Menopauz\u0117 \u2013 menstruacinio ciklo i\u0161nykimas, \u017eymintis vaisingo moters gyvenimo periodo pabaig\u0105. Menopauz\u0117 nustatoma retrospektyviai, pra\u0117jus 12 m\u0117nesi\u0173 nuo paskutini\u0173 menstruacij\u0173. Menopauz\u0117 yra nat\u016bralus biologinis procesas, pasirei\u0161kiantis d\u0117l kiau\u0161id\u017ei\u0173 funkcijos i\u0161sekimo, ta\u010diau daugyb\u0117 moter\u0173 susiduria su nepageidaujamais perimenopauzinio ir menopauzinio laikotarpio simptomais, sutrikdan\u010diais kasdien\u012f gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Straipsnyje aptarsime pagrindines moter\u0173, pereinan\u010di\u0173 \u012f menopauz\u0119, problemas ir b\u016bdus, kuriais galima pagerinti gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n
Terminologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kalbant apie menopauz\u0119, definicijos da\u017enai buvo naudojamos skirtingai. Dar 1999 metais Tarptautin\u0117 menopauz\u0117s asociacija apibr\u0117\u017e\u0117 su menopauze susijusius terminus [1]:<\/p>\n\n\n\n Kada tik\u0117tis menopauz\u0117s?<\/strong><\/p>\n\n\n\n Menopauz\u0117 da\u017eniausiai prasideda apie 51 metus. \u0160is laikotarpis gali svyruoti nuo 39 iki 59 met\u0173, nors 95\u00a0proc. moter\u0173 prasideda 45\u2013<\/a>55 metais. V\u0117lyvuoju reprodukciniu laikotarpiu, t.\u00a0y. iki menopauz\u0117s prefaz\u0117s, pradeda ma\u017e\u0117ti inhibino B koncentracija, padid\u0117ja folikulus stimuliuojan\u010dio hormono (FSH) koncentracija, o estrogen\u0173 koncentracija i\u0161lieka nepakitusi. Vis d\u0117lto liuteinin\u0117s faz\u0117s metu progesterono koncentracija ma\u017e\u0117ja. Tai lemia vaisingumo suma\u017e\u0117jim\u0105. Menstruacinio ciklo metu tebevyksta ovuliacija, ta\u010diau folikulin\u0117 faz\u0117 sutrump\u0117ja (sutrump\u0117ja ir m\u0117nesini\u0173 ciklas). <\/p>\n\n\n\n Moterys da\u017eniau pastebi menstruacinio ciklo pailg\u0117jim\u0105 (da\u017enai iki 40\u201350 ciklo dien\u0173), kuris pasirei\u0161kia jau perimenopauz\u0117s laikotarpiu (perimenopauz\u0117s prad\u017eios laikotarpis vidutini\u0161kai prasideda apie 47 metus). \u0160iuo laikotarpiu b\u016bdingi hormon\u0173 koncentracijos svyravimai, ankstyvoje folikulin\u0117je faz\u0117je FSH b\u016bna padid\u0117j\u0119s. M\u0117nesini\u0173 ciklas ilg\u0117ja, atsiranda praleist\u0173<\/em> m\u0117nesini\u0173, amenor\u0117ja, daug\u0117ja anovuliacini\u0173 cikl\u0173. Kuo da\u017enesni nereguliar\u016bs ciklai, tuo labiau svyruoja FSH ir estrogen\u0173 koncentracijos: nuo menopauzei b\u016bding\u0173 iki premenopauzini\u0173 koncentracij\u0173. Kei\u010diasi ir kraujavimo intensyvumas. Daugeliui moter\u0173 kraujavimas suma\u017e\u0117ja, ta\u010diau pasitaiko ir gausaus (>80\u00a0ml ) ir ilgo ( >7 dienas) kraujavimo epizod\u0173, kurie siejami su anovuliaciniais ciklais. <\/p>\n\n\n\n Da\u017enai moterys nori su\u017einoti, kada tiksliai prasid\u0117s menopauz\u0117. Deja, tikslaus modelio, leid\u017eian\u010dio nustatyti menopauz\u0117s tikimyb\u0119, n\u0117ra. Tyrimai rodo, kad moterys, kurioms buvo pasirei\u0161kusi amenor\u0117ja ne trumpiau nei 3 m\u0117nesius, gali tik\u0117tis menopauz\u0117s per 4 ateinan\u010dius metus\u00a0[4].