Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys yra viena i\u0161 da\u017eniausi\u0173 moter\u0173 piktybini\u0173 lig\u0173, kuria sergant 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas yra apie 70 proc. Sergamumas \u0161ia liga gerokai suma\u017e\u0117jo d\u0117l aktyviai vykdomos ankstyvosios diagnostikos programos, nauj\u0173 gydymo ir ligos eigos steb\u0117senos galimybi\u0173. Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais atliekant v\u0117\u017eio diagnostik\u0105 ir ligos eigos steb\u0117sen\u0105 pla\u010diai naudojami kraujo serume nustatomi v\u0117\u017eio \u017eymenys, kurie papildo radiologinius ir kitus neinvazinius v\u0117\u017eio tyrimo metodus, padeda tiksliau ir anks\u010diau diagnozuoti v\u0117\u017e\u012f, laiku numatyti ligos progresij\u0105. Straipsnyje ap\u017evelgsime vien\u0105 i\u0161 rekomenduojam\u0173 pasirenkam\u0173 gimdos kaklelio plok\u0161\u010dial\u0105stelinio v\u0117\u017eio \u017eymen\u0173 \u2013 SCCA.<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys<\/strong><\/p>\n\n\n\n Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys yra 4 pagal da\u017en\u012f moter\u0173 piktybinis navikas. Nors profilaktin\u0117s patikros ir skiep\u0173 programos yra pla\u010diai paplitusios, ta\u010diau gimdos kaklelio v\u0117\u017eys pasaulyje vis dar i\u0161lieka viena da\u017eniausi\u0173 moter\u0173 mirties nuo v\u0117\u017eio prie\u017eas\u010di\u0173. Kiekvienais metais nuo \u0161io v\u0117\u017eio mir\u0161ta daugiau kaip 260\u00a0t\u016bkst. moter\u0173, o kasmet pasaulyje nustatoma daugiau kaip 0,5\u00a0mln. nauj\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173\u00a0[1]. Svarbiausi \u0161io v\u0117\u017eio rizikos veiksniai ankstyvi lytiniai santykiai, ankstyvas n\u0117\u0161tumas ir infekcija \u017emogaus papilomos virusu (\u017dPV)\u00a0\u2013 \u017dPV-16 ir \u017dPV-18.<\/p>\n\n\n\n Skiriami 2 da\u017eniausi gimdos kaklelio v\u0117\u017eio tipai. Plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 karcinoma (angl. squamous cell carcinoma <\/em>\u2013 SCC) vystosi i\u0161 gimdos kaklelio i\u0161orin\u012f pavir\u0161i\u0173 dengian\u010di\u0173 plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173. Tai da\u017eniausia gimdos kaklelio v\u0117\u017eio forma \u2013 \u0161io tipo v\u0117\u017eys nustatomas 70\u201380 proc. atvej\u0173 [1]. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 karcinoma sudaro 12 proc. vis\u0173 navik\u0173. Tai yra da\u017eniausia piktybin\u0117 ginekologin\u0117 liga pasaulyje [2]. Antras tipas \u2013 adenokarcinoma, i\u0161sivystanti i\u0161 liaukini\u0173 gleives gaminan\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173, kurios i\u0161kloja gimdos kaklelio kanal\u0105. Gimdos kaklelio adenokarcinomos sudaro 10\u201315 proc. vis\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atvej\u0173. Kadangi adenokarcinoma formuojasi ne pa\u010diame gimdos kaklelyje, bet jo kanale, profilaktinio patikrinimo metu ji diagnozuojama sunkiau. Abiej\u0173 tip\u0173 gimdos kaklelio v\u0117\u017eio gydymas yra vienodas, o pa\u010dios ligos prognoz\u0117 priklauso nuo stadijos ligos diagnoz\u0117s nustatymo metu. Sergant gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu, 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas, kai liga yra diagnozuota I, II, III ir IV stadijos, atitinkamai yra 81\u201396 proc., 65\u201387 proc., 35\u201350 proc. ir 15\u201320 proc. [1].