{"id":67442,"date":"2021-12-20T06:46:00","date_gmt":"2021-12-20T08:46:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=67442\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2021-12-20T06:46:02","modified_gmt":"2021-12-20T08:46:02","slug":"vaisiaus-ir-naujagimio-supraventrikuline-paroksizmine-tachikardija-klinikinio-atvejo-analize","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/vaisiaus-ir-naujagimio-supraventrikuline-paroksizmine-tachikardija-klinikinio-atvejo-analize\/67442\/","title":{"rendered":"Vaisiaus ir naujagimio supraventrikulin\u0117 paroksizmin\u0117 tachikardija. Klinikinio atvejo analiz\u0117"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaisiaus paroksizmin\u0117 tachikardija&nbsp;\u2013 tai b\u016bkl\u0117, nustatoma 0,4\u20130,6&nbsp;proc. n\u0117\u0161tum\u0173 [1], kai registruojamas padid\u0117j\u0119s vaisiaus \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis. Vaisiaus \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis (\u0160SD) svyruoja nuo 90&nbsp;k.\/min. 6-\u0105 n\u0117\u0161tumo savait\u0119, 160\u2013180&nbsp;k.\/min. 9-\u0105 savait\u0119, v\u0117l suma\u017e\u0117ja iki 140\u2013160&nbsp;k.\/min. apie 16\u201320 n\u0117\u0161tumo savait\u0119, susiformavus \u0161irdies laid\u017eiajai sistemai, generuojan\u010diai normal\u0173 vaisiaus \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f [2]. Vaisiaus tachikardijos metu \u0160SD pakyla iki 170&nbsp;k.\/min. ir daugiau. \u0160\u012f rei\u0161kin\u012f 1930 metais pirm\u0105 kart\u0105 pasteb\u0117jo ir apra\u0161\u0117 A.&nbsp;S.&nbsp;Hymano [3]. Da\u017eniausiai tachikardija yra supraventrikulin\u0117, nustatoma 60\u201390&nbsp;proc. klini\u0161kai pasirei\u0161kian\u010di\u0173 tachikardijos atvej\u0173 [4]. Supraventrikulinei paroksizminei tachikardijai (SPT), kurios metu \u0160SD vir\u0161ija 220&nbsp;k.\/min., priskiriamos: gr\u012f\u017etamojo sujaudinimo (angl. <em>re-entry<\/em>) tipo tachikardija d\u0117l papildom\u0173 pluo\u0161t\u0173 \u0161irdyje, AV mazgo gr\u012f\u017etamojo sujaudinimo (<em>re-entry<\/em>), prie\u0161ird\u017ei\u0173 ektopinio \u017eidinio, jungties ektopin\u0117s tachikardijos, prie\u0161ird\u017ei\u0173 plazd\u0117jimas [5].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">SPT yra pavojinga vaisiui, nes gali sukelti \u0161irdies nepakankamum\u0105, vaisiaus vanden\u0119 ir net mirt\u012f [2, 6]. Siekiant i\u0161vengti galim\u0173 komplikacij\u0173 vaisiui, \u0161i tachiaritmija pradedama gydyti dar n\u0117\u0161tumo metu, skiriant antiariminius medikamentus (digoksinas, flekainidas) motinai [7]. Toks gydymas yra vienintel\u0117 alternatyva iki 33 gestacin\u0117s savait\u0117s, tod\u0117l \u0161is metodas nuodugniai i\u0161tirtas ir apra\u0161ytas mokslin\u0117je literat\u016broje kaip s\u0117kmingai leid\u017eiantis atkurti vaisiaus \u012fprastin\u012f sinusin\u012f ritm\u0105 [8]. Nors mokslin\u0117je literat\u016broje yra i\u0161nagrin\u0117ta nema\u017eai vaisiaus SPT s\u0117kmingo gydymo atvej\u0173, Lietuvoje \u017einomi tik keli atvejai, kai vaisiaus tachikardija gydyta skiriant vaistus motinai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Naujagimio SPT yra vaisiaus SPT t\u0119sinys arba savaranki\u0161ka patologija, kurios da\u017enis n\u0117ra tikslus, gali b\u016bti 1 i\u0161 15<a>\u2013<\/a>25&nbsp;t\u016bkst. naujagimi\u0173. Po gimimo, besit\u0119siant naujagimio SPT (\u0160SD \u2265220&nbsp;k.\/min.), gydymas skiriamas atsi\u017evelgiant \u012f naujagimio hemodinamin\u0119 b\u016bkl\u0119 [9].