{"id":67284,"date":"2021-10-28T07:13:54","date_gmt":"2021-10-28T09:13:54","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=67284\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-10-28T07:44:22","modified_gmt":"2021-10-28T09:44:22","slug":"atliekant-kompiuterine-tomografija-gaunamos-apsvitos-optimizavimo-metodai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/atliekant-kompiuterine-tomografija-gaunamos-apsvitos-optimizavimo-metodai\/67284\/","title":{"rendered":"Atliekant kompiuterin\u0119 tomografij\u0105 gaunamos ap\u0161vitos optimizavimo metodai"},"content":{"rendered":"\n

Per pra\u0117jus\u012f \u0161imtmet\u012f sukurtas ne vienas diagnostinis \u017emogaus anatomini\u0173 vaizd\u0173 gavimo \u012frenginys \u2013 rentgenas, kompiuterin\u0117 tomografija (KT), ultragarso (UG) aparatas, magnetinis rezonansas (MRT), pozitron\u0173 emisijos tomografas (PET). \u0160iuolaikin\u0117je klinikin\u0117je diagnostikoje KT tyrimai padar\u0117 did\u017eiausi\u0105 prover\u017e\u012f. Ta\u010diau po keleto met\u0173 nuo rentgeno spinduli\u0173 atradimo buvo pasteb\u0117tas \u017ealingas j\u0173 poveikis. Medicinos \u012fstaigose dirbantis personalas privalo suprasti \u0161ios spinduliuot\u0117s keliam\u0105 rizik\u0105, j\u0105 tinkamai valdyti, u\u017etikrinti atliekam\u0173 proced\u016br\u0173 kokyb\u0117s kontrol\u0119 ir tinkamai optimizuoti \u012frangos naudojim\u0105. Dar labiau padid\u0117jo medicinos fizik\u0173, kurie supranta jonizuojamosios spinduliuot\u0117s (JS) ir med\u017eiagos s\u0105veikos mechanizmus, geba \u012fvertinti keliam\u0105 rizik\u0105, moka j\u0105 tinkamai valdyti ir technin\u012f progres\u0105 pritaiko reikiamose medicinos srityse, poreikis. Neatsiejamai dalyvaudami klinikin\u0117je veikloje, medicinos fizikai pateikia klinikinius ar mokslinius patarimus, konsultuoja kasdienio darbo ir tyrimo protokol\u0173 optimizavimo klausimais, apmoko medicinos darbuotojus, dirban\u010dius JS prietaisais.<\/p>\n\n\n\n

JS teikiama diagnostin\u0117 nauda nekelia abejoni\u0173, ta\u010diau ji visada kelia potenciali\u0105 rizik\u0105 pacientui. Taigi JS naudojimas yra grie\u017etai reglamentuojamas.<\/p>\n\n\n\n

Medicinin\u0117 ap\u0161vita<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gyvename nuolat patirdami JS spinduliuot\u0117s gr\u0117sm\u0119. 2016 met\u0173 Radiacin\u0117s saugos centro duomenimis, Lietuvoje vienam \u017emogui vidutini\u0161kai tenkanti ap\u0161vita yra apie 3,3 mSv. Did\u017eiausia ap\u0161vitos dalis gaunama i\u0161 nat\u016brali\u0173 \u0161altini\u0173, likusi \u2013 i\u0161 dirbtini\u0173 (1 pav<\/em>.).<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
1 pav. Radiacin\u0117s ap\u0161vitos \u0161altiniai<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Daugiausiai jos gaunama i\u0161 nat\u016brali\u0173 \u0161altini\u0173: radono, esan\u010dio patalpose, radionuklid\u0173, esan\u010di\u0173 maiste ir geriamajame vandenyje, i\u0161 kosmoso. Likusi dalis tenka medicinin\u0117ms rentgeno diagnostikos proced\u016broms [1].<\/p>\n\n\n\n

Vienas pagrindini\u0173 \u017emoni\u0173 ap\u0161vitai daran\u010di\u0173 \u012ftak\u0105 veiksni\u0173 pasaulyje yra medicinin\u0117 ap\u0161vita. J\u0105 sukelia medicininiai diagnostiniai tyrimai, kai pacientas yra veikiamas JS, norint nustatyti diagnoz\u0119 ar kontroliuojant ligos eig\u0105. Tokios ap\u0161vitos pavyzdys \u2013 \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 standartin\u0117s ir pritaikomosios rentgenogramos, KT tyrimai, intervencin\u0117s radiologin\u0117s proced\u016bros, branduolin\u0117s medicinos tyrimai.<\/p>\n\n\n\n

