![\"L\u0117tin\u0117s](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2016_04_20.jpg\")
<\/p>\nPlau\u010diai pradeda formuotis tre\u010di\u0105j\u0105 embriono gyvavimo savait\u0119 ir gimusiam k\u016bdikiui vystosi toliau. Ta\u010diau nei\u0161ne\u0161ioto k\u016bdikio plau\u010diai dar neb\u016bna pakankamai i\u0161sivyst\u0119. Po gimimo tai atsispindi tiriant plau\u010di\u0173 strukt\u016br\u0105 ir funkcinius rodiklius. Nors gyvenimo eigoje vaik\u0173 plau\u010di\u0173 funkcijos rodikliai ger\u0117ja, per anksti gim\u0119s vaikas da\u017eniau susiduria su kv\u0117pavimo sistemos sutrikimais. Nei\u0161ne\u0161iotiems k\u016bdikiams gali i\u0161sivystyti bronchopulmonin\u0117 displazija, kuri pasirei\u0161kia ilgalaikiu plau\u010di\u0173 pa\u017eeidimu. Be to, nei\u0161ne\u0161iotiems vaikams yra didesn\u0117 rizika sirgti kv\u0117pavimo sistemos ligomis, kaip antai: astma, l\u0117tine obstrukcine plau\u010di\u0173 liga. Ta\u010diau teb\u0117ra klausim\u0173, \u012f kuriuos dar negalima tiksliai atsakyti. Labiausiai mokslininkai siekia paai\u0161kinti nei\u0161ne\u0161iotumo ir l\u0117tini\u0173 obstrukcini\u0173 plau\u010di\u0173 lig\u0173 tarpusavio mechanizmus bei nustatyti, ar \u0161i\u0173 lig\u0173 paplitimas kei\u010diasi skirtingais gyvenimo periodais.<\/p>\n
Naujagimis laikomas nei\u0161ne\u0161iotu, kai n\u0117\u0161tumas trunka trumpiau nei 37 savaites. Nei\u0161ne\u0161ioti naujagimiai gimsta vis da\u017eniau, jie sudaro 5\u201318 proc. vis\u0173 vaik\u0173 [1]. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nei\u0161ne\u0161ioti naujagimiai gali b\u016bti skirstomi pagal gestacijos laik\u0105: ypa\u010d nei\u0161ne\u0161ioti (<28 savai\u010di\u0173), labai nei\u0161ne\u0161ioti (nuo 28 iki <32 savai\u010di\u0173) ir v\u0117lyvi nei\u0161ne\u0161ioti (nuo 32 iki <37 savai\u010di\u0173) arba pagal gimimo svor\u012f: sveriantys ypa\u010d ma\u017eai (500\u2013999 g), labai ma\u017eai (1000\u20131499 g), ma\u017eai (1500\u20132499 g). Per anksti gimusi\u0173 naujagimi\u0173 organizmas dar neb\u016bna sp\u0117j\u0119s visi\u0161kai i\u0161sivystyti, tod\u0117l jiems da\u017eniau reikalinga medicinin\u0117 intervencija ir ilgesn\u0117 hospitalizacija. Nesp\u0117j\u0119 subr\u0119sti plau\u010diai bei sutrik\u0119s plau\u010di\u0173 imuninis atsakas v\u0117liau gali s\u0105lygoti l\u0117tines obstrukcines plau\u010di\u0173 ligas.<\/p>\n
Plau\u010di\u0173 vystymasis<\/b><\/p>\n
Plau\u010di\u0173 vystymasis prasideda tre\u010di\u0105 gestacijos savait\u0119 ir priklausomai nuo am\u017eiaus toliau vystosi per penkias tarpusavyje persidengian\u010dias fazes: embrionin\u0117 (3\u20137 sav.), pseudoliaukin\u0117 (5\u201317 sav.), kanalikulin\u0117 (16\u201328 sav.), galini\u0173 mai\u0161eli\u0173 (24\u201338 sav.) ir alveolin\u0117 (36 sav.\u20138 m.) [2]. Embrionin\u0117je ir pseudoliaukin\u0117je stadijoje vystosi primityv\u016bs kv\u0117pavimo takai, plau\u010di\u0173 kraujagysl\u0117s, vyrauja mezenchiminis audinys, pama\u017eu pradeda vystytis cilijos. Kanalikulin\u0117je stadijoje spar\u010diai vystosi plau\u010diai, pradeda formuotis duj\u0173 apykaita: spar\u010diai auga kapiliarai, siaur\u0117ja oro\u2013kraujo pavir\u0161ius, vyksta l\u0105steli\u0173 diferenciacija \u012f I ir II tipo pneumocitus, pradeda gamintis surfaktantas. Surfaktantas \u2013 fosfolipid\u0173, neutrali\u0173 lipid\u0173 ir specifini\u0173 baltym\u0173 mi\u0161inys, kuris stabilizuoja alveoles, gerina j\u0173 pl\u0117tim\u0105si, ma\u017eina hidrostatin\u012f spaudim\u0105, taip apsaugodamas nuo plau\u010di\u0173 edemos, lengvina kv\u0117pavim\u0105.<\/p>\n