<\/p>\n\n\n\n V\u0117\u017eio \u017eymenys<\/strong><\/p>\n\n\n\n V\u0117\u017eio \u017eymenimis vadinami junginiai, kuriuos gamina navikin\u0117 arba normali l\u0105stel\u0117, reaguodama \u012f neoplazij\u0105, jie yra skirti v\u0117\u017eiui nustatyti, ligos prognozei ir gydymo veiksmingumui \/ atsakui \u012fvertinti. V\u0117\u017eio \u017eymen\u0173 randama l\u0105steli\u0173 citoplazmoje, branduolyje ar membranos pavir\u0161iuje, taip pat j\u0173 cirkuliuoja kraujyje [1]. V\u0117\u017eio \u017eymuo turi pasi\u017eym\u0117ti dideliu jautrumu ir specifi\u0161kumu (idealiu atveju \u2013 100 proc.), kurie leid\u017eia atskirti pacientus, sergan\u010dius v\u0117\u017eiu, nuo sveik\u0173. \u017dymuo turi teikti informacij\u0105 apie naviko piktybi\u0161kum\u0105 ir ligos progresavim\u0105. Naujo serumo v\u0117\u017eio \u017eymens klinikinis tinkamumas ir rutininis panaudojamumas klinikoje turi b\u016bti validuotas didel\u0117se perspektyvin\u0117se studijose ar nedidel\u0117se retrospektyvin\u0117se \/ perspektyvin\u0117se metaanalizi\u0173 studijose [3].<\/p>\n\n\n\n V\u0117\u017eio \u017eymen\u0173 susiformavimas kraujyje ir koncentracijos kitimas yra susij\u0119s su naviko i\u0161sivystymu ar ligos atsinaujinimu. Pagrindinis v\u0117\u017eio \u017eymen\u0173 panaudojimo tikslas \u2013 pad\u0117ti diagnozuoti v\u0117\u017e\u012f, steb\u0117ti, ar t\u0119siant \/ u\u017ebaigus vis\u0105 numatyt\u0105 gydymo cikl\u0105 liga neatsinaujina, ir \u012fvertinti gydymo efektyvum\u0105 [1]. V\u0117\u017eio \u017eymenis svarbu nustatyti ikioperaciniu periodu, nors ligos diagnoz\u0117 jau buvo patvirtinta atlikus histologin\u012f tyrim\u0105 (biopsij\u0105 ar punkcij\u0105). V\u0117\u017eio \u017eymen\u0173 tyrimas parodo, ar pa\u0161alintas visas auglys. V\u0117\u017eio \u017eymen\u0173 kiekio did\u0117jimas ar ma\u017e\u0117jimas, net ir neper\u017eengiantis rekomenduojamos normos rib\u0173, yra klini\u0161kai svarbus:<\/p>\n\n\n\n a) terapinis atsakas geras, jeigu buv\u0119s padid\u0117j\u0119s naviko \u017eymens kiekis suma\u017e\u0117ja;<\/p>\n\n\n\n b) did\u0117jantis naviko \u017eymens kiekis leid\u017eia \u012ftarti ligos progresavim\u0105;<\/p>\n\n\n\n c) \u017eymens kiekio suma\u017e\u0117jimas iki rekomenduojamos normos rodo viso naviko pa\u0161alinim\u0105 arba remisij\u0105;<\/p>\n\n\n\n d) v\u0117l padid\u0117j\u0119s naviko \u017eymens kiekis po jo normalizavimo gydant rodo, kad liga atsinaujino;<\/p>\n\n\n\n e) nuolatos padid\u0117j\u0119s ar trumpam suma\u017e\u0117j\u0119s \u017eymens kiekis, kuris nesugr\u012f\u017eta \u012f rekomenduojamos normos ribas, rodo, kad gydomojo poveikio n\u0117ra [4].<\/p>\n\n\n\n SCCA \u2013 biologinis plok\u0161\u010dial\u0105stelin\u0117s karcinomos \u017eymuo<\/strong><\/p>\n\n\n\n Atlikti gimdos kaklelio plok\u0161\u010dial\u0105stelinio v\u0117\u017eio gydymo steb\u0117sen\u0105, be invazini\u0173 ir neinvazini\u0173 diagnostikos metod\u0173, gali b\u016bti naudojamas v\u0117\u017einio \u017eymuo \u2013 SCC antigenas (angl. squamous cell carcinoma antigen \u2013<\/em> SCCA).