![\"Alergija](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Alergijamaistui1.jpg\")
<\/p>\nNepageidaujamos reakcijos \u012f maist\u0105 yra labai da\u017enos, ta\u010diau vykstantis imuninis atsakas, vadinamoji alergija maistui, sudaro tik labai nedidel\u0119 \u0161i\u0173 reakcij\u0173 dal\u012f. Alergijos maistui paplitimas priklauso nuo am\u017eiaus (da\u017enai pasitaiko vaikams ir retai \u2013 suaugusiesiems) bei mitybos \u012fpro\u010di\u0173. Taigi, \u012fvairi\u0173 autori\u0173 duomenimis, alergij\u0105 maistui turi 8\u201310 proc. vaik\u0173 ir 2\u20134 proc. suaugusi\u0173 \u017emoni\u0173. Ta\u010diau tarp atopiniu dermatitu sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 alergija maistui pasitaiko \u017eenkliai da\u017eniau \u2013 net 30\u201340 proc. vaik\u0173 ir 20 proc. suaugusi\u0173j\u0173.<\/p>\n
Nepageidaujamos reakcijos \u012f maist\u0105<\/b><\/p>\n
Nepageidaujamos reakcijos \u012f maist\u0105 yra nefiziologinis \u017emogaus organizmo atsakas \u012f maist\u0105. \u0160ios reakcijos klasifikuojamos pagal j\u0173 patogenezin\u012f mechanizm\u0105 (1 pav.):<\/p>\n
\u0084. Toksin\u0117s reakcijos (gali pasireik\u0161ti d\u0117l maiste atsiradusi\u0173 \u012fvairi\u0173 kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173, pavyzd\u017eiui, gryb\u0173 nuod\u0173, aflatoksino i\u0161 supelijusi\u0173 rie\u0161ut\u0173 ir kt.).
\u0084. Netoksin\u0117s reakcijos:<\/p>\n
-Imunin\u0117 (alergija maistui) \u2013 tai pasikartojanti nepageidaujama organizmo imunin\u0117 reakcija \u012f tam tikr\u0105 maist\u0105 arba kuri\u0105 nors jo sudedam\u0105j\u0105 dal\u012f. Atsi\u017evelgiant \u012f klinikini\u0173 simptom\u0173 atsiradimo greit\u012f, skirtingus patogenezinius mechanizmus, alergija maistui gali b\u016bti:<\/p>\n
1) S\u0105lygota IgE. Jos metu susidaro specifiniai IgE vienam ar keliems alergenams. Klinikiniai simptomai da\u017eniausiai atsiranda per 0,5\u20132 val. po kontakto su maisto alergenu.
2) Ne IgE s\u0105lygota \u2013 vyksta nedalyvaujant IgE. Jos metu veikia kit\u0173 klasi\u0173 specifiniai imunoglobulinai, imuniniai kompleksai ar l\u0105stelinis imunitetas. Klinikiniai simptomai atsiranda per 24\u201372 val. po kontakto su maisto alergenu.<\/p>\n
\u00a0Neimunin\u0117 (maisto netoleravimas):<\/p>\n
1) fermentin\u0117s (d\u0117l ferment\u0173 stokos, pvz.: laktaz\u0117s nepakankamumo);
2) farmakologin\u0117s (maiste esan\u010dios med\u017eiagos tiesiogiai veikia putli\u0105sias l\u0105steles, kurios atpalaiduoja histamin\u0105 ir kitus biogeninius aminus (pvz., pomidorai, \u017eemuog\u0117s, \u0161okoladas ir kt.), arba kai kuriuose maisto produktuose jau esantis didelis histamino ar kit\u0173 aktyvi\u0173 biogenini\u0173 amin\u0173 kiekis, patek\u0119s \u012f organizm\u0105, sukelia pana\u0161ius \u012f alergij\u0105 simptomus (pvz., fermentiniai s\u016briai, vynas, rauginti kop\u016bstai ir kt.) (1 lentel\u0117);
3) kitos etiologijos.<\/p>\n
<\/p>\n
\u00a0Maisto netoleravimas<\/b><\/p>\n
Maisto netoleravimas sukelia \u0161iuos simptomus:
\u0084. Odos simptomus (\u012fvairius b\u0117rimus).