Tr\u016bkstant surfaktanto gali kilti sunkus kv\u0117pavimo nepakankamumas [2]. Daliai kv\u0117puojam\u0173j\u0173 bronchioli\u0173 kubini\u0173 l\u0105steli\u0173 virtus plok\u0161\u010diosiomis jau galimas kv\u0117pavimas [3]. Po 24 n\u0117\u0161tumo savait\u0117s jau galima prad\u0117ti brandinti vaisiaus plau\u010dius bei skatinti surfaktanto gamyb\u0105, skiriant motinai gliukokortikoid\u0173 [4]. Taigi nuo 24 sav. vaisius gali i\u0161gyventi. Galini\u0173 mai\u0161eli\u0173 stadijoje toliau ma\u017e\u0117ja mezenchiminio audinio, ple\u010diasi alveol\u0117s. \u0160ios stadijos pabaigoje b\u016bna susiformav\u0119 alveol\u0117s ir kv\u0117pavimo takai, i\u0161sivysto kv\u0117pavimo tak\u0173 gleivin\u0117. Toliau br\u0119sta II tipo pneumocitai ir did\u0117ja surfaktanto gamyba, ta\u010diau sintez\u0117 i\u0161lieka pakankamai ma\u017ea [2]. Galutin\u0117je alveolin\u0117je stadijoje toliau br\u0119sta alveoli\u0173\u2013 kapiliar\u0173 membrana, d\u0117l to padid\u0117ja duj\u0173 apykaitos pavir\u0161iaus plotas. Membranos storis siekia kelis nanometrus. Daug\u0117ja pneumocit\u0173. Pasibaigus \u0161iai stadijai, plau\u010diai did\u0117ja tik did\u0117jan\u010di\u0173 alveoli\u0173 s\u0105skaita [2].<\/p>\n
Gimus prie\u0161 laik\u0105, alveoli\u0173 skai\u010dius priklausomai nuo gestacinio am\u017eiaus b\u016bna ma\u017eas, tod\u0117l gali sutrikti kv\u0117pavimo funkcija. Pasak P. Ryan ir bendr., did\u017eiausia rizika i\u0161sivystyti plau\u010di\u0173 komplikacijoms yra anks\u010diau kaip 28 sav. gimusiems naujagimiams [2]. Nepaisant motinai skiriam\u0173 steroid\u0173, o naujagimiui \u2013 surfaktant\u0105 bei ventiliacij\u0105, kv\u0117pavimo nepakankamumas ar l\u0117tin\u0117 plau\u010di\u0173 liga b\u016bdinga i\u0161gyvenusiems nei\u0161ne\u0161iotiems naujagimiams [2].<\/p>\n
Nei\u0161ne\u0161iot\u0173 naujagimi\u0173 plau\u010di\u0173 anatominiai ir funkciniai ypatumai po gimimo<\/b><\/p>\n
Po gimimo plau\u010diai nenustoja vystytis, nors vis dar nesutariama, kokiu am\u017eiaus tarpsniu \u0161is procesas baigiasi. I\u0161kart po gimimo duj\u0173 apykaitos vykdym\u0105 i\u0161 placentos perima plau\u010diai. Manoma, kad jau min\u0117tas alveolinis vystymosi periodas, prasid\u0117j\u0119s 36 n\u0117\u0161tumo savait\u0119, t\u0119siasi dar kelis pirmuosius gyvenimo metus. 85 proc. alveolizacijos proceso vyksta postnataliniu laikotarpiu. Jei naujagimis gimsta tarp 24 ir 32 savai\u010di\u0173, jo plau\u010di\u0173 vystymasis vis dar yra galinio mai\u0161elio faz\u0117s. Tod\u0117l dar neb\u016bna pasibaig\u0119s alveolini\u0173 mai\u0161eli\u0173 ir tak\u0173 dalijimasis \u012f alveoles, taip pat dar n\u0117ra iki galo susiformav\u0119s kapiliar\u0173 tinklas. Be to, surfaktanto sistema dar nefunkcionuoja visaverti\u0161kai. Visi \u0161ie veiksniai lemia duj\u0173 apykaitos sutrikimus [5].<\/p>\n
Nei\u0161ne\u0161iotumas lemia sutrikus\u012f alveoli\u0173 vystym\u0105si, tod\u0117l j\u0173 b\u016bna ma\u017eiau, jos yra didesn\u0117s. Visgi nauji tyrimai rodo, kad vaikui augant alveol\u0117s atsikuria. Alveoli\u0173 matmenims \u012fvertinti buvo i\u0161tirti 10\u201314 met\u0173 vaikai, naudojant Helio-3 (3He) magnetinio rezonanso metodik\u0105. Nustatyta, kad n\u0117ra alveoli\u0173 dyd\u017ei\u0173 skirtum\u0173 lyginant gimusi\u0173 i\u0161ne\u0161iot\u0173 ir nei\u0161ne\u0161iot\u0173 vaik\u0173 grupes [6]. Nei\u0161ne\u0161iotumo \u012ftaka kv\u0117pavimo sistemos funkcijai labiau i\u0161tirta tarp vaik\u0173 nei tarp suaugusi\u0173j\u0173. Nei\u0161ne\u0161iotiems vaikams da\u017eniau pasirei\u0161kia kv\u0117pavimo sistemos ligos, i\u0161kv\u0117pimo srov\u0117s grei\u010diai yra ma\u017eesni, gali b\u016bti padid\u0117j\u0119s kv\u0117pavimo tak\u0173 reaktyvumas [7]. Fawke ir bendr. nustat\u0117, kad sveiki nei\u0161ne\u0161ioti gim\u0119 vaikai (am\u017eiaus vidurkis 11 met\u0173), lyginant su kontroline grupe, sudaryta i\u0161 laiku gimusi\u0173, tur\u0117jo didesn\u012f plau\u010di\u0173 liekam\u0105j\u012f t\u016br\u012f bei liekamojo t\u016brio ir bendrosios plau\u010di\u0173 talpos santyk\u012f, \u017eemesnius FEV1 ir forsuotos gyvybin\u0117s plau\u010di\u0173 talpos rodiklius [8].<\/p>\n