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Klinikinio atvejo pristatymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Moteris 30 met\u0173, I n\u0117\u0161tumas. 27 n\u0117\u0161tumo savait\u0119, i\u0161klausant vaisiaus \u0161irdies tonus Doplerio aparatu, pirm\u0105 kart\u0105 u\u017efiksuotas tachikardijos iki 200\u2013230&nbsp;k.\/min. epizodas. Vaisiaus \u0161irdies ultragarsinio tyrimo metu M&nbsp;re\u017eimu nustatyta supraventrikulin\u0117 tachikardija strukt\u016bri\u0161kai normalioje \u0161irdyje. Gydytoj\u0173 konsiliumo metu nutarta gydyti vaisiaus tachikardij\u0105, skiriant motinai digoksin\u0105, ta\u010diau d\u0117l motinai i\u0161sivys\u010diusios bradikardijos digoksinas buvo pakeistas flekainidu (50&nbsp;mg ryte, 50&nbsp;mg per pietus ir 100&nbsp;mg vakare <em>per os<\/em>). Flekainid\u0105 n\u0117\u0161\u010dioji toleravo gerai, nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 nebuvo. Vaisiaus \u0161irdies ritmas atsik\u016br\u0117 per pirm\u0105sias gydymo paras ir i\u0161liko stabilus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">36 n\u0117\u0161tumo savait\u0119 nat\u016braliais gimdymo takais gim\u0117 mergait\u0117, gimimo svoris&nbsp;\u2013 2&nbsp;860&nbsp;g, \u016bgis&nbsp;\u2013 49&nbsp;cm., galvos apimtis&nbsp;\u2013 34&nbsp;cm, pagal Apgar \u012fvertinta 9\u20139 balais.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Po gimimo naujagimei steb\u0117ta neritmi\u0161ka \u0161irdies veikla&nbsp;\u2013 pavien\u0117s skilvelin\u0117s ekstrasistol\u0117s, kuri\u0173 padaug\u0117jo pirmos gyvenimo paros pabaigoje. \u0160SD svyravo 130\u2013160&nbsp;k.\/min., KD&nbsp;\u2013 40&nbsp;k.\/min. D\u0117l vaisiaus periodu buvusios tachikardijos bei motinos gydymo flekainidu t\u0119stas naujagimio gydymas flekainidu 2,5&nbsp;mg\/kg 2&nbsp;k.\/p.<em> per os<\/em>. D\u0117l neritmi\u0161kos \u0161irdies veiklos 2 par\u0173 am\u017eiaus naujagim\u0117 perkelta i\u0161 Aku\u0161erijos skyriaus \u012f Naujagimi\u0173 intensyviosios terapijos skyri\u0173 (NITS). Perk\u0117lus pirm\u0105 hospitalizacijos par\u0105 monitoriuje steb\u0117ti paroksizmin\u0117s siaur\u0173 QRS kompleks\u0173 tachikardijos epizodai 1\u20132&nbsp;k.\/p., atsikuriantys savaime, trunkantys 1\u20132&nbsp;min., kuri\u0173 metu \u0160SD siek\u0117 220\u2013230&nbsp;k.\/min., o skilveli\u0173 ir prie\u0161ird\u017ei\u0173 susitraukim\u0173 santykis&nbsp;\u2013 1:1. Bendra b\u016bkl\u0117 i\u0161liko stabili, kompensuota. Atliktuose kraujo tyrimuose pakitim\u0173 nenustatyta.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">I\u0161liekant stabiliai b\u016bklei, naujagim\u0117 perkelta \u012f Naujagimi\u0173 skyri\u0173, t\u0119siant palaikom\u0105j\u012f gydym\u0105 flekainidu. Skyriuje prad\u0117jo da\u017enai kartotis SPT priepuoliai, kuri\u0173 metu maksimalus \u0160SD siek\u0117 230\u2013240&nbsp;k.\/min. Daug kart\u0173 \u012f ven\u0105 leistas adenozinas, ta\u010diau jo efektas buvo trumpalaikis. \u012esotinta amiodaronu. Gydant SPT priepuoliai kartojosi, ta\u010diau buvo trumpalaikiai, nedidelio da\u017enio (210\u2013220&nbsp;k.