<\/p>\n\n\n\n Moteris perimenopauziniu laikotarpiu da\u017eniausiai vargina nereguliarus m\u0117nesini\u0173 ciklas, vazomotoriniai rei\u0161kiniai \u2013 kar\u0161\u010dio bangos, naktinis prakaitavimas, raumen\u0173 ir s\u0105nari\u0173 skausmai, galvos svaigimas, viduri\u0173 p\u016btimas, \u016b\u017eimas ausyse, kraujo spaudimo svyravimai, padid\u0117j\u0119s k\u016bno svoris ir sul\u0117t\u0117j\u0119s metabolizmas; psichologiniai simptomai \u2013 <\/strong>nuotaik\u0173 kaita, depresija, emocij\u0173 labilumas, negeb\u0117jimas susikaupti, sutrik\u0119s miegas ir sunkumai u\u017emiegant. Tai vadinamieji ankstyvieji estrogen\u0173 stokos po\u017eymiai, da\u017eniausiais prasidedantys perimenopauz\u0117s laikotarpiu ir besit\u0119siantys iki 3\u2013<\/strong>5 met\u0173 po menopauz\u0117s. Pra\u0117jus 3\u2013<\/strong>5 metams, pasirei\u0161kia kr\u016bt\u0173 poky\u010diai, saus\u0117ja oda, l\u016b\u017ein\u0117ja nagai, ret\u0117ja plaukai, vargina \u0161lapimo nelaikymas, da\u017enas \u0161lapinimasis, mak\u0161ties sausumas ir skausmingi lytiniai santykiai, suma\u017e\u0117j\u0119s libido. V\u0117lyvieji po\u017eymiai \u2013 osteoporoz\u0117, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos ligos, demencija, pusiausvyros sutrikimai, osteoartritas, kuris pasirei\u0161kia v\u0117liau, pra\u0117jus 10 ir daugiau met\u0173 nuo menopauz\u0117s prad\u017eios.<\/p>\n\n\n\n Perimenopauzin\u0117 hormon\u0173 terapija<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pakaitin\u0117 hormon\u0173 terapija (PHT) \u2013 kol kas efektyviausias b\u016bdas gydyti menopauz\u0117s nulemtus vazomotorinius simptomus. Pager\u0117jimas jau\u010diamas vos tik prad\u0117jus gydym\u0105. V\u0117lyv\u0173j\u0173 simptom\u0173 (\u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 ir osteoporoz\u0117s) prevencijai PHT n\u0117ra rekomenduojama [5]. PHT gydym\u0105 rekomenduojama prad\u0117ti perimenopauziniu laikotarpiu, kai moteris labiausiai vargina ankstyvieji menopauziniai simptomai, ir t\u0119sti 5\u2013<\/strong>10 met\u0173. PHT skirti nerekomenduojama vyresn\u0117ms nei 60 met\u0173 moterims, o t\u0119sti \u2013 moterims, sulaukusioms 70 met\u0173 ir daugiau. PHT apima estrogen\u0173 vartojim\u0105, estrogen\u0173 ir progestin\u0173 (sud\u0117tini\u0173 preparat\u0173) vartojim\u0105, tibolono ar estrogen\u0173 ir selektyvi\u0173 estrogen\u0173 receptori\u0173 moduliatori\u0173 (SERM) vartojim\u0105 [6]. Deja, ne visoms moterims tinka PHT. PHT kontraindikacijos: aktyvi kepen\u0173 liga, \u016bmin\u0117 intermituojanti porfirija, onkologin\u0117s gimdos gleivin\u0117s ligos, kr\u016bties v\u0117\u017eys, kepen\u0173 latak\u0173 ligos, buvusi ven\u0173 ar arterij\u0173 tromboz\u0117, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos, neai\u0161kios kilm\u0117s kraujavimas i\u0161 gimdos, otoskleroz\u0117, aktyvi sistemin\u0117 raudonoji vilklig\u0117. Moterims, kurias vargina migrena su aura, turi antsvorio (KMI >30 kg\/m\u00b2), rekomenduojamas transderminiai estrogenai, nes ven\u0173 tromboz\u0117s i\u0161sivystymo rizika, palyginti su geriamaisiais estrogenais, yra ma\u017eesn\u0117 [7]. Jei PHT kontraindikuotini, rekomenduojami alternatyv\u016bs b\u016bdai menopauz\u0117s sukeltiems simptomams slopinti.