<\/em><\/p>\n\n\n\n SCCA yra TA\u20134 naviko antigeno, kur\u012f pirm\u0105 kart\u0105 apib\u016bdino Kato ir Torigoe 1977 metais, subfrakcija [1]. TA\u20134, gautas i\u0161 gimdos kaklelio plok\u0161\u010dial\u0105stelin\u0117s karcinomos audinio, yra 48 kDa glikoproteinas, sudarytas i\u0161 14 subfrakcij\u0173. Viena subfrakcij\u0173 \u2013 SCCA \u2013 yra 42 kDa glikoproteinas, kur\u012f imunohistocheminiais metodais galima nustatyti plok\u0161\u010diajame plau\u010di\u0173, vulvos, egzocervikso ir odos audini\u0173 l\u0105steli\u0173 epitelyje [5]. SCCA<\/em> genas koduoja 2 antigenus: neutral\u0173 SCCA1 (inhibuoja katepsin\u0105 K, L, S, chimotripsin\u0105, papain\u0105, kalpain\u0105 1) ir r\u016bg\u0161tin\u012f SCCA2 (inhibuoja katepsin\u0105 G, chimaz\u0119), kuriuos galima nustatyti serume [6]. SCCA1 ir SCCA2 rai\u0161ka nustatoma plok\u0161\u010diajame gimdos kaklelio ir mak\u0161ties, lie\u017euvio, tonzili\u0173, stempl\u0117s epitelyje, vidutini\u0161kai ar gerai diferencijuotuose plau\u010di\u0173, galvos ir kaklo SCC navikuose (1 lentel\u0117<\/em>) [5].<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n 1 lentel\u0117. SCCA antigen\u0173 palyginimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n SCCA gali b\u016bti nustatomas normaliame plok\u0161\u010diajame epitelyje, ma\u017eomis koncentracijomis \u2013 kiekvieno \u017emogaus kraujyje. SCCA n\u0117ra navikui specifi\u0161kas baltymas [1]. Klinikiniame SCCA tyrime nustatoma bendra SCCA1 ir SCCA2 baltym\u0173 koncentracija \u017emogaus kraujo serume ar plazmoje.<\/p>\n\n\n\n Klinikin\u0117 SCCA reik\u0161m\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n SCCA nustatomas sergant piktybiniu gimdos kaklelio, plau\u010di\u0173, stempl\u0117s, galvos ir kaklo, analinio kanalo ir odos plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 v\u0117\u017eiu. Pa\u017eengusios v\u0117\u017eio stadijos yra susijusios su didesne SCCA koncentracija, ypa\u010d sergant gimdos kaklelio ir plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu, o nuosekl\u016bs \u0161io v\u0117\u017eio \u017eymens koncentracijos tyrimai padeda \u012fvertinti ligos atsinaujinim\u0105, likutin\u0119 lig\u0105 po gydymo ir atsak\u0105 \u012f gydym\u0105 [3]. Padid\u0117j\u0119s SCCA kiekis sergantiesiems plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 karcinoma nustatomas 28\u201388 proc. v\u0117\u017eio atvej\u0173. 99 proc. sveik\u0173 moter\u0173 kraujyje cirkuliuojan\u010dio SCCA koncentracija yra 1,9 ng\/ml. SCCA \u017eymuo n\u0117ra specifinis tik plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 karcinomai, nes padid\u0117j\u0119s jo kiekis nustatomas ir sergant kit\u0173 tip\u0173 navikais [1]. SCCA gali b\u016bti naudojamas diagnozei, prognozei, ligos atsinaujinimui ir atsakui \u012f gydym\u0105 steb\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n Diagnoz\u0117. <\/strong>SCCA klinikinis tinkamumas nustatant i\u0161ankstin\u0119 ligos diagnoz\u0119 vis dar diskutuotinas [1]. SCCA \u017eymens jautrumas sergant plok\u0161\u010dial\u0105stelin\u0117s gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu priklauso nuo naviko stadijos: I stadijos varijuoja nuo 2 proc. iki 38 proc., II stadijos \u2013 43\u201370 proc., III stadijos \u2013 83\u201391 proc., o IV stadijos \u2013 daugiau nei 90 proc. [7]. Da\u017eniausiai SCCA \u017eymen\u012f rekomenduojama tirti kartu su CEA \u017eymeniu. CEA ir SCCA yra svarb\u016bs numatant gimdos kaklelio v\u0117\u017eio prognoz\u0119, bet jie n\u0117ra tinkami diferencijuoti adenokarcinom\u0105 nuo plok\u0161\u010dial\u0105stelinio v\u0117\u017eio, nes esant adenokarcinomai SCCA koncentracija taip pat gali padid\u0117ti [8]. Perspektyviame tyrime, \u012f kur\u012f buvo \u012ftrauktos 154 pacient\u0117s, SCCA \u017eymens jautrumas buvo 51 proc., CEA \u2013 25 proc., o \u017eymen\u0173 SCCA ir CEA jautrumas siek\u0117 65 proc. [7].<\/strong><\/p>\n\n\n\n Prognoz\u0117. <\/strong>Yuan atliktas tyrimas parod\u0117, kad nustatytas didelis ikioperacinis SCCA kiekis rodo blogesn\u0119 ligos eig\u0105, t. y. trumpesn\u0119 i\u0161gyvenimo trukm\u0119 (arba ma\u017eesn\u012f i\u0161gyvenamum\u0105) [9]. Avall-Lundqvist ir bendraautori\u0173 retrospektyviniame tyrime nustatyta, kad pacient\u0173, kuri\u0173 kraujyje nustatoma >4,5 ng\/ml SCCA koncentracija, mirties tikimyb\u0117 padid\u0117ja 16 kart\u0173, palyginti su mirties tikimybe pacien\u010di\u0173, kurioms nustatyta \u22641,3 ng\/ml SCCA koncentracija [10]. Gaarenstroom atliktas tyrimas parod\u0117, kad sergantiesiems plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 karcinomos Ia\u2013IVb stadijomis nustatytas SCCA kiekis serume yra susij\u0119s su i\u0161gyvenimo trukme iki prasidedant ligos progresavimui ir bendruoju i\u0161gyvenamumu (atitinkamai p<0,026 ir p<0,001) [11].<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ligos atsinaujinimas.<\/strong> Esajas atliktas tyrimas parod\u0117, kad po chirurginio gydymo ankstyvosios stadijos plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 karcinomos navikas atsinaujino 35 i\u0161 225 (16 proc.) pacien\u010di\u0173 ir buvo nustatytas anks\u010diau ar kartu su padid\u0117jusios SCCA koncentracijos nustatymu 26 pacient\u0117ms (jautrumas \u2013 74 proc.) [12].<\/p>\n\n\n\n \u012erodyta, kad SCCA koncentracija serume koreliuoja su naviko stadija, dyd\u017eiu, likutiniu naviku po gydymo, ligos atsinaujinimu ar progresavimu ir pacien\u010di\u0173, sergan\u010di\u0173 gimdos kaklelio plok\u0161\u010dial\u0105steliniu v\u0117\u017eiu, i\u0161gyvenamumu [2]. SCCA koncentracija yra reik\u0161mingai didesn\u0117 t\u0173 pacien\u010di\u0173 kraujyje, kurios sirgo i\u0161plitusiu metastazavusiu gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu. Nusta\u010dius didel\u0119 SCCA koncentracij\u0105 ir \u012ftariant metastazes, rekomenduojamas kaul\u0173 skenavimas.<\/p>\n\n\n\n Norint anksti nustatyti gimdos kaklelio v\u0117\u017eio atkryt\u012f, SCCA tyrimas gali b\u016bti naudojamas kaip papildomas tyrimas kartu su pozitronin\u0117s emisijos tomografija ( PET) \/ kompiuterine tomografija (KT) [8]. Be to, nustatyta, kad SCCA, tiriamas kartu su u\u017edegiminio proceso rodikliu CRB, pasi\u017eymi did\u017eiausiu ligos atsinaujinimo da\u017eniu stebint gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu sergan\u010dias pacientes [13].<\/strong><\/p>\n\n\n\n Atsakas \u012f gydym\u0105.