Alergija \u2013 imunini\u0173 proces\u0173 sukelta reakcija, kai padid\u0117ja jautrumas med\u017eiagoms, kurios paprastai yra toleruojamos (maisto produktai, nam\u0173 dulk\u0117s, mikroskopiniai grybai, augal\u0173 \u017eiedadulk\u0117s, namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 kailis, buitin\u0117s chemijos med\u017eiagos, vaistai, kt.). Alergin\u0117s ligos gali pa\u017eeisti bet kurias organizmo sistemas, ta\u010diau da\u017eniausiai paveikia od\u0105 ir gleivines, nes b\u016btent \u010dia vyksta kontaktas su alergenu.<\/p>\n\n\n\n
Sergamumas alergin\u0117mis ligomis did\u0117ja [1]. \u0160ios ligos vargina net iki 30\u201335 proc. vaik\u0173 [2]. K\u016bdikiams da\u017eniausiai pasirei\u0161kia alergijos maistui, vyresniems \u2013 astma ir alerginis rinokonjuktyvitas [3]. Did\u0117ja ir \u016bmi\u0173 alergini\u0173 reakcij\u0173 da\u017enis. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV) atlikto tyrimo duomenimis, 2001\u20132010 metais anafilaksijos atvej\u0173 kasmet padaug\u0117jo 4,3 proc. [4].<\/p>\n\n\n\n
Anafilaksija \u2013 gyvybei gr\u0117smingas, \u016bmiai besivystantis multisisteminis sindromas, kur\u012f sukelia staigus putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 mediatori\u0173 patekimas \u012f sistemin\u0119 kraujotak\u0105. Anafilaksij\u0105 da\u017eniausiai sukelia imunoglobulino E (IgE) sukeliamos reakcijos \u012f maist\u0105, vaistus ir vabzd\u017ei\u0173 \u012fg\u0117limus, ta\u010diau neretai prie\u017eastis lieka ne\u017einoma [5]. Vaikams iki 4 met\u0173 anafilaksija pasirei\u0161kia 3 kartus da\u017eniau, palyginti su kitomis am\u017eiaus grup\u0117mis [6].<\/p>\n\n\n\n
Anafilaksijos trigeriai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pagrindiniai veiksniai, sukeliantys anafilaksij\u0105, yra maistas, vaistai ir vabzd\u017ei\u0173 \u012fg\u0117limai. Ma\u017edaug 20 proc. atvej\u0173 galimas alergenas n\u0117ra nustatomas. Europoje alergija maistui \u2013 pagrindin\u0117 anafilaksijos prie\u017eastis vaikams iki 14 met\u0173. K\u016bdikiams ir ma\u017eiems vaikams anafilaksij\u0105 da\u017eniausiai i\u0161provokuoja karv\u0117s pienas, kiau\u0161iniai, vyresniems \u2013 \u017eem\u0117s ir med\u017ei\u0173 rie\u0161utai, \u017euvis, v\u0117\u017eiagyviai [2]. Vabzd\u017ei\u0173 \u012fg\u0117lim\u0173 sukeltos reakcijos da\u017enesn\u0117s suaugusiesiems.<\/p>\n\n\n\n Alergen\u0173 paplitimas priklauso ir nuo geografin\u0117s pad\u0117ties, pavyzd\u017eiui, Vidur\u017eemio j\u016bros regione anafilaksij\u0105 da\u017enai sukelia persikai, Viduriniuose Rytuose \u2013 sezamai, Azijoje \u2013 grikiai, avin\u017eirniai, ry\u017eiai [7]. Daugelis t\u0117v\u0173 jaudinasi d\u0117l skiep\u0173 sukeltos anafilaksijos. Tyrim\u0173 duomenimis, skiep\u0173 sukelta anafilaksija yra labai reta visose am\u017eiaus grup\u0117se ir sudaro 1,31 atvej\u012f 1 mln. vakcinos dozi\u0173 [8].<\/p>\n\n\n\n Patofiziologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n Anafilaksija gali b\u016bti klasifikuojama \u012f imunologin\u0119 ir neimunologin\u0119. Imunologin\u0119 anafilaksij\u0105 sukelia IgE ir IgG (gyv\u016bn\u0173 modeliuose) paskatintos reakcijos, imunini\u0173 kompleks\u0173 \/ komplemento sukelti mechanizmai. Neimunologin\u0119 anafilaksij\u0105 gali sukelti bet kokia med\u017eiaga, aktyvinanti greit\u0105 sistemin\u0119 putli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 ar bazofil\u0173 degranuliacij\u0105 (pvz., vaistai) [9]. IgE sukeltos anafilaksijos metu putliosios l\u0105stel\u0117s, bazofilai ir eozinofilai i\u0161skiria u\u017edegiminius mediatorius (pvz., histamin\u0105, trombocitus aktyvinant\u012f faktori\u0173, kt.), l\u0105steli\u0173 aktyvinimas taip pat skatina prostaglandin\u0173 ir leukotrien\u0173 sintez\u0119.