{"id":6722,"date":"2016-04-19T10:53:44","date_gmt":"2016-04-19T10:53:44","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-04-21T08:41:53","modified_gmt":"2016-04-21T08:41:53","slug":"7-sunkiai-pastebimi-pervargimo-zenklai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/7-sunkiai-pastebimi-pervargimo-zenklai\/6722\/","title":{"rendered":"7 sunkiai pastebimi pervargimo \u017eenklai"},"content":{"rendered":"

\u017dinoma, j\u016bs\u0173 gyvenimas beproti\u0161kas, bet laikot\u0117s puikiai… Tiesa? Laikas pa\u017evelgti \u012f realyb\u0119. Pateikiame \u012frodym<\/b>\u0173<\/b>, kaip stipriai stresas veikia organizm\u0105, ir si\u016blome paprast\u0173 b\u016bd\u0173, kaip j\u012f \u012fveikti. <\/b><\/p>\n

Kai pra\u0117jusiais metais Tess Kearns su vyru \u010cikagoje \u012fk\u016br\u0117 nat\u016bralaus maisto tiekimo \u012fmon\u0119, su nauju verslu atsiradusios atsakomyb\u0117s ir dviej\u0173 vaik\u0173 auginimas pareikalavo i\u0161ties daug pastang\u0173. Tess teigia: \u201ePajutau, kad turiu pernelyg daug \u012fsipareigojim\u0173 u\u017esiimdama verslu ir m\u0117gindama \u012fgyti nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kad gal\u0117\u010diau j\u012f t\u0119sti. Ta\u010diau nesijau\u010diau i\u0161sekusi. Tiesiog supratau, kad ant pe\u010di\u0173 ne\u0161u didel\u0119 na\u0161t\u0105.\u201c<\/p>\n

Tada prad\u0117jo blog\u0117ti jos atmintis. Tess pasakoja: \u201eGal\u0117jau sutikti k\u0105 nors antr\u0105 ar tre\u010di\u0105 kart\u0105 ir to \u017emogaus neatpa\u017einti. Tur\u0117jau u\u017esira\u0161in\u0117ti, k\u0105 turiu padaryti, kad neu\u017emir\u0161\u010diau atliktin\u0173 darb\u0173, bet vis pamesdavau savo s\u0105ra\u0161us. Esu daugiau kaip 40 met\u0173 ir baiminausi, kad man \u2013 ankstyvas Alzheimeris.\u201c<\/p>\n

Tess nesirgo demencija<\/a><\/strong>, ji buvo pervargusi. Suprast\u0117jusi atmintis \u2013 tik viena i\u0161 organizmo reakcij\u0173 \u012f per didel\u012f stres\u0105. Ta\u010diau da\u017enai gyvename did\u017eiuliu tempu ir nepastebime organizmo rodom\u0173 \u017eenkl\u0173. Domar proto ir k\u016bno sveikatos centro (Valtamas, Masa\u010diusetsas) \u012fk\u016br\u0117ja, filosofijos daktar\u0117 Alice Domar teigia: \u201eOrganizmas bando mums pasakyti, kad atsikv\u0117ptume, bet mes nepastebime jo rodom\u0173 \u017eenkl\u0173. Jeigu ilgai ignoruosite i\u0161sekimo \u017eenklus, jie gali virsti sveikatos problemomis.\u201c Atid\u017eiai steb\u0117kite biologinius \u012fsp\u0117jimus, kada laikas padaryti pertrauk\u0105.<\/p>\n