<\/strong> Vykstant gydymui nuolatiniai SCCA kiekio matavimai atspindi naviko atsak\u0105 \u012f radioterapij\u0105 ir \/ ar chemoterapij\u0105, klinikin\u0119 ligos eig\u0105. Pacientai, kuriems nustatytas normalus SCCA kiekis po radioterapijos ar chemoterapijos, pasi\u017eymi geresne ligos eiga. Hongatliktas tyrimas parod\u0117, kad SCCA kiekio padid\u0117jimas serume, pra\u0117jus 2\u20133 m\u0117nesiams po radioterapijos, yra blogesn\u0117s klinikin\u0117s eigos, likutini\u0173 rei\u0161kini\u0173 dubenyje stiprus prognozuojamasis \u017eymuo ir siejamas su tolimosiomis metastaz\u0117mis. Padid\u0117j\u0119s SCCA kiekis serume siejamas su ligos atsinaujinimu 46\u201392 proc. atvej\u0173 nuo 2 iki 7,8 m\u0117nesi\u0173 [14]. SCCA tyrimas atspindi atsak\u0105 \u012f gydym\u0105, o did\u0117jantis antigeno kiekis parodo ligos atsinaujinim\u0105. Neseniai \u012frodyta, kad atliekant PET tyrim\u0105 pacient\u0117ms, kurioms nustatymas padid\u0117j\u0119s SCCA kiekis, nustatoma ankstyvoji liga \u2013 tai siejama su geresniu pacient\u0173 i\u0161gyvenamumu [3]. <\/strong><\/p>\n\n\n\n Padid\u0117jusi SCCA koncentracija gali b\u016bti susijusi ne tik su plok\u0161\u010dial\u0105steliniais navikais, bet ir su nepiktybin\u0117mis ligomis [3]. Tiriant pacientus, sergan\u010dius nepiktybin\u0117mis ligomis, padid\u0117jusi SCCA koncentracija buvo nustatyta esant inkst\u0173 ir kepen\u0173 ligomis, hemodializuojamiems pacientams ir pacientams, sergantiems odos ligomis, tokiomis kaip psoriaz\u0117 ir egzema. Inkst\u0173 nepakankamumas ir odos ligos yra svarbiausios klaidingai teigiam\u0173 rezultat\u0173 prie\u017eastys [15]. Pacientams, kuriems nustatytas inkst\u0173 funkcijos nepakankamumas, b\u016bdinga reik\u0161minga koreliacija tarp SCCA koncentracijos ir kreatinino koncentracijos serume. Apie padid\u0117jusi\u0105 kreatinino koncentracij\u0105 serume reik\u0117t\u0173 pagalvoti tais atvejais, kai didel\u0117 SCCA koncentracija neatitinka diagnostini\u0173 ir klinikini\u0173 ligos pasirei\u0161kimo ypatum\u0173 [16].<\/p>\n\n\n\n Taikymo rekomendacijos.<\/strong> Europos navik\u0173 \u017eymen\u0173 grup\u0117s (angl. European Group of Tumor Markers<\/em>) gair\u0117se SCCA buvo pripa\u017eintas kaip pasirenkamasis \u017eymuo atliekant gimdos kaklelio v\u0117\u017eio steb\u0117sen\u0105 ir numatant prognoz\u0119 po gydymo [3]:<\/p>\n\n\n\n a) SCCA koncentracijos padid\u0117jimas sergant IB ir IIA stadijos gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu rodo 3 kartus didesn\u0119 ligos atsinaujinimo rizik\u0105 nepriklausomai nuo naviko dyd\u017eio, diferenciacijos, metastazi\u0173 limfmazgiuose bei kauluose;<\/p>\n\n\n\n b) esant didelei SCCA koncentracijai prie\u0161 pradedant gydym\u0105, rekomenduojama adjuvantin\u0117 terapija;<\/p>\n\n\n\n c) SCCA koncentracijos kitimas gali b\u016bti naudojamas chemoterapijos ar radioterapijos efektyvumui \u012fvertinti;<\/p>\n\n\n\n d) SCCA koncentracijos did\u0117jimas po operacijos padeda nustatyti ankstyv\u0105 ligos atsinaujinim\u0105 [17].