<\/p>\n\n\n\n Did\u017eiausi\u0105 pavoj\u0173 \u017emogaus organizmui sukelia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, kv\u0117pavimo sistemos pa\u017eeidimas. Anafilaksija yra susijusi su miokardo depresija, aritmijomis, miokardo i\u0161emija, bronchospazmu, gerkl\u0173 edema, asfiksija. Mirtinus atvejus lemia \u0161irdies arba kv\u0117pavimo sustojimas. Pasirei\u0161kus anafilaksijai, periferiniuose audiniuose i\u0161lieka didelis deguonies poreikis, o tai kartu su periferine vazokonstrikcija ir suma\u017e\u0117jusia perfuzija greitai sukelia anaerobin\u012f metabolizm\u0105 ir organ\u0173 pa\u017eeidim\u0105 [9].<\/p>\n\n\n\n Simptomai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Anafilaksijos simptomai da\u017eniausiai i\u0161sivysto pra\u0117jus kelioms minut\u0117ms po kontakto su alergenu, ta\u010diau kartais gali u\u017etrukti ir ilgiau \u2013 iki 2 val. nuo kontakto. Pasirei\u0161kus anafilaksijai, pa\u017eeid\u017eiamos 2 ir daugiau organ\u0173 sistem\u0173 \u2013 odos, kv\u0117pavimo, vir\u0161kinimo, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173. Da\u017eniausi anafilaksijos simptomai yra odos ir gleivini\u0173 pa\u017eeidimai (pvz., daugybin\u0117s p\u016bk\u0161l\u0117s, nie\u017eulys, raudonis, angioedema). Jie pasirei\u0161kia iki 90 proc. atvej\u0173, ta\u010diau svarbu nepamir\u0161ti, kad anafilaksija gali pasireik\u0161ti ir be odos ar gleivini\u0173 simptom\u0173.<\/p>\n\n\n\n Tyrim\u0173 duomenimis, net 80 proc. pacient\u0173 anafilaksijos simptomai praeina spontani\u0161kai. Kartais pasitaiko ir mirtin\u0173 atvej\u0173. Kadangi anafilaksijos eiga n\u0117ra nusp\u0117jama, b\u016btina greita jos diagnostika ir gydymas [10]. Anafilaksijos diagnostikai palengvinti rekomenduojami tarpdisciplinin\u0117s ekspert\u0173 grup\u0117s 2005\u20132006 metais sudaryti diagnostiniai kriterijai (1 lentel\u0117) [11].<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Rizikos veiksniai sunkiai anafilaksijai i\u0161sivystyti<\/strong><\/p>\n\n\n\n Numatyti anafilaksijos tikimyb\u0117s ne\u012fmanoma, ta\u010diau, \u012fvairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, yra tam tikr\u0173 veiksni\u0173, galin\u010di\u0173 paskatinti i\u0161sivystyti sunki\u0105 ar net mirtin\u0105 anafilaksij\u0105. Vienas j\u0173\u00a0\u2013 astma. Anafilaksijos metu vaikams, sergantiems astma, 2 kartus da\u017eniau i\u0161sivysto kv\u0117pavimo tak\u0173 simptomatika, net 7 kartus padid\u0117ja kv\u0117pavimo sustojimo tikimyb\u0117 [12]. Tinkamai kontroliuojant astmos simptomus, suma\u017einama ir anafilaksijos rizika. \u012etak\u0105 turi vyresnis am\u017eius, medikament\u0173 vartojimas (beta\u00a0blokatori\u0173, angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitori\u0173), gretutin\u0117s ligos (\u0161irdies ir kraujagysli\u0173). Analizuojant alergijas maistui, mirtinus anafilaksijos atvejus da\u017eniau sukelia rie\u0161utai ir karvi\u0173 pienas\u00a0[13].