Remiantis Radiacin\u0117s saugos centro duomenimis, Lietuvoje medicinin\u0117 ap\u0161vita sudaro apie 30 proc. \u017emoni\u0173 gaunamos ap\u0161vitos ir turi tendencij\u0105 did\u0117ti. Nustatyta, kad kolektyvin\u0117 efektin\u0117 doz\u0117, tenkanti vienam gyventojui, 2011 metais buvo lygi apie 0,8 mSv, t. y. sudar\u0117 apie 27 proc. ap\u0161vitos, gyventoj\u0173 gaunamos i\u0161 vis\u0173 \u0161altini\u0173. 2016 metais, apibendrinus pacient\u0173 gaunamos ap\u0161vitos 2012\u20132016 metais steb\u0117senos program\u0173 \u012fgyvendinimo metu surinktus duomenis, nustatyta, kad kolektyvin\u0117 efektin\u0117 doz\u0117, tenkanti vienam gyventojui Lietuvoje, yra lygi apie 0,95 mSv ir sudaro apie 31 proc. gyventoj\u0173 i\u0161 vis\u0173 \u0161altini\u0173 gaunamos ap\u0161vitos.<\/p>\n\n\n\n

Did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 kolektyvinei efektinei dozei turi atliekam\u0173 KT proced\u016br\u0173 skai\u010dius, kuris turi tendencij\u0105 did\u0117ti [1]. Medicinin\u0117s ap\u0161vitos ir kolektyvin\u0117s doz\u0117s did\u0117jimas skatina optimizuoti JS panaudojim\u0105 ir ma\u017einti diagnostin\u0119 ap\u0161vit\u0105. \u0160iuos tikslus apibendrina dar 1977 metais Tarptautinio radiacin\u0117s saugos komiteto suformuluotas ALARA (angl. as low as reasonably achievable<\/em>) principas, kuris nurodo naudoti toki\u0105 ma\u017e\u0105 JS doz\u0119, koki\u0105 \u012fmanoma pasiekti racionaliomis priemon\u0117mis. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas tyrimas turi b\u016bti pagr\u012fstas, o teikiama nauda turi atsverti galim\u0105 \u017eal\u0105. Paskiriant tyrim\u0105, b\u016btina u\u017etikrinti, kad atliekant proced\u016br\u0105 doz\u0117 bus gaunama ne didesn\u0117, nei reikalinga medicininiams tikslams pasiekti. Apibendrinus galima teigti, kad optimalus radiologinis tyrimas suvokiamas kaip tinkamiausi\u0173 tyrim\u0173 parinkimas pagal i\u0161keltus klinikinius u\u017edavinius, kai tyrimai atliekami esant konkre\u010diai situacijai optimaliu tyrimo metodu (KT, MRT, UG), optimaliai parinktais techniniais parametrais, optimaliu laiku ir adekva\u010diai \u012fvertinus galimus rezultatus [2, 3]. Radiologijos technologas, gydytojas radiologas ir medicinos fizikas turi bendradarbiauti ir siekti gauti optimalios kokyb\u0117s vaizdus naudojant ma\u017eiausi\u0105 ap\u0161vitos doz\u0119, pasitelkiant KT \u012frangos gamintoj\u0173 \u012fdiegtus optimizavimo algoritmus, leid\u017eian\u010dius suma\u017einti gaunam\u0105 JS ap\u0161vit\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi did\u017eiausi\u0105 diagnostin\u0119 ap\u0161vit\u0105 ir su ja susijusi\u0105 rizik\u0105 sukelia KT tyrimai, ap\u017evalgoje aptarsime metodus ir techninius sprendimus, kurie gali b\u016bti naudojami atliekant KT gaunamai dozei optimizuoti.<\/p>\n\n\n\n

KT tyrimo optimizavimas                                                                                             <\/strong><\/p>\n\n\n\n

Klinikin\u0117je praktikoje optimizuojant KT tyrimus rekomenduojama derinti skenavimo protokol\u0173 parametrus ir naudoti iteracinius algoritmus, siekiant gauti kokyb\u0117s kontrol\u0117s reikalavimus atitinkan\u010dius vaizdus esant minimaliai ap\u0161vitai. Svarbus vaidmuo tenka ir techniniams \u012frangos parametrams. Keisdami techninius parametrus, pavyzd\u017eiui, rentgeno vamzd\u017eio srov\u0117s ir laiko sandaug\u0105 (mAs), vamzd\u017eio \u012ftamp\u0105, pj\u016bvio stor\u012f, apsisukimo \u017eingsn\u012f, filtrus ar vaizdo rekonstrukcijos parametrus, galima gerokai suma\u017einti gaunamos ap\u0161vitos kiek\u012f [4].<\/p>\n\n\n\n

