{"id":67162,"date":"2021-09-27T08:26:00","date_gmt":"2021-09-27T10:26:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=67162\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-09-27T08:27:38","modified_gmt":"2021-09-27T10:27:38","slug":"vilkliges-glomerulonefritas-lupus-nefritas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/vilkliges-glomerulonefritas-lupus-nefritas\/67162\/","title":{"rendered":"Vilklig\u0117s glomerulonefritas (Lupus nefritas)"},"content":{"rendered":"\n<p>Sistemin\u0117 raudonoji vilklig\u0117 (SRV) yra l\u0117tin\u0117 u\u017edegimin\u0117 liga, galinti pa\u017eeisti bet kur\u012f \u017emogaus organ\u0105. Sergantiesiems \u0161ia liga da\u017enai nustatomas inkst\u0173 pa\u017eeidimas. SRV da\u017eniau diagnozuojama moterims nei vyrams, o didesnis moter\u0173 sergamumas \u0161ia sistemine liga stebimas visose am\u017eiaus grup\u0117se. Moter\u0173 ir vyr\u0173 santykis tarp reprodukcinio am\u017eiaus tiriam\u0173j\u0173 yra did\u017eiausias ir siekia atitinkamai nuo 8:1 iki 15:1&nbsp;[1\u20133]. Tarp vaik\u0173, dar nesulaukusi\u0173 lytinio brendimo, \u0161is santykis gerokai ma\u017eesnis ir siekia 4:3&nbsp;[1\u20133]. Tikimyb\u0117 susirgti SRV bei vilklig\u0117s glomerulonefritu (<em>Lupus <\/em>nefritu (LN)) priklauso nuo paciento ras\u0117s, tautyb\u0117s bei geografinio regiono&nbsp;(<em>1&nbsp;lentel\u0117<\/em>)&nbsp;[2, 4\u201314]. Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV) did\u017eiausi\u0105 rizik\u0105 susirgti LN patiria afroamerikie\u010diai [15]. Pa\u017eym\u0117tina, kad SRV sergantys juodaod\u017eiai ir lotyn\u0173 amerikie\u010diai (ispan\u0173 kilm\u0117s) pacientai gerokai anks\u010diau suserga LN [16], o j\u0173 ligos prognoz\u0117 blogesn\u0117&nbsp;[10]. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties net pus\u0117 pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 LN sukeltu terminaliniu inkst\u0173 funkcijos nepakankamumu (TIFN), yra juodaod\u017eiai&nbsp;[17]. Sp\u0117jama, kad \u0161\u012f rei\u0161kin\u012f lemia genetin\u0117s prie\u017eastys, nes tam tikras didel\u0117s rizikos genotipas da\u017eai nustatomas tarp juodosios ras\u0117s atstov\u0173 [18\u201324]. Juodaod\u017eiams taip pat gerokai da\u017eniau, palyginti su baltosios ras\u0117s atstovais, nustatomi \u0161ie autoantik\u016bnai: anti-Ro, anti-Sm ir anti-RNP. \u0160ie autoantik\u016bnai siejami su LN [25].<\/p>\n\n\n\n<p>LN labai padidina SRV sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 sergamum\u0105 ir mir\u0161tamum\u0105. 10\u00a0proc. LN sergan\u010di\u0173j\u0173 ilgainiui susirgs TIFN [26, 27]. LN sergantys pacientai mir\u0161ta anks\u010diau nei tie, kurie serga SRV be LN [28\u201331]. Kita vertus, pasiekus ligos remisij\u0105, 10 met\u0173 i\u0161gyvenamumo prognoz\u0117 nuo 46\u00a0proc. padid\u0117ja iki 95\u00a0proc.\u00a0[32].<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table\"><table><tbody><tr><td><strong>Demografin\u0117s charakteristikos<\/strong><\/td><td><strong>Sergamumas 100<em>&nbsp;t\u016bkst.<\/em> gyventoj\u0173<\/strong><strong><\/strong><\/td><td><strong>Da\u017enis<em> (proc.)<\/em><\/strong><strong><\/strong><\/td><td><strong>\u0160altinis<\/strong><strong><\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong><em>SRV<\/em><\/strong><em><\/em><\/td><td><\/td><td><\/td><td><\/td><\/tr><tr><td>Regionas<\/td><td><\/td><td><\/td><td><\/td><\/tr><tr><td><em>JAV, Kanada<\/em><em><\/em><\/td><td>4,8\u201378,5<\/td><td><\/td><td>Danchenko ir kt. (2)<\/td><\/tr><tr><td><em>Europa (Jungtin\u0117 Karalyst\u0117, Vokietija, Pranc\u016bzija, Italija, Ispanija, Skandinavijos \u0161alys)<\/em><em><\/em><\/td><td>25\u201391<\/td><td><\/td><td>Danchenko ir kt. (2)<\/td><\/tr><tr><td><em>Australija<\/em><em><\/em><\/td><td>19\u201363<\/td><td><\/td><td>Danchenko ir kt. (2)<\/td><\/tr><tr><td><em>Kinija<\/em><em><\/em><\/td><td>30\u201350<\/td><td><\/td><td>Osio-Salido ir kt. (4)<\/td><\/tr><tr><td><em>Japonija<\/em><em><\/em><\/td><td>8\u201318<\/td><td><\/td><td>Osio-Salido ir kt. (4)<\/td><\/tr><tr><td><strong><em>LN<\/em><\/strong><em><\/em><\/td><td><\/td><td><\/td><td><\/td><\/tr><tr><td>Ras\u0117 \/ etnin\u0117 priklausomyb\u0117<\/td><td><\/td><td><\/td><td><\/td><\/tr><tr><td><em>Juodaod\u017eiai<\/em><em><\/em><\/td><td><\/td><td>69<\/td><td>Bastian