{"id":66954,"date":"2021-09-20T08:46:42","date_gmt":"2021-09-20T10:46:42","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=66954\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-09-20T08:46:43","modified_gmt":"2021-09-20T10:46:43","slug":"mitybos-iprociai-ir-inkstu-ligos-vakarietiskosios-maisto-pramones-itaka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/mitybos-iprociai-ir-inkstu-ligos-vakarietiskosios-maisto-pramones-itaka\/66954\/","title":{"rendered":"Mitybos \u012fpro\u010diai ir inkst\u0173 ligos: vakarieti\u0161kosios maisto pramon\u0117s \u012ftaka"},"content":{"rendered":"\n

Pasaulyje nutukusi\u0173 ar antsvorio turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gretos did\u0117ja, o tai siejama su dideliu sergamumu \u012fvairiomis l\u0117tin\u0117mis ligomis, blogesne \u0161i\u0173 lig\u0173 prognoze, padid\u0117jusiu mir\u0161tamumu. Dar 2006 metais pasteb\u0117ta, kad terminaliniu inkst\u0173 funkcijos nepakankamumu (TIFN) sergantiems pacientams gerokai da\u017eniau diagnozuojamas nutukimas\u00a0[1]. Pasteb\u0117ta ir tai, kad pacient\u0173, gydom\u0173 dialize, k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI) yra gerokai didesnis, palyginti su to paties am\u017eiaus TIFN nesergan\u010diais amerikie\u010diais\u00a0[1]. Nutukimas per pastaruosius 10 met\u0173 nekontroliuojamai did\u0117ja. Turimais duomenimis, 1 i\u0161 3 amerikie\u010di\u0173 yra nutuk\u0119s (KMI \u226530\u00a0kg\/m2<\/sup>), o net 1 vyrui i\u0161 20 bei 1 moteriai i\u0161 10 Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV) nustatomas liguistas nutukimas, kai KMI \u226540\u00a0kg\/m2 <\/sup>[2].<\/p>\n\n\n\n

Pramon\u0117s ir masin\u0117s gamybos technologij\u0173 skverbimasis \u012f maisto kult\u016br\u0105 neabejotinai prisid\u0117jo prie nutukimo progresavimo per pastaruosius 30 met\u0173. \u0160iuo laikotarpiu sveikesni maisto produktai tapo santykinai brangesni nei pla\u010diai paplit\u0119 pusgaminiai, o pastar\u0173j\u0173 porcijos ir kaloringumas neproporcingai padid\u0117jo. \u0160ie poky\u010diai taip pat prisid\u0117jo prie nevaldomai did\u0117jan\u010dio nutukimo masto [3].<\/p>\n\n\n\n

Nutukimas \u2013 tai daugyb\u0117s veiksni\u0173 nulemtas rei\u0161kinys. \u0160iems veiksniams priskiriama asmens elgsena (dieta, fizinis aktyvumas, maisto porcijos dyd\u017eio pasirinkimas), asmens imlumas (genetika, aukl\u0117jimas vaikyst\u0117je, i\u0161silavinimas, pajamos), valstyb\u0117s ir valstybin\u0117s politikos \u012ftaka (sveik\u0173 ir nesveik\u0173 maisto produkt\u0173 kaina ir prieinamumas). Pasirei\u0161kus nutukimui, \u0161ie veiksniai veikia asmens pasirinkim\u0105, elgsen\u0105, mitybos \u012fpro\u010dius, tod\u0117l \u012fveikti nutukim\u0105 tampa ypa\u010d sunku. Atlikta labai daug patikim\u0173 tyrim\u0173, kuriais pavyko \u012frodyti, kad mitybos \u012fpro\u010diai (tam tikr\u0173 maisto produkt\u0173 tr\u016bkumas arba perteklius asmens mitybos racione) gali paskatinti sergamum\u0105 inkst\u0173 ligomis arba paspartinti \u0161i\u0173 lig\u0173 progresavim\u0105 [4\u201314]. Nors \u012frodym\u0173, kad mitybos \u012fpro\u010diai gali nulemti inkst\u0173 ligos eig\u0105, pakanka, dauguma nefrolog\u0173 nerekomenduoja vidutinio laipsnio l\u0117tine inkst\u0173 liga (LIL) ir nutukimu sergantiems pacientams suma\u017einti kalorij\u0173 skai\u010di\u0173 maiste ir neskatina didinti fizinio aktyvumo [15].<\/p>\n\n\n\n