KT tyrimo protokolas leid\u017eia tinkamai i\u0161tirti pacient\u0105 ir gauti maksimaliai informatyvius diagnostinius vaizdus, kuriais remdamiesi gydytojai radiologai nustato diagnoz\u0119. Protokolo parametrai parenkami ir kei\u010diami pagal i\u0161keltus klinikinius u\u017edavinius kiekvienam pacientui individualiai, atsi\u017evelgus \u012f jo am\u017ei\u0173, sud\u0117jim\u0105. Vaikams ir jauniems pacientams pirmiausia turi b\u016bti taikomi alternatyvieji tyrimai, kuriems atlikti naudojamos ma\u017eesn\u0117s JS doz\u0117s arba jos i\u0161 viso nenaudojamos. Tyrimo protokolas apibr\u0117\u017eia viso tyrimo apimt\u012f, kontrastavimo poreik\u012f, skenavim\u0173 (fazi\u0173) skai\u010di\u0173, pan. Skenavimo apimties ir fazi\u0173 kiekio ma\u017einimas padeda suma\u017einti gaut\u0105 doz\u0119, tod\u0117l b\u016btina \u012fvertinti kiekvieno paciento atveju i\u0161kylant\u012f diagnostin\u012f u\u017edavin\u012f ir suma\u017einti skenavimo apimt\u012f, kuri yra tiesiogiai proporcinga gautai ap\u0161vitos dozei. Net keli\u0173 atlikt\u0173 tyrim\u0173 rezultatai buvo prie\u0161taringi. Pavyzd\u017eiui, vienas tyrimas parod\u0117, kad KT tyrimai, naudojant 4 fazes, palengvino nustatyti hepatoceliulin\u0119 karcinom\u0105 [5]. Kitame pana\u0161iame tyrime gauti prie\u0161taringi rezultatai \u2013 teigiama, kad 4 fazi\u0173 tyrimas, palyginti su 3 fazi\u0173 tyrimu, nepad\u0117jo lengviau nustatyti hepatoceliulin\u0119 karcinom\u0105 [6]. Labai svarbu, kad paskirdamas tyrim\u0105 gydytojas radiologas atsi\u017evelgt\u0173 \u012f tyrimo fazi\u0173 skai\u010di\u0173, kur\u012f rekomenduojama ma\u017einti, siekiant apsaugoti pacient\u0105 nuo papildomos ap\u0161vitos.<\/p>\n\n\n\n

Tam tikrais atvejais diagnozei nustatyti ir vaizdui \u012fvertinti rekomenduojama skenavimo protokol\u0105 optimizuoti pagal konkre\u010di\u0105 klinikin\u0119 patologij\u0105. Pavyzd\u017eiui, vertinant galvos kaul\u0173 patologijas, n\u0117ra b\u016btinyb\u0117s gauti auk\u0161t\u0105 ma\u017eo kontrasto objekt\u0173 skyr\u0105. Tokiu b\u016bdu ap\u0161vita gali b\u016bti suma\u017einta de\u0161imtis kart\u0173, palyginti su nurodyta standartiniame protokole, neprarandant diagnostin\u0117s informacijos. Vykdant plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio profilaktin\u0119 patikros program\u0105, naudojami specifiniai labai \u017eemos doz\u0117s skenavimo protokolai. Svarbus d\u0117mesys tenka paciento paruo\u0161imui proced\u016brai, siekiant i\u0161vengti pakartotini\u0173 skenavim\u0173 d\u0117l judesio artefakt\u0173. Tinkamas paciento pozicionavimas atliekant KT yra labai svarbus paciento ap\u0161vit\u0105 ma\u017einantis veiksnys. Rekomenduojama pacient\u0105 pozicionuoti izocentre (KT aparato centre). Klaidingas paciento pozicionavimas gali sukelti papildom\u0105 ap\u0161vit\u0105 net iki 56 proc. d\u0117l spinduliuot\u0117s profilio, kuris yra suformuojamas naudojant bow-tie<\/em> filtr\u0105. Pavyzd\u017eiui, pacient\u0105 pozicionuojant per auk\u0161tai, gaunama didesn\u0117 doz\u0117, jei centras per \u017eemai, tam tikrose k\u016bno vietose doz\u0117 suma\u017e\u0117s, o tam tikrose \u2013 padid\u0117s (pvz., kr\u016btin\u0117s l\u0105stos doz\u0117 gali padid\u0117ti) (2 pav<\/em>.) [3, 7].<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
2 pav. Neteisingai sucentravus pacient\u0105 skenavimo lauko centre, jo gauta doz\u0117 ir triuk\u0161mas vaizde neatitiks rekomenduojam\u0173 lygi\u0173<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Naudojant specialius filtrus, galima suma\u017einti paciento ap\u0161vit\u0105. Rekomenduojama naudoti peteli\u0161k\u0117s formos plok\u0161tinant\u012f bow-tie<\/em> (3 pav<\/em>.) filtr\u0105, kuris formuoja rentgeno spindulio pluo\u0161t\u0105 ir filtruoja \u017eemos energijos fotonus, prie\u0161 jiems pasiekiant paciento k\u016bno pavir\u0161i\u0173. Taip pat \u0161is filtras suvienodina JS kiek\u012f, kuri nukeliavusi per pacient\u0105 pasiekia detektori\u0173.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
3 pav. Bow-tie filtro pavyzdys<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Ma\u017eos energijos fotonai neturi diagnostin\u0117s naudos, ta\u010diau padidina paciento gaunam\u0105 ap\u0161vit\u0105. Radiologijos technologams rekomenduojama parinkti optimal\u0173 skenavimo lango dyd\u012f, atsi\u017evelgti \u012f skenuojam\u0105 k\u016bno dal\u012f, nes sistema automati\u0161kai parenka optimal\u0173 bow-tie<\/em> rentgeno spinduliuot\u0117s filtr\u0105 [8].<\/p>\n\n\n\n

