<\/p>\n\n\n\n
Senatvin\u0117 silpnaprotyst\u0117 arba demencijos sindromas tampa vis didesne problema. Pirmiausiai d\u0117l to, kad visuomen\u0117 sensta, o gyvenimo trukm\u0117 \u2013 ilg\u0117ja. Statistiniai duomenys rodo, kad senatvine silpnaprotyste gali sk\u0173stis iki 5 procent\u0173 65 met\u0173 sulaukusi\u0173 asmen\u0173, ta\u010diau \u0161ie skai\u010diai gali b\u016bti didesni, nes demencijos sindromas ne visuomet diagnozuojamas laiku. Senatvin\u0117s silpnaprotyst\u0117s<\/strong> da\u017enis did\u0117ja su am\u017eiumi \u2013 vadinasi, kuo vyresnis \u017emogus, tuo \u0161ios l\u0117tin\u0117s ligos i\u0161sivystymo tikimyb\u0117 didesn\u0117. I\u0161 80-90 met\u0173 sulaukusi\u0173 pacient\u0173 grup\u0117s senatvin\u0117s silpnaprotyst\u0117s simptomais gali sk\u0173stis jau net apie 30-40 procent\u0173 asmen\u0173.<\/p>\n\n\n\n Kokiems asmenims b\u016bdinga didesn\u0117 tikimyb\u0117 patirti senatvin\u0117s silpnaprotyst\u0117s simptomus?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nesunku pasteb\u0117ti, kad su b\u0117gan\u010diais metais demencija tyko vis daugiau \u017emoni\u0173, ypa\u010d t\u0173, kuri\u0173 artimieji sirgo \u0161ia liga, arba t\u0173, kurie patyr\u0119 koki\u0173 nors smegen\u0173 traum\u0173, sirg\u0119 virusin\u0117mis infekcijomis, serga arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir pana\u0161iai. Manoma, kad demencijos sindromas arba senatvin\u0117 silpnaprotyst\u0117 da\u017eniau palie\u010dia moteris ir tuos, kurie buvo bent kart\u0105 apsinuodij\u0119 kokiomis nors nuodingomis med\u017eiagomis, ypa\u010d aliuminio junginiais. Vis d\u0117lto demencijos prie\u017eastys \u017einomos ne visuomet, tad nuo da\u017eniausios jos formos, t.y. Alzheimerio ligos, neapsaugotas niekas.<\/p>\n\n\n\n Vis kitas pacientas \u2013 vis kitas ligos \u201eveidas\u201c<\/strong><\/p>\n\n\n\n Senatvin\u0117 silpnaprotyst\u0117<\/strong> kiekvienam asmeniui pasirei\u0161kia labai individualiai. Vieni asmenys pirm\u0173j\u0173 simptom\u0173 sulaukia gana anksti ir jie vystosi gana l\u0117tai, o kitiems jie pasirodo v\u0117liau, ta\u010diau smogia visa j\u0117ga \u2013 tai netik\u0117ta b\u016bna ir pa\u010diam pacientui, ir jo artimiesiems (nors jei Alzheimerio liga<\/a> suserga jaunesnis nei 65 met\u0173 \u017emogus, simptomai jam gali vystytis itin greitai). Daugelis mano, kad \u0161i liga susijusi tik su sen\u0117jimo procesu. Taip, i\u0161 dalies neurodegeneraciniai procesai susij\u0119 ir su sen\u0117jimu, ta\u010diau tik i\u0161 dalies. Juk vieni 80 \u2013 me\u010diai pasi\u017eymi stipresniu ir \u0161viesesniu protu nei kiti 70 \u2013 me\u010diai. \u017dinoma, sen\u0117jimas taip pat turi \u012ftakos \u2013 nervin\u0117s l\u0105stel\u0117s b\u0117gant laikui kinta, ta\u010diau itin daug reik\u0161m\u0117s \u012fvairiems pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimams turi ne tik senatv\u0117, bet ir kraujotakos sutrikimai, patirtos traumos, vis\u0105 gyvenim\u0105 propaguoto gyvenimo b\u016bdo pasekm\u0117s ir kitos l\u0117tin\u0117s ligos. Kiekvieno paciento liga yra labai savita \u2013 vis d\u0117lto vienas svarbiausi\u0173 gydymo tiksl\u0173 yra siekis kuo anks\u010diau pasteb\u0117ti jos simptomus ir prad\u0117ti gydym\u0105 vaistiniais preparatais, kurie gali pad\u0117ti bent ka\u017ekiek pristabdyti pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 silpn\u0117jim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Liga, nuo kurios neapsaugotas nei vienas \u017emogus<\/strong><\/p>\n\n\n\n Nors senatvin\u0117s silpnaprotyst\u0117s ar demencijos sindromo form\u0173 egzistuoja gana daug, net du tre\u010ddalius j\u0173 sudaro b\u016btent Alzheimerio liga. Tai yra l\u0117tin\u0117 ir nuolat progresuojanti neurodegeneracin\u0117 liga, kuriai b\u016bdingi keletas sutrikim\u0173: su smegen\u0173 pa\u017eeidimais susij\u0119s pa\u017eintini\u0173 (kognityvini\u0173) funkcij\u0173 blog\u0117jimas, rutinin\u0117s veiklos sul\u0117t\u0117jimas, elgsenos ir emocij\u0173 poky\u010diai, interes\u0173 rato susiaur\u0117jimas, \u012fvair\u016bs neuropsichiatriniai simptomai, o v\u0117liau ir fiziniai sutrikimai. Paprastai tariant, pacientui vis sunkiau priimti, suprasti, \u012fvertinti ir \u012fsiminti pa\u010di\u0105 \u012fvairiausi\u0105 informacij\u0105, o d\u0117l to kyla sunkum\u0173 atliekant papras\u010diausias kasdienes veiklas ir tiesiog m\u0117ginant tinkamai pasir\u016bpinti savimi. Alzheimerio ligos kol kas ne\u012fmanoma nei i\u0161vengti, nei visi\u0161kai j\u0105 i\u0161gydyti, ta\u010diau laiku skiriamas adekvatus gydymas padeda palengvinti simptomus, susitaikyti su liga, sul\u0117tinti jos progresavim\u0105 ir i\u0161vengti sunki\u0173 psichologini\u0173 pasekmi\u0173 bent jau pirmosiose ligos stadijose. Pavyzd\u017eiui, vaistiniai preparatai efektyv\u016bs tik ankstyvose ligos stadijose. V\u0117liau j\u0173 vartojimas neduoda jokio efekto ir belieka tik vienas kelias \u2013 kuo komforti\u0161kesn\u0117 slauga.<\/p>\n\n\n\n