<\/p>\n\n\n\n Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n SCCA, kaip ir kiti serumo v\u0117\u017eio \u017eymenys, naudojamas nustatant v\u0117\u017e\u012f, vertinant ligos i\u0161plitim\u0105 ir agresyvum\u0105, pasirenkant tinkamiausi\u0105 medikamentin\u012f gydym\u0105 ir vertinant gydymo efekt\u0105. S\u0117kmingai gydant, SCCA koncentracija suma\u017e\u0117ja, o ligai progresuojant \u2013 did\u0117ja. V\u0117\u017eiui recidyvuojant, SCCA kiekis gali padid\u0117ti 2\u20137 m\u0117nesiais anks\u010diau, negu tai parodo kiti instrumentiniai tyrimo metodai arba klinikiniai ligos po\u017eymiai. SCCA rekomenduojamas kaip pagrindinis histologiniais tyrimais patvirtinto gimdos kaklelio ir kit\u0173 lokalizacij\u0173 plok\u0161\u010dial\u0105stelinio v\u0117\u017eio serumo v\u0117\u017eio \u017eymuo.<\/p>\n\n\n\n Dr. Rasa Sabaliauskait\u0117, Vaida Matevi\u010dien\u0117, gyd. Birut\u0117 Intait\u0117, prof. Sonata Jarmalait\u0117 Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1. Charakorn C, Thadaniporn K, Chaijindaratana S, et al. The association between serum squamous cell carcinoma antigen and recurrence and survival ot patients with cervical squamous cell carcinoma: a systematic review and meta-analysis. Gynecologic oncology 2018;150;190\u2013200. Gimdos kaklelio v\u0117\u017eys yra viena i\u0161 da\u017eniausi\u0173 moter\u0173 piktybini\u0173 lig\u0173, kuria sergant 5 met\u0173 i\u0161gyvenamumas yra apie 70 proc. Sergamumas \u0161ia liga gerokai suma\u017e\u0117jo d\u0117l aktyviai vykdomos ankstyvosios diagnostikos programos, nauj\u0173 gydymo ir ligos eigos steb\u0117senos galimybi\u0173. Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais atliekant v\u0117\u017eio diagnostik\u0105 ir ligos eigos steb\u0117sen\u0105 pla\u010diai naudojami kraujo serume nustatomi v\u0117\u017eio \u017eymenys, kurie papildo radiologinius…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":67251,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[1641],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-67250","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-gimdos-kaklelio-vezys","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67250","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67250"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67250\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67251"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67250"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67250"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67250"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=67250"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=67250"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}SCC1<\/strong><\/td> SCC2<\/strong><\/td><\/tr> Inhibuoja navikini\u0173 l\u0105steli\u0173 apoptoz\u0119<\/td> Saugo epitelio l\u0105steles nuo u\u017edegimo<\/td><\/tr> Vyrauja normaliame epitelyje<\/td> Didesnis SCC2 kiekis nurodo agresyvesn\u0119 ligos eig\u0105<\/td><\/tr> Randamas plok\u0161\u010diosiose l\u0105stel\u0117se<\/td> Plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 sekretuojamas \u012f krauj\u0105<\/td><\/tr> Inhibuoja katepsin\u0105 L, S ir K<\/td> Inhibuoja katepsin\u0105 G ir chimaz\u0119<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n
Nacionalinis v\u0117\u017eio institutas<\/strong><\/p>\n\n\n\n
2. Dasari S, Wudayagiri R, Valluru L. Cervical cancer: biomarkers for diagnosis and treatment. Clinica Chimica Acta 2015;445;7\u201311.
