Skausmas yra apsaugin\u0117 funkcija, sukurta pa\u010dios gamtos. Ta\u010diau daugeliui \u017emoni\u0173 jis nuodija gyvenim\u0105. Kod\u0117l sunku i\u0161gydyti ir k\u0105 daryti, jei vaistai nepadeda?<\/p>\n
Simptomas ar liga?<\/b><\/p>\n
Geb\u0117jimas jausti skausm\u0105 b\u016btinas \u017emon\u0117s ir gyv\u016bnams d\u0117l i\u0161gyvenimo. Ties\u0105 sakant, skausmas – tai signalizacija, jos \u201ejutikliai\u201c \u2013 skausmo receptoriai, esantys ant odos, raumenyse, rai\u0161\u010diuose ir kituose audiniuose. Receptorius odoje reaguoja \u012f i\u0161or\u0117s traumas – nudegimus arba \u017eaizdas. „Jutikliai” audiniuose – d\u0117l vidaus traum\u0173 ir lig\u0173. Skausmas da\u017eniausiai yra tik simptomas.<\/p>\n
Mes suimame kar\u0161t\u0105 puodel\u012f – skausmo receptoriai, esantys pakenktoje zonoje, perduoda signal\u0105 \u012f centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105. Smegenys sureaguoja, mes jau\u010diame a\u0161tr\u0173 skausm\u0105 ir atitraukiame rank\u0105. Tuo pa\u010diu metu aktyvuojasi vidin\u0117 prie\u0161skausmin\u0117 organizmo sistema ir \u012f krauj\u0105 i\u0161siskiriami nuskausminamieji – endorfinai, serotoninai, norepinefrinai. Kuo didesnis skausmas, tuo gausesnis \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis kraujyje. Skausmo slopinimo sistema – \u00a0evoliucinis mechanizmas, tai suteikia galimyb\u0119 lyg atsipl\u0117\u0161ti nuo pavojingos zonos ir pasisl\u0117pti. Tod\u0117l \u017emon\u0117s, turintys labiausiai rimt\u0173 traum\u0173 – \u0161autines \u017eaizdas, l\u016b\u017eius – i\u0161 prad\u017ei\u0173 gali nieko nejausti.<\/p>\n
Skausmas, \u00a0vadinamas \u016bmiu, praeina grei\u010diau nei u\u017egyja pati \u017eaizda. Bet kartais skausmo kontrol\u0117s sistema i\u0161siderina. Nociceptoriai spontani\u0161kai siun\u010dia signalus \u012f centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105, net po to, kai pavojus pra\u0117jo arba \u017emogus pasveiko. Centrin\u0117 nerv\u0173 sistema i\u0161sibalansuoja ir\u00a0 reaguoja neadekva\u010diai. Skausmo slopinimo sistemos darbas pa\u017eeid\u017eiamas. Su k\u016bnu viskas gerai, bet \u017emogui vis dar skauda. Jei skausmas t\u0119siasi ilgiau nei 3 m\u0117nesius, jis vadinamas l\u0117tiniu ir laikomas atskira liga. Kod\u0117l\u00a0 \u012fvyksta nerv\u0173 sistemos gedimai, mokslininkai\u00a0 pilnai nei\u0161siai\u0161kino. Bet mes jau \u017einome, kad tai gali nulemti stresas ir nuovargis. Ir dar vienas faktas: kuo ilgiau \u017emogus kankinasi, tuo blogiau \u0161i sistema veikia. Tai yra, \u017emogui skauda vis labiau. Tod\u0117l b\u016btina gydyti skausm\u0105 ir nekent\u0117ti. Visas klausimas yra kaip?<\/p>\n
Skausmo tipai<\/b><\/p>\n
Remiantis statistika, 80% gyvenan\u010di\u0173 su nuolatiniu skausmu, nesikreipia \u012f gydytojus. 40% netiki, kad j\u0173 problemai yra sprendimas. 60% gydosi savaranki\u0161kai.\u00a0 Su \u016bmiu skausmu viskas yra ai\u0161ku \u2013 susi\u017eeidei plaktuku pir\u0161t\u0105, tai rei\u0161kia, kad turi\u00a0 pir\u0161t\u0105 ir gydyti.<\/p>\n