\u0084. Vir\u0161kinimo trakto simptomus (v\u0117mim\u0105, viduriavim\u0105, pilvo p\u016btim\u0105).
\u0084. Kv\u0117pavimo sistemos simptomus (kosul\u012f, dusul\u012f).
\u0084. Taip pat:<\/p>\n
-galvos skausm\u0105 (pvz., suvalgius \u0161okolado);
-s\u0105nari\u0173 skausm\u0105;
-kr\u016btin\u0117s skausm\u0105 (kin\u0173 restorano sindromas, Na gliutomatas);
-nuovarg\u012f;
-bendr\u0105 negalavim\u0105.<\/p>\n
![\"Alergija](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/Alergijamaistui2.jpg\")
<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Patofiziologija<\/b><\/p>\n
Vir\u0161kinimo traktas imunologi\u0161kai turi atsakyti \u012f maist\u0105 dvejopai ir net prie\u0161ingai: jam tenka reaguoti \u012f potencialius patogenus ir kitus svetimus \u017ealojan\u010dius antigenus, ta\u010diau kartu nereaguoti \u012f didelius kasdienio maisto antigen\u0173 kiekius. Maisto baltymai yra skaidomi vir\u0161kinimo ferment\u0173 iki ma\u017e\u0173 daleli\u0173 \u2013 peptid\u0173 bei aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173, tod\u0117l jie nealergizuoja. Ta\u010diau nedideli neskaidyt\u0173 baltym\u0173 kiekiai gali absorbuotis pro vir\u0161kinimo trakto gleivin\u0119 ir sukelti imunin\u012f atsak\u0105. Vir\u0161kinimo traktas turi ir kit\u0173 mechanizm\u0173, kurie veikia imunin\u012f atsak\u0105: tai \u012fvair\u016bs fermentai ir gleiv\u0117s, blokuojan\u010dios antigeno poveik\u012f. Kuo k\u016bdikis jaunesnis, tuo pralaidesn\u0117 vir\u0161kinimo trakto gleivin\u0117, tuo labiau yra nesubrend\u0119 min\u0117ti mechanizmai ir daugiau nepakitusi\u0173 (intaktini\u0173) antigen\u0173 patenka \u012f limfin\u012f audin\u012f, sukeldami IgE gamyb\u0105, o tai rei\u0161kia alergij\u0105 maistui. Sekrecinis IgA (sIgA), esantis vir\u0161kinimo sistemos gleivin\u0117s pavir\u0161iuje, slopina imunin\u012f atsak\u0105, ta\u010diau sIgA k\u016bdikyst\u0117s periodu pasitaiko labai ma\u017eai. Tod\u0117l alergija maistui da\u017eniausiai pasitaiko k\u016bdikiams ir ikimokyklinio am\u017eiaus vaikams. Maisto alergenai lengvai absorbuojami i\u0161 plon\u0173j\u0173 ir stor\u0173j\u0173 \u017earn\u0173, patenka \u012f kraujotak\u0105 ir i\u0161ne\u0161iojami po vis\u0105 organizm\u0105.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Maisto alergenai<\/b><\/p>\n
Bet koks maisto produktas gali sukelti alergines reakcijas, ta\u010diau kai kurie produktai alergizuoja da\u017eniau, nors dar n\u0117ra i\u0161ai\u0161kintos tai s\u0105lygojan\u010dios \u0161i\u0173 maisto produkt\u0173 fizikochemin\u0117s savyb\u0117s. K\u016bdikiai da\u017eniausiai b\u016bna alergi\u0161ki karv\u0117s pienui ir kiau\u0161iniams, ta\u010diau iki 4 gyvenimo met\u0173 \u0161iems maisto produktams i\u0161sivysto tolerancija. Kai kurie vaikai tampa alergi\u0161ki kvie\u010diams, sojoms, \u017euviai, j\u016bros g\u0117ryb\u0117ms, rie\u0161utams. Alergija \u017euviai ir rie\u0161utams i\u0161lieka