1.Nuolat k\u0105 nors pamir\u0161tate<\/strong><\/p>\n

Kai kamuoja stresas, j\u016bs\u0173 antinks\u010dio liaukos i\u0161skiria kortizol\u012f. Mokslininkai nustat\u0117, kad \u0161is \u012f stres\u0105 reaguojantis hormonas gali trukdyti atkurti informacij\u0105, d\u0117l to sud\u0117tingiau pasiekti atmintyje saugomus faktus (\u012fskaitant \u017emoni\u0173 vardus ar tai, kur palikote savo mobil\u0173j\u012f telefon\u0105).
Prid\u0117kite v\u0117lyvas naktis ar nemig\u0105 ir j\u016bs\u0173\u00a0atmintis<\/a><\/strong> bus dar blankesn\u0117. Ciuricho universiteto biologin\u0117s psichologijos mokslinink\u0117, filosofijos daktar\u0117 Sandra Ackermann paai\u0161kina: \u201eMiego metu j\u016bs\u0173 smegenys atkartoja visk\u0105, k\u0105 i\u0161mokote per dien\u0105, ir kaupia ilgalaik\u0119 atmint\u012f.\u201c Jeigu pakankamai nei\u0161simiegate ar einate miegoti, kai j\u016bs\u0173 kortizolio lygis vis dar padid\u0117j\u0119s, procesas, kurio metu u\u017e\u0161ifruojate per dien\u0105 \u012fsimintas detales, yra sutrikdomas. Tess susiejo savo atminties problemas su pervargimu, kai dalyvavo verslo tinklo renginyje, kuriame reiki terapijos specialistas pasakojo, kaip stresas gali pakenkti organizmui. Tess pasakoja: \u201eNu\u0117jau \u012f u\u017esi\u0117mim\u0105 ir, kol jame buvau, pajutau tyl\u0105 ir ramyb\u0119. Gali nuskamb\u0117ti, lyg m\u0117gin\u010diau k\u0105 nors \u012ftikin\u0117ti, bet gr\u012f\u017eo mano susikaupimas. Netrukus po to buvo pats geriausias m\u0117nuo m\u016bs\u0173 verslui.\u201c<\/p>\n

2.Trunka begales laiko, kol sugyja \u017eaizdos<\/strong><\/p>\n

Nesvarbu, ar \u012fsidreskiate pir\u0161t\u0105 dar\u017eovi\u0173 skutikliu, ar po ilgos distancijos b\u0117gimo ant p\u0117d\u0173 i\u0161kyla p\u016bsleli\u0173 \u2013 jeigu esate pernelyg \u012fsitemp\u0119, galite tik\u0117tis, kad teks ilgokai ne\u0161ioti tvarst\u012f. \u201eWake Forest\u201c universitetin\u0117s medicinos mokyklos (Vinstonas-Seilemas, \u0160iaur\u0117s Karolina) dermatologijos profesoriaus asistentas, medicinos daktaras Williamas Huangas teigia: \u201eKai susi\u017ealojate, j\u016bs\u0173 imunin\u0117 sistema tu\u010dtuojau imasi darbo, siun\u010dia signal\u0105 gaminti kolagen\u0105, suformuoja kre\u0161ul\u012f, sutelkia l\u0105steles, turin\u010dias apsaugoti nuo bakterij\u0173. Ta\u010diau, kai esate kamuojami streso, j\u016bs\u0173 k\u016bne yra daugiau chemini\u0173 med\u017eiag\u0173, vadinam\u0173 gliukokortikoidais, kurios slopina imunin\u0119 sistem\u0105 ir neleid\u017eia \u017eaizdoms greitai gyti.\u201c Ohajo universiteto mokslininkai i\u0161tyr\u0117, kok\u012f poveik\u012f \u0161i chemin\u0117 med\u017eiaga daro silpnaprotyste sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 slaugytojams. Jie nustat\u0117, kad d\u0117l tokios atsakomyb\u0117s prisi\u0117mimo \u017eaizdos \u017emon\u0117ms gijo 24 proc. l\u0117\u010diau negu kontrol\u0117s grupei.<\/p>\n

3.Jus vargina labai stipr\u016bs spazmai<\/strong><\/p>\n

Tikriausiai \u017einote, kad d\u0117l streso gali v\u0117luoti m\u0117nesin\u0117s. Hipotaliamas, kontrol\u0117s centras smegenyse, pajunta, kad j\u016bs\u0173 organizmas yra pervarg\u0119s, tod\u0117l gali per v\u0117lai pa\u0161alinti kiau\u0161in\u0117l\u012f \u2013 taip v\u0117luoja j\u016bs\u0173 ciklas.\u00a0 Ta\u010diau moterims, kurios jau\u010diasi i\u0161sekusios, gali kilti b\u0117d\u0173 ir d\u0117l PMS. Nacionalinio sveikatos instituto mokslininkai daugiau negu m\u0117nes\u012f tyr\u0117 259 moteris \u2013 apklaus\u0117, kaip da\u017enai jos jaut\u0117, pavyzd\u017eiui, susinervinim\u0105 ar negal\u0117jo kontroliuoti savo gyvenimo. Tos, kurios patyr\u0117 daugiau streso ciklo prad\u017eioje, patyr\u0117 ir \u012fvairi\u0173 simptom\u0173 prie\u0161 ir per cikl\u0105 (lyg \u017eudantys spazmai b\u016bt\u0173 b\u016btent tai, ko jums tuo metu reikia…).<\/p>\n