Pramon\u0117s skverbimasis \u012f maisto kult\u016br\u0105 ir \u016bki\u0173 produktyvumo augimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tik\u0117tina, kad nutukimo epidemija buvo vienas veiksni\u0173, per pastaruosius 20 met\u0173 l\u0117musi\u0173 padid\u0117jus\u012f sergamum\u0105 TIFN [16, 17]. Nutukimo epidemija, prasid\u0117jusi JAV, i\u0161plito po Vakarus ir giliai \u012fsi\u0161aknijo maisto kult\u016broje. Vakarieti\u0161kajai maisto kult\u016brai b\u016bdingas didelis gamyklose pagamint\u0173 produkt\u0173 suvartojimas. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties terminai vakarieti\u0161koji mityba<\/em> bei pramonin\u0117 mityba<\/em> vienas kit\u0105 da\u017enai pakei\u010dia [18]. Dar XX am\u017eiaus prad\u017eioje rinkoje pasirod\u017eius sintetin\u0117ms tr\u0105\u0161oms, neatpa\u017e\u012fstamai pasikeit\u0117 maisto \u017ealiav\u0105 tiekian\u010di\u0173 \u016bki\u0173 technologijos ir produktyvumas [19\u201321], rinkoje pasirod\u0119 anaboliniai preparatai, padidinantys pagaminamos m\u0117sos mas\u0119, gana pla\u010diai vartojami ir \u0161iandien [21\u201322]. 1981 metais paskelbti duomenys atskleid\u0117, kad m\u0117sos pramon\u0117s pelningumas labai padid\u0117jo prad\u0117jus taikyti maistui vartojam\u0173 gyvuli\u0173 gydym\u0105 penicilinu ir tetraciklinais, nes toks gydymas padidina mas\u0117s prieaug\u012f, suma\u017eina pa\u0161aro poreik\u012f ir u\u017ekerta keli\u0105 infekcin\u0117ms gyvuli\u0173 ligoms [23\u201325].<\/p>\n\n\n\n

Pasitelkus pramon\u0117s mechanizmus, buvo padidintas maisto gamybos na\u0161umas, d\u0117l to maisto produkt\u0173 kaina santykinai suma\u017e\u0117jo [26]. Vakar\u0173 pasaulyje XX am\u017eiaus nam\u0173 \u016bkiai apie 40 proc. pajam\u0173 i\u0161leisdavo mitybos poreikiams patenkinti, o \u0161iandien <20 proc. bendr\u0173j\u0173 pajam\u0173 tenka maisto produktams \u012fsigyti. Be to, \u017emon\u0117s gerokai da\u017eniau valgo ne namie, maisto porcijos d\u0117l pigi\u0173 maisto produkt\u0173 taip pat yra labai didel\u0117s. Visos \u0161ios prie\u017eastys lemia kalorij\u0173 pertekli\u0173 [27, 28].<\/p>\n\n\n\n

Vakarieti\u0161kajai mitybai b\u016bdingas didelis raudonos m\u0117sos ir pusgamini\u0173 suvartojimas, kuri\u0173 ilg\u0105 tinkamum\u0105 valgyti u\u017etikrina konservantai (druska, fosfatai), nedidelis kiekis \u0161vie\u017ei\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 [4]. Vadinasi, didel\u0117s vakarieti\u0161kojo maisto porcijos lemia didel\u012f gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173, druskos ir neorganini\u0173 fosfat\u0173 suvartojim\u0105 [29, 30]. Kita vertus, vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 suvartojimo \u012fpro\u010diai jau daugyb\u0119 met\u0173 nekinta [31].<\/p>\n\n\n\n

Vakarieti\u0161koji mityba ir LIL<\/strong><\/p>\n\n\n\n

B\u016bt\u0173 neteisinga teigti, kad nutukimas yra savaranki\u0161kas ir vienintelis LIL rizikos veiksnys. Nors 2 i\u0161 3 amerikie\u010di\u0173 turi antsvorio arba yra nutuk\u0119 [2], LIL serga apie 10 proc. JAV populiacijos [32]. Inkst\u0173 pa\u017eeidim\u0105 tarp nutukusi\u0173 asmen\u0173 i\u0161 dalies nulemia suma\u017e\u0117j\u0119s funkcionuojan\u010di\u0173 nefron\u0173 skai\u010dius. Glomerul\u0173 filtracijos greitis (GFG) tiesiogiai priklauso nuo dviej\u0173 veiksni\u0173: vieno nefrono GFG ir nefron\u0173 skai\u010diaus [33]. Did\u0117jant k\u016bno svoriui, atitinkamai turi padid\u0117ti ir GFG. Taip u\u017etikrinama organizmo homeostaz\u0117 ir patenkinami padid\u0117j\u0119 metaboliniai poreikiai. Pasirei\u0161kus nutukimui, vieno nefrono GFG padid\u0117ja gerokai ma\u017eiau nei, pavyzd\u017eiui, pa\u0161alinus vien\u0105 inkst\u0105 ar n\u0117\u0161tumo metu [34]. Tai i\u0161 dalies paai\u0161kina nedidel\u012f nutukusi\u0173 asmen\u0173, nesergan\u010di\u0173 cukriniu diabetu (CD) arba hipertenzija, sergamum\u0105 LIL [34]. Vadinasi, inkst\u0173 pa\u017eeidimas nutukusiems asmenims pasirei\u0161kia tuomet, kai kartu nustatomi ir kiti LIL rizikos veiksniai, tokie kaip suma\u017e\u0117jusi nefron\u0173 mas\u0117 ir hipertenzija.<\/p>\n\n\n\n