vis\u0105 gyvenim\u0105. Re\u010diau alergija b\u016bna kruopoms, vaisiams bei dar\u017eov\u0117ms. Labai retai alergija maistui gali prasid\u0117ti suaugusiesiems. Termi\u0161kai apdoroti maisto produktai alergizuoja ma\u017eiau, nes kar\u0161tis suardo kai kuriuos baltymus. Kartais b\u016bna kry\u017emin\u0117s reakcijos tarp maisto antigen\u0173 ir \u017eiedadulki\u0173 bei latekso antigen\u0173. Beveik 90 proc. vis\u0173 alergini\u0173 reakcij\u0173 sukelia pienas, kiau\u0161iniai, kvie\u010diai, sojos ir \u017eem\u0117s rie\u0161utai.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Da\u017eniausi maisto alergenai<\/b><\/p>\n
Vaikams \u2013 pienas, kiau\u0161iniai, sojos, \u017eem\u0117s rie\u0161utai, rie\u0161utai, \u017euvis. Suaugusiesiems \u2013 \u017eem\u0117s rie\u0161utai, rie\u0161utai, \u017euvis.<\/p>\n
\u0084. Karv\u0117s pienas. Karv\u0117s pieno baltymai yra pirmieji svetimi baltymai, patenkantys \u012f naujagimio ar k\u016bdikio organizm\u0105 ir da\u017eniausiai sukeliantys alergines reakcijas. Karv\u0117s piene yra apie 20 baltym\u0173, galin\u010di\u0173 sukelti imunin\u012f atsak\u0105. Did\u017eiausios baltym\u0173 frakcijos yra kazeinas (75 proc.) ir i\u0161r\u016bgos. Pieno baltym\u0173 yra visuose pieno produktuose, taip pat bet kuriuose rauginto pieno produktuose, s\u016briuose, svieste, margarine, leduose. Be to, pieno yra \u012fvairi\u0173 de\u0161r\u0173 sud\u0117tyje, pavyzd\u017eiui, virtose de\u0161rose ir paruo\u0161tuose \u017euvies ir m\u0117sos patiekaluose. Da\u017enai pieno b\u016bna duonos, kepini\u0173 i\u0161 milt\u0173 ir konditerini\u0173 gamini\u0173 sud\u0117tyje. Alergij\u0105 sukelian\u010di\u0173 baltym\u0173 kiekis ma\u017e\u0117ja denat\u016bracijos ar hidroliz\u0117s b\u016bdu, tod\u0117l virintas pienas, kefyras, r\u016bgpienis, jogurtas organizmo geriau toleruojami nei \u0161vie\u017eias (neperdirbtas) pienas. Da\u017enos b\u016bna kry\u017emin\u0117s reakcijos tarp karv\u0117s, o\u017ekos ir avies pieno baltym\u0173. \u017dinoma, kad apie 50 proc. vaik\u0173, alergi\u0161k\u0173 karv\u0117s pienui, alergi\u0161ki ir o\u017ekos pienui. Taikant diet\u0105 be pieno, turi b\u016bti papildomai skiriama kalcio.<\/p>\n
\u0084. Kiau\u0161iniai. Kiau\u0161inyje daugiausia alergen\u0173 randama kiau\u0161inio baltyme, ta\u010diau net ir prie\u0161 trynio baltymus galima rasti specifini\u0173 IgE. Vaikui augant, alergija kiau\u0161iniams ma\u017e\u0117ja, bet klini\u0161kai kiau\u0161inio toleravimas pasirei\u0161kia v\u0117liau, da\u017eniausiai vyresniame mokykliniame am\u017eiuje. Kiau\u0161inio baltym\u0173 daugiau ar ma\u017eiau yra daugelio maisto produkt\u0173 sud\u0117tyje, pavyzd\u017eiui, miltiniuose kepiniuose (pvz.: sald\u017eiuose pyraguose, kvietin\u0117je duonoje, d\u017ei\u016bv\u0117siuose), daugelyje m\u0117sos patiekal\u0173 (pvz.: m\u0117sos kukuliuose, kepen\u0173 pa\u0161tete). Ypa\u010d jautrus kiau\u0161inio baltymui \u017emogus d\u0117l alergini\u0173 kry\u017emini\u0173 reakcij\u0173 gali b\u016bti alergi\u0161kas vi\u0161tienai. Pasitaiko kry\u017emini\u0173 reakcij\u0173 su kit\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 kiau\u0161ini\u0173 baltymais. Labai retai vaikai, alergi\u0161ki kiau\u0161inio baltymams, gali b\u016bti alergi\u0161ki ir kiaulyt\u0117s, tym\u0173, raudonuk\u0117s skiepams, kurie gaminami naudojant vi\u0161t\u0173 embrion\u0173 fibroblastus.<\/p>\n
\u0084. Gr\u016bdai. Gr\u016bdai alergizuoja da\u017enai, ypa\u010d vaikus. Da\u017eniausiai alergizuoja kvie\u010diai, turintys 40 baltymini\u0173 antigen\u0173, i\u0161 kuri\u0173 pus\u0117 turi kry\u017emini\u0173 reakcij\u0173 su griki\u0173 ir rugi\u0173 antigenais. Alergija ry\u017eiams ir kukur\u016bzams b\u016bna labai retai. Ta\u010diau pasitaiko alergini\u0173 reakcij\u0173 \u012f mie\u017eius, avi\u017eas. Baltym\u0173 globulino ir gliuteno frakcijos sukelia IgE s\u0105lygotas reakcijas, o gliadinas \u2013 celiakijos i\u0161sivystym\u0105. \u017dmon\u0117s, dirbantys kepyklose, gali susirgti alerginiu rinitu ar astma, nes \u012f j\u0173 kv\u0117pavimo takus papuola daug milt\u0173 dulki\u0173. Ta\u010diau da\u017eniausiai jie gali valgyti gr\u016bd\u0173 patiekalus. Galimos kry\u017emin\u0117s reakcijos tarp gr\u016bdini\u0173 kult\u016br\u0173 ir \u017eoli\u0173 \u017eiedadulki\u0173.<\/p>\n
\u00a0. \u017duvis. Alergija \u017euvies produktams \u2013 da\u017enas<\/p>\n
rei\u0161kinys, ypa\u010d tose \u0161alyse, kurios maistui jos vartoja gausiai. Alergija \u017euvims ir kitiems j\u016bros produktams gali sukelti pavojingus gyvybei simptomus. Alergija \u017euvims da\u017enai i\u0161lieka vis\u0105 gyvenim\u0105. Stipriausias alergenas \u2013 i\u0161 menk\u0117s i\u0161skiriamas baltymas Gad C I, labai atsparus terminiam apdorojimui, tuo tarpu tuno ir la\u0161i\u0161os baltym\u0173 alergizuojantis poveikis suma\u017e\u0117ja jas apdorojus kar\u0161\u010diu ir sl\u0117giu (kepant, verdant, tro\u0161kinant, ruo\u0161iant konservus). Esant alergijai \u017euvies baltymams, negalima vartoti kepen\u0173 pa\u0161teto bei margarino, kurio sud\u0117tyje yra \u017euv\u0173 tauk\u0173. Termi\u0161kai apdorojant \u017euvis, antigenai lengvai tampa aerozoliais ir gali sukelti dusul\u012f.<\/p>\n
\u0084. J\u016bros g\u0117ryb\u0117s: v\u0117\u017eiagyviai (omarai, krabai, v\u0117\u017eiai, krevet\u0117s ir kt.) ir moliuskai (austr\u0117s, \u0161ukut\u0117s, geldel\u0117s, sraig\u0117s, a\u0161tuonkojai ir kt.). Labai da\u017enai sunkias, gyvybei pavojingas, alergines reakcijas sukelia j\u016bros g\u0117ryb\u0117s. Da\u017enos gali b\u016bti kry\u017emin\u0117s reakcijos tarp moliusk\u0173 ir v\u0117\u017eiagyvi\u0173.<\/p>\n