Bronchopulmonin\u0117 displazija<\/b><\/p>\n
Bronchopulmonin\u0117 displazija (BPD) \u2013 l\u0117tin\u0117 naujagimi\u0173 plau\u010di\u0173 liga, sukelta nei\u0161ne\u0161iotumo, pasi\u017eyminti dideliu sergamumu bei mirtingumu [9]. Bronchopulmonin\u0117 displazija gali b\u016bti skiriama pagal gimimo svor\u012f: ma\u017eo gimimo svorio (<2500 g) ir labai ma\u017eo gimimo svorio (<1500 g) [9]. D\u0117l alveolin\u0117s hipoventiliacijos, sutrikusios duj\u0173 apykaitos, hipoksemijos ir hiperkapnijos padid\u0117ja kv\u0117pavimo darbas bei pary\u0161k\u0117ja dispn\u0117jos simptomai. Tai gali sukelti plautin\u0119 hipertenzij\u0105, padid\u0117jus\u012f kv\u0117pavimo tak\u0173 hiperreaktyvum\u0105, pabloginti plau\u010di\u0173 funkcij\u0105 bei plau\u010di\u0173 imunin\u012f atsak\u0105, d\u0117l to did\u0117ja infekcij\u0173 rizika [10, 11]. D\u0117l vis did\u0117jan\u010dio nei\u0161ne\u0161iot\u0173 naujagimi\u0173 i\u0161gyvenamumo BPD prad\u0117ta skirstyti \u012f \u201esen\u0105j\u0105\u201c ir \u201enauj\u0105j\u0105\u201c (gimusi\u0173 dar jaunesni\u0173 bei ma\u017eesnio svorio). J\u0173 palyginimas pateiktas 1 lentel\u0117je.<\/p>\n
<\/p>\n
Labai nei\u0161ne\u0161iot\u0173 naujagimi\u0173 bei turin\u010di\u0173 BPD lygieji kv\u0117pavimo tak\u0173 raumenys yra link\u0119 hiperplazuoti, blogesn\u0117 alveolizacija, didesn\u0117 pneumonijos tikimyb\u0117, hipertrofi\u0161kas plau\u010di\u0173 arterij\u0173 raumeninis sluoksnis. Ilgalaikis plau\u010di\u0173 pa\u017eeidimas ir d\u0117l to blogesn\u0117 j\u0173 funkcija siejama su kv\u0117pavimo tak\u0173 hiperreaktyvumu suaugus. Taigi daliai nei\u0161ne\u0161iot\u0173 naujagimi\u0173, ypa\u010d esant BPD, gali i\u0161sivystyti l\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga [12, 13]. Anot Duke ir bendr., suaugusieji, gim\u0119 <32 n\u0117\u0161tumo sav., turi suma\u017e\u0117jusi\u0105 plau\u010di\u0173 funkcij\u0105 bei fizin\u012f paj\u0117gum\u0105, lyginant su gimusiais laiku [14]. Esant sunkioms BPD formoms, simptomai i\u0161lieka net suaugus bei gali b\u016bti provokuojami aplinkos veiksni\u0173 (infekcijos, r\u016bkymo ir kt.), taip sukeliant nuolatin\u0119 kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcij\u0105 [15].<\/p>\n
L\u0117tin\u0117s obstrukcin\u0117s plau\u010di\u0173 ligos<\/b><\/p>\n
L\u0117tin\u0117s obstrukcin\u0117s plau\u010di\u0173 ligos, tokios kaip astma ar LOPL, yra pla\u010diai paplitusios. \u017dalingas aplinkos poveikis ankstyvame am\u017eiuje gali sukelti nuolatin\u012f vystymosi adaptacijossutrikim\u0105 (pasirei\u0161kiant\u012f sutrikusiu plau\u010di\u0173 augimu), b\u016bdingi siauresni kv\u0117pavimo takai, suma\u017e\u0117j\u0119s plau\u010di\u0173 t\u016bris, sutrik\u0119 imuninio atsako poky\u010diai [16]. Prie\u0161laikinis gimimas yra vienas i\u0161 ankstyv\u0173j\u0173 veiksni\u0173, galintis sukelti obstrukcin\u0119 plau\u010di\u0173 lig\u0105 v\u0117lesniame am\u017eiuje (2 lentel\u0117) [16]. N\u0117ra visi\u0161kai ai\u0161ku, kaip rizikos veiksniai, veikdami vaisiaus ir ankstyvuoju postnataliniu periodu, sukelia l\u0117tin\u0119 obstrukcin\u0119 plau\u010di\u0173 lig\u0105 vyresniame am\u017eiuje. Veikdami kritini\u0173 plau\u010di\u0173 vystymosi fazi\u0173 metu, \u0161ie veiksniai gali keisti plau\u010di\u0173 strukt\u016br\u0105 ir metabolizm\u0105, sukelti netinkam\u0105 atsak\u0105 \u012f \u017ealojan\u010dius veiksnius [17]. Vis daugiau atliekam\u0173 tyrim\u0173 rodo ry\u0161\u012f tarp ankstyv\u0173 rizikos veiksni\u0173 ir genetini\u0173 poky\u010di\u0173 [18].<\/p>\n