<\/p>\n\n\n\n Gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Anafilaksijos metu kv\u0117pavimo ar \u0161irdies sustojimas ir mirtis gali i\u0161tikti per kelias minutes, tod\u0117l labai svarbu greitai reaguoti. Pagrindinis medikamentas, skirtas anafilaksijai gydyti, yra adrenalinas. Anafilaksijos metu n\u0117ra absoliu\u010di\u0173 kontraindikacij\u0173 skirti adrenalin\u0105, nes mirties ar sunki\u0173 neurologini\u0173 padarini\u0173 rizika nusveria bet kokias adrenalino sukeliamas nepageidaujamas reakcijas. Toliau pateikiami pagrindiniai anafilaksijos gydymo principai ir detalesnis gydymo planas (2 lentel\u0117).<\/p>\n\n\n\n Pagrindiniai anafilaksijos gydymo principai:<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Anafilaksijos pasikartojimo da\u017enis siekia 18\u00a0proc. [14]. T\u0117vams ir atitinkamo am\u017eiaus vaikams po anafilaksijos epizodo turi b\u016bti detaliai paai\u0161kinta, kaip elgtis pasikartojus reakcijai, visiems pacientams turi b\u016bti paskirtas automatinis adrenalino injektorius, paai\u0161kinta, kaip juo naudotis. Did\u017eiausi\u0105 poveik\u012f turi reguliarus pacient\u0173 ir j\u0173 artim\u0173j\u0173 \u0161vietimas [13]. Be to, pacientus reik\u0117t\u0173 si\u0173sti konsultuotis su alergologu d\u0117l galimo alergeno nustatymo.<\/p>\n\n\n\n Deja, tyrimai rodo, kad automatiniai adrenalino injektoriai tinkamai panaudojami retai. Studijos, analizavusios pakartotinai anafilaksij\u0105 patyrusius k\u016bdikius, rezultatai parod\u0117, kad automatiniai injektoriai buvo panaudoti ma\u017eiau negu tre\u010ddalio reakcij\u0173 metu. To prie\u017eastys \u2013 reakcijos neatpa\u017einimas, injekcijos baim\u0117, laukimas, kol pasireik\u0161 daugiau simptom\u0173, automatinio injektoriaus netur\u0117jimas su savimi. Tarp vyresni\u0173 vaik\u0173 automatini\u0173 adrenalino injektori\u0173 panaudojimo da\u017enis buvo 16,7 proc. [15].<\/p>\n\n\n\n Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Anafilaksija apib\u016bdinama kaip greitai pasirei\u0161kianti, sunki alergin\u0117 ar padid\u0117jusio jautrumo reakcija, galinti sukelti mirt\u012f. Vaikams anafilaksij\u0105 da\u017eniausiai sukelia maistas. Dauguma anafilaksijos epizod\u0173 n\u0117ra mirtini, ta\u010diau nusp\u0117ti reakcijos baigt\u012f ne\u012fmanoma, tod\u0117l b\u016btina greita diagnostika ir neatid\u0117liotinas gydymas. Adrenalinas yra svarbiausias vaistas anafilaksijai gydyti. Pacientams, patyrusiems anafilaksij\u0105, b\u016btina visur ir visada su savimi tur\u0117ti automatin\u012f adrenalino injektori\u0173 ir mok\u0117ti juo naudotis. Deja, tinkamo automatini\u0173 adrenalino injektori\u0173 panaudojimo da\u017enis n\u0117ra pakankamas. Norint, automatiniai adrenalino injektoriai b\u016bt\u0173 naudojami da\u017eniau, reikalingas reguliarus pacient\u0173 ir j\u0173 artim\u0173j\u0173 \u0161vietimas.<\/p>\n\n\n\n Egl\u0117 Majauskien\u0117<\/strong> <\/p>\n\n\n\n LITERAT\u016aRA<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1. Platts-Mills TAE. The Allergy Epidemics: 1870\u20132010. J Allergy Clin Immunol, vol. 136, no. 1, pp. 3\u201313, Jul. 2015, doi: 10.1016\/j.jaci.2015.03.048. Alergija \u2013 imunini\u0173 proces\u0173 sukelta reakcija, kai padid\u0117ja jautrumas med\u017eiagoms, kurios paprastai yra toleruojamos (maisto produktai, nam\u0173 dulk\u0117s, mikroskopiniai grybai, augal\u0173 \u017eiedadulk\u0117s, namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 kailis, buitin\u0117s chemijos med\u017eiagos, vaistai, kt.). Alergin\u0117s ligos gali pa\u017eeisti bet kurias organizmo sistemas, ta\u010diau da\u017eniausiai paveikia od\u0105 ir gleivines, nes b\u016btent \u010dia vyksta kontaktas su alergenu. Sergamumas alergin\u0117mis ligomis did\u0117ja [1]….