\u0084. Ank\u0161tiniai. Tai vieni da\u017eniausiai alergizuojan\u010di\u0173 maisto produkt\u0173. Ank\u0161tini\u0173 \u0161eimai priklauso pupos, \u017eirniai, sojos, \u017eem\u0117s rie\u0161utai, saldymedis. Nors ank\u0161tiniai turi kelet\u0105 antigen\u0173, kry\u017emini\u0173 alergini\u0173 reakcij\u0173 tarp j\u0173 da\u017eniausiai neb\u016bna. Alergija sojoms spar\u010diai auga visame pasaulyje. Da\u017eniausiai sojoms alergi\u0161ki yra k\u016bdikiai ir dar\u017eelinio am\u017eiaus vaikai. Soj\u0173 baltymas turi daug frakcij\u0173, i\u0161 kuri\u0173 keturios alergizuoja da\u017eniausiai. Sojos pla\u010diai naudojamos pramon\u0117je, gaminant \u012fvairius patiekalus, kur reikia pigi\u0173 ir kokybi\u0161k\u0173 baltym\u0173.<\/p>\n
\u0084. \u017dem\u0117s rie\u0161utai. Kitas ank\u0161tini\u0173 \u0161eimos narys yra \u017eem\u0117s rie\u0161utai. Alergija \u017eem\u0117s rie\u0161utams i\u0161lieka vis\u0105 gyvenim\u0105. \u017dem\u0117s rie\u0161ut\u0173 baltym\u0173 yra i\u0161skiriama 16 frakcij\u0173. \u0160ie baltymai labai atspar\u016bs terminiam apdorojimui ir vir\u0161kinami ma\u017eai suskaidomi. Nereikia u\u017emir\u0161ti, kad \u0161i\u0173 rie\u0161ut\u0173 dedama \u012f \u012fvairius pada\u017eus, saldainius, sausainius. Ta\u010diau beveik n\u0117ra kry\u017emini\u0173 alergini\u0173 reakcij\u0173 tarp \u017eem\u0117s ir kit\u0173 rie\u0161ut\u0173. Rafinuot\u0105 \u017eem\u0117s rie\u0161ut\u0173 aliej\u0173 alergi\u0161ki \u0161iems rie\u0161utams \u017emon\u0117s vartoti gali.<\/p>\n
Rie\u0161utai. Da\u017eniau alergizuoja suaugusiuosius, re\u010diau vaikus. Visi ant med\u017ei\u0173 ir kr\u016bm\u0173 augantys rie\u0161utai (lazdyno, graikiniai, indi\u0161ki, migdolai, pistacijos ir kt.) sukelia sunkias alergines reakcijas ir net anafilaksij\u0105. Alergija rie\u0161utams i\u0161lieka vis\u0105 gyvenim\u0105. Kry\u017emin\u0117s reakcijos pasitaiko tarp vis\u0173 rie\u0161ut\u0173.<\/p>\n
\u0084. Vaisiai ir dar\u017eov\u0117s. Sukelia alergines reakcijas, kurios da\u017eniausiai pasirei\u0161kia burnoje ar gerkl\u0117je. Daugelis vaisiuose ir dar\u017eov\u0117se esan\u010di\u0173 alergen\u0173 yra neatspar\u016bs terminiam apdorojimui, t. y. Netenka savo antigeni\u0161kumo juos verdant, kepant, u\u017e\u0161aldant ar konservuojant. Da\u017enai vaikai, alergi\u0161ki \u017eiedadulk\u0117ms, d\u0117l kry\u017emini\u0173 alergini\u0173 reakcij\u0173 yra alergi\u0161ki ir obuoliams, \u012fvairiems vaisiams su kauliukais, \u0161vie\u017eioms morkoms ir bulv\u0117ms. Manoma, kad apie 60 proc. \u017emoni\u0173, alergi\u0161k\u0173 ber\u017e\u0173 \u017eiedadulk\u0117ms, yra alergi\u0161ki ir obuoliams.<\/p>\n
\u0084. M\u0117sa. M\u0117soje yra daug baltym\u0173, ta\u010diau ji retai alergizuoja, ypa\u010d termi\u0161kai apdorojus. \u012evairi\u0173 gyv\u016bn\u0173 m\u0117sos antigenin\u0117 sud\u0117tis yra skirtinga, tod\u0117l alergi\u0161ki jautienai \u017emon\u0117s gali valgyti kiaulien\u0105, avien\u0105 ar vi\u0161tien\u0105. Vis d\u0117lto da\u017eniau alergizuoja vi\u0161tiena ir ver\u0161iena.<\/p>\n