                      Techniniai parametrai, turintys \u012ftak\u0105 JS dozei:<\/p>\n\n\n\n

  • rentgeno vamzd\u017eio \u012ftampa (kVp)<\/em> nurodo emituojam\u0173 rentgeno spinduli\u0173 energij\u0105 ir yra susijusi su vaizdo kontrastu. Suma\u017einus \u012ftamp\u0105, ma\u017e\u0117ja rentgeno spinduli\u0173 energija, kartu ir ap\u0161vita, ta\u010diau priklausomai nuo tiriamojo k\u016bno mas\u0117s gali blog\u0117ti vaizd\u0173 kokyb\u0117, padid\u0117ti triuk\u0161mo lygis vaizde. Tyrimai parod\u0117, kad vaikams ir ma\u017eos mas\u0117s pacientams suma\u017einus rentgeno vamzd\u017eio \u012ftamp\u0105 gali pager\u0117ti kontrastuot\u0173 vaizd\u0173 kokyb\u0117, mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 kontrastingumas, o didel\u0117s mas\u0117s pacientams \u2013 pablog\u0117ti [3, 8 ];<\/li>
  • rentgeno vamzd\u017eio srov\u0117s stipris (mA)<\/em> nurodo rentgeno spinduli\u0173 pluo\u0161to intensyvum\u0105. Paciento gauta doz\u0117 yra tiesiogiai proporcinga rentgeno vamzd\u017eio srov\u0117s stiprio (mA) ir pj\u016bvio skenavimo laiko (s) sandaugai. Atsi\u017evelgdami \u012f kiekvieno paciento apimtis, galime gerokai suma\u017einti ap\u0161vit\u0105, jeigu suma\u017einsime vamzd\u017eio srov\u0117s stipr\u012f. Daugelyje \u0161iuolaikini\u0173 KT aparat\u0173 yra \u012fdiegta automatin\u0117 ekspozicijos kontrol\u0117, kuri leid\u017eia realiuoju laiku keisti rentgeno vamzd\u017eio srov\u0117s stipr\u012f priklausomai nuo paciento anatomijos, formos ir dyd\u017eio [3, 8].<\/li><\/ul>\n\n\n\n

    Pla\u010diau ap\u017evelgsime pateiktus techninius optimizavimo metodus.<\/p>\n\n\n\n

    Rentgeno vamzd\u017eio srov\u0117s moduliavimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    \u0160iuolaikiniuose KT aparatuose \u012fdiegta automatin\u0117s vamzd\u017eio srov\u0117s moduliavimo (AVSM) galimyb\u0117 (angl. automatic tube current modulation<\/em>). Tiesiogin\u0117 vamzd\u017eio srov\u0117s ir ap\u0161vitos doz\u0117s priklausomyb\u0117 lemia tai, kad srov\u0117s suma\u017einimas ma\u017eina JS ap\u0161vit\u0105, pavyzd\u017eiui, suma\u017einus srov\u0119 10 proc., JS ap\u0161vita suma\u017e\u0117ja 10 proc. KT valdymo programa automati\u0161kai reguliuoja vamzd\u017eio srov\u0119, atsi\u017evelgdama \u012f skirtingas audini\u0173 sugerties savybes. Skenuojant ma\u017eesn\u0117s sugerties k\u016bno sritis, naudojami \u017eemesni rentgeno vamzd\u017eio srov\u0117s ir laiko sandaugos (mAs) parametrai. JS doz\u0117 bus panaudojama efektyviau ir suma\u017e\u0117s bendra ap\u0161vita, bus i\u0161laikoma diagnozei nustatyti reikiama vaizdo kokyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n

     Skirtingi KT \u012frangos gamintojai naudoja skirtingus doz\u0117s moduliavimo metodus, kuriuos galima suskirstyti \u012f 2 tipus \u2013 kampin\u012f<\/em> (x ir y a\u0161imi) ir i\u0161ilgin\u012f<\/em> (z a\u0161imi)
    Kampin\u0117s moduliacijos metu srov\u0117 yra kei\u010diama priklausomai nuo to, kokia kryptimi rentgeno vamzdis yra nukreiptas \u012f pacient\u0105. Ma\u017eos sugerties (priekine\u2013u\u017epakaline) kryptimi (lot. antrerior\u2013posterior<\/em>) vamzd\u017eio srov\u0117 yra suma\u017einama, o didesn\u0117s sugerties (\u0161onine) kryptimi (lot. lateralis<\/em>) \u2013 padidinama. \u0160is pavyzdys pateikiamas 4 pav<\/em>. Toks moduliavimas yra efektyvesnis asimetri\u0161kose k\u016bno vietose (pvz., atliekant kr\u016btin\u0117s l\u0105stos, pe\u010di\u0173 juostos KT). Pastarosios \u0161onin\u0117s projekcijos sugertis yra gerokai didesn\u0117 nei priekin\u0117s\u2013u\u017epakalin\u0117s, taikant \u0161\u012f metod\u0105 srov\u0119 bei doz\u0119 galima suma\u017einti net iki 90 proc. [3, 9].<\/p>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