<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":66863,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-66862","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66862","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66862"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66862\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66863"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66862"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66862"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66862"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66862"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66862"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}} 1 lentel\u0117. Anafilaksijos diagnostikos kriterijai<\/strong><\/td><\/tr> ANAFILAKSIJA LABAI TIK\u0116TINA, JEI YRA NORS 1 I\u0160 3 KRITERIJ\u0172:<\/strong><\/td><\/tr> 1. \u016amin\u0117 ligos prad\u017eia (po keli\u0173 minu\u010di\u0173\u2013valand\u0173), kai pa\u017eeid\u017eiama oda, gleivin\u0117 arba abi (pvz., daugybin\u0117s p\u016bk\u0161l\u0117s, nie\u017eulys, raudonis, i\u0161tinusios l\u016bpos, lie\u017euvis, lie\u017euv\u0117lis)<\/strong><\/td><\/tr> IR DAR NORS VIENAS I\u0160 TOLIAU PAMIN\u0116T\u0172 SIMPTOM\u0172:<\/td><\/tr> a. Kv\u0117pavimo sutrikimas (pvz., dispn\u0117ja, \u0161vok\u0161timas (bronchospazmas), stridoras, hipoksemija)<\/td><\/tr> b. Suma\u017e\u0117j\u0119s AKS* ar su tuo susij\u0119 simptomai (pvz., hipotonija (kolapsas), sinkop\u0117, inkontinencija)<\/td><\/tr> 2. DU AR DAUGIAU SIMPTOM\u0172, pasirei\u0161kian\u010di\u0173 greitai po susid\u016brimo su GALIMU alergenu (po keli\u0173 minu\u010di\u0173 ar valand\u0173):<\/strong><\/td><\/tr> a. Odos ir gleivini\u0173 pa\u017eeidimas (daugybin\u0117s p\u016bk\u0161l\u0117s, nie\u017eulys, raudonis, sutinusios l\u016bpos, lie\u017euvis, lie\u017euv\u0117lis)<\/td><\/tr> b. Kv\u0117pavimo sutrikimas (pvz., dispn\u0117ja, \u0161vok\u0161timas (bronch\u0173 spazmas), stridoras, hipoksemija)<\/td><\/tr> c. Persistuojantys vir\u0161kinimo sistemos simptomai (pilvo diegliai, v\u0117mimas)<\/td><\/tr> d. Suma\u017e\u0117j\u0119s AKS* ar su juo susij\u0119 simptomai (pvz., hipotonija (kolapsas), sinkop\u0117, inkontinencija)<\/td><\/tr> 3. Suma\u017e\u0117j\u0119s AKS po susid\u016brimo su \u017dINOMU alergenu (po keli\u0173 minu\u010di\u0173\u2013valand\u0173)<\/strong>**<\/td><\/tr> a. K\u016bdikiams ir vaikams: ma\u017eas sistolinis AKS (pagal am\u017eiaus norm\u0105)* ar sistolinio AKS suma\u017e\u0117jimas <30 proc.<\/td><\/tr> b. Suaugusiesiems: sistolinis AKS <90 mm Hg, ar suma\u017e\u0117j\u0119s >30 proc. nuo \u017emogaus vidutinio AKS<\/td><\/tr> * Vaikams ma\u017eas sistolinis AKS apib\u016bdinamas priklausomai nuo am\u017eiaus:
<70 mm Hg \u2013 k\u016bdikiams nuo 1 iki 12 m\u0117nesi\u0173
<(70 + [2 x am\u017eius metais]) \u2013 1\u201310 met\u0173 vaikams
<90 mm Hg \u2013 11\u201317 met\u0173 vaikams<\/td><\/tr>AKS \u2013 arterinis kraujo spaudimas.<\/em>
