lig\u0173 rizikos veiksni\u0173 kontrol\u0117. Nustatyta, kad vitamino D stoka yra susijusi su sarkopenija ir osteopenija, tod\u0117l tiks\u00adlinga vitamino D koncentracijos patikra ir papild\u0173 vartoji\u00admas sulaukus vyresnio am\u017eiaus. Sistemin\u0117 mokslini\u0173 darb\u0173 analiz\u0117 parod\u0117, kad smegen\u0173 strukt\u016bra yra teigiamai susiju\u00adsi su raumen\u0173 strukt\u016bra ir funkcija, tod\u0117l svarbi ir demen\u00adcijos sindromo profilaktika.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>*<\/i><\/b><i>Pa\u017eym\u0117ti tyrimai ir testai naudojami klinikin\u0117je praktikoje.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas Sarkopenija \u2013 am\u017eiaus sukeltas raumen\u0173 mas\u0117s ir j\u0117gos suma\u017e\u0117jimas. Terminas kilo i\u0161 graik\u0173 kalbos \u2013 gr. sarx \u2013 m\u0117sa, gr. penia \u2013 praradimas (Rozenberg IH, 1989). Apie 60 proc. liesosios k\u016bno mas\u0117s sudaro raume\u00adnys, apie 75 proc. \u2013 skersaruo\u017eiai raumenys. Jie yra pa\u00adgrindinis gliukoz\u0117s metabolizmo homeostaz\u0119 palaikantis veiksnys. Skeleto mas\u0117 pradeda ma\u017e\u0117ti jau sulaukus&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6676,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[7170,7643,791,984,1190,873,415,9962,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6675","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-funkcija","tag-hormonas","tag-mases","tag-matavimas","tag-papildai","tag-preparatas","tag-profilaktika","tag-sarkopenija","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6675","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6675"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6675\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6676"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6675"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6675"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6675"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6675"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6675"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}