![\"L\u0117tin\u0117s](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2016_04_20_1.jpg\")
<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Astma<\/b><\/p>\n
Astma \u2013 tai l\u0117tin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimo liga, kurios paplitimas pasaulyje yra labai opi problema. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (2013 m.), astma yra da\u017eniausia vaik\u0173 liga (jei neskai\u010diuotume infekcini\u0173 lig\u0173). Sergamumas astma did\u0117ja daugelyje \u0161ali\u0173, ypa\u010d tarp vaik\u0173 [19]. Manoma, kad nei\u0161ne\u0161iotumas yra vienas i\u0161 veiksni\u0173, didinan\u010di\u0173 astmos atsiradimo rizik\u0105, ta\u010diau vis dar teb\u0117ra daug neatsakyt\u0173 klausim\u0173 \u0161ia tema. Atskiri tyrimai apie nei\u0161ne\u0161iotum\u0105 ir astm\u0105 pateikia prie\u0161taring\u0173 rezultat\u0173, tod\u0117l nuspr\u0119sta ap\u017evelgti atliktas metaanalizes, kurios padeda ap\u017evelgti apjungtus tyrimus ir apibendrintus rezultatus. J. J. Jaakkola ir bendr. [20] savo metaanalizei ie\u0161kojo straipsni\u0173 MEDLINE duomen\u0173 baz\u0117je, kurie buvo ne senesni kaip 10 met\u0173 (1996\u20132005 m.). Pagal nustatytus paie\u0161kos kriterijus atmetus netinkamus straipsnius, galiausiai liko 19 straipsni\u0173, kurie ir buvo analizuoti. Verta pamin\u0117ti, kad buvo \u012ftraukti tik tie straipsniai, kuriuose astmos diagnoz\u0117 buvo grind\u017eiama gydytojo \u012fra\u0161u, stacionarizavimu, astmos buvim\u0105 pasak\u0117 pacientas ir\/ar t\u0117vai, ar esant astmai anamnez\u0117je. Atrinkti straipsniai buvo lyginami pagal j\u0173 atlikimo dat\u0105 ir \u0161al\u012f, tyrimo tip\u0105 (kohortiniai, atvejo-kontrol\u0117s ar momentiniai steb\u0117jimo tyrimai), imties dyd\u012f, tiriam\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173, astmos diagnoz\u0117s patvirtinimo b\u016bd\u0105.<\/p>\n
Analiz\u0117 parod\u0117, kad nei\u0161ne\u0161iotumas didina astmos rizik\u0105 ~7 proc. Lyginant tyrimus tarpusavyje \u2013 didesn\u0117 rizika momentiniuose steb\u0117jimo tyrimuose, esant ma\u017eesnei ir jaunesnei im\u010diai, tyrimuose, atliktuose ne Europoje ir naujesniuose tyrimuose. Po to buvo pritaikytas metaregresijos modelis, atsi\u017evelgiant \u012f atlikt\u0173 tyrim\u0173 heterogeni\u0161kum\u0105. Taip buvo gauti duomenys, kad nei\u0161ne\u0161ioti gim\u0119 vaikai turi 36 proc. didesn\u0119 rizik\u0105 sirgti astma. Vienintelis rodiklis \u2013 tiriam\u0173j\u0173 am\u017eius liko statisti\u0161kai reik\u0161mingas vertinant astmos rizik\u0105. \u0160i rizika ma\u017e\u0117ja su am\u017eiumi. Kita didel\u0117s apimties metaanaliz\u0117 buvo atlikta 2014 m. [21]. Buvo nagrin\u0117jamas 31 kohortinis tyrimas, kuriuose buvo i\u0161tirta 147252 vaikai. \u0160ioje analiz\u0117je buvo vertinama ikimokyklinio am\u017eiaus (1\u20134 met\u0173) vaik\u0173 \u0161vok\u0161timo rizika ir mokyklinio am\u017eiaus (5\u201310 met\u0173) vaik\u0173 astmos rizika. Taip pat buvo tirta, ar astmos ir \u0161vok\u0161timo rizika koreliuoja su naujagimi\u0173 svoriu ir jo prieaugiu. Rezultatai parod\u0117, kad ma\u017eesnis gestacinis am\u017eius gimimo metu ir didesnis svorio prieaugis k\u016bdikyst\u0117je yra susij\u0119 tiek su \u0161vok\u0161timo, tiek su didesne astmos rizika. Did\u017eiausia astmos rizika buvo nustatyta vaikams, kurie gim\u0117 nesulauk\u0119 32 