ir kt. (8)<\/td><\/tr><tr><td><em>Baltaod\u017eiai<\/em><em><\/em><\/td><td><\/td><td>29<\/td><td>Bastian ir kt. (8)<\/td><\/tr><tr><td><em>Azijie\u010diai<\/em><em><\/em><\/td><td><\/td><td>40\u201382<\/td><td>Jakes ir kt. (99)<\/td><\/tr><tr><td><em>Lotyn\u0173 amerikie\u010diai<\/em><em><\/em><\/td><td><\/td><td>61<\/td><td>Bastian ir kt. (8)<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><figcaption><strong>1 lentel\u0117. Sergamumas SRV ir LN<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>SRV ir LN<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>LN sukelia didel\u012f pacient\u0173 sergamum\u0105 ir labai pablogina ligos prognoz\u0119. Jei pavykt\u0173 nustatyti veiksnius, atsakingus u\u017e LN i\u0161sivystym\u0105 sergant SRV, b\u016bt\u0173 galima juos modifikuoti ir, vietoj \u0161iuo metu skiriamo progresuojan\u010dios ligos gydymo, pl\u0117toti prevencijos strategijas. \u017dinoma, gydant SRV sergan\u010dius pacientus, ne\u012fmanoma i\u0161vengti l\u0117tin\u0117s inkst\u0173 ligos (LIL) ir TIFN, nes daugumai pacient\u0173 SRV pasirei\u0161kia b\u016btent inkst\u0173 pa\u017eeidimu. Tiesa, prevencin\u0117s priemon\u0117s gal\u0117t\u0173 suma\u017einti sergamum\u0105 LIL ir TIFN. I\u0161 anksto nusta\u010dius pacientus, kuriems vystysis inkst\u0173 pa\u017eeidimas sergant SRV, b\u016bt\u0173 galima atid\u017eiau juos steb\u0117ti ambulatori\u0161kai, da\u017enai ir periodi\u0161kai tirti \u0161lapim\u0105, laiku atlikti inkst\u0173 biopsij\u0105 ir skirti tinkam\u0105 gydym\u0105. \u0160iai pacient\u0173 grupei galima skirti imunin\u012f atsak\u0105 modifikuojant\u012f gydym\u0105 dar nepasirei\u0161kus inkst\u0173 pa\u017eeidimui ir taip u\u017ekirsti keli\u0105 ligai progresuoti. Nors \u0161iandien dar negalime atsakyti, kurie SRV sergantys pacientai ateityje susirgs LN, pastaruoju metu atliekamais vilklig\u0117s genetikos tyrimais siekiama rasti atsakym\u0105 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>SRV pasirei\u0161kia genetin\u012f polink\u012f sirgti \u0161ia liga turint\u012f asmen\u012f veikiant tam tikriems aplinkos veiksniams. Vadinasi, ligos simptomus nulemia genetika ir aplinkos veiksniai. Keletas gen\u0173 siejami su padid\u0117jusia rizika sirgti SRV. Dauguma j\u0173 yra HLA (angl.&nbsp;<em>Human Leukocyte Antigen<\/em>) sistemos dalis. Pasteb\u0117ta, kad tam tikr\u0173 gen\u0173 aleli\u0173 buvimas suma\u017eina SRV sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 rizik\u0105 sirgti LN. Vis d\u0117lto, kokie mechanizmai nulemia tam tikr\u0173 HLA sistemos element\u0173 apsaugin\u012f bei rizik\u0105 didinant\u012f poveikius, lieka neai\u0161ku&nbsp;[35, 36].<\/p>\n\n\n\n<p>Atlikus 3 mokslini\u0173 tyrim\u0173 metaanaliz\u0119, bandyta nustatyti, kokie aleliai lemia LN i\u0161sivystym\u0105 pacientams, sergantiems SRV&nbsp;[37]. Visi tiriamieji buvo moteri\u0161kosios lyties (n=2&nbsp;000), i\u0161 kuri\u0173 588 sirgo ir LN. LN diagnoz\u0117 visais atvejais nustatyta remiantis Amerikos reumatolog\u0173 kolegijos kriterijais. Atlikus \u0161i\u0105 analiz\u0119, nustatyta, kad tarp sergamumo LN ir PDGF receptoriaus&nbsp;A (\u0161ans\u0173 santykis (\u0160S) 3,41, 95&nbsp;proc. pasikliautinasis intervalas (PI) 2,10\u20135,54, p=4,52&nbsp;x&nbsp;10<sup>\u20137<\/sup>) bei nuo natrio priklausomo gliukoz\u0117s ne\u0161\u0117jo SLC5A11 (\u0160S 2,85, 95&nbsp;proc. PI&nbsp;1,93\u20134,22, p=5,08&nbsp;&nbsp;x10<sup>\u20137<\/sup>) egzistuoja patikimas ry\u0161ys. Tarp HLA sistemos baltymus nulemian\u010di\u0173 gen\u0173 ir sergamumo LN steb\u0117tas gerokai silpnesnis ry\u0161ys. Tai nul\u0117m\u0117 kontrolin\u0117 grup\u0117, kuri\u0105 sudar\u0117 pacientai, sergantys SRV, nes pastar\u0173j\u0173 HLA komponentai taip pat yra pakit\u0119. Sp\u0117jama, kad sergantiesiems LN PDGF nulemia inkst\u0173 l\u0105steli\u0173 proliferacij\u0105, kaupimo procesus tarpl\u0105steliniame tarpe ir u\u017edegim\u0105. Ry\u0161ys tarp SLC5A11 ir LN yra dar kompleksi\u0161kesnis. Gen\u0173 \u0161eima, koduojanti kelet\u0105 med\u017eiag\u0173 perne\u0161an\u010dius membraninius baltymus, siejama su LIL&nbsp;[38]. SLC5A11 genetinis polimorfizmas nulemia mioinozitolio koncentracijos suma\u017e\u0117jim\u0105 kraujyje ir padid\u0117jim\u0105 \u0161lapime. Vadinasi, SLC5A11 dalyvauja inozitolio reabsorbcijoje proksimaliniuose inkst\u0173 kanal\u0117liuose&nbsp;[38]. Pa\u017eym\u0117tina, kad, veikdamas inozitolio apykait\u0105, SLC5A11 gali paveikti ir apoptoz\u0119. Taip gali nutikti d\u0117l sutrikdytos tumoro nekroz\u0117s faktoriaus alfa (TNF-a) apykaitos ir u\u017eprogramuotos l\u0105stel\u0117s \u017e\u016bties poky\u010di\u0173&nbsp;[39].