<\/p>\n\n\n\n Jeigu moterims rekomenduojama PHT, reikia tinkamai parinkti estrogen\u0173 vartojimo b\u016bd\u0105, progesteron\u0173 reikalingum\u0105. Moterims, kuri\u0173 gimda n\u0117ra pa\u0161alinta, kartu su estrogenais rekomenduojama skirti progestin\u0173 endometriumui apsaugoti (siekiant suma\u017einti endometro hiperplazijos rizik\u0105). Toms moterims, kurioms praeityje atlikta histerektomija, galima skirti vien estrogen\u0173; yra duomen\u0173, kad tokioms moterims PHT tinka skirti ilgesn\u012f laik\u0105. Estrogen\u0173 skiriama \u012fvairios formos \u2013 geriamieji, pur\u0161kiamieji, pleistrai, geliai, mak\u0161ties tablet\u0117s, mak\u0161ties \u017eiedai. Vaginaliniai estrogenai paprastai skiriamas mak\u0161ties gleivin\u0117s atrofijos sukeltiems simptomams gydyti; norint kartu gydyti ir vazomotorinius simptomus, rekomenduojama rinktis kit\u0105 estrogen\u0173 form\u0105. Vartojant ma\u017e\u0173 dozi\u0173 vaginalinius estrogenus, progestin\u0173 skirti nereikia. Be to, vaginaliniai estrogenai ne tik suma\u017eina genitourinarin\u012f pomenopauzin\u012f sindrom\u0105, bet ir turi teigiam\u0105 poveik\u012f esant pasikartojan\u010dioms \u0161lapimo tak\u0173 infekcijoms [7]. Transderminis pleistras yra susij\u0119s su ma\u017eesne trombozi\u0173 rizika, turi ma\u017eesn\u012f poveik\u012f lipid\u0173 apykaitai (palyginti su geriamaisiais estrogenais) [8]. Da\u017eniausiai rekomenduojamos paros doz\u0117s: geriamo estradiolio \u2013<\/strong> 1\u2013<\/strong>2 mg, estriolio \u2013<\/strong> 4\u2013<\/strong>6 mg, tibolono \u2013 <\/strong>2,5 mg, transderminio estradiolio \u2013 <\/strong>0,025\u2013<\/strong>0,1 mg, vaginalinio estradiolio \u2013<\/strong> 0,25 mg, estriolio \u2013<\/strong> 0,5\u2013<\/strong>1 mg\/p.<\/p>\n\n\n\n Progestinai gali b\u016bti skiriami cikli\u0161kai arba nepertraukiamu re\u017eimu. Skiriant cikli\u0161kai, po nutraukimo pasirei\u0161kia kraujavimas, nuotaik\u0173 kaita. Tod\u0117l daugelis autori\u0173 rekomenduoja rinktis nepertraukiam\u0105 re\u017eim\u0105. Mikronizuoti progesteronai si\u016blomi kaip pirmojo pasirinkimo preparatas (100\u2013<\/strong>200 mg). Gali b\u016bti skiriami ir kiti progestinai: medroksiprogesterono acetato 2,5\u2013<\/strong>10 mg (vartojant kartu su konjuguotais estrogenais nepertraukiamu re\u017eimu, gali padidinti kr\u016bties v\u0117\u017eio rizik\u0105) [9], didrogesterono 10 mg, ciproterono acetato 1 mg, vartojant transdermin\u012f pleistr\u0105 \u2013 noretisterono acetato 0,125\u20130,25 mg. Yra moter\u0173, kurios geriam\u0173j\u0173 ar trandermini\u0173 progestin\u0173 netoleruoja, tada rekomenduojama naudoti intrauterinin\u0119 sistem\u0105 su levonorgestreliu. Populiar\u016bs sud\u0117tiniai preparatai (estrogenai ir progesteronai), kuriuos vartoti moteriai papras\u010diau, neb\u016bna nutraukimo kraujavim\u0173.