savai\u010di\u0173 ir po to buvusiu dideliu svorio prieaugiu. Nors tyrimai rodo, kad yra ry\u0161ys tarp astmos ir nei\u0161ne\u0161iotumo, \u0161i\u0173 dviej\u0173 veiksni\u0173 tarpusavio mechanizmai n\u0117ra pakankamai ai\u0161k\u016bs. Kai kurie autoriai nagrin\u0117ja pavienius veiksnius, kurie gal\u0117t\u0173 paai\u0161kinti astmos atsiradim\u0105. Teigiama,kad nei\u0161ne\u0161ioti naujagimiai da\u017eniau susiduria su tokiomis medicinin\u0117mis intervencijomis, kaip endotrach\u0117jin\u0117 intubacija, pakei\u010diamoji surfaktanto terapija ir ilgesne hospitalizaijos trukme. \u0160ie veiksniai didina kv\u0117pavimo tak\u0173 lig\u0173 rizik\u0105 [22]. Chorioamnionitas yra da\u017ena prie\u0161laikinio gimdymo prie\u017eastis. Esti prielaida, kad perinatalin\u0117 infekcija i\u0161kreipia imunin\u0117s sistemos veikl\u0105, tod\u0117l padid\u0117ja tikimyb\u0117 sirgti alergin\u0117mis ligomis [23]. Jau min\u0117toje metaanaliz\u0117je [20] yra apra\u0161omi trys supaprastinti modeliai, ai\u0161kinantys nei\u0161ne\u0161iotumo ir astmos ry\u0161\u012f (pav.).<\/p>\n
Pirmas modelis teigia, kad genetiniai ir aplinkos veiksniai sukelia prie\u0161laikin\u012f gimdym\u0105, o \u0161is savo ruo\u017etu sukelia astm\u0105. Tai ai\u0161kinama tuo, jog d\u0117l nevisaver\u010dio nei\u0161ne\u0161iot\u0173 naujagimi\u0173 plau\u010di\u0173 i\u0161sivystymo jie esti imlesni rizikos veiksniams, galintiems sukelti astm\u0105. Antras modelis teigia, kad astma ir prie\u0161laikinis gimdymas turi bendrus rizikos veiksnius, o nei\u0161ne\u0161iotumas (kaip ir pirmo modelio atveju) irgi skatina astm\u0105. Pavyzd\u017eiui, kai kuri\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, sergan\u010dioms astma motinoms did\u0117ja trumpesnio n\u0117\u0161tumo rizika [24. Pasak kit\u0173 tyrim\u0173, sergan\u010diai astma motinai yra didesn\u0117 rizika susirgti ir jos vaikui. Tre\u010dias modelis teigia, kad aplinkos poveikis turi \u012ftakos prenataliniu ir postnataliniu periodais. Kaip pavyzd\u012f galima pateikti r\u016bkym\u0105. Prenataliniu laikotarpiu tabako d\u016bm\u0173 poveikis gali skatinti prie\u0161laikin\u012f gimdym\u0105, o postnataliniu periodu pasyvus r\u016bkymas yra vienas i\u0161 astm\u0105 skatinan\u010di\u0173 veiksni\u0173. Apibendrinant galima sakyti, jog tyrimai rodo ry\u0161\u012f tarp prie\u0161laikinio gimdymo ir didesn\u0117s astmos rizikos jauname am\u017eiuje. Visgi kol kas negalima visi\u0161kai atsakyti \u012f klausim\u0105,kokie mechanizmai ir veiksniai lemia didesn\u012f astmos paplitim\u0105 tarp nei\u0161ne\u0161iot\u0173 vaik\u0173.<\/p>\n
![\"L\u0117tin\u0117s](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/2016_04_22_2.jpg\")
<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
L\u0117tin\u0117s obstrukcin\u0117s plau\u010di\u0173 ligos: l\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga<\/b><\/p>\n
Literat\u016broje pateikiama vis daugiau nauj\u0173 \u012frodym\u0173, kad l\u0117tin\u0117 obstrukcin\u0117 plau\u010di\u0173 liga (LOPL) negali b\u016bti paai\u0161kinama vien tik vyresniu am\u017eiumi ar r\u016bkymu [25, 26], taigi reikia ie\u0161koti kit\u0173 svarbi\u0173 veiksni\u0173 i\u0161sivystyti \u0161iai ligai [16]. LOPL i\u0161sivystymas gali b\u016bti siejamas ir su kv\u0117pavimo tak\u0173 formavimusi vaisiaus laikotarpiu bei pirmaisiais keleriais metais po gimimo, kai plau\u010diai auga ir vystosi labai spar\u010diai. Prie\u0161laikinis gimimas yra vienas i\u0161 rizikos veiksni\u0173 (2 lentel\u0117) vystytis l\u0117tinei kv\u0117pavimo tak\u0173 ligai [16]. Savo ruo\u017etu LOPL rizikos veiksniai gali ir patys sukelti prie\u0161laikin\u012f gimim\u0105, taip