Suma\u017e\u0117jus nefron\u0173 masei, \u012fsijungia kompensaciniai mechanizmai, kuriais siekiama padidinti vieno nefrono GFG\u00a0\u2013 vadinasi, i\u0161siple\u010dia aferentin\u0117 arteriol\u0117. I\u0161sipl\u0117tus aferentinei arteriolei, pakinta savireguliacijos mechanizmai, didesnis sisteminis kraujo spaudimas perduodamas glomerulo kapiliarams. Padid\u0117j\u0119s spaudimas glomerule gali paskatinti glomerul\u0173 skleroz\u0119 nutukimo metu [35, 36]. Did\u0117jant k\u016bno svoriui, did\u0117ja ir glomerul\u0173 kapiliar\u0173 diametras. Vadinasi, podocitai turi apgaubti didesn\u012f kapiliar\u0173 pavir\u0161iaus plot\u0105. Santykinai ma\u017eesnis podocit\u0173 tankis gali b\u016bti per menkas u\u017etikrinant mechanin\u0119 atram\u0105. Vadinasi, padid\u0117jus spaudimui, did\u0117ja sl\u0117gio traumos rizika [37, 38]. Suma\u017e\u0117jus podocit\u0173 tankiui, did\u0117ja proteinurijos lygis. Svarbu pamin\u0117ti, kad did\u0117jant glomerulams did\u0117ja ir glomerul\u0173 kapiliar\u0173 spindis. Vadinasi, veikiant Laplaso d\u0117sniui, did\u0117ja glomerul\u0173 kapiliar\u0173 sienel\u0117s tempimas [39]. Taigi nutukimas ir suma\u017e\u0117j\u0119s funkcionuojan\u010di\u0173 nefron\u0173 skai\u010dius su padid\u0117jusiu arteriniu kraujo spaudimu gali labai padidinti LIL rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

LIL rizik\u0105 didinantys mitybos veiksniai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Natris<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Apskai\u010diuota, kad vienas amerikietis vyras per dien\u0105 suvartoja apie 4 g, o moteris apie 3 g natrio [40]. Dauguma Vakar\u0173 valstyb\u0117se suvartojamo maisto pagaminama pramoniniu b\u016bdu. Vadinasi, daugiausiai paros kalorij\u0173 vakarie\u010diai gauna i\u0161 pusgamini\u0173. Pusgaminiuose gausu natrio chlorido (valgomosios druskos). Valgomosios druskos \u012f pusgaminius gausiai dedama d\u0117l keleto prie\u017eas\u010di\u0173. Pirma, ja siekiama prailginti maisto tinkamumo vartoti laik\u0105, nes natrio chloridas slopina \u012fvairi\u0173 mikroorganizm\u0173 dauginim\u0105si [41]. Didel\u0117 dalis vartotoj\u0173 jau \u012fprato prie didelio druskos kiekio maiste, tad ma\u017eiau druskos turintis maistas jiems papras\u010diausiai gali pasirodyti neskanus. Pusgaminiuose esanti druska sudaro did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f JAV suvartojamos druskos, o valgomoji druska, vartojama namuose papildomai s\u016bdant maist\u0105, sudaro <10 proc. visos suvartojamos druskos [41]. Ne namuose paruo\u0161tame maiste yra vidutini\u0161kai 30 proc. daugiau druskos, jo porcijos taip pat yra didesn\u0117s [41]. Svarbu suprasti, kad didesn\u0117 maisto porcija rei\u0161kia didesn\u012f kalorij\u0173 ir druskos suvartojim\u0105 [42, 43].<\/p>\n\n\n\n

Daug druskos suvartojan\u010di\u0173 asmen\u0173 kraujo spaudimas su am\u017eiumi did\u0117ja labiau, o valstyb\u0117se, kuriose suvartojama daugiau druskos, sergamumas arterine hipertenzija taip pat yra didesnis [42, 44\u201346]. Jei LIL sergantis asmuo vartoja daug druskos, padid\u0117ja arterinis kraujo spaudimas, pasirei\u0161kia kraujotakos perkrovimo t\u016briu rei\u0161kiniai. Vadinasi, kraujosp\u016bd\u012f valdyti tampa dar sud\u0117tingiau. Didelis valgomosios druskos suvartojimas gali sukelti glomerul\u0173 hipertrofij\u0105 ir paspartinti inkst\u0173 pa\u017eeidim\u0105. Tyrimais su gyv\u016bnais \u012frodyta, kad suma\u017einus valgomosios druskos suvartojim\u0105 suma\u017e\u0117ja glomerul\u0173 hipertrofija bei hipertenzijos sukelto pa\u017eeidimo rizika [47, 48], o didelis druskos vartojimas siejamas su NADH ir NADPH superoksido anijon\u0173 susidarymu inkst\u0173 \u017eiev\u0117je. \u0160ios med\u017eiagos sukelia oksidacin\u012f stres\u0105 ir pa\u017eeid\u017eia inkstus [49, 50]. Gausus druskos vartojimas taip pat skatina inkst\u0173 audinio fibroz\u0119 [51]. Gydytojai  sergan\u010diuosius LIL tur\u0117t\u0173 skatinti vartoti ma\u017eiau valgomosios druskos ir nurodyti priemones, kaip veiksmingai to pasiekti. Svarbu pamin\u0117ti, kad asmenys, valgantys namuose pagamint\u0105 maist\u0105, vengiantys greitojo maisto ir pusgamini\u0173, gali gerokai suma\u017einti suvartojamos druskos kiek\u012f [52].<\/p>\n\n\n\n