<\/p>\n\n\n\n<p>Visos ap\u017evelgtos studijos pasi\u017eymi keletu tr\u016bkum\u0173. Pirma, tiriamosios imtys buvo gana nedidel\u0117s. Antra, dauguma tyrim\u0173 atlikti su baltosios ras\u0117s asmenimis ir azijie\u010diais. Vadinasi, tiriamosioms imtims b\u016bdinga nedidel\u0117 rasin\u0117 ir tautin\u0117 \u012fvairov\u0117.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Patogenez\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Dalis molekulini\u0173 LN patogenez\u0117s mechanizm\u0173 buvo atrasti tyrin\u0117jant SRV sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 kraujo l\u0105steli\u0173 genetin\u0119 med\u017eiag\u0105&nbsp;[40]. Pasteb\u0117ta, kad pasirei\u0161kus LN neutrofil\u0173 l\u0105stel\u0117se suaktyv\u0117ja tam tikr\u0173 gen\u0173 rai\u0161ka. Dar prie\u0161 suaktyv\u0117jant neutrofilams buvo nustatomi biologi\u0161kai aktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173, toki\u0173 kaip interferonas, koncentracijos poky\u010diai, nulemiantys plazmocit\u0173 ir kit\u0173 mieloidinei eilei priklausan\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 aktyvumo padid\u0117jim\u0105 bei u\u017edegiminius procesus. \u0160is ligos patogenez\u0117s modelis paremtas dar prie\u0161 klini\u0161kai pasirei\u0161kian\u010di\u0105 lig\u0105 nustatomais biocheminiais procesais, nulemian\u010diais interferono apykaitos kait\u0105 ir B&nbsp;l\u0105steli\u0173 transformacij\u0105 \u012f plazmoblastus. D\u0117l \u0161i\u0173 poky\u010di\u0173 vystosi tam tikram audiniui, pavyzd\u017eiui, inkstams, specifinis ir sisteminis u\u017edegimas, kur\u012f sukelia neutrofil\u0173 ir mieloidin\u0117s eil\u0117s l\u0105steli\u0173 aktyvinimas.<\/p>\n\n\n\n<p>Net ir \u017euv\u0119 neutrofilai gali tur\u0117ti \u012ftakos SRV ir LN patogenezei. \u017duvus neutrofilams, \u012f ekstral\u0105stelin\u012f tarp\u0105 i\u0161siskiria \u012fprastai neutrofil\u0173 l\u0105stel\u0117s viduje esantys komponentai: chromatino fibril\u0117s, histonai ir antibakteriniu poveikiu pasi\u017eymin\u010dios med\u017eiagos, imunin\u0119 sistem\u0105 aktyvinantys baltymai. \u0160ie po neutrofil\u0173 \u017e\u016bties \u012f i\u0161orin\u0119 terp\u0119 i\u0161siskiriantys komponentai vadinami ekstral\u0105steliniais neutrofil\u0173 sp\u0105stais (ENS). Neutrofil\u0173 \u017e\u016btis yra \u012fprastas \u0161eimininko gynybinis mechanizmas nuo i\u0161or\u0117s infekcini\u0173 agent\u0173 (mikroorganizm\u0173). Vis d\u0117lto ENS b\u016bding\u0173 element\u0173 galima aptikti tiriant SRV sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 inkst\u0173 biopsin\u0119 med\u017eiag\u0105&nbsp;[41]. ENS komponentai \u0161iuo atveju veikia kaip branduolio antigenai ir palaiko antigenui specifin\u012f autoimunin\u012f proces\u0105. Taip ENS nulemia u\u017edegim\u0105, sukelia endotelio pa\u017eeidim\u0105 ir gali paskatinti \u012f plazmocitus pana\u0161ias dendritines l\u0105steles i\u0161skirti interferon\u0105 alfa, kuris dar labiau aktyvina autoimuninius procesus [41]. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad sergant SRV, ypa\u010d pasirei\u0161kus LN, sutrinka ENS komponentus ardantys procesai&nbsp;[42].<\/p>\n\n\n\n<p>LN sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 organizme aktyvinama komplemento sistema. Padid\u0117j\u0119s \u0161ios sistemos aktyvumas gali tiesiogiai pa\u017eeisti inkstus, turi netiesiogin\u012f neigiam\u0105 poveik\u012f inkst\u0173 audiniui, nes aktyvinami leukocitai ir did\u0117ja u\u017edegimas inkstuose. Komplemento sistema taip pat dalyvauja i\u0161valant tarpl\u0105stelin\u012f tarp\u0105 nuo apoptoz\u0117s metu susiformavusi\u0173 produkt\u0173, o tai suma\u017eina autoimuninio proceso rizik\u0105. D\u0117l to SRV sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 organizme randami autoantik\u016bnai prie\u0161 komplemento sistemos komponentus gali b\u016bti