4.Sutrikusi vir\u0161kinamojo trakto veikla<\/b><\/p>\n

Christa Reed, gyvenanti Park Rid\u017ee, Ilinojuje, visada gyr\u0117si stipriu lyg plienas skrand\u017eiu. Ta\u010diau po devyni\u0173 m\u0117nesi\u0173 darbo televizijos \u017einiose, kur darb\u0105 tur\u0117davo prad\u0117ti 3 val. ryto, jai buvo diagnozuota gastroezofaginio refliukso liga<\/a>.<\/strong> Gydytojas sudar\u0117 jai su\u0161velnint\u0105 diet\u0105 ir nurod\u0117 daugiau miegoti. Po \u0161e\u0161i\u0173 m\u0117nesi\u0173 skausmas suma\u017e\u0117jo. Dabar 27-eri\u0173 Christa pasakoja: \u201eVietoj l\u016bp\u0173 blizgio ir gumos rankin\u0117je ne\u0161iodavausi \u201ePepto Bismol\u201c. Gydytojas nurod\u0117, kad jeigu nepails\u0117siu, man gali i\u0161sivystyti stempl\u0117s v\u0117\u017eys.\u201c Tod\u0117l ji nusprend\u0117 i\u0161eiti i\u0161 darbo ir po dviej\u0173 savai\u010di\u0173 refliuksas dingo.<\/p>\n

Merginos vardu Christa istorija niekuo ne\u012fprasta. Kolumbijos universiteto patologijos ir l\u0105steli\u0173 biologijos profesorius, knygos \u201eAntros smegenys\u201c autorius, medicinos daktaras Michaelis Gershonas teigia: \u201eD\u0117l streso gali pakisti vir\u0161kinamojo trakto sekrecija, sul\u0117t\u0117ti ar pagreit\u0117ti maisto\u00a0vir\u0161kinimas<\/a><\/strong> \u2013 tai gali sukelti refliuks\u0105, pykinim\u0105, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jim\u0105 ar viduriavim\u0105.\u201c Pasekm\u0117s gali b\u016bti ir blogesn\u0117s. Dr. Gershonas ai\u0161kina: \u201eKai nerimas paveikia vir\u0161kinimo procesus, gali pasikeisti vir\u0161kinimo mikrobiomas. \u012evairi\u0173 bakterij\u0173 buvimas ar nebuvimas gali tur\u0117ti \u012ftakos j\u016bs\u0173 imunin\u0117s sistemos stiprumui, k\u016bno svoriui ir net nuotaikai.\u201c Geros naujienos: \u0161iek tiek poilsio ir atsipalaidavimo gali atkurti pusiausvyr\u0105 j\u016bs\u0173 pilve.<\/p>\n

5.Negalite nustoti kasytis<\/strong><\/p>\n

Kaip atsak\u0105 \u012f traum\u0105 ar ligos suk\u0117l\u0117j\u0105 odos nerv\u0173 gal\u016bn\u0117l\u0117s i\u0161skiria chemin\u012f signal\u0105, vadinam\u0105 neuropeptidais, kad smegenims prane\u0161t\u0173: \u201eHiustonai, turime problem\u0105\u201c. Keista, bet skubus darb\u0173 atlikimo terminas ar intensyvus susitikim\u0173 grafikas gali paveikti tuos pa\u010dius \u201eprane\u0161\u0117jus\u201c \u2013 jie sukelia u\u017edegim\u0105, d\u0117l kurio imate kasytis. Dr. Huangas teigia: \u201eOda<\/a><\/strong> \u2013 dinami\u0161kas organas, odos ir streso s\u0105veika sud\u0117tinga.\u201c <\/p>\n