Esant l\u0117tiniui skausmui tai neveikia, nes tikroji problema da\u017enai b\u016bna ne ten, kur jau\u010diama. Tai viskas d\u0117l \u00a0centrin\u0117je nerv\u0173 sistemoje atsirandan\u010di\u0173 poky\u010di\u0173. Ir norint susidoroti su skausmu, reikia \u017einoti, kaip jis kyla.<\/p>\n
Yra trys skausmo tipai, ir gydymas kiekvieno i\u0161 j\u0173 specifinis.<\/p>\n
– Nocicepcinis skausmas. J\u012f sukelia skausmo receptori\u0173 padid\u0117j\u0119s jautrumas, kuris da\u017eniausiai susidaro d\u0117l u\u017edegimini\u0173 proces\u0173. Jis b\u016bdingas osteoartritui, reumatoidiniam artritui, prie raumen\u0173 spazm\u0173.<\/p>\n
– Neuropatinis skausmas. Susidaro prie nerv\u0173 skaidul\u0173 pluo\u0161t\u0173, , kurie perduoda\u00a0 signalus i\u0161 skausmo receptori\u0173\u00a0 \u012f smegenis, pa\u017eeidimo ar susirgimo. Tipi\u0161kas pavyzdys yra poherpin\u0117 neuralgija.<\/p>\n
– Psichogeninis skausmas. Susij\u0119s su \u00a0emocijomis, jausmais, mintimis.\u00a0Tai yra \u012ftampos galvos skausmas, fibromialgija, dirgliosios \u017earnos sindromas.<\/p>\n
Skausmo suvokimas<\/b><\/p>\n
Skausmo gydymas yra sud\u0117tingas d\u0117l \u00a0standart\u0173 nebuvimo, pagal kuriuos nustatoma, k\u0105 ir kaip \u017emogus jau\u010dia tam tikroje situacijoje. Gal\u0173 gale skausmas yra jausmai ir emocijos, ir jie visada yra subjektyv\u016bs. Sunk\u016bs su\u017ealojimai suteikia skirtingus jausmus skirtingiems \u017emon\u0117s. Skausmo suvokimas priklauso nuo lyties (vyrams yra didesnis skausmo slenkstis nei moterims), genetikos, bioritm\u0173, am\u017eiaus. Analgezijos sistemos darb\u0105 gali \u012ftakoti pyktis ir ker\u0161tas, kurie j\u012f \u012fjungia. Tod\u0117l kovos metu galima nejausti skausmo. Ta\u010diau depresuoto \u017emogaus skausmo slenkstis yra daug ma\u017eesnis. Daug kas priklauso nuo tradicij\u0173 ir aukl\u0117jimo. \u0160iaurini\u0173 platumos gyventojai yra ma\u017eiau jautr\u016bs skausmui, \u010dia sk\u0173stis nepriimta, \u017emon\u0117s mokosi i\u0161gyventi nuo vaikyst\u0117s. Skausmo suvokim\u0105 stipriai \u012ftakoja kult\u016bra visuomen\u0117je. Pavyzd\u017eiui, ispanai yra labai ekspresyv\u016bs, bet kokia problem\u0105 prilygina katastrofai, tod\u0117l skausm\u0105 jau\u010dia stipriau nei norvegai ar rusai. Daugiau emocional\u016bs \u017emon\u0117s paprastai yra labiau jautr\u016bs skausmui, nes jie yra labiau susir\u016bpin\u0119, ka\u017eko bijo ir link\u0119 save kaltinti . Jautrum\u0105 skausmui didina depresija, nemiga, vienatv\u0117, baim\u0117, nerimas, neveikimas, nutukimas. Skausm\u0105 ma\u017eina – teigiamos emocijos, judesys, meditacija.<\/p>\n
Jei kiekvienas \u017emogus turi savo skausmo suvokim\u0105, kaip nustatyti, kiek jam skauda? Vienintelis \u012fsakymas, nurodytas Tarptautin\u0117s skausmo asociacijos standartuose: jei \u017emogus sako, kad jam skauda, gydytojas neturi teis\u0117s netik\u0117ti juo. Skausm\u0105 galima i\u0161matuoti klausimynais ir skausmo skal\u0117mis. Tai b\u016btina, norint tinkamai priskirti gydym\u0105 ir tada \u012fvertinti jo efektyvum\u0105 .<\/p>\n
Skausmo valdymas<\/b><\/p>\n