3. Gadducci A, Tana R, Cosio S, Genazzani AR. The serum assay of tumour markers in the prognostic evalutation, treamtent monitoring and follow-up of patients with cervical cancer: a review of the literature. Criticals review in oncology hematology 2008;66;10\u201320.
4. General information on tumour markers. Europos navik\u0173 \u017eymen\u0173 grup\u0117s tinklapis: www.egtm.eu<\/a>.
5. Cataltepe S, Gornstein ER, Schick C, et al. Co-expression of the Squamous Cell Carcinoma Antigens 1 and 1 in Normal Adult Human Tissues and Squamous Cell Carcinomas. J Histochem Cytochem 2000;48(1):113-22.
6. R\u00f6ijer E, Kosinska U, Andersson I, et al. Rearrangement of Squamous Cell Carcinoma Antigen Genes. Detection of SCCA Fusion Transcripts. Tumor Biol 2003;24:46-52.
7. Salvatici M, Achilarre MT, Sandri MT, et al. Squamous cell carcinoma antigen (SCC-Ag) during follow-up of cervical cancer patients: Role in the early diagnosis of recurrence. Gynecologic Oncology 2016;142:115\u20139.
8. Molina R, Filella X, AUG\u00c9 JM, et al. CYFRA 21.1 in Patients with Cervical Cancer: Comparison with SCC and CEA. Anticancer research 2005;25:1765-72.
9. Yuan CC, Wang PH, Ng HT et al. BothTPA and SCC-Ag levels are prognostic even in high-risk stage Ib-Iia cervical carcinoma as determined by a stratification analysis. Eur J Gynaecol Oncol 2002;23:17\u201320.
10. Avall-Lundqvist EH, Sjovall K, Nilsson BR, Eneroth PH. Prognostic significance of pretreatment serum levels of squamous cell carcinoma antigen and CA 125 in cervical carcinoma. Eur J Cancer 1992;28A:1695\u2013702.
11. Gaarenstroom KN, Bonfrer JM, Korse CM et al. Value of CYFRA 21-1, TPA, and SCC-Ag in predicting extracervical disease and prognosis in cervical cancer. Anticancer Res 1997;17:2955\u20138.
12. Esajas MD, Duk JM, de Bruijn HWA, et al. Clinical value of routine serum squamous cell carcinoma antigen in follow-up of patients with early-stage cervical cancer. J Clin Oncol 2001;19:3960\u20136.
13. Hoogendam JP, Zaal A, Rutten EGGM, et al. Detection of cervical cancer recurrence during follow-up: A multivariable comparison of 9 frequently investigated serum biomarkers. Gynecologic Oncology 2013;131:655-60.
14. Hong JH, Tsai CS, Chang JT, et al. The prognostic significance of pre- and posttreatment SCC levels in patients with squamous cell carcinoma of the cervix treated by radiotherapy. Int J Radiat Oncol Biol Phys 1998;41:823\u201330.
15. Filella X, Cases A, Molina R, et al. Tumor markers in patients with chronic renal failure. Int J Biol Markers 1990;5:85-8.
16. Cases A, Filella X, Molina R, et al. Tumor markers in chronic renal failure and hemodialysis patients. Nephron 1991;57:183-6.
17. Yoon SM, Shin KH, Kim JY, et al. Use of serum squamous cell carcinoma antigen for follow-up monitoring of cervical cancer patients who were treated by concurrent chemoradiotherapy. Radiat Oncol 2010;5:78.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"