<\/p>\n\n\n\n Konjuguoti estrogenai kartu su SERM skiriami vazomotoriniams simptomams ma\u017einti ir osteoporoz\u0117s prevencijai, ta\u010diau jie nerekomenduojami kaip pirmojo pasirinkimo preparatas [7]. Kadangi SERM apsaugo gimdos gleivin\u0119 nuo hiperplazijos, kartu skirti progesterono preparat\u0173 nereikia. Tiesa, b\u016btina nepamir\u0161ti, kad SERM didina ven\u0173 tromboz\u0117s rizik\u0105. Tibolonas skiriamas vazomotoriniams simptomams ma\u017einti, ta\u010diau yra ma\u017eiau efektyvus, palyginti su preparatais, turin\u010diais estrogeno. Jis \u0161iek tiek padidinta kr\u016bties v\u0117\u017eio ir infarkto rizik\u0105 vyresn\u0117ms nei 60 met\u0173 moterims [10].<\/p>\n\n\n\n Moterys, kurios vartoja PHT, tur\u0117t\u0173 reguliariai lankytis pas ginekolog\u0105 ir atlikti rutinin\u0119 kr\u016bt\u0173 patikr\u0105 d\u0117l padid\u0117jusios kr\u016bt\u0173 ir gimdos gleivin\u0117s v\u0117\u017eio rizikos [11].<\/p>\n\n\n\n Apie 45 proc. moter\u0173, vartojusi\u0173 PHT, j\u0105 s\u0117kmingai nutraukia i\u0161 karto. Likusi dalis skund\u017eiasi atsinaujinan\u010diais vazomotoriniais simptomais. Tokiais atvejais PHT rekomenduojama suma\u017einti palaipsniui (pvz., po 1 tablet\u0119 per savait\u0119) [12].<\/p>\n\n\n\n Alternatyv\u016bs menopauz\u0117s simptom\u0173 gydymo metodai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Visoms moterims art\u0117jant menopauziniam laikotarpiui rekomenduojama sveikiau valgyti, geriau gyventi ir daugiau jud\u0117ti. Kalbant apie subalansuot\u0105 mityb\u0105, svarbu u\u017etikrinti pakankam\u0105 vitamino D, kalcio kiek\u012f, ma\u017einti suvartojamos druskos kiek\u012f, palaikyti tinkam\u0105 cholesterolio koncentracij\u0105. Tiek vazomotoriniams, tiek psichologiniams simptomams ma\u017einti rekomenduojama daugiau laiko leisti gamtoje, aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime, u\u017esiimti m\u0117gstama veikla. Reguliariai sportuojant ne tik stiprinama kaul\u0173 ir raumen\u0173 sistema, bet ir pager\u0117ja miego kokyb\u0117 [13].<\/p>\n\n\n\n Ankstyviesiems menopauz\u0117s simptomams palengvinti gali b\u016bti naudojami fitopreparatai i\u0161 kekini\u0173 blak\u0117\u017eud\u017ei\u0173 (lot. Cimifuga racemosa<\/em>) ekstrakto, soj\u0173 ir raudon\u0173j\u0173 dobil\u0173 preparatai. Daugiausiai duomen\u0173 galima rasti apie izoflavonus \u2013 genistein\u0105 ir daidzein\u0105, esan\u010dius soj\u0173 pupel\u0117se ir l\u0119\u0161iuose. Tai fitoestrogenai, kurie jungiasi su estrogen\u0173 receptoriais ir sukelia nedidel\u012f (pana\u0161\u0173 \u012f estrogen\u0173) poveik\u012f. Kol kas diskutuojama d\u0117l \u0161i\u0173 preparat\u0173 klinikin\u0117s reik\u0161m\u0117s, nors yra duomen\u0173, kad fitoestrogenai suma\u017eina naktin\u012f prakaitavim\u0105 ir kar\u0161\u010dio bang\u0173 intensyvum\u0105. Kekini\u0173 blak\u0117\u017eud\u017ei\u0173 ekstrakto preparatai pasi\u017eymi kiek kitokiu veikimo mechanizmu: jungiasi ne prie estrogen\u0173 receptori\u0173, bet veika kaip dopaminergin\u0117s, noradrenergin\u0117s, serotoninergin\u0117s ir gabaergin\u0117s med\u017eiagos. Moterims, sirgusioms kr\u016bties v\u0117\u017eiu, fitoestrogen\u0173 vartoti nerekomenduojama.