Fosfatai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Renkantis pusgaminius, per dien\u0105 galima suvartoti >1 000 mg fosfat\u0173 [29, 53]. JAV, kur pusgamini\u0173 suvartojimas ypa\u010d didelis, fosfat\u0173 suvartojimas su maistu yra gerokai didesnis nei kitose \u0161alyse. JAV gyvenan\u010di\u0173 asmen\u0173 kraujyje nustatoma didesn\u0117 fibroblast\u0173 augimo veiksnio (FAV-23) koncentracija [54, 55]. FAV-23 yra daugiausiai osteocit\u0173 i\u0161skiriamas hormonas, skatinantis fosfat\u0173 i\u0161siskyrim\u0105 su \u0161lapimu ir u\u017etikrinantis fosforo jungini\u0173 homeostaz\u0119 kraujyje [53, 56, 57].<\/p>\n\n\n\n

Gausus fosfat\u0173 suvartojimas LIL sergantiems vaikams ir suaugusiesiems gali labai apsunkinti ligos eig\u0105, nes didel\u0117 FAV-23 koncentracija siejama su greitesniu inkst\u0173 ligos progresavimu [58\u201360]. Pasteb\u0117ta, kad padid\u0117jus FAV-23 koncentracijai taip pat da\u017eniau nustatoma kairiojo skilvelio hipertrofija ir prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas [61\u201365].<\/p>\n\n\n\n

Baltymai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pastaruoju metu suvartojama daug maisto produkt\u0173, kuriuose gausu baltym\u0173. Pavyzd\u017eiui, statistinio amerikie\u010dio dienos racione yra perpus daugiau baltym\u0173, nei rekomenduojama JAV mitybos rekomendacijose [66]. LIL sergan\u010diam pacientui labai svarbu gauti optimal\u0173 baltym\u0173 kiek\u012f su maistu, nes j\u0173 suvartojimas yra vienas pagrindini\u0173 modifikuojam\u0173j\u0173 LIL progresavimo rizikos veiksni\u0173. Apskai\u010diuotas vidutinis baltym\u0173 poreikis (AVBP) nusako suvartojam\u0173 baltym\u0173 kiek\u012f, kurio pakanka norint palaikyti nulin\u012f azoto balans\u0105, neatsi\u017evelgiant \u012f pa\u010di\u0173 baltym\u0173 kokyb\u0119 [67]. AVBP 19\u201350 met\u0173 vyrams ir moterims yra 0,66 g\/kg\/d., kai vyras sveria 70 kg, o moteris \u2013 57 kg. Vis d\u0117lto paros baltym\u0173 poreikis tarp skirting\u0173 individ\u0173 skiriasi. Siekiant u\u017etikrinti mitybos rekomendacij\u0173 tinkamum\u0105 daugumai populiacijos nari\u0173, pasi\u016blyta vadovautis rekomenduojamu leistinu paros kiekiu (RLPK): 0,8 g\/kg\/d. baltym\u0173, kai vyras sveria 70 kg, o moteris \u2013 57 kg [67, 68].<\/p>\n\n\n\n

Vakar\u0173 valstyb\u0117se gyvenantys asmenys suvartoja gerokai daugiau gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173 nei tie, kurie gyvena ma\u017eiau pramon\u0117s paliestose vietov\u0117se [54]. Nutuk\u0119 amerikie\u010diai suvartoja >100 g baltym\u0173 per dien\u0105. Be to, daugyb\u0117 amerikie\u010diu suvartoja 60 proc. daugiau baltym\u0173 nei RLPK [69], o dauguma suvartot\u0173 baltym\u0173 yra gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s [68].<\/p>\n\n\n\n

Gausus gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173 vartojimas gali neigiamai paveikti glomerul\u0173 kraujotak\u0105 [70]. Sveikam asmeniui prad\u0117jus vartoti daug gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173, inkst\u0173 kraujotaka ir GFG padid\u0117ja bent 30 proc. [71]. Augalin\u0117s kilm\u0117s baltymai inkst\u0173 kraujotakos nekei\u010dia [72]. Pasteb\u0117ta, kad nutukusiems asmenims b\u016bdingas didesnis nei \u012fprastas GFG (hiperfiltracija), ta\u010diau \u0161is rei\u0161kinys pasirei\u0161kia ne d\u0117l didelio baltym\u0173 suvartojimo [72]. Vis d\u0117lto gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173 gausi dieta nutukusiems asmenims gali nulemti padid\u0117jusi glomerul\u0173 kapiliar\u0173 sl\u0117g\u012f. Sl\u0117gio poky\u010diai pasirei\u0161kia i\u0161sipl\u0117tus \u012ftekan\u010diajai arteriolei, nes suskilus baltymams susidariusios aminor\u016bg\u0161tys veikia \u012fvairius biologinius procesus [71, 73\u201375]. Tyrimais su gyv\u016bnais \u012frodyta, kad padid\u0117jus glomerul\u0173 kapiliar\u0173 sl\u0117giui did\u0117ja skleroz\u0117s rizika, o pasirei\u0161kus nefron\u0173 sklerozei ma\u017e\u0117ja funkcionuojan\u010di\u0173 nefron\u0173 mas\u0117 ir GFG [76\u201378].<\/p>\n\n\n\n