„Skausmas – sunkiausia patirtis gyvenime”, – teig\u0117 \u00a0John J.\u00a0Bonica, \u017emogus, kur\u012f \u201eTimes „\u017eurnalas pavadino \u00a0\u201eskausmo valdymo ” krypties \u012fk\u016br\u0117ju. Po Antrojo pasaulinio karo Bonica dirbo anesteziologu karo ligonin\u0117je. \u010cia jis prad\u0117jo tyrin\u0117ti skausm\u0105, prie\u0161 tai niekieno netirt\u0105. Bonica \u0161iai problemai paskyr\u0117 vis\u0105 savo gyvenim\u0105 \u00a0ir para\u0161\u0117 knyg\u0105 „Skausmo valdymas”, kuri\u0105 jo kolegos pavadino „Skausmo Biblija”. Joje Bonica \u012fvertino naujausias gydymo strategijas, naujus skausmo blokavimo b\u016bdus. Jis pirmasis pasi\u016bl\u0117 id\u0117j\u0105, kad skausmo gydymu tur\u0117t\u0173 verstis ekspertai \u012fvairi\u0173 specialybi\u0173 – neurologai, terapeutai, psichoterapeutai, ir \u012fk\u016br\u0117 \u00a0skausmo klinik\u0105. Daugel\u012f met\u0173 Bonica kent\u0117jo nuo sunkaus osteoartrito. Jis pats \u00a0gyveno su skausmu ir negal\u0117jo ignoruoti kit\u0173.<\/p>\n
Ne tik vaistai<\/b><\/p>\n
M\u016bs\u0173 \u0161alyje taip pat yra specializuotos skausmo klinikos, kuriose gydo ne tik algologai (skausmo specialistai), bet ir visa gydytoj\u0173 komanda. L\u0117tinio skausmo sindromo gydymas yra ilga istorija. Gydant reikia atsi\u017evelgti \u012f biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus. Vienintelio skausmo medikamento, kaip\u00a0 \u016bmaus skausmo atveju, nepakanka. Reikia derinti priemones, \u012fskaitant vaistus, fizin\u012f aktyvum\u0105 ir atsipalaidavimo metodus. Kiekvienam pacientui parengiamos individualios rekomendacijas. B\u016btina pakeisti vis\u0105 paciento gyvenim\u0105, mokyti j\u012f teisingo gyvenimo b\u016bdo, kitaip jis taps nuolatiniu skausmo klinik\u0173 klientu.<\/p>\n
Pareng\u0117: L.Varanavi\u010dien\u0117<\/em><\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Skausmas yra apsaugin\u0117 funkcija, sukurta pa\u010dios gamtos. Ta\u010diau daugeliui \u017emoni\u0173 jis nuodija gyvenim\u0105. Kod\u0117l sunku i\u0161gydyti ir k\u0105 daryti, jei vaistai nepadeda? Simptomas ar liga? Geb\u0117jimas jausti skausm\u0105 b\u016btinas \u017emon\u0117s ir gyv\u016bnams d\u0117l i\u0161gyvenimo. Ties\u0105 sakant, skausmas – tai signalizacija, jos \u201ejutikliai\u201c \u2013 skausmo receptoriai, esantys ant odos, raumenyse, rai\u0161\u010diuose ir kituose audiniuose. Receptorius odoje…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":670,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[26003,26002,157,1235,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-669","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai","tag-bonica","tag-jutikliai","tag-nutukimas","tag-skauda","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/669","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=669"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/669\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/670"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=669"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=669"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=669"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=669"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=669"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}