\u0084. Kry\u017emin\u0117s alergin\u0117s reakcijos. Da\u017enai alergija maistui, prasid\u0117jusi paauglyst\u0117je ar suaugus, yra s\u0105lygota \u012fkvepiam\u0173j\u0173 alergen\u0173, kurie sukelia kry\u017emines alergines reakcijas maisto alergenams. Yra apra\u0161yta keletas sindrom\u0173, susijusi\u0173 su \u017eiedadulk\u0117mis: \u017eiedadulki\u0173\u2013 maisto alergijos sindromas, latekso\u2013 vaisi\u0173\u2013dar\u017eovi\u0173\u2013rie\u0161ut\u0173 sindromas, pauk\u0161\u010dio\u2013 kiau\u0161inio sindromas (da\u017enai b\u016bna astma sergantiesiems, \u012fsijautrinusiems pauk\u0161\u010dio antigenams), dulki\u0173 erku\u010di\u0173\u2013j\u016bros g\u0117rybi\u0173 (esant respiracinei alergijai dulki\u0173 erkut\u0117ms).<\/p>\n
Klinikiniai simptomai<\/b><\/p>\n
Alergin\u0117s reakcijos \u012f maist\u0105 gali pa\u017eeisti daugel\u012f organ\u0173 ir sistem\u0173. Vir\u0161kinimo traktas, burnos gleivin\u0117 ir oda pa\u017eeid\u017eiami da\u017eniausiai. Kv\u0117pavimo takai paveikiami \u017eenkliai re\u010diau, o \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistema tik kartkart\u0117mis \u012ftraukiama \u012f sistemines anafilaksines reakcijas.<\/p>\n
\u0084. Oda ir gleivin\u0117s:<\/p>\n
– atopinis dermatitas;
– urtikarija ir angioedema;
– burnos ertm\u0117s alergijos sindromas.<\/p>\n
\u0084. Vir\u0161kinimo trakto sutrikimai:<\/p>\n
– vir\u0161kinimo trakto anafilaksin\u0117 reakcija;
– maisto sukeltas enterokolitas;
– maisto sukeltas kolitas;
– alerginis eozinofilinis gastroenteritas;
– celiakija;
– naujagimi\u0173 kolika (diegliai).<\/p>\n
\u0084. Kv\u0117pavimo takai:<\/p>\n
– nosies gleivin\u0117s paburkimas, \u010diaudulys, rinor\u0117ja;
– kosulys, \u0161vok\u0161timas, suma\u017e\u0117j\u0119 plau\u010di\u0173 funkcijos rodikliai;
– \u201edegustatori\u0173 sloga\u201c;
– Heinerio sindromas.<\/p>\n
\u0084. Sistemin\u0117 anafilaksija.<\/p>\n
\u0084. Fizinio kr\u016bvio sukelta anafilaksija.<\/p>\n
Diagnostika:<\/b><\/p>\n
\u0084. anamnez\u0117, mamos dienora\u0161tis;
\u0084. odos testai-odos d\u016brio m\u0117giniai (ODM), d\u016brio-d\u016brio m\u0117giniai;
\u0084. lopo m\u0117ginys su maisto alergenais;
\u0084. bendras IgE;
\u0084. specifiniai IgE maisto alergenai;
\u0084. eliminacin\u0117 dieta \u2013 neduodamas galimai alergizuojantis produktas;
\u0084. POM (perioralinis maisto m\u0117ginys) \u2013 sumaitinamas galimai alergizuojantis produktas;
\u0084. dvigubai aklas placebo kontroliuojamas maisto provokacinis m\u0117ginys \u2013 tai \u201eauksinis standartas\u201c \u2013 nei gydytojas, nei pacientas ne\u017eino, k\u0105 valgo.<\/p>\n
Gydymas:<\/b><\/p>\n
\u0084. vengti alergizuojan\u010dio maisto baltymo;
\u0084. \u201ei\u0161mokti skaityti etiketes ir valgiara\u0161t\u012f\u201c;
\u0084. ne\u0161iotis \u0161virk\u0161t\u0105 su adrenalinu (epinefrinu), pavyzd\u017eiui: Epi-Pen, Anaguard, Anakit ir kt.;
\u0084. adrenalino (epinefrino) injekcijos \u012f raumenis bei hormonai (ypa\u010d sergantiesiems astma) \u012f ven\u0105, hospitalizavus ligon\u012f;