LIL sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 dienos mitybos racione suma\u017einus suvartojam\u0173 baltym\u0173 kiek\u012f iki 0,7 g\/kg\/d., GFG blog\u0117jimas suma\u017einamas 0,53 ml\/min.\/m. (95 proc. pasikliautinasis intervalas (PI) 0,08\u20130,98), palyginti su 1,0 g\/kg\/d. baltym\u0173 suvartojimu. Did\u017eiausia nauda stebima diabetine nefropatija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je, nes pastarieji da\u017enai yra nutuk\u0119 ir serga hipertenzija [7]. Svarbu pamin\u0117ti, kad atliekant klinikinius tyrimus, kuriais siekta nustatyti baltym\u0173 apribojimo mitybos racione \u012ftak\u0105 LIL progresavimui, suvartojam\u0173 baltym\u0173 kiekis buvo apskai\u010diuojamas pagal asmens ideal\u0173j\u012f, o ne faktin\u012f k\u016bno svor\u012f [7, 79]. Be to, kontrolin\u0117ms grup\u0117ms nustatomas per par\u0105 suvartojam\u0173 baltym\u0173 kiekis da\u017eniausiai taip pat b\u016bdavo ma\u017eesnis nei tas, kur\u012f tyrimo dalyviai suvartodavo iki prad\u0117dami dalyvauti klinikiniame tyrime [80]. Dauguma \u0161i\u0173 tyrim\u0173 buvo vykdomi XX am\u017eiaus pabaigoje, kai nutukimo paplitimas dar nebuvo toks didelis. Didel\u0117 dalis LIL sergan\u010di\u0173 nutukusi\u0173 asmen\u0173 rekomenduojam\u0105 leistin\u0105 baltym\u0173 paros kiek\u012f vir\u0161ija bent du kartus. Vis d\u0117lto baltym\u0173 kiekis n\u0117ra vienintel\u0117 su baltym\u0173 suvartojimu susijusi problema.<\/p>\n\n\n\n

Naujausi\u0173 tyrim\u0173 rezultatai atskleid\u0117, kad baltym\u0173 kokyb\u0117 yra net svarbesn\u0117 u\u017e baltym\u0173 kiekyb\u0119. Lew ir bendraautoriai [6] atliko duomen\u0173, gaut\u0173 daugiau nei 15 met\u0173 steb\u0117jus 63 257 suaugusius kinus, kuri\u0173 vidutinis KMI buvo 23 kg\/m2<\/sup>, analiz\u0119. Autoriai siek\u0117 nustatyti TIFN rizikos priklausomyb\u0119 nuo baltym\u0173 suvartojimo. Nors tyr\u0117jai ne\u012frod\u0117, kad tarp suvartojamo bendrojo baltym\u0173 kiekio ir TIFN rizikos egzistuoja patikimas ry\u0161ys, ta\u010diau paai\u0161k\u0117jo, kad tie, kurie suvartoja daug raudonos m\u0117sos (96 proc. sudar\u0117 kiauliena), patiria didesn\u0119 TIFN i\u0161sivystymo rizik\u0105. Tyrimo autoriai pasteb\u0117jo, kad vi\u0161tienos ar kitokios ne raudonos m\u0117sos, kaip baltym\u0173 \u0161altinio pakeitimas raudona m\u0117sa, taip pat gerokai padidino TIFN rizik\u0105 [6]. Nustatyta, kad vartojant labai nedidel\u012f kiek\u012f augalin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173 (0,3 g\/kg\/d.) ir mitybos racion\u0105 papildant ketoanalogais sul\u0117tinamas LIL progresavimas (palyginti su dieta, kurios sud\u0117tyje yra 0,6 g\/kg\/d. baltym\u0173) [81]. 11 proc. pacient\u0173, kuri\u0173 mitybos racion\u0105 sudar\u0117 labai nedidelis kiekis augalin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173 ir ketoanalogai, buvo prad\u0117ta pakaitin\u0117 inkst\u0173 terapija. Toks gydymas buvo reikalingas net 42 proc. tiriam\u0173j\u0173, kuri\u0173 mitybos racion\u0105 sudar\u0117 \u012fvairios kilm\u0117s baltym\u0173 mi\u0161inys [81]. Savaime suprantama, kad dauguma pacient\u0173 nenor\u0117s arba nesugeb\u0117s taip gerai riboti suvartojam\u0173 baltym\u0173 kiekio, ta\u010diau \u0161io tyrimo rezultatai \u012frodo, kad suvartojant didel\u012f kiek\u012f gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173, ypa\u010d raudonos m\u0117sos, paspartinamas glomerul\u0173 funkcijos blog\u0117jimas. Svarbu suprasti, kad Vakaruose b\u016btent raudonos m\u0117sos suvartojama labai daug [4]. Gydytojai tur\u0117t\u0173 rekomenduoti LIL sergantiems pacientams saikingai vartoti raudonos m\u0117sos produktus. Vis d\u0117lto mitybos rekomendacijos tur\u0117t\u0173 b\u016bti individualizuotos, o jas sudarant privalu atsi\u017evelgti \u012f asmens fizin\u012f aktyvum\u0105, mitybos poreikius ir paties paciento pageidavimus.<\/p>\n\n\n\n