** Tre\u010diasis diagnostinis kriterijus leid\u017eia diagnozuoti anafilaksij\u0105 vertinant tik vien\u0105 organ\u0173 sistem\u0105, ta\u010diau jis skirtas tik pacientams, kurie jau \u017eino esantys alergi\u0161ki tam tikrai med\u017eiagai ir simptomai pasirei\u0161kia po kontakto su ja (pvz., hipotenzija po vabzd\u017eio \u012fg\u0117limo).<\/em> <\/em><\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n2 lentel\u0117. Anafilaksijos gydymas ligonin\u0117je<\/strong><\/td><\/tr> Kv\u0117pavimo takai: <\/strong>jeigu \u012ftariama kv\u0117pavimo tak\u0173 obstukcija d\u0117l angioedemos, b\u016btina skubi intubacija. Atid\u0117liojimas gali lemti obstukcij\u0105. Gali b\u016bti reikalinga ir krikotirotomija<\/td><\/tr> Adrenalinas: <\/strong>0,01 mg\/kg leid\u017eiamas \u012f raumenis, vidurinio \u0161launies tre\u010ddalio i\u0161orin\u012f pavir\u0161i\u0173. Vyresniems vaikams (>50 kg) maksimali vienkartin\u0117 doz\u0117 yra 0,5 mg. Jeigu atsako n\u0117ra arba jis nepakankamas, injekcij\u0105 galima kartoti kas 5\u201315 min. Suleidus adrenalin\u0105 tinkamai, poveikis stebimas i\u0161kart arba daugiausiai po 3 injekcij\u0173. Anafilaksijos simptomams neatl\u0117gus, reikalinga adrenalino infuzija \u012f ven\u0105 (\u017er. refrakteri\u0161k\u0173 simptom\u0173 gydymas)<\/td><\/tr> Gulimoji pad\u0117tis: <\/strong>paguldyti pacient\u0105 ir pakelti apatines gal\u016bnes (jeigu n\u0117ra vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 patinimo)<\/td><\/tr> Deguonis:<\/strong> skirti 8\u201310 ml\/l deguonies naudojant veido kauk\u0119<\/td><\/tr> Natrio chlorido infuzija boliusu: <\/strong>d\u0117l suma\u017e\u0117jusios perfuzijos skirti skys\u010di\u0173 infuzij\u0105 boliusu 20 ml\/kg. \u012evertinti atsak\u0105 ir kartoti bolius\u0105 (20 ml\/kg) pagal poreik\u012f. B\u016btina steb\u0117ti \u0161lapimo i\u0161siskyrim\u0105<\/td><\/tr> Salbutamolis: <\/strong>esantadrenalinui atspariam bronchospazmui, skirti salbutamolio 0,15 mg\/kg (minimali doz\u0117 \u2013 2,5 mg)3 ml druskos tirpale, kv\u0117puoti per difuzori\u0173. Kartoti pagal poreik\u012f<\/td><\/tr> H1<\/sub> antihistamininiai vaistai: <\/strong>svarstyti diphenhidramino 1 mg\/kg (maksimali doz\u0117 \u2013 40 mg) skyrim\u0105 \u012f ven\u0105<\/td><\/tr> H2<\/sub> antihistamininiai vaistai: <\/strong>svarstyti ranitido 1 mg\/kg (maksimali doz\u0117 \u2013 50 mg) skyrim\u0105 \u012f ven\u0105<\/td><\/tr> Gliukokortikoidai:<\/strong> svarstyti metilprednizolono skyrim\u0105 1 mg\/kg (maksimali doz\u0117 \u2013 125 mg) \u012f ven\u0105<\/td><\/tr> Steb\u0117jimas: <\/strong>tur\u0117t\u0173 b\u016bti atliekama neinvazin\u0117 hemodinamikos ir pulsoksimetrijos steb\u0117sena. Pacientams, kuriems skiriamos skys\u010di\u0173 infuzijos, stebima ir diurez\u0117<\/td><\/tr> Refrakterini\u0173 simptom\u0173 gydymas<\/strong><\/strong><\/td><\/tr> Adrenalino infuzija: <\/strong>pacientams, kuriems n\u0117ra atsako \u012f andrenalino (\u012f raumenis) ir skys\u010di\u0173 (\u0117 ven\u0105) skyrim\u0105, skirti adrenalino infuzij\u0105 0,1\u20131 mcg\/kg\/min., titruojant iki efekto<\/td><\/tr> Vazopresoriai: <\/strong>siekiant palaikyti arterin\u012f kraujo psaudim\u0105, pacientams gali prireikti didelio kiekio kristaloid\u0173, leid\u017eiam\u0173 \u012f ven\u0105. Kai kuriems pacientams reikalingas antras vazopresorius (kartu su adrenalinu). Visi vazopresoriai tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriami naudojant infuzines pompas, doz\u0119 titruojant pagal atsak\u0105.<\/td><\/tr> <\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n\n\n\n