svarb\u016bs LN patogenezei. Atlikus 114 SRV sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 kraujo analiz\u0119, nustatyta, kad 23&nbsp;proc. tiriam\u0173j\u0173 organizme yra susiformav\u0119 autoantik\u016bnai prie\u0161 C1q ir C3b komplemento komponentus&nbsp;[43]. Toliau stebint tiriamuosius, kuri\u0173 kraujyje nustatyti abiej\u0173 tip\u0173 autoantik\u016bnai, pasteb\u0117ta, kad autoantik\u016bn\u0173 titrai did\u0117jo ir \u0161iems pacientams vyst\u0117si inkst\u0173 pa\u017eeidimas. <em>In vitro <\/em>tyrimais nustatyta, kad anti-C1q jungiasi su C1q ant l\u0105stel\u0117s pavir\u0161iaus apoptoz\u0117s pradin\u0117je stadijoje ir sutrikdo \u0161i\u0173 l\u0105steli\u0173 fagocitoz\u0119&nbsp;[44]. Anti-C1q taip pat blokuoja imunini\u0173 kompleks\u0173 jungim\u0105si prie eritrocit\u0173. Taip sutrikdomas saugus imunini\u0173 kompleks\u0173 pa\u0161alinimo mechanizmas. \u0160ie duomenys leid\u017eia daryti prielaid\u0105, kad <em>in vivo <\/em>anti-C1q padidina autoantigen\u0173 susidarymo galimybes, d\u0117l to susiformav\u0119 imuniniai kompleksai nus\u0117da organuose taikiniuose, pavyzd\u017eiui, inkstuose. Remiantis nedidel\u0117s imties SRV sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 klinikinio tyrimo rezultatais, pasteb\u0117ta, kad nesant anti-C1q autoantik\u016bn\u0173 ma\u017e\u0117ja LN i\u0161sivystymo rizika&nbsp;[45]. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad C3b skatina imunini\u0173 kompleks\u0173 jungim\u0105si prie eritrocit\u0173 ir taip aktyvina j\u0173 pasi\u0161alinim\u0105. Anti-C3b autoantik\u016bnai gali sutrikdyti \u0161\u012f proces\u0105, d\u0117l to taip pat labai padid\u0117ja LN rizika.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Simptomai ir pa\u017eeidimo laipsnis<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>LN simptomai yra subtil\u016bs, tod\u0117l da\u017eniausiai apie lig\u0105 \u012fsp\u0117ja ne klinikini\u0173 tyrim\u0173 radiniai, o \u0161lapimo tyrimo rezultatai (<em>2\u00a0lentel\u0117<\/em>). D\u0117l to profilaktinis \u012fvertinimas d\u0117l galimo inkst\u0173 pa\u017eeidimo turi b\u016bti atliekamas visiems SRV sergantiems pacientams i\u0161 karto nusta\u010dius SRV diagnoz\u0119 ir v\u0117liau bent kart\u0105 per metus, net ir nepasirei\u0161kus inkst\u0173 ligoms b\u016bdingiems simptomams. Kiekvieno SRV pa\u016bm\u0117jimo metu rekomenduojama pakartotinai vertinti d\u0117l galimo LN. Inkst\u0173 veikla \u012fvertinama atlikus \u0161lapimo tyrim\u0105 bei nusta\u010dius kreatinino koncentracij\u0105 kraujyje arba apskai\u010diavus glomerul\u0173 filtracijos greit\u012f (GFG). Sergantieji SRV da\u017enai vartoja daug medikament\u0173, galin\u010di\u0173 neigiamai paveikti inkst\u0173 funkcij\u0105, tod\u0117l nusta\u010dius inkst\u0173 veiklos sutrikim\u0105 svarbu tiksliai diferencijuoti tarp LN ir kit\u0173 inkst\u0173 veiklos sutrikim\u0105 galin\u010di\u0173 nulemti prie\u017eas\u010di\u0173, ypa\u010d tuomet, kai stebimas tik GFG suma\u017e\u0117jimas, ta\u010diau baltymo ir (arba) eritrocit\u0173 \u0161lapime nenustatoma. \u012etarus LN, svarstytinas inkst\u0173 biopsijos klausimas. Diskutuojama, kada vis d\u0117lto der\u0117t\u0173 atlikti inkst\u0173 biopsij\u0105. Straipsnio autori\u0173 nuomone, inkst\u0173 biopsija turi b\u016bti atliekama tuomet, kai baltymo \u0161lapime aptinkama >500\u00a0mg\/d., ir tais atvejais, kai nustatoma suma\u017e\u0117jusi inkst\u0173 funkcija bei bet kokio lygio proteinurija arba hematurija, o poky\u010di\u0173 ne\u012fmanoma paai\u0161kinti kitomis inkst\u0173 veiklos sutrikimo prie\u017eastimis. Pasteb\u0117ta, kad tarp proteinurijos (500\u20131\u00a0000\u00a0mg\/d. ar net ma\u017eesnio lygio) ir inkst\u0173 pa\u017eeidimo yra ry\u0161ys [47], o anksti nusta\u010dius LN diagnoz\u0119 ir prad\u0117jus gydym\u0105 pagerinama ligos prognoz\u0117\u00a0[48].<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table\"><table><tbody><tr><td><strong>Po\u017eymis<\/strong><\/td><td><strong>Apytikslis pasirei\u0161kimo da\u017enis (proc.)