\u0084. antihistamininiai preparatai \u2013 ypa\u010d tinka esant odos, gleivini\u0173 pa\u017eeidimui ir nie\u017euliui.<\/p>\n
Profilaktika<\/b><\/p>\n
Jei k\u016bdikis priklauso didel\u0117s rizikos grupei, reikia laikytis \u0161i\u0173 rekomendacij\u0173:<\/p>\n
\u0084. N\u0117\u0161tumo metu maistas n\u0117ra grie\u017etai ribojamas, ta\u010diau turi b\u016bti \u012fvairus, negalima piktnaud\u017eiauti da\u017eniausiai alergizuojan\u010diais maisto produktais.
\u0084. Reikia maitinti tik motinos pienu 4\u20136 m\u0117n. arba hipoalerginiais mi\u0161iniais, jei mama neturi pieno. Maitinan\u010dios mamos turi nevalgyti joki\u0173 rie\u0161ut\u0173, jei reikia, ir kiau\u0161ini\u0173, negerti karv\u0117s pieno. Kartais prireikia ir labai grie\u017etos dietos mamai.
\u0084. Neduoti papildom\u0173 maisto produkt\u0173 iki 4\u20136 gyvenimo m\u0117n.
\u0084. Neduoti karv\u0117s pieno iki 1 met\u0173, kiau\u0161ini\u0173 \u2013 iki 2 met\u0173, rie\u0161ut\u0173 ir \u017euvies \u2013 iki 3 met\u0173 am\u017eiaus.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Doc. dr. Jolanta Kudzyt\u0117 LSMU MA Vaik\u0173 lig\u0173 klinika<\/p>\n
\u0160altinis: „Lieuvos gydytojo \u017eurnalas” Nr.1, 2016m.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Nepageidaujamos reakcijos \u012f maist\u0105 yra labai da\u017enos, ta\u010diau vykstantis imuninis atsakas, vadinamoji alergija maistui, sudaro tik labai nedidel\u0119 \u0161i\u0173 reakcij\u0173 dal\u012f. Alergijos maistui paplitimas priklauso nuo am\u017eiaus (da\u017enai pasitaiko vaikams ir retai \u2013 suaugusiesiems) bei mitybos \u012fpro\u010di\u0173. Taigi, \u012fvairi\u0173 autori\u0173 duomenimis, alergij\u0105 maistui turi 8\u201310 proc. vaik\u0173 ir 2\u20134 proc. suaugusi\u0173 \u017emoni\u0173. Ta\u010diau tarp atopiniu…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6732,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[174,24845,9541,39,2957,1174,513,184,1175,6368,401,21,9,67],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6731","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alergija","tag-alergizuojantis","tag-daznai","tag-dieta","tag-grudai","tag-kudikiai","tag-kudikis","tag-maiste","tag-pienas","tag-produktas","tag-riesutai","tag-sindromas","tag-sloga","tag-termiskai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6731","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6731"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6731\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6732"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6731"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6731"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6731"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6731"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6731"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}