Vaisiai ir dar\u017eov\u0117s<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Didelis kiekis baltym\u0173, ribotas vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 suvartojimas \u0161iandien yra du pagrindiniai vakarieti\u0161k\u0105j\u0105 mityb\u0105 atspindintys komponentai [82]. Ma\u017eiau nei 20 proc. suaugusi\u0173j\u0173 JAV suvartoja dvi arba daugiau porcij\u0173 vaisi\u0173 ir tris arba daugiau porcij\u0173 dar\u017eovi\u0173 per dien\u0105 [82, 83].<\/p>\n\n\n\n

Kadangi vakarieti\u0161kajame mitybos racione gausu m\u0117sos ir gr\u016bdin\u0117s kilm\u0117s produkt\u0173, o vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 suvartojama labai nedaug, organizme sutrinka r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir \u0161arm\u0173 balansas [84, 85]. Gyv\u016bnin\u0117s kilm\u0117s baltym\u0173 ir gr\u016bdini\u0173 produkt\u0173 sud\u0117tyje gausu sieros turin\u010di\u0173 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173, toki\u0173 kaip metioninas ir cisteinas. Metabolizuojant \u0161ias aminor\u016bg\u0161tis, susidaro r\u016bg\u0161tiniai produktai. \u0160iuos r\u016bg\u0161tinius produktus organizmui tenka neutralizuoti \u0161arminiais komponentais. Vartojant vaisius ir dar\u017eoves, i\u0161 vir\u0161kinimo trakto \u012f krauj\u0105 patenka kalio citrato drusk\u0173, kurios skyla \u012f \u0161arminius komponentus [85]. Kadangi Vakaruose gyvenantys asmenys vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 suvartoja nedaug, o sieros turin\u010di\u0173 aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173 suvartojimas yra didelis, padid\u0117ja rizika vystytis l\u0117tinei nedidelio laipsnio metabolinei acidozei, kuri progresuoja \u017emogui senstant (blog\u0117jant inkst\u0173 funkcijai) [86\u201388]. Ekstral\u0105stelin\u0117s terp\u0117s pH suma\u017e\u0117jimas didina inkst\u0173 pa\u017eeidimo rizik\u0105, gali pabloginti LIL eig\u0105. Suma\u017e\u0117jus ekstral\u0105stelin\u0117s terp\u0117s pH, sutrinka NADPH oksidacijos procesas, d\u0117l to slopinama azoto oksido gamyba mezangiumo l\u0105stel\u0117se [89, 90]. Sutrikus azoto oksido susidarymui, gali i\u0161sivystyti intersticin\u0117 skleroz\u0117 [91\u201393]. Be to, acidoz\u0117 tiesiogiai skatina endotelio l\u0105steles i\u0161skirti endotelin\u0105 1, kuris didina natrio ir vandenilio siurblio III aktyvum\u0105, tod\u0117l did\u0117ja vandenilio ir ma\u017e\u0117ja bikarbonat\u0173 i\u0161skyrimas [94\u201397]. Endotelinai yra galingi vazokonstriktoriai, galintys paspartinti inkst\u0173 fibroz\u0119 ir podocit\u0173 apoptoz\u0119 [98\u2013102]. Ne k\u0105 ma\u017eiau svarbus yra ir acidoz\u0117s poveikis renino ir angiotenzino sistemai. Acidoz\u0117 stimuliuoja angiotenzino II gamyb\u0105, nes siekiant paspartinti amoniako i\u0161skyrim\u0105 suaktyvinama renino ir angiotenzino sistema [89, 103]. Suminis \u0161i\u0173 kompensacini\u0173 mechanizm\u0173, kuriais siekiama padidinti vandenilio i\u0161skyrim\u0105, poveikis gali padidinti inkst\u0173 ligos progresavimo greit\u012f. Tyrimais \u012frodyta, kad ma\u017ea kraujo bikarbonat\u0173 koncentracija siejama su greitesniu inkst\u0173 funkcijos blog\u0117jimu, o papildomai skiriant natrio bikarbonato sul\u0117tinamas inkst\u0173 funkcijos blog\u0117jimo tempas [104\u2013108].<\/p>\n\n\n\n