<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>Proteinurija<\/td><td>100<\/td><\/tr><tr><td>Nefrozinio lygio proteinurija\/nefrozinis sindromas<\/td><td>50<\/td><\/tr><tr><td>Mikroskopinio lygio hematurija<\/td><td>80<\/td><\/tr><tr><td>Makroskopinio lygio hematurija<\/td><td>&lt;5<\/td><\/tr><tr><td>Eritrocit\u0173 cilindrai \u0161lapime<\/td><td>30<\/td><\/tr><tr><td>Kit\u0173 l\u0105steli\u0173 cilindrai \u0161lapime<\/td><td>30<\/td><\/tr><tr><td>Inkst\u0173 funkcijos nepakankamumas<\/td><td>60<\/td><\/tr><tr><td>Greitas inkst\u0173 funkcijos blog\u0117jimas<\/td><td>15<\/td><\/tr><tr><td>Hipertenzija<\/td><td>30<\/td><\/tr><tr><td>Kanal\u0117li\u0173 pakitimai<\/td><td>70<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><figcaption><strong>2 lentel\u0117. LN klinikini\u0173 po\u017eymi\u0173 da\u017enis<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Inkst\u0173 biopsija ir LN<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Nors nusta\u010dius LN b\u016bdingus po\u017eymius, atrodo, racionalu atlikti inkst\u0173 biopsij\u0105, kai kuri\u0173 gydytoj\u0173 nuomon\u0117s d\u0117l intervencijos tikslingumo i\u0161siskiria, nes yra nema\u017eai manan\u010di\u0173j\u0173, kad visas LN formas galima efektyviai gydyti kortikosteroidais ir mikofenolato mofetiliu&nbsp;(MMF)&nbsp;[49]. Vis d\u0117lto inkst\u0173 biopsijos vaidmuo gydant sergan\u010diuosius LN yra didelis. Remiantis histologinio tyrimo i\u0161vada, nustatomas inkst\u0173 pa\u017eeidimo pob\u016bdis. Nors da\u017eniausiai nustatoma inkst\u0173 pa\u017eeidimo forma sergant SRV yra imunini\u0173 kompleks\u0173 sukeltas glomerulonefritas, neder\u0117t\u0173 pamir\u0161ti, kad SRV gali sukelti ir kitokio pob\u016bd\u017eio inkst\u0173 pa\u017eeidimus. \u0160i\u0173 pa\u017eeidim\u0173 gydymo strategija skiriasi nuo imunini\u0173 kompleks\u0173 sukelto LN, o tiksli\u0105 diagnoz\u0119 nustatyti galima tik gavus inkst\u0173 biopsijos tyrimo rezultatus. Ne imunini\u0173 kompleks\u0173 sukeltam inkst\u0173 pa\u017eeidimui, sergant SRV, priklauso trombozin\u0117 mikroangiopatija ir vilklig\u0117s podocitopatija (pasirei\u0161kia nefroziniu sindromu, ta\u010diau atlikus histologin\u012f inkst\u0173 biopsin\u0117s med\u017eiagos i\u0161tyrim\u0105 nustatomi podocit\u0173 kojy\u010di\u0173 strukt\u016bros poky\u010diai be imunini\u0173 kompleks\u0173 subendoteliniame ar subepiteliniame sluoksniuose) [50, 51]. Retais atvejais nustatomas izoliuotas tubulointersticinis nefritas&nbsp;[52].<\/p>\n\n\n\n<p>Imunini\u0173 kompleks\u0173 LN klasifikuojamas remiantis 2003 metais Tarptautin\u0117s nefrolog\u0173 draugijos&nbsp;\/&nbsp;Inkst\u0173 patolog\u0173 draugijos (TND&nbsp;\/&nbsp;IPD) rekomendacijomis [53]. Remiantis \u0161iomis rekomendacijomis, LN klasifikuojamas pagal \u0161iuos po\u017eymius:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>glomerulo dalis, kurioje kaupiasi imuniniai kompleksai;<\/li><li>mezangiumo ir endokapiliar\u0173 proliferacija (yra ar n\u0117ra);<\/li><li>glomerul\u0173 pa\u017eeidimo pob\u016bdis (\u017eidininis ar difuzinis);<\/li><li>glomerul\u0173 pa\u017eeidimo i\u0161plitimas (globalus ar segmentinis),<\/li><li>pa\u017eeidimo \u016bmumas (aktyvus&nbsp;u\u017edegiminis ar l\u0117tinis&nbsp;sklerotinis) (<em>3&nbsp;lentel\u0117<\/em>).<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>Remiantis TND\u00a0\/\u00a0IPD rekomendacijose pateiktomis LN klas\u0117mis, priimamas sprendimas d\u0117l tolesnio gydymo. Jei liga pa\u017eeid\u017eia tik mezangium\u0105 (2\u00a0klas\u0117), specifinis gydymas d\u0117l inkst\u0173 ligos nereikalingas, ta\u010diau imunin\u0119 sistem\u0105 slopinantys medikamentai gali b\u016bti pasitelkiami siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 kit\u0173 organ\u0173 sistem\u0173 pa\u017eeidimui sergant SRV. Pacientai, kuri\u0173 inkst\u0173 biopsijos histologiniame preparate aptinkamas i\u0161reik\u0161tas l\u0117tinis pa\u017eeidimas (nepriklausomai nuo klas\u0117s), ir sergantieji TIFN nereikalauja gydymo imunin\u0119 sistem\u0105 slopinan\u010diais vaistais. Vis d\u0117lto \u0161iai pacient\u0173 grupei galima skirti proteinurij\u0105 ma\u017einan\u010dias ir inkstus tausojan\u010dias priemones. Proliferecija pasi\u017eymin\u010dios LN formos (3 ir 4\u00a0klas\u0117s) da\u017eniausiai gydomos imunin\u0119 sistem\u0105 slopinan\u010diais preparatais, o neproliferacin\u0117s, membranin\u0117s LN formos (5\u00a0klas\u0117) gali b\u016bti gydomos konservatyviai (proteinurij\u0105 ma\u017einan\u010diomis priemon\u0117mis), jei proteinurija yra ne nefrozinio lygio, arba imunin\u0119 sistem\u0105 slopinan\u010diais vaistais, jei nustatoma nefrozinio lygio proteinurija.