2. Chad Z. Allergies in children. Paediatr Child Health, vol. 6, no. 8, pp. 555\u2013566, Oct. 2001.
3. Allergy in Children [Online]. Available: https:\/\/www.bsaci.org\/resources\/allergy-in-children. [Accessed: 16-Jan-2020].
4. Lee S, ert al. Trends, characteristics, and incidence of anaphylaxis in 2001-2010: A population-based study. J. Allergy Clin. Immunol., vol. 139, no. 1, pp. 182-188.e2, 2017, doi: 10.1016\/j.jaci.2016.04.029.
5. Anaphylaxis: a review of causes and mechanisms. – PubMed – NCBI. [Online]. Available: https:\/\/www-ncbi-nlm-nih-gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt\/pubmed?term=12209078. [Accessed: 13-Jan-2020].
6. Tejedor Alonso MA, et al. Epidemiology of anaphylaxis. Clin. Exp. Allergy, vol. 45, no. 6, pp. 1027\u20131039, Jun. 2015, doi: 10.1111\/cea.12418.
7. Simons FER et al. 2012 Update: World Allergy Organization Guidelines for the assessment and management of anaphylaxis. Curr Opin Allergy Clin Immunol, vol. 12, no. 4, pp. 389\u2013399, Aug. 2012, doi: 10.1097\/ACI.0b013e328355b7e4.
8. McNeil MM, et al. Risk of anaphylaxis after vaccination in children and adults. J. Allergy Clin. Immunol., vol. 137, no. 3, pp. 868\u2013878, Mar. 2016, doi: 10.1016\/j.jaci.2015.07.048.
9. Pathophysiology of anaphylaxis – UpToDate.\u201d [Online]. Available: https:\/\/www-uptodate-com.ezproxy.dbazes.lsmuni.lt\/contents\/pathophysiology-of-anaphylaxis?search=anaphylaxis&source=search_result&selectedTitle=4~150&usage_type=default&display_rank=4#H2. [Accessed: 17-Jan-2020].
10. Noimark L, et al. The use of adrenaline autoinjectors by children and teenagers. Clin. Exp. Allergy, vol. 42, no. 2, pp. 284\u2013292, Feb. 2012, doi: 10.1111\/j.1365-2222.2011.03912.x.
11. Sampson HA, et al. Second symposium on the definition and management of anaphylaxis: summary report–Second National Institute of Allergy and Infectious Disease\/Food Allergy and Anaphylaxis Network symposium. J. Allergy Clin. Immunol., vol. 117, no. 2, pp. 391\u2013397, Feb. 2006, doi: 10.1016\/j.jaci.2005.12.1303.
12. Calvani M, et al. Risk factors for severe pediatric food anaphylaxis in Italy. Pediatr Allergy Immunol, vol. 22, no. 8, pp. 813\u2013819, Dec. 2011, doi: 10.1111\/j.1399-3038.2011.01200.x.
13. Anagnostou K. Anaphylaxis in Children: Epidemiology, Risk Factors and Management. Curr Pediatr Rev, vol. 14, no. 3, pp. 180\u2013186, 2018, doi: 10.2174\/1573396314666180507115115.
14. O\u2019Keefe A, et al. The Risk of Recurrent Anaphylaxis. J. Pediatr., vol. 180, pp. 217\u2013221, 2017, doi: 10.1016\/j.jpeds.2016.09.028.
15. Fleischer DM, et al. Allergic reactions to foods in preschool-aged children in a prospective observational food allergy study. Pediatrics, vol. 130, no. 1, pp. e25-32, Jul. 2012, doi: 10.1542\/peds.2011-1762.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"