<\/p>\n\n\n\n Menopauz\u0117s specialistai moterims, kurioms pasirei\u0161kia da\u017eni vazomotoriniai simptomai, ypa\u010d kar\u0161\u010dio pylimai, rekomenduoja ma\u017eiau vartoti kofeino [14]. Norint suma\u017einti \u0161lapinimosi da\u017en\u012f, reik\u0117t\u0173 vengti ne tik kavos ir kit\u0173 kofeino turin\u010di\u0173 g\u0117rim\u0173, bet ir greipfrukt\u0173, apelsin\u0173, pomidor\u0173. Miegui pagerinti svarbi miego higiena \u2013 miegoti reik\u0117t\u0173 gerai i\u0161v\u0117dintoje, tamsioje patalpoje, susikurti miego rutin\u0105. Seksualiniam gyvenimui pagerinti, rekomenduojami vandens pagrindu pagaminti lubrikantai, o reguliar\u016bs ir neskausmingi lytiniai santykiai pagerina urogenitalinio trakto kraujotak\u0105.<\/p>\n\n\n\n Moterims, kurios ken\u010dia d\u0117l ry\u0161ki\u0173 psichologini\u0173 simptom\u0173, gali b\u016bti skiriami antidepresantai kartu su psichoterapija. Antidepresantai, pavyzd\u017eiui, paroksetinas, ma\u017eina ne tik psichologinius simptomus, bet ir kar\u0161\u010dio pylimus. Oksibutininas (naudojamas dirgliai \u0161lapimo p\u016bslei gydyti) daro teigiam\u0105 poveik\u012f kar\u0161\u010dio bang\u0173 da\u017eniui, ta\u010diau reikalingi detalesni tyrimai \u0161iam efektui patvirtinti.<\/p>\n\n\n\n Vaisingumas ir menopauz\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n Moters vaisingumas suma\u017e\u0117ja po 40 met\u0173, o sulaukus 50-ies siekia tik 1 proc. Moterims, kurioms menopauz\u0117 prasid\u0117jo iki 50 met\u0173, rekomenduojama efektyvia kontracepcija naudotis 2 metus po paskutini\u0173 menstruacij\u0173, o moterims, kurioms menopauz\u0117 prasid\u0117jo 50 met\u0173 ir vyresn\u0117ms, \u2013 bent metus [15]. PHT n\u0117ra kontracepcijos metodas (i\u0161imtis, jei endometro protekcijai naudojama intrauterinin\u0117 sistema su levonorgestreliu), tod\u0117l moterims perimenopauz\u0117s ar ankstyvuoju menopauziniu laikotarpiu turi b\u016bti pasi\u016blytas efektyvus kontracepcijos metodas [15].<\/p>\n\n\n\n Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Menopauz\u0117 daugeliui moter\u0173 sukelia tiek fizini\u0173, tiek emocini\u0173 pasikeitim\u0173, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad prasideda blogesnis gyvenimo etapas. Menopauz\u0117 pasirei\u0161kia laikotarpiu, kai moteris turi daug vaidmen\u0173 visuomen\u0117je ir \u0161eimoje\u00a0\u2013 yra paaugli\u0173 mamos, r\u016bpinasi senstan\u010diais t\u0117vais, yra veiklios ir aktyvios darbo rinkoje. Rekomenduojama \u0161iuo pereinamuoju laikotarpiu daugiau laiko skirti sau, susid\u0117lioti naujus siekius ir \u012fgyvendinti sveiko gyvenimo b\u016bdo principus.