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table\"><table><tbody><tr><td><strong>TND&nbsp;\/&nbsp;IPD<\/strong><strong> klas\u0117<\/strong><\/td><td><strong>Histologiniai poky\u010diai<\/strong><\/td><td><strong>Papildomi po\u017eymiai<\/strong><\/td><td><strong>Da\u017eniausi klinikiniai radiniai<\/strong><\/td><\/tr><tr><td><strong>1<\/strong><strong><\/strong><\/td><td>\u0160viesiniu mikroskopu stebimas normalus vaizdas Imunofluorescencin\u0117 mikroskopija: imuniniai kompleksai mezangiume<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>Nespecifiniai ir inkst\u0173 ligoms neb\u016bdingi; diagnozuojama retai; biopsija atliekama retai<\/td><\/tr><tr><td><strong>2<\/strong><\/td><td>Imuniniai kompleksai mezangiume&nbsp;\/&nbsp;mezangiumo l\u0105steli\u0173 proliferacija<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>Hematurija, nedidelio laipsnio proteinurija; inkst\u0173 nepakankamumas; nefrozinis sindromas neb\u016bdingas<\/td><\/tr><tr><td><strong>3<\/strong><strong><\/strong><\/td><td>Imuniniai kompleksai mezangiume ir subendoteliniame sluoksnyje&nbsp;\/&nbsp;segmentin\u0117 endokapiliar\u0173 proliferacija nustatoma &lt;50&nbsp;proc. glomerul\u0173<\/td><td>Pa\u017eeidimai gali b\u016bti aktyv\u016bs, l\u0117tiniai arba mi\u0161r\u016bs<\/td><td>Hematurija, proteinurija daugumai pacient\u0173; inkst\u0173 nepakankamumas, neretai nefrozinis sindromas<\/td><\/tr><tr><td><strong>4<\/strong><\/td><td>Imuniniai kompleksai mezangiume ir subendoteliniame sluoksnyje&nbsp;\/&nbsp;segmentin\u0117 arba globali endokapiliar\u0173 proliferacija nustatoma \u226550&nbsp;proc. glomerul\u0173<\/td><td>Pa\u017eeidimai gali b\u016bti aktyv\u016bs, l\u0117tiniai arba mi\u0161r\u016bs<\/td><td>Hematurija, proteinurija daugumai pacient\u0173; inkst\u0173 nepakankamumas, neretai nefrozinis sindromas<\/td><\/tr><tr><td><strong>5<\/strong><strong><\/strong><\/td><td>Daug subepitelini\u0173 imunini\u0173 kompleks\u0173 &gt;50&nbsp;proc. glomerul\u0173 kapiliaruose<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>Da\u017enai nefrozinio lygio proteinurija; galima hematurija; da\u017eniausiai inkst\u0173 nepakankamumo n\u0117ra<\/td><\/tr><tr><td><strong>6<\/strong><\/td><td>Glomeruloskleroz\u0117 &gt;90&nbsp;proc. glomerul\u0173<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>Inkst\u0173 nepakankamumas; da\u017enai proteinurija ir hematurija<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><figcaption><strong>3 lentel\u0117. Histologin\u0117 LN klasifikacija<\/strong><br><em>TND&nbsp;\/&nbsp;IPD&nbsp;\u2013 Tarptautin\u0117 nefrolog\u0173 draugija&nbsp;\/&nbsp;Inkst\u0173 patolog\u0173 draugija.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>LN gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Gydymas<\/em><\/strong><strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pagrindinis LN gydymo tikslas yra u\u017ekirsti keli\u0105 LIL ir TIFN. Kadangi da\u017eniausiai bloga prognoze pasi\u017eymi proliferacin\u0117s ligos formos, pla\u010diau bus aptartas 3 ir 4&nbsp;klasi\u0173 LN gydymas. Siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 LIL ir TIFN, skiriamos gydymo priemon\u0117s, kuriomis siekiama visi\u0161kai arba i\u0161 dalies koreguoti aptartus inkst\u0173 pa\u017eeidimo po\u017eymius. Jau pasirei\u0161kus klinikiniams LN simptomams, liga b\u016bna pa\u017eengusi, d\u0117l imunini\u0173 kompleks\u0173, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra autoantik\u016bn\u0173, kaupimosi inkstus u\u017edegimas pa\u017eeid\u017eia vidutini\u0161kai arba labai sunkiai. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties skiriami vaistai nuo u\u017edegimo, siekiant kaip galima grei\u010diau suma\u017einti inkstuose vykstant\u012f u\u017edegim\u0105 ir sudaryti s\u0105lygas audiniams gyti, bei imunin\u0119 sistem\u0105 slopinantys preparatais, kurie nuslopina autoimuninius procesus ir sustabdo imunini\u0173 kompleks\u0173 formavim\u0105si. \u0160is pradinis gydymo etapas trunka 3\u20136 m\u0117nesius, po kurio seka ma\u017eiau intensyvus, ta\u010diau ilgalaikis (da\u017enai trunkantis kelerius metus) palaikomasis ligos gydymas. N\u0117ra ai\u0161ku, kiek ilgai der\u0117t\u0173 t\u0119sti palaikom\u0105j\u012f ligos gydym\u0105. Jei \u0161iuo periodu kartojant inkst\u0173 biopsijas stebima histologin\u0117 remisija, o klini\u0161kai pasiekta visi\u0161ka klinikin\u0117 remisija arba i\u0161lieka stabili proteinurija, galima svarstyti apie palaikomosios terapijos nutraukim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Skiriant \u0161\u012f gydym\u0105, apie 80&nbsp;proc. pagerinamas bendrasis 5 met\u0173 pacient\u0173 i\u0161gyvenamumas. Vis d\u0117lto per 12 m\u0117nesi\u0173 visi\u0161kas inkst\u0173 atsakas \u012f gydym\u0105 stebimas tik 10\u201340&nbsp;proc. pacient\u0173, o net 30&nbsp;proc. LN sergan\u010di\u0173j\u0173 ilgainiui suserga TIFN&nbsp;[71\u201375]. Nors duomen\u0173, kuriai daliai pacient\u0173 po gydomojo kurso i\u0161lieka LIL, n\u0117ra, tik\u0117tina, kad \u0161i dalis yra gana didel\u0117. Pavyzd\u017eiui, atliekant inkst\u0173 biopsijas pacientams, kuriems d\u0117l LN skirtas pradinis gydymas didel\u0117mis kortikosteroid\u0173 doz\u0117mis ir ciklofosfamidu arba MMF, nustatomi nauji l\u0117tiniam pa\u017eeidimui b\u016bdingi po\u017eymiai net ir tuomet, jei pasiekiama visi\u0161ka klinikin\u0117 remisija [57]. LN pa\u016bm\u0117jimai taip pat didina LIL ir jos progresavimo rizik\u0105 [76]. Pa\u016bm\u0117jimai pasirei\u0161kia 25&nbsp;proc. pacient\u0173 [77, 78]. Vadinasi, mokslininkai turi ie\u0161koti galimybi\u0173 pagerinti LN gydymo strategij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>\u0160iuolaikin\u0117 LN gydymo strategija<\/em><\/strong><strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Vis\u0173 \u0161iandien pla\u010diai taikom\u0173 LN gydymo strategij\u0173 pagrindas yra didel\u0117s kortikosteroid\u0173 doz\u0117s, kuriomis siekiama greitai suma\u017einti u\u017edegim\u0105, ir MMF arba ciklofosfamidas, kuri\u0173 tikslas&nbsp;\u2013 u\u017edegimo kontrol\u0117 ir autoimunini\u0173 proces\u0173 slopinimas&nbsp;[60, 79, 80]. Ciklofosfamidas gali b\u016bti skiriamas per burn\u0105 arba \u0161virk\u0161\u010diamas \u012f ven\u0105. Jei ciklofosfamidas skiriamas \u012f ven\u0105, gali b\u016bti pasirenkamos standartin\u0117s doz\u0117s arba ma\u017e\u0173 dozi\u0173 schema. Didelio intensyvumo imunin\u0119 sistem\u0105 slopinantis gydymas skiriamas 3\u20136 m\u0117nesius, po to kei\u010diamas MMF (arba MMF doz\u0117 ma\u017einama, jei jis buvo skiriamas pradiniame gydymo etape) arba azatioprinu, siekiant palaikyti imunin\u0117s sistemos slopinim\u0105 ir toliau ma\u017einti u\u017edegim\u0105, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta LN pa\u016bm\u0117jimo.<\/p>\n\n\n\n<p>Gydymas standartin\u0117mis ciklofosfamido doz\u0117mis pagerina ilgalaik\u0119 pacient\u0173 prognoz\u0119, tod\u0117l tapo \u012fprastin\u0117s gydymo schemos sud\u0117tine dalimi&nbsp;[81]. Kadangi ciklofosfamidas pasi\u017eymi toksin\u0117mis savyb\u0117mis, buvo atliktas didelis atsitiktin\u0117s imties tyrimas, kuriuo palygintos 2 gydymo strategijos: MMF ir NIH (angl.&nbsp;<em>National Institute of Health<\/em>) ciklofosfmido skyrimo protokolas. Nustatyta, kad abi gydymo strategijos yra vienodai efektyvios skiriant pradin\u012f LN gydym\u0105 [73]. Nors pacientams, gydomiems MMF, pasirei\u0161k\u0117 pana\u0161us skai\u010dius nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 kaip ir ciklofosfamido grup\u0117je, o jo ilgalaikis poveikis inkst\u0173 funkcijai nebuvo ai\u0161kus, MMF daugelyje rekomendacij\u0173 pakeit\u0117 ciklofosfamid\u0105 ir tapo pirmo pasirinkimo gydymo dalimi. Prad\u0117jus gerokai da\u017eniau skirti MMF, kilo tam tikr\u0173 svarstym\u0173, ar i\u0161 ties\u0173 jo ilgalaikis poveikis toks pat geras kaip ciklofosfamido&nbsp;[77]. 