veikdami tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai. Mokslininkai ie\u0161ko vis daugiau s\u0105saj\u0173 tarp nei\u0161ne\u0161iotumo ir LOPL i\u0161sivystymo suaugus. Nuolatinis suaugusi\u0173j\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 oksidacinis stresas da\u017enai siejamas su prie\u0161laikiniu gimimu. Pabr\u0117\u017eiama, kad ne vien strukt\u016briniai kv\u0117pavimo tak\u0173 poky\u010diai d\u0117l nei\u0161ne\u0161iotumo turi \u012ftakos sutrikusiai kv\u0117pavimo funkcijai tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Klinikiniai tyrimai rodo, kad \u017eenkliai didesnis 8-izoprostano \u2013 labiausiai patikimo oksidacinio streso bio\u017eymens \u2013 kiekis nustatomas gimusiems nei\u0161ne\u0161iotiems suaugusiesiems [27]. Savo ruo\u017etu oksidacinis stresas yra vienas svarbiausi\u0173 veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 l\u0117tinio kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimo bei l\u0117tin\u0117s obstrukcin\u0117s plau\u010di\u0173 ligos vystym\u0105si [27, 28].<\/p>\n
Nei\u0161ne\u0161iotumas, kaip reik\u0161mingas LOPL vystymosi veiksnys, kai kuri\u0173 mokslinink\u0173 yra pateikiamas d\u0117l nepakankamo kv\u0117pavimo tak\u0173 epitelio subrendimo. Kv\u0117pavimo takuose epitelis priklausomai nuo vietos yra skirtingas ir atlieka savit\u0105 funkcij\u0105. Esant prie\u0161laikiniam gimimui, sutrinka epitelio diferenciacija, suintensyv\u0117ja taurini\u0173 l\u0105steli\u0173 metaplazija bei did\u0117ja gleivi\u0173 gamyba. Taip formuojasi b\u016bdingi LOPL po\u017eymiai [29]. Taigi, kaip cigare\u010di\u0173 r\u016bkymas kei\u010dia taisykling\u0105 epitelio strukt\u016br\u0105 bei sutrikdo jo funkcij\u0105, taip nei\u0161ne\u0161iotumas neleid\u017eia taisyklingai kv\u0117pavimo tak\u0173 gleivinei susiformuoti nuo pat prad\u017ei\u0173. Svarbi kv\u0117pavimo tak\u0173 strukt\u016bra \u2013 Klara l\u0105stel\u0117s, gaminan\u010dios baltymus, dalyvaujan\u010dius kv\u0117pavimo tak\u0173 apsaugoje. Pasteb\u0117ta, kad ma\u017eesnis \u0161i\u0173 l\u0105steli\u0173 skai\u010dius bei kartu suma\u017e\u0117j\u0119s j\u0173 sekretuojamas SCGB1A1 kiekis b\u016bdingas nei\u0161ne\u0161iotiems naujagimiams [29, 30], o suma\u017e\u0117j\u0119s SCGB1A1 kiekis randamas ir sergantiesiems LOPL [29, 31]. Daug\u0117ja prielaid\u0173, kad su nei\u0161ne\u0161iotumu siejami telomer\u0173 ilgio poky\u010diai gali tur\u0117ti ry\u0161\u012f ir su LOPL. A. Hadchouel ir bendr. savo tyrime nustat\u0117 ne vien nei\u0161ne\u0161iotumo bei ma\u017eesnio gimimo svorio ry\u0161\u012f su blogesniais spirometrijos rodikliais, bet ir pateik\u0117 rezultatus, rodan\u010dius, jog ypa\u010d nei\u0161ne\u0161iot\u0173j\u0173 grup\u0117je telomer\u0173 ilgis reik\u0161mingai koreliavo su spirometrijos rodikliais \u2013 FEF 25\u201375. Dar nustatyta, kad trumpesnis telomer\u0173 ilgis siejamas ir su ma\u017eesn\u0117mis FEV1 reik\u0161m\u0117mis [32]. Kadangi koreliacija tarp telomer\u0173 ilgio bei plau\u010di\u0173 funkcijos buvo reik\u0161minga tik ypa\u010d nei\u0161ne\u0161iotiesiems, autori\u0173 nuomone, esant dideliam nei\u0161ne\u0161iotumui telomer\u0173 funkcija dar neb\u016bna suaktyv\u0117jusi, d\u0117l to galimai sutrinka vystymasi [32]. Amsellem ir bendr. nuomone, telomer\u0173 disfunkcija yra vienas u\u017edegimo kilm\u0117s atsako veiksni\u0173 [33]. Taigi nei\u0161ne\u0161iotumas autori\u0173 pateikiamas kaip nepriklausomas nuolatinio oksidacinio streso veiksnys, kuris siejamas su progresuojan\u010diu telomer\u0173 trump\u0117jimu bei d\u0117l to nuolat besivystan\u010diu kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimu [32\u201334]. Hadchouel ir