<\/p>\n\n\n\n Gyd. Aist\u0117 Milaknyt\u0117<\/strong> Literat\u016bra<\/strong> <\/p>\n\n\n\n 1. https:\/\/www.imsociety.org\/menopause_terminology.php<\/a>. Menopauz\u0117 \u2013 menstruacinio ciklo i\u0161nykimas, \u017eymintis vaisingo moters gyvenimo periodo pabaig\u0105. Menopauz\u0117 nustatoma retrospektyviai, pra\u0117jus 12 m\u0117nesi\u0173 nuo paskutini\u0173 menstruacij\u0173. Menopauz\u0117 yra nat\u016bralus biologinis procesas, pasirei\u0161kiantis d\u0117l kiau\u0161id\u017ei\u0173 funkcijos i\u0161sekimo, ta\u010diau daugyb\u0117 moter\u0173 susiduria su nepageidaujamais perimenopauzinio ir menopauzinio laikotarpio simptomais, sutrikdan\u010diais kasdien\u012f gyvenim\u0105. Straipsnyje aptarsime pagrindines moter\u0173, pereinan\u010di\u0173 \u012f menopauz\u0119, problemas ir b\u016bdus, kuriais galima…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":66891,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-66890","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66890","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66890"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66890\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66891"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66890"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66890"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66890"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66890"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66890"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n\n\n\n
2. https:\/\/www.menopause.org.au\/hp\/management\/menopause-basics<\/a>.
3. McKinlay SM, Brambilla DJ, Posner JG. The normal menopause transition. Maturitas 1992;14:103.
4. Santoro N, Brockwell S, Johnston J, et al. Helping midlife women predict the onset of the final menses: SWAN, the Study of Women’s Health Across the Nation. Menopause 2007; 14:415.<\/a>
5. Marjoribanks J, Farquhar C, Roberts H, et al. Long-term hormone therapy for perimenopausal and postmenopausal women. Cochrane Database Syst Rev 2017; 1:CD004143.<\/a>
6. Wnuk A, Korol DL, Erickson KI. Estrogens, hormone therapy, and hippocampal volume in postmenopausal women. Maturitas 2012;73:186\u201390.
7. https:\/\/www.nice.org.uk\/guidance\/ng23\/chapter\/Recommendations
8. Scarabin PY, Alhenc-Gelas M, Plu-Bureau G, et al. Effects of oral and transdermal estrogen\/progesterone regimens on blood coagulation and fibrinolysis in postmenopausal women. A randomized controlled trial. Arterioscler Thromb Vasc Biol 1997; 17:3071.<\/a>
9. Reuben DB, Palla SL, Hu P, et al. Progestins affect mechanism of estrogen-induced C-reactive protein stimulation. Am J Med 2006; 119:167.e1.<\/a>
10. Formoso G, Perrone E, Maltoni S, et al. Short-term and long-term effects of tibolone in postmenopausal women. Cochrane Database Syst Rev 2016; 10:CD008536.<\/a>
11. https:\/\/www.uptodate.com\/contents\/treatment-of-menopausal-symptoms-with-hormone-therapy?sectionName=Choosing%20candidates&search=menopause&topicRef=7427&anchor=H290558928&source=see_link#H290558928<\/a>.
12. Ockene JK, Barad DH, Cochrane BB, et al. Symptom experience after discontinuing use of estrogen plus progestin. JAMA 2005; 294:183.<\/a>
13. https:\/\/www.sigmamenopause.com\/.
14. Laurie Barclay,<\/em> MD. July 29, 2014. Caffeine May Worsen Vasomotor Symptoms of Menopause\u200f.
15. www.ffprhc.org.uk\/admin\/uploads\/ContraceptionOver40<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"