2016 metais atlikta metaanaliz\u0117 atskleid\u0117, kad pra\u0117jusio am\u017eiaus 7 de\u0161imtmetyje TIFN d\u0117l LN atvej\u0173 skai\u010dius \u0117m\u0117 ma\u017e\u0117ti ir \u0161is rei\u0161kinys t\u0119s\u0117si iki 9 de\u0161imtme\u010dio, kol stabilizavosi [27]. B\u016btent \u0161iuo laikotarpiu ciklofosfamidas tapo \u012fprastin\u0117s LN gydymo strategijos dalimi&nbsp;[27]. Pastarojo am\u017eiaus 1&nbsp;de\u0161imtmetyje MMF vis spar\u010diau skyn\u0117si keli\u0105 \u012f klinikin\u0119 praktik\u0105 ir tapo dominuojan\u010diu medikamentu pradedant LN gydym\u0105. Tuo tarpu TIFN atvej\u0173 skai\u010dius taip pat \u0117m\u0117 did\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n<p>Dar vienas bandymas suma\u017einti ciklofosfamido sukeliam\u0105 trumpalaik\u012f ir ilgalaik\u012f toksin\u012f poveik\u012f buvo pasi\u016blymas taikyti ma\u017e\u0173 dozi\u0173 ciklofosfamido schem\u0105 (<em>Euro-Lupus<\/em> <em>schema<\/em>). Paai\u0161k\u0117jo, kad tiek <em>Euro-Lupus<\/em>, tiek HIH schema yra vienodai efektyvios, norint pasiekti ligos remisij\u0105 ir i\u0161saugoti inkst\u0173 funkcij\u0105 po 5 ir 10 met\u0173, ta\u010diau taikant <em>Euro-Lupus<\/em> schem\u0105 pasirei\u0161kia ma\u017eiau nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173&nbsp;[78, 82].<\/p>\n\n\n\n<p>Esama \u012fvairi\u0173 nuomoni\u0173, kokios trukm\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti LN sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 gydymas kortikosteroidais. Vis d\u0117lto \u0161iandien \u012frodymais pagr\u012fst\u0173 rekomendacij\u0173 n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>LN gydymo perspektyva<\/em><\/strong><strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Siekiant suma\u017einti sergamum\u0105 TIFN, svarbu u\u017ekirsti keli\u0105 LIL. LIL prevencij\u0105 sergant LN sudaro greit\u0105 ir visi\u0161k\u0105 u\u017edegiminio inkst\u0173 pa\u017eeidimo kontrol\u0119 ir LN pa\u016bm\u0117jim\u0173 vengim\u0105. Norint pasiekti \u0161iuos tikslus, reikia kurti pa\u017eangius ankstyvosios ligos diagnostikos ir gydymo metodus, gerinti pacient\u0173 bendradarbiavim\u0105 ir taikyti naujas efektyvesnes gydymo strategijas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Apibendrinimas<\/strong> <\/p>\n\n\n\n<p>LN i\u0161lieka pagrindiniu SRV sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 sergamumo ir mir\u0161tamumo veiksniu. Dauguma asmen\u0173 LN suserga pa\u010diu darbingiausiu gyvenimo periodu, d\u0117l to neigiamai paveikiamas vis\u0173 \u0161alia sergan\u010diojo esan\u010di\u0173 asmen\u0173 gyvenimas, nuken\u010dia visuomen\u0117. Nors \u0161iandien geriau suvokiame ligos patogenez\u0119, didesnio prover\u017eio gydant lig\u0105 jau kuris laikas n\u0117ra. Mokslininkai ie\u0161ko imunin\u0119 sistem\u0105 galin\u010di\u0173 paveikti terapini\u0173 priemoni\u0173, o klinikini\u0173 tyrim\u0173 modelis tampa vis kruop\u0161\u010diau apgalvotas, tad ateityje galime tik\u0117tis nauj\u0173 \u0161ios ligos gydymo galimybi\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Gyd. Justas Simonavi\u010dius<\/strong><br><strong>Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Parengta pagal <em>Salem Almaani, Alexa Meara, and Brad H. Rovin 0132Update on Lupus Nephritis\u201c, Clinical Journal American Society Nephrology 2017; 12:825\u2013835.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Sistemin\u0117 raudonoji vilklig\u0117 (SRV) yra l\u0117tin\u0117 u\u017edegimin\u0117 liga, galinti pa\u017eeisti bet kur\u012f \u017emogaus organ\u0105. Sergantiesiems \u0161ia liga da\u017enai nustatomas inkst\u0173 pa\u017eeidimas. SRV da\u017eniau diagnozuojama moterims nei vyrams, o didesnis moter\u0173 sergamumas \u0161ia sistemine liga stebimas visose am\u017eiaus grup\u0117se. Moter\u0173 ir vyr\u0173 santykis tarp reprodukcinio am\u017eiaus tiriam\u0173j\u0173 yra did\u017eiausias ir siekia atitinkamai nuo 8:1 iki 15:1&nbsp;[1\u20133]&#8230;.<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":67163,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[13229],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-67162","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-sistemine-vilklige-liga","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67162","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67162"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67162\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67163"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67162"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67162"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67162"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=67162"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=67162"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}