bendr. moksliniame darbe, tiriant suaugusiuosius, kurie gim\u0117 nei\u0161ne\u0161ioti, nustatyta, kad tarp moter\u0173 telomeros buvo ilgesn\u0117s, kita vertus, \u012fvairi\u0173 autori\u0173 duomenimis, nei\u0161ne\u0161iotoms gimusioms bei ma\u017eo gimimo svorio moterims suaugus LOPL pasirei\u0161k\u0117 \u017eenkliai da\u017eniau nei tarp toki\u0173 pat vyr\u0173 [35]. Taigi kei\u010diasi ilgai nusistov\u0117j\u0119s po\u017ei\u016bris, kad LOPL i\u0161sivystyti \u012ftakos turi tik r\u016bkymas. Kit\u0173 rizikos veiksni\u0173, kaip antai nei\u0161ne\u0161iotumo, priskyrimas LOLP i\u0161sivystymui yra pakankamai nauja samprata. Tai bandoma ai\u0161kinti oksidaciniu stresu, epitelio formavimosi sutrikimu ir telomer\u0173 ilgio poky\u010diais.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Spirometrija<\/b><\/p>\n
Spirometrijos duomenys yra svarb\u016bs diagnozuojant l\u0117tines<\/p>\n
obstrukcines plau\u010di\u0173 ligas. Kotecha ir bendr. Sistemin\u0117je ap\u017evalgoje ir metaanaliz\u0117je pateikia nei\u0161ne\u0161iotumo ry\u0161\u012f su suma\u017e\u0117jusiu FEV1 v\u0117lesniame am\u017eiuje. Pasak autoriaus, FEV1 \u017eenkliai b\u016bna suma\u017e\u0117j\u0119s gimusiems nei\u0161ne\u0161iotiems asmenims (<37 sav.) nepriklausomai nuo to, BPD buvo pasirei\u0161kusi ar ne [36]. Gouqh ir bendr. pa\u017eymi, kad FEV1 ir FEV (25\u201375 proc.) BPD grup\u0117je daug ma\u017eesni, lyginant su nei\u0161ne\u0161iotais be BPD bei suaugusiaisiais, gimusiais laiku [37]. Taip pat pa\u017eymima, kad tarp BPD dukart da\u017eniau pasirei\u0161kia \u0161vok\u0161timai ir reikia triskart daugiau vaist\u0173 astmai gydyti nei laiku gimusiesiems [37]. Kita vertus, spirometrijos duomenys skirtingose am\u017eiaus grup\u0117se skiriasi. Clemm ir bendr. teigia, kad paaugliams atlikus tredmilo m\u0117gin\u012f ir spirogram\u0105, net gimusi\u0173 28 ar ma\u017eiau gestacijos savai\u010di\u0173 bei gimusi\u0173 1000 g ar ma\u017eiau, fizinis paj\u0117gumas tik vidutini\u0161kai ma\u017eesnis, lyginant su kontroline grupe, o daugelio dalyvi\u0173 spirogramos duomenys buvo normal\u016bs [38].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Lyties \u012ftaka<\/b><\/p>\n
Ie\u0161kant s\u0105saj\u0173 tarp nei\u0161ne\u0161iotumo ir l\u0117tini\u0173 obstrukcini\u0173 plau\u010di\u0173 lig\u0173, pa\u017eym\u0117tina, kad ir tarp pa\u010di\u0173 gimusi\u0173j\u0173 nei\u0161ne\u0161iot\u0173 rizika sirgti \u0161iomis ligomis priklauso ne tik nuo gimimo am\u017eiaus ar gimimo svorio, bet ir nuo lyties. Pasak Georgios, prie\u0161 laik\u0105 gim\u0119 berniukai yra labiau link\u0119 sirgti LOPL nei mergait\u0117s [39]. Atkreipiamas d\u0117mesys, kad nei\u0161ne\u0161iotoms mergait\u0117ms b\u016bdingi geresni spirogramos duomenys lyginant su nei\u0161ne\u0161iotais berniukais [40]. Kitaip nei vaik\u0173 am\u017eiuje, suaugus l\u0117tin\u0117s obstrukcin\u0117s ligos da\u017eniau nustatomos moterims. Brostrom ir bendr. Savo darbe pateikia i\u0161vadas, kad ma\u017eo gimimo svorio ir prie\u0161 laik\u0105 gimusi\u0173 naujagimi\u0173 (<35 sav.) jiems u\u017eaugus yra reik\u0161mingai didesn\u0117 rizika sirgti obstrukcin\u0117mis plau\u010di\u0173 ligomis lyginant su kontroline grupe. Ta\u010diau pastebima, kad yra ir stipri s\u0105saja su lytimi. Anot autoriaus, tiek bronchinei astmai, tiek LOPL \u017eenkliai da\u017eniau pasirei\u0161k\u0117 ma\u017eo gimimo svorio bei nei\u0161ne\u0161iotoms gimusioms moterims nei tarp toki\u0173 pat vyr\u0173 [35].<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Apibendrinimas<\/b><\/p>\n