Organizme susidariusi\u0173 r\u016bg\u0161tini\u0173 komponent\u0173 sukelt\u0105 b\u016bkl\u0119 galima koreguoti arba papildomai vartojant natrio bikarbonato preparatus, arba mitybos racion\u0105 papildant vaisiais ir dar\u017eov\u0117mis. Vis d\u0117lto gausesnis vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 vartojimas duoda didesn\u0117s naudos. Atlikus nedidel\u0117s imties klinikin\u012f tyrim\u0105, \u012f kur\u012f \u012ftraukti 4 LIL stadija sergantys pacientai (LIL visais atvejais buvo vertinta kaip hipertenzin\u0117 nefropatija, tiriam\u0173j\u0173 GFG buvo 15\u201329 ml\/min.\/1,73 m2<\/sup>), kuri\u0173 kraujo plazmos bikarbonat\u0173 koncentracija buvo <22 mmol\/l, nustatyta, kad tiek gydymas natrio bikarbonato maisto papildu (1,0 mEq\/kg\/d.), tiek kasdien\u0117s mitybos raciono papildymas vaisiais ir dar\u017eov\u0117mis reik\u0161mingai padidino kraujo plazmos bikarbonat\u0173 koncentracij\u0105 per vienus metus. Abiej\u0173 grupi\u0173 tiriamiesiems taip pat nustatyta suma\u017e\u0117jusi r\u016bg\u0161tini\u0173 komponent\u0173 gamyba ir endotelino 1 i\u0161skyrimas su \u0161lapimu. Daugiau vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 vartojusiems tiriamiesiems steb\u0117tas reik\u0161mingas sistolinio kraujo spaudimo suma\u017e\u0117jimas. J\u0173 k\u016bno svoris pasibaigus tyrimui taip pat reik\u0161mingai suma\u017e\u0117jo, ta\u010diau nei arterinis kraujo spaudimas, nei k\u016bno svoris gydant natrio bikarbonatu reik\u0161mingai nepakito [109].<\/p>\n\n\n\n

Skaidulos<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kasdien\u0117s mitybos racion\u0105 papild\u017eius vaisiais ir dar\u017eov\u0117mis, padid\u0117ja suvartojam\u0173 skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis. Sunkiai vir\u0161kinami augal\u0173 l\u0105steli\u0173 sieneli\u0173 polisaharidai organizmui yra labai naudingi [110]. Daug skaidul\u0173 turintys maisto produktai padidina sotumo jausm\u0105, tod\u0117l gali pad\u0117ti suma\u017einti per par\u0105 suvartojam\u0173 kalorij\u0173 skai\u010di\u0173, paspartinti k\u016bno svorio ma\u017e\u0117jim\u0105 arba bent jau suma\u017einti k\u016bno svorio did\u0117jimo temp\u0105 organizmui senstant [111]. Skaidul\u0173 gausu i\u0161 pilno gr\u016bdo milt\u0173 pagamintuose maisto produktuose, ank\u0161tin\u0117se dar\u017eov\u0117se, vaisiuose ir kitose dar\u017eov\u0117se. Taip pat svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad ma\u017eai skaidul\u0173 turin\u010di\u0173 maisto produkt\u0173 gausus vartojimas siejamas su didesn\u0117mis u\u017edegimo \u017eymen\u0173 koncentracijomis kraujyje. 1988\u20131994 metais JAV atlikto populiacinio tyrimo rezultatai atskleid\u0117, kad daugiau nei pus\u0117 LIL sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 (kai GFG <60 ml\/min\/1,73 m2<\/sup>) per\u0105 dien\u0105 suvartoja ma\u017eai skaidul\u0173 (<14,5 g\/d.). Ma\u017eai skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 turinti dieta tarp LIL sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 buvo susieta su padid\u0117jusia u\u017edegimini\u0173 \u017eymen\u0173 koncentracija kraujyje ir didesne mir\u0161tamumo rizika [112].<\/p>\n\n\n\n

Sp\u0117jama, kad skaiduling\u0173 maisto produkt\u0173 ir u\u017edegimo ry\u0161\u012f lemia vir\u0161kinimo trakto mikroorganizmai, nes j\u0173 s\u0117kmingam gyvavimui reikalingos skaidulos vir\u0161kinimo trakte. \u0160iems mikroorganizmams priklauso ir tokios bakterijos, kaip bifidobakterijos. \u0160ios bakterijos geba slopinti gramneigiam\u0173 patogen\u0173 augim\u0105. Nuslopinus gramneigiam\u0173 patogen\u0173 augim\u0105, brendim\u0105 ir dauginim\u0105si, suma\u017einama organizme susidaran\u010di\u0173 endotoksin\u0173 koncentracija, taip pat ma\u017e\u0117ja ureaz\u0119 i\u0161skirian\u010di\u0173 bakterij\u0173 galutini\u0173 produkt\u0173 gamyba. Pastarieji komponentai gali neigiamai paveikti vir\u0161kinimo traukto apsaugin\u012f barjer\u0105 [111, 113, 114]. Skaidul\u0173 gaus\u016bs maisto produktai taip pat suma\u017eina \u017earn\u0173 sieneli\u0173 pralaidum\u0105, nes juos vartojant did\u0117ja \u017earn\u0173 epitelio l\u0105steli\u0173 tvirto sujungimo baltym\u0173 rai\u0161ka [115]. LIL sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 mitybos racion\u0105 papild\u017eius skaidulingais maisto produktais, sustiprinamas vir\u0161kinimo trakto apsauginis barjeras, suma\u017einamas u\u017edegimas, kuris siejamas su greitesniu inkst\u0173 ligos progresavimu ir didesniu pacient\u0173 mir\u0161tamumu [112, 116\u2013119]. Specifini\u0173 rekomendacij\u0173 d\u0117l maistini\u0173 skaidul\u0173 suvartojimo LIL sergantiems pacientams n\u0117ra, ta\u010diau Amerikos dietolog\u0173 asociacija rekomenduoja, kad 1 000 kcal maisto b\u016bt\u0173 bent 14 g maistini\u0173 skaidul\u0173 [110].<\/p>\n\n\n\n

