I\u0161ankstiniais Higienos instituto duomenimis, pra\u0117jusiais metais mir\u0117 43 547 \u017emon\u0117s \u2013 5 t\u016bkst. daugiau nei u\u017epernai. Nors COVID-19 liga fig\u016bruoja tarp keturi\u0173 pagrindini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173, kraujotakos sistemos ligos vis dar pirmauja. Pernai jos sudar\u0117 52,7 proc. vis\u0173 mirties atvej\u0173, o mirtys nuo COVID-19 \u2013 5,2 proc.<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos kardiolog\u0173 draugijos prezident\u0117s profesor\u0117s Jelenos \u010celutkien\u0117s teigimu, \u0161i statistika li\u016bdina, nes nuo 2015 m. besileidusi mirtingumo nuo kraujagysli\u0173 lig\u0173 kreiv\u0117 v\u0117l pradeda kilti: 2020 m. nuo \u0161i\u0173 lig\u0173 mir\u0117 9,8 proc. daugiau negu 2019 metais. Tarp tokio \u0161uolio prie\u017eas\u010di\u0173 \u012fvardijami netiesioginiai COVID-19 ligos padariniai, vengimas lankytis pas gydytojus.<\/p>\n\n\n\n
\u201eDar vienas neraminantis skai\u010dius \u2013 mir\u010di\u0173 nuo kraujotakos sistemos lig\u0173 atvejai namuose. Palyginti su u\u017epernai, 2020 m. pabaigoje mirusi\u0173j\u0173 namuose skai\u010dius i\u0161augo net 90 proc. Prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l tai \u012fvyko, gali b\u016bti ne viena, ta\u010diau akivaizdu, kad per karantin\u0105 \u017emon\u0117s gerokai re\u010diau lank\u0117si pas kardiolog\u0105 ir \u0161eimos gydytoj\u0105. Labiausiai nukent\u0117jo sergantys l\u0117tin\u0117mis ligomis, tokiomis kaip hipertenzija, diabetas, nutukimas, \u0161irdies nepakankamumas, i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga. \u0160i\u0173 pacient\u0173 ligos eiga buvo sunkesn\u0117, be to, rizika mirti nuo koronavirusin\u0117s infekcijos gerokai didesn\u0117\u201c, \u2013 komentuoja prof. J. \u010celutkien\u0117.<\/p>\n\n\n\n
\u012evairi\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, Europoje d\u0117l miokardo infarkto per pandemij\u0105 atvyko 40 proc. ma\u017eiau pacient\u0173. Anot profesor\u0117s, \u017emon\u0117s buvo link\u0119 vengti kreiptis pagalbos ir pakent\u0117ti. Per karantin\u0105 \u017eenkliai suma\u017e\u0117jo pirminio, antrinio ir tretinio lygio pagalbos suteikimas. Toks vengimas kreiptis \u012f specialistus buvo stebimas ir pagal tai, kad \u017emon\u0117s, kurie atvyko \u012f ligonin\u0119, buvo daug sunkesn\u0117s b\u016bkl\u0117s nei anks\u010diau.<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
\u201eB\u016btina atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f skiep\u0173 svarb\u0105, \u2013 sako profesor\u0117, \u2013 D\u017eiugu, kad daugelis pas mus besilankan\u010di\u0173 pacient\u0173 yra pasiskiepij\u0119 nuo COVID-19, ta\u010diau bendra Lietuvos statistika kiek li\u016bdnesn\u0117. Deja, vis dar didel\u0117 dalis rizikos grupei priklausan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 senjor\u0173 \u2013 nepasiskiepij\u0119. Manau, kad mums der\u0117t\u0173 remtis Danijos pavyzd\u017eiu, kurioje skiepai vykdomi pro aktyviai, atvykstant pas pacientus, o ne laukiant, kol \u0161ie sugalvos kreiptis patys.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Siekiant suma\u017einti augti prad\u0117jus\u012f mir\u010di\u0173 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 skai\u010di\u0173, profesor\u0117 ragina ne tik pasiskiepyti nuo pavojing\u0173 infekcij\u0173, bet ir tvarkingai vartoti specialisto skirtus vaistus, sveikai maitintis, atsisakyti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, u\u017esiimti aktyvia fizine veikla, o svarbiausia \u2013 reguliariai lankytis pas \u0161eimos gydytoj\u0105 ar kardiolog\u0105, atlikti visus b\u016btinus tyrimus.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
I\u0161ankstiniais Higienos instituto duomenimis, pra\u0117jusiais metais mir\u0117 43 547 \u017emon\u0117s \u2013 5 t\u016bkst. daugiau nei u\u017epernai. Nors COVID-19 liga fig\u016bruoja tarp keturi\u0173 pagrindini\u0173 mirties prie\u017eas\u010di\u0173, kraujotakos sistemos ligos vis dar pirmauja. Pernai jos sudar\u0117 52,7 proc. vis\u0173 mirties atvej\u0173, o mirtys nuo COVID-19 \u2013 5,2 proc. Lietuvos kardiolog\u0173 draugijos prezident\u0117s profesor\u0117s Jelenos \u010celutkien\u0117s teigimu, \u0161i statistika…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":66828,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[26632,93],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-66827","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai","tag-covid","tag-infarktas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66827","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66827"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66827\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66828"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66827"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66827"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66827"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66827"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66827"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}