Nei\u0161ne\u0161iotumo problemos aktualumas vis did\u0117ja, nes daug\u0117ja nei\u0161ne\u0161iot\u0173 naujagimi\u0173, kuri\u0173 i\u0161gyvenamumas ger\u0117ja d\u0117l medicinos pa\u017eangos. Dabar atsiranda vis daugiau \u012frodym\u0173, kad nei\u0161ne\u0161iotumas siejamas su padid\u0117jusia rizika i\u0161sivystyti kv\u0117pavimo funkcijos sutrikimams: BPD, bronch\u0173 hiperreaktyvumui. Nagrin\u0117jami nauji mechanizmai svarb\u016bs LOPL ir astmos patogenez\u0117je. Taip pat atrandama duomen\u0173 apie lyties \u012ftak\u0105 nei\u0161ne\u0161iot\u0173 naujagimi\u0173 rizikai i\u0161sivystyti l\u0117tin\u0117ms obstrukcin\u0117ms plau\u010di\u0173 ligoms. Remiantis moksliniais tyrimais, kuriuose tiriami vaikai, galima teigti, kad \u0161i\u0173 lig\u0173 da\u017enis su am\u017eiumi ma\u017e\u0117ja. Ta\u010diau autoriai da\u017enai tiria skirtingo am\u017eiaus vaikus, tod\u0117l sunku apibendrinti rezultatus. Kitas aspektas yra tas, kad labai ma\u017eai tyrim\u0173 atlikta su jau suaugusiais \u017emon\u0117mis, kurie gim\u0117 nei\u0161ne\u0161ioti. Tod\u0117l kol kas negalima pateikti svari\u0173 i\u0161vad\u0173 apie j\u0173 LOPL ir astmos priklausomyb\u0119 nuo gimimo nei\u0161ne\u0161iotiems.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Adel\u0117 Druktenyt\u0117, Paulius \u0160imkus, doc. dr. Jolanta Kudzyt\u0117 <\/b>LSMU MA Vaik\u0173 lig\u0173 klinika<\/p>\n
\u0160altinis: \u201eLietuvos gydytojo \u017eurnalas\u201c,Nr 1, 2016m.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Plau\u010diai pradeda formuotis tre\u010di\u0105j\u0105 embriono gyvavimo savait\u0119 ir gimusiam k\u016bdikiui vystosi toliau. Ta\u010diau nei\u0161ne\u0161ioto k\u016bdikio plau\u010diai dar neb\u016bna pakankamai i\u0161sivyst\u0119. Po gimimo tai atsispindi tiriant plau\u010di\u0173 strukt\u016br\u0105 ir funkcinius rodiklius. Nors gyvenimo eigoje vaik\u0173 plau\u010di\u0173 funkcijos rodikliai ger\u0117ja, per anksti gim\u0119s vaikas da\u017eniau susiduria su kv\u0117pavimo sistemos sutrikimais. Nei\u0161ne\u0161iotiems k\u016bdikiams gali i\u0161sivystyti bronchopulmonin\u0117 displazija, kuri pasirei\u0161kia ilgalaikiu plau\u010di\u0173 pa\u017eeidimu. Be to, nei\u0161ne\u0161iotiems vaikams yra didesn\u0117 rizika sirgti kv\u0117pavimo sistemos ligomis, kaip antai: astma, l\u0117tine obstrukcine plau\u010di\u0173 liga. Ta\u010diau teb\u0117ra klausim\u0173, \u012f kuriuos dar negalima tiksliai atsakyti. Labiausiai mokslininkai siekia paai\u0161kinti nei\u0161ne\u0161iotumo ir l\u0117tini\u0173 obstrukcini\u0173 plau\u010di\u0173 lig\u0173 tarpusavio mechanizmus bei nustatyti, ar \u0161i\u0173 lig\u0173 paplitimas kei\u010diasi skirtingais gyvenimo periodais.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6705,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[8038,24866,1906,7170,24868,9855,2094,328,691,125,24867,653,991,6175],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6704","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alveoles","tag-bresta","tag-displazija","tag-funkcija","tag-hadchouel","tag-lentele","tag-naujagimis","tag-nepakankamumas","tag-plauciai","tag-rukymas","tag-scgba","tag-siekia","tag-stresas","tag-tikimybe"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6704","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6704"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6704\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6705"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6704"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6704"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6704"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6704"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6704"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}