    \"\"
    4 pav. Kampin\u0117s srov\u0117s moduliacijos pavyzdys. Rentgeno vamzdis skleid\u017eia rentgeno spindulius detektoriaus link. Srov\u0117s vert\u0117 yra ma\u017einama anterior\u2013posterior<\/em> (100 mA) ir didinama lateralis <\/em>kryptimi (200 mA). Tokiu principu, atsi\u017evelgus \u012f k\u016bno proporcijas, yra suma\u017einama JS doz\u0117 [3]<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

    I\u0161ilgin\u0117s moduliacijos metu <\/strong>srov\u0117 kei\u010diama siekiant i\u0161laikyti pastovi\u0105 \/ numatyt\u0105 vaizdo triuk\u0161mo kiekio reik\u0161m\u0119. Pagal ap\u017evalgin\u0119 nuotrauk\u0105 nusta\u010dius audini\u0173 tankio poky\u010dius, skenuojant srov\u0117 automati\u0161kai yra koreguojama siekiant i\u0161laikyti vienod\u0105 triuk\u0161mo lyg\u012f visame skenavimo diapazone. Z a\u0161ies moduliacija atliekant KT yra naudojama vaizdams su pana\u0161iu triuk\u0161mo lygiu gauti, neatsi\u017evelgiant \u012f paciento dyd\u012f ar anatomij\u0105 [10].<\/p>\n\n\n\n

    Nauji kampin\u0117s moduliacijos tyrimai parod\u0117, kad galima gerokai suma\u017einti ap\u0161vit\u0105 skenavimo metu ma\u017einant vamzd\u017eio srov\u0119 priekine (anterior<\/em>) kryptimi. Tokiu b\u016bdu labiau apsaugomi kritiniai paciento organai: skydliauk\u0117, kr\u016btys, ragena. \u0160io metodo taikymas leid\u017eia suma\u017einti JS doz\u0119, tenkan\u010di\u0105 jautriems organams, net iki 27\u201350 proc. [11]. Taikant Z a\u0161ies moduliacij\u0105, doz\u0119 galima suma\u017einti 16\u201326 proc., palyginti su metodika, kai naudojama nekintanti ma\u017ea vamzd\u017eio srov\u0117 [12]. Japonijos mokslinink\u0173 atliktas tyrimas parod\u0117, kad atliekant kr\u016btin\u0117s l\u0105stos KT ir naudojant organus tausojan\u010di\u0105 moduliacij\u0105, nekei\u010diant joki\u0173 kit\u0173 ekspozicijos parametr\u0173 kr\u016bt\u0173 sugertoji doz\u0117 suma\u017e\u0117ja 22 proc. [13]. Atlikti tyrimai \u012frod\u0117, kad pakartotin\u0117s medicininio vaizdinimo proced\u016bros, atliktos vaikyst\u0117je ir paauglyst\u0117je, padidina rizik\u0105 susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu tarp moter\u0173, sergan\u010di\u0173 skolioze [14]. Tod\u0117l organus tausojanti moduliacija rekomenduojama visiems pacientams, kuriems atliktas kr\u016btin\u0117s l\u0105stos tyrimas padidina v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

    Keli KT \u012frangos gamintojai sujungia \u0161ias moduliacijas ir naudoja kompleksin\u0119 x\u2013y\u2013z moduliacij\u0105. \u0160i moduliacija gali s\u0117kmingiau suma\u017einti doz\u0119, palyginti su vienos a\u0161ies (z a\u0161ies) ar kampine moduliacija [15].<\/p>\n\n\n\n

    Apibendrindami galime teigti, kad AVSM yra efektyvus doz\u0117s suma\u017einimo metodas.<\/p>\n\n\n\n

    Rentgeno vamzd\u017eio \u012ftampos moduliavimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Moksliniais tyrimais \u012frodyta, KT tyrimo metu ma\u017einus rentgeno vamzd\u017eio \u012ftampos (kV) vert\u0119, galima suma\u017einti doz\u0119 ir pagerinti vaizdo kokyb\u0119 (pvz., atliekant KT skenavim\u0105 naudojant kontrastin\u0119 med\u017eiag\u0105) [16]. Siekdami nustatyti vaizdo kokyb\u0117s priklausomyb\u0119 nuo \u012ftampos ma\u017einimo, mokslininkai atliko eksperiment\u0105 su fantomu [17]. Paai\u0161k\u0117jo, kad atliekant pilvo KT tyrim\u0105 rentgeno vamzd\u017eio \u012ftamp\u0105 galima suma\u017einti nuo 120 iki 90 kV pacientams, kurie sveria ma\u017eiau nei 80 kg, kartu i\u0161laikant ger\u0105 diagnostin\u0119 vaizdo kokyb\u0119 ir ma\u017eo kontrasto detali\u0173 nustatymo galimybes [18]. Kiti tyrimai parod\u0117, kad atliekant kontrastin\u012f KT tyrim\u0105 rekomenduojama naudoti ma\u017eesni\u0173 ver\u010di\u0173 vamzd\u017eio \u012ftamp\u0105, nes jodo kontrastin\u0117s med\u017eiagos sugertis padid\u0117ja esant ma\u017eesn\u0117mis \u012ftampos vert\u0117mis [16, 19].<\/p>\n\n\n\n