Mitybos \u012fpro\u010di\u0173 terapija<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nutukimas yra sud\u0117tin\u0117 problema, tod\u0117l ji turi b\u016bti sprend\u017eiama dalyvaujant \u012fvairiems sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistams, ypa\u010d dietologams. Kai kuriose valstyb\u0117se mitybos \u012fpro\u010di\u0173 terapij\u0105 CD ar LIL sergantiesiems yra kompensuojama sveikatos prie\u017ei\u016bros draudimo l\u0117\u0161omis [120, 121]. Mitybos \u012fpro\u010di\u0173 terapija apima mitybos \u012fpro\u010di\u0173 \u012fvertinim\u0105, konsultavim\u0105 ir pakartotinius vizitus, kuriais siekiama keisti paciento mitybos \u012fpro\u010dius bei gyvenimo b\u016bd\u0105. Vis d\u0117lto pacientai neretai atsisako toki\u0173 konsultacij\u0173, nes jos yra ilgos, o sergantieji menkai suvokia galim\u0105 naud\u0105. Nors pacientui ir paskiriama mitybos terapija, neretai ji yra sudaryta i\u0161 pavieni\u0173 vizit\u0173, tod\u0117l n\u0117ra paveiki. Lygiai kaip paciento bendradarbiavimas vartojant medikamentus priklauso nuo kartotini\u0173 ir da\u017en\u0173 gydytojo ir paciento diskusij\u0173, kei\u010diant mitybos \u012fpro\u010dius irgi svarbus nuolatinis palaikymas, padr\u0105sinimas ir pakartotinis b\u016bkl\u0117s vertinimas. \u012e ambulatorin\u0119 asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros grand\u012f integruota mitybos \u012fpro\u010di\u0173 terapija labai pagerint\u0173 pacient\u0173 prognoz\u0119, ta\u010diau tam reikia nema\u017eai l\u0117\u0161\u0173. Kol sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistai nepripa\u017eins mitybos ir fizinio aktyvumo lemiamo poveikio sergamumui inkst\u0173 ligomis ir neprad\u0117s aktyviai ir efektyviai kovoti su vakarieti\u0161kosios mitybos ir nejudros problemomis visuomen\u0117je, tik\u0117tina, kad sergamumas TIFN reik\u0161mingai nesuma\u017e\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinimas<\/strong> <\/p>\n\n\n\n

Pramon\u0117s skverbimasis \u012f maisto produkt\u0173 gamyb\u0105 pad\u0117jo suma\u017einti maisto kain\u0105, ta\u010diau paskatino visuomen\u0117s narius suvartoti daugiau kalorij\u0173 per par\u0105 ir tapo vienu i\u0161 veiksni\u0173, nul\u0117musi\u0173 iki \u0161iol besit\u0119sian\u010dios nutukimo epidemijos prad\u017ei\u0105. Nutuk\u0119 LIL sergantys pacientai tur\u0117t\u0173 gauti vis\u0105 \u012frodymais pagr\u012fst\u0105 informacij\u0105 apie vakarieti\u0161kosios mitybos poveik\u012f j\u0173 ligos eigai. Gydytojai turi paskatinti pacientus maist\u0105 gaminti namuose ir vengti pusgamini\u0173. Svarbu integruoti mitybos \u012fpro\u010di\u0173 terapij\u0105 \u012f kasdien\u0119 klinikin\u0119 praktik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Parengta pagal Kramer H. Kidney Disease and the Westernization and Industrialization of Food. Am J Kidney Dis. 2017 Jul;70(1):111\u2013121.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasaulyje nutukusi\u0173 ar antsvorio turin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 gretos did\u0117ja, o tai siejama su dideliu sergamumu \u012fvairiomis l\u0117tin\u0117mis ligomis, blogesne \u0161i\u0173 lig\u0173 prognoze, padid\u0117jusiu mir\u0161tamumu. Dar 2006 metais pasteb\u0117ta, kad terminaliniu inkst\u0173 funkcijos nepakankamumu (TIFN) sergantiems pacientams gerokai da\u017eniau diagnozuojamas nutukimas\u00a0[1]. Pasteb\u0117ta ir tai, kad pacient\u0173, gydom\u0173 dialize, k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI) yra gerokai didesnis, palyginti su…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":66955,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27324],"tags":[2237],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-66954","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-mitybos-iprociai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66954","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=66954"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/66954\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66955"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=66954"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=66954"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=66954"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=66954"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=66954"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}