6.Sapnuojate labai keistus sapnus<\/strong><\/p>\n

Jeigu j\u016bs\u0173 sapn\u0173 scenos yra lyg i\u0161 \u201e\u0160ok su \u017evaig\u017ede\u201c ir \u201eVaik\u0161tantys numir\u0117liai\u201c, tikriausiai jums tr\u016bksta miego. Nuo miego sutrikim\u0173 ken\u010diantys \u017emon\u0117s yra link\u0119 sapnuoti intensyvesnius sapnus. Mokslininkai n\u0117ra galutinai nustat\u0119 to prie\u017easties. Vienas galimas paai\u0161kinimas: kai tr\u016bksta poilsio, j\u016bs\u0173 smegenys kelia prioritet\u0105 REM sapnams (labiausiai informacij\u0105 atkurianti faz\u0117, \u012fvykstanti, kai imate sapnuoti). NYU medicinos mokyklos miego sutrikim\u0173 centro docentas, filosofijos daktaras Joyce\u2019as Walslebenas teigia: \u201e\u012eprastai, REM sapnai prasideda po 90 minu\u010di\u0173, kai u\u017emiegate. Ta\u010diau, jeigu esate i\u0161sek\u0119, smegenys gali juos pasiekti per ma\u017eiau nei 10 minu\u010di\u0173.\u201c Per nakt\u012f miego ciklas greitai pereis kitas dvi miego fazes, kad atstot\u0173 REM sapn\u0173 tr\u016bkum\u0105. Tai rei\u0161kia, kad bus daugiau laiko k\u016brybi\u0161kiems nakties vaizdams atsiskleisti.
Be to, jeigu patiriate stres\u0105 ir miegate neramiai, yra daugiau galimybi\u0173, kad pabusite viduryje sapno ar tik po vieno sapno, labai ry\u0161kiai prisimindami sapno detales \u2013 ypa\u010d, jeigu sapnavote, tarkim, flamenk\u0105 \u0161okan\u010dius zombius.<\/p>\n

7.\u0160e\u0161tadieniais j\u016bs\u0173 galva apsunkusi<\/strong><\/p>\n

Po sud\u0117tingos savait\u0117s biure savaitgalis atrodo kaip Dievo dovana. J\u016bs miegate, m\u0117gaujat\u0117s ramiais pusry\u010diais ir tada\u2026 pajuntate pulsuojant\u012f spaudim\u0105 galvoje? Londono \u201eKings College\u201c neurologas, kurio specializacija yra galvos skausmo sutrikimai, filosofijos daktaras Peteris Goadsby ai\u0161kina: \u201eNesame visi\u0161kai tikri kod\u0117l, bet migrena gali prasid\u0117ti po to, kai baigiasi stresas, o ne streso metu.\u201c Tai gali pasireik\u0161ti d\u0117l staigaus kortizolio suma\u017e\u0117jimo. Kas gal\u0117jo \u017einoti?<\/b><\/p>\n

\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017dinoma, j\u016bs\u0173 gyvenimas beproti\u0161kas, bet laikot\u0117s puikiai… Tiesa? Laikas pa\u017evelgti \u012f realyb\u0119. Pateikiame \u012frodym<\/b>\u0173<\/b>, kaip stipriai stresas veikia organizm\u0105, ir si\u016blome paprast\u0173 b\u016bd\u0173, kaip j\u012f \u012fveikti. <\/b><\/p>\n

Kai pra\u0117jusiais metais Tess Kearns su vyru \u010cikagoje \u012fk\u016br\u0117 nat\u016bralaus maisto tiekimo \u012fmon\u0119, su nauju verslu atsiradusios atsakomyb\u0117s ir dviej\u0173 vaik\u0173 auginimas pareikalavo i\u0161ties daug pastang\u0173. Tess teigia: \u201ePajutau, kad turiu pernelyg daug \u012fsipareigojim\u0173 u\u017esiimdama verslu ir m\u0117gindama \u012fgyti nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, kad gal\u0117\u010diau j\u012f t\u0119sti. Ta\u010diau nesijau\u010diau i\u0161sekusi. Tiesiog supratau, kad ant pe\u010di\u0173 ne\u0161u didel\u0119 na\u0161t\u0105.\u201c<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6723,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1214,24857,613,6295,24854,24858,24856,24465,148,24853,1181,3368,991,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-6722","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-atmintis","tag-christa","tag-daktaras","tag-detales","tag-domar","tag-gershonas","tag-huangas","tag-kasytis","tag-migrena","tag-nepastebime","tag-smegenys","tag-spazmai","tag-stresas","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6722","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6722"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6722\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6723"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6722"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6722"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6722"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6722"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6722"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}