    Nepaisant pager\u0117jusio kontrasto vaizduose, naudojant \u017eemesni\u0173 ver\u010di\u0173 \u012ftamp\u0105 padid\u0117ja triuk\u0161mo lygis, ypa\u010d kai pacientai yra stamb\u016bs. Parenkant rentgeno vamzd\u017eio \u012ftampos vert\u0119, visada b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f paciento sud\u0117jim\u0105 ir diagnostin\u012f u\u017edavin\u012f.<\/p>\n\n\n\n

    KT \u012frangos gamintojai \u012fdiegia skirtingas rentgeno vamzd\u017eio \u012ftampos reguliavimo sistemas. SIEMENS, GE gamintoj\u0173 KT aparatuose yra \u012fdiegtas pusiau automatinio vamzd\u017eio \u012ftampos reguliavimo \u012frankis, kuris kiekvienam pacientui individualiai, pagal jo dyd\u012f, parenka ir reguliuoja optimali\u0105 kV reik\u0161m\u0119. \u0160is \u012frankis remiasi ap\u017evalgin\u0117s nuotraukos duomenimis ir optimizuoja rentgeno vamzd\u017eio srov\u0119 ir \u012ftamp\u0105, palaikydama pastov\u0173 kontrasto ir triuk\u0161mo lyg\u012f esant ma\u017eiausiai ap\u0161vitos dozei [19].<\/p>\n\n\n\n

    Iteratyvi rekonstrukcija<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Iteratyvi rekontrukcija (angl. iterative reconstruction<\/em>) yra matematinis algoritmas, gerinantis vaizdo kokyb\u0119. J\u012f suderinus su automatine rentgeno vamzd\u017eio srov\u0117s moduliacija, galima suma\u017einti paciento gaunam\u0105 ap\u0161vitos doz\u0119 nedidinant triuk\u0161mo lygio vaizduose. \u0160io algoritmo veikimo principas pagr\u012fstas statistiniu foton\u0173 pasiskirstymu. Algoritmas rekonstruoja 2 vaizdus: vien\u0105 \u2013 atvirk\u0161tinio projektavimo metodu (angl. filtered back projection<\/em>), o kit\u0105 \u2013 naudojant iteratyv\u0173j\u012f re\u017eim\u0105, kurio metu tam tikros matricos reik\u0161m\u0117s yra priimamos i\u0161 anksto [20]. Gauti real\u016bs duomenys yra lyginami su priimtomis reik\u0161m\u0117mis. Esant nesutapimui, daromos pataisos. \u0160is procesas kartojamas daug kart\u0173 (iteruojamas), kol gaunama tenkinanti KT skai\u010di\u0173 seka. Abu vaizdai v\u0117liau sujungiami \u012f vien\u0105 rekonstruot\u0105 vaizd\u0105. IRIS (angl. Iterative Reconstruction in Image Space<\/em>) gali b\u016bti nustatomas operatoriaus 10 proc. \u017eingsniu (nuo 0 iki 100 proc.) (jeigu naudojam 0 proc., vadinasi, yra naudojama tik atvirk\u0161tinio projektavimo rekonstrukcija) [16].<\/p>\n\n\n\n

    \u012evair\u016bs gamintojai si\u016blo savo algoritmus. SIEMENS gamintoj\u0173 KT IRIS, General Electrics<\/em> \u2013 KT ASIR (angl. Adaptive Statistical Iterative Reconstruction<\/em>) ar Toshiba<\/em> gamintoj\u0173 KT MBIR (angl. Model Based Iterative Reconstruction<\/em>). [21, 22] Nepaisant geb\u0117jim\u0173 suma\u017einti paciento gaunam\u0105 doz\u0119 tik kei\u010diant triuk\u0161mo lyg\u012f vaizde, \u0161is algoritmas turi kelis tr\u016bkumus. Iteratyviosios rekonstrukcijos metu vaizde gali atsirasti neb\u016bding\u0173 plastin\u0117s<\/em> tekst\u016bros intarp\u0173, kurie gali tur\u0117ti \u012ftak\u0105 galutinei diagnozei. \u0160is metodas, palyginti su kitomis rekonstrukcijomis, yra imlus laikui, tod\u0117l klinikin\u0117je praktikoje jam ne visada teikiama pirmenyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n

    I\u0161vados<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    Pastaraisiais metais \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 specialistai stengiasi atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f atliekant KT patiriamos JS ap\u0161vitos keliam\u0105 potenciali\u0105 rizik\u0105. Bandydami i\u0161spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105, gydytojai radiologai, medicinos fizikai ir radiologijos technologai turi susipa\u017einti su esamais KT optimizavimo metodais ir prireikus juos naudoti klinikin\u0117je praktikoje. Ypa\u010d svarbu, kad gydytojas visada \u012fvertint\u0173, ar paciento diagnozei nustatyti yra b\u016btinas KT tyrimas, ar gali b\u016bti atliekami kiti diagnostiniai tyrimai.<\/p>\n\n\n\n

    Medicinos \u012fstaigose dirbantis personalas privalo suprasti keliam\u0105 pacientui rizik\u0105 ir j\u0105 tinkamai valdyti, u\u017etikrinti atliekam\u0173 proced\u016br\u0173 kokyb\u0117s kontrol\u0119, tinkamai optimizuoti \u012frangos naudojim\u0105.    <\/p>\n\n\n\n

    Rekomendacijos<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    • Tyrimo pagr\u012fstumas.<\/strong> Prie\u0161 skiriant KT tyrim\u0105, b\u016btina apsvarstyti, ar jis bus informatyvus, \u012fvertinti alternatyviuosius vaizdinimo metodus (pvz., UG, MRT, radiografij\u0105).<\/li>
    • KT tyrimo parametr\u0173 optimizavimas.<\/strong> Optimizavimas atliekamas atsi\u017evelgiant \u012f paciento svor\u012f, sud\u0117jim\u0105 ir tiriam\u0105 anatomin\u0119 srit\u012f. Taikoma mAs moduliacija, kuri suma\u017eina doz\u0119 ir i\u0161laiko optimali\u0105 vaizdo kokyb\u0119.<\/li>
    • Pagrindiniai veiksniai, darantys \u012ftak\u0105 JS dozei:<\/strong> kVp, mAs, skenavimo \u017eingsnis, srov\u0117s moduliacija ir iteratyvusis rekonstrukcijos algoritmas. Rekomenduojama juos per\u017ei\u016br\u0117ti ir keisti (jei b\u016btina) prie\u0161 pradedant tyrim\u0105.<\/li>
    • KT fazi\u0173 skai\u010diaus ma\u017einimas. <\/strong>Rekomenduojama ma\u017einti skenavimo fazi\u0173 skai\u010di\u0173, nebent jis turi svarbi\u0105 diagnostin\u0119 vert\u0119.<\/li>
    • Informacijos sklaida pirminiu lygmeniu. <\/strong>Reikia edukuoti KT tyrimus skirian\u010dius \u0161eimos gydytojus ir kitus specialistus d\u0117l optimaliausio, saugiausio vaizdinimo metodo parinkimo ir alternatyvi\u0173j\u0173 tyrim\u0173 skyrimo.<\/li>
    • Radiologijos specialist\u0173 kvalifikacijos k\u0117limas. <\/strong>Turi b\u016bti atliekamas radiologijoje dirban\u010dio personalo \u0161vietimas apie KT tyrimo optimizavim\u0105.<\/li>
    • Kokyb\u0117s kontrol\u0117. <\/strong>Prie\u0161 atliekant KT tyrim\u0105, b\u016btina \u012fsitikinti, kad atlikti visi reikalingi periodiniai kokyb\u0117s kontrol\u0117s patikrinimai. Medicinos fizik\u0173 reguliariai atliekami \u012frangos kokyb\u0117s patikrinimai leid\u017eia nustatyti, ar turima diagnostin\u0117 \u012franga yra techni\u0161kai tvarkinga, ar gaunami vaizdai yra tinkami diagnozei nustatyti. S\u0117kmingai \u012fgyvendimama kokyb\u0117s u\u017etikrinimo programa, kurios dalis yra \u012frangos kokyb\u0117s kontrol\u0117, leid\u017eia suma\u017einti nepageidaujamos pakartotin\u0117s ap\u0161vitos tikimyb\u0119 d\u0117l netinkamo diagnostinio vaizdo kokyb\u0117s \u012frangai sutrikus. Programa padeda steb\u0117ti vaizdo kokyb\u0117s ir JS doz\u0117s kitim\u0105, imtis prevencini\u0173 derinimo ar remonto veiksm\u0173.<\/li><\/ul>\n\n\n\n

      <\/p>\n\n\n\n

      Ma\u017eena Maciusovi\u010d, Romualdas Gri\u0161kevi\u010dius, Ieva Markevi\u010dien\u0117, Marius Burkanas,<\/strong> dr. Jonas Venius<\/strong>
      Nacionalinis v\u0117\u017eio institutas<\/p>\n\n\n\n

      \n\n\n\n

      Literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n\n\n\n

      1. Gyventoj\u0173 ap\u0161vitos steb\u0117senos (monitoringo) 2012\u20132016 met\u0173 programos ataskaita. Radiacin\u0117s saugos centras, Vilnius.
      2. Zaveckien\u0117 J, Jurevi\u010dius T, Burovien\u0117 V, Jurevi\u010dius M (2015) K\u0105 tur\u0117tume \u017einoti apie medicinin\u0119 ap\u0161vit\u0105? Medicinos teorija ir praktika T.21 Nr.4.1.
      3. Costello JE, Cecava ND, Tucker JE, Bau JL. (2012) CT Radiation Dose: Current Controversis and Dose Reduction Strategies. AJR 2014:1283-1290.
      4. Matsubara K, Kawashima H. Chusin T, Okubo R. (2017) How to optimize Radiation Dose in Computed Tomography Examinations: Available Methods and Techniques. Medical Physics International Journal 5(2)180-186.
      5. Murakami T, Kim T, Takamura M, et al. (2001) Hypervascular hepatocellular carcinoma: detection with double arterial phase multi-detector row helical CT. Radiology 218:763-767.
      6. Kim SK, Lim JH, Lee WJ, et al. (2002) Detection of hepatocellular carcinoma: comparison of dynamic three-phase computed tomography images and four-phase computed tomography images using multidetector row helical computed tomography. J Comput Assist Tomogr 26:691-698.
      7. Toth T, Ge Z, Daly MP. (2007) The influence of patient centering on CT dose and image noise. Medical Physics 34, 3093.
      8. Zacharias C, Alessio AM, Otto RK, Iyer RS, Philips GS, Swanson JO, Thapa MM. (2013) Pediatric CT: Strategies to Lower Radiation Dose. AJR Am J Roentgenol 200(5):950-956.
      9. Gress H, Nomayr A, Wolf H et al. (2002) Dose reduction in CT examination of children by an attenuation-based on-line modulation of tube current (CARE Dose). Eur Radiol 12:1571-1576.
      10. Singh S, Kalra MK, Thrall JH, Mahesh M. (2011) Automatic exposure control in CT: applications and limitations. J Am Coll Radiol 8(6):446-9.
      11. Duan X, Wang J, Christner JA, Leng S, Grant KL, McCollough CH (2011) Dose reduction to anterior surfaces with organ-based tube-current modulation: evaluation of perdormance in a phantom study. AJR Am J Roentgenol. 197(3):689-95.
      12. Livingstone RS, Dinakaran PM, Cherian RS, Eapen A. (2009) Comparison of radiation doses using weight-based protocol and dose modulation techniques for patients undergoing biphasic abdominal computed tomography examinations. J Med Phys 34:217-222.
      13. Matsubara K, Sugai M, Toyoda A, et al. (2012) Assessment of an organ-based tube current modulation in thoracic computed tomography. J Appl Clin med Phys 13:3731.
      14. Doody MM, Lonstein JE, Stovall M, Hacker DG, Luckyanov N, Land CE (2000) Breast cancer mortality after diagnostic radiography: findings from the U.S. Scoliosis Cohort Study. Spine 25:2052-2063.
      15. Rizzo S, Kalra M, Schmidt B, et al. (2006) Comparison of angular and combined automatic tube current modulation techniques with constant tube current of the abdomen and pelvis. AJR 186:673-679.
      16. Yu L, Liu X, Leng Sh, et al. (2009) Radiation dose reduction in computed tomography: techniques and future perspective. Imaging Med. 1(1):65-84.
      17. Siegel MJ, Schmidt B, Bradley D, Suess C, Hildebolt C (2004) Radiation dose and image quality in pediatric CT: effect of technical factors and phantom size and shape. Radiology 233(2):515-22.
      18. Huda W, Scalzetti EM, Levin G (2000) Technique factors and image quality as functions of patient weight at abdominal CT. Radiology 217:430-435.
      19. Nakayama Y, Awai K, Funama Y, et al (2005) Abdominal CT with low tube voltage: preliminary observations about radiation dose, contrast enhancement, image quality, and noise. Radiology 237:945-951.
      20. Nelson TR (2014) Practical Strategies to reduce Pediatric CT Radiation Dose. J Am Coll Radiol 11:292-299.
      21. Thomas KE, Wang Bo. Age- specific effective doses for pediatric MSCT examinations at a large children\u2019s hospital using DLP conversion coefficients: a simple estimation method. Pediatr Radiol, 38, 2008. p. 645-656.
      22. Smith EA. Model-based iterative reconstruction: effect on patient radiation dose and image quality in pediatric body CT. Radiology. 2014 Feb;270(2):526-34. doi: 10.1148\/radiol.13130362. Epub 2013 Oct 29.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

      Per pra\u0117jus\u012f \u0161imtmet\u012f sukurtas ne vienas diagnostinis \u017emogaus anatomini\u0173 vaizd\u0173 gavimo \u012frenginys \u2013 rentgenas, kompiuterin\u0117 tomografija (KT), ultragarso (UG) aparatas, magnetinis rezonansas (MRT), pozitron\u0173 emisijos tomografas (PET). \u0160iuolaikin\u0117je klinikin\u0117je diagnostikoje KT tyrimai padar\u0117 did\u017eiausi\u0105 prover\u017e\u012f. Ta\u010diau po keleto met\u0173 nuo rentgeno spinduli\u0173 atradimo buvo pasteb\u0117tas \u017ealingas j\u0173 poveikis. Medicinos \u012fstaigose dirbantis personalas privalo suprasti \u0161ios spinduliuot\u0117s…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":67289,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[4198],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-67284","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-kompiuterine-tomografija","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67284","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67284"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67284\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67289"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67284"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67284"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67284"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=67284"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=67284"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}