\/min.). Flekainidas pakeistas digoksinu. Pasiekta sinusinio ritmo kontrol\u0117, skiriant amiodaron\u0105 ir digoksin\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Aptarimas. SPT etiologija ir patogenez\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaisiaus ir naujagimio supraventrikulin\u0117s tachikardijos galimi etiologiniai veiksniai\u00a0\u2013 papildomas elektrin\u012f impuls\u0105 miokarde generuojantis \u017eidinys arba papildomas elektrinio impulso sklidimo takas [10]. Papildom\u0173 tak\u0173 susidarymo prie\u017eastis da\u017eniausiai i\u0161lieka ne\u017einoma [11]. \u012evairi\u0173 \u0161altini\u0173 duomenimis, \u012ftakos gali tur\u0117ti motinos r\u016bkymas, kofeino vartojimas, motinos anemija ar tirotoksikoz\u0117 [4]. Supraventrikulin\u0117 tachikardija gali b\u016bti kitos patologijos pasekm\u0117, pavyzd\u017eiui, esant \u012fgimtosioms \u0161irdies ydoms (pvz., Ebsteino anomalijai), ta\u010diau da\u017eniausiai ji b\u016bna izoliuota patologija [12]. Esant gr\u012f\u017etamajam sujaudinimui, miokarde susidaro u\u017edaras laid\u017ei\u0173j\u0173 skaidul\u0173 ratas, kuriuo praeinantis elektrinis impulsas su\u017eadina miokard\u0105 ir sukelia prie\u0161ird\u017ei\u0173 ir skilveli\u0173 susitraukimus santykiu 1:1 (1\u00a0pav.) [13]. Pastarasis mechanizmas aptinkamas da\u017eniausiai (iki 65\u201385\u00a0proc. vis\u0173 \u012ftariam\u0173 tachikardij\u0173) [5].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"630\" height=\"310\" src=\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-pav..png\" alt=\"\" class=\"wp-image-67443\" srcset=\"https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-pav..png 630w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-pav.-300x148.png 300w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/1-pav.-600x295.png 600w\" sizes=\"auto, (max-width: 630px) 100vw, 630px\" \/><figcaption><strong><strong>1 pav.<\/strong> <\/strong>Vaisiaus ir naujagimio supraventrikulin\u0117s tachikardijos patofiziologijos schema. SA\u00a0\u2013 sinusinis mazgas, kur\u012f aplenkia abu susidar\u0119 elektrinio impulso sklidimo keliai (parengta pagal <em>P. Neroni et al. Paroxysmal supraventricular tachycardia: physiopathology and management, 2014<\/em>)<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Simptomai ir klinikiniai po\u017eymiai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaisiaus supraventrikulin\u0117s tachikardijos epizodai nesukelia poky\u010di\u0173 motinos organizmui \u2013 n\u0117\u0161\u010dioji gali jausti tik susilpn\u0117jusius vaisiaus judesius [4]. U\u017esit\u0119sus ar da\u017enai kartojantis SPT, vaisiui vystosi \u0161irdies nepakankamumas, tiriant ultragarsu matomi vaisiaus vanden\u0117s po\u017eymiai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Naujagimiai pakankamai gerai gali toleruoti trumpus, neu\u017esit\u0119susius supraventrikulin\u0117s tachikardijos paroksizmus, tad klinikin\u0117 i\u0161rai\u0161ka gali b\u016bti u\u017edelsta, ypa\u010d jeigu supraventrikulin\u0117s stachikardijos epizodai yra reti. Po 12\u201324 SPT valand\u0173, kairiojo skilvelio sistolin\u0117 ir diastolin\u0117 funkcija blog\u0117ja, \u0161irdies minutinis t\u016bris suma\u017e\u0117ja, vystosi \u0161irdies ir kraujotakos nepakankamumas. Naujagimio progresuojant\u012f \u0161irdies nepakankamum\u0105 gali rodyti \u0161ie klinikiniai po\u017eymiai: gausesnis atpylimas ar v\u0117mimas, prakaitavimas, tachipn\u0117ja, papilk\u0117jusi, marmurin\u0117, \u0161alta oda [13].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Diagnostika<\/strong> <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaisiaus tachikardija da\u017eniausiai nustatoma atsitiktinai, \u012fprastinio n\u0117\u0161\u010diosios vizito metu, atliekant ultragarsin\u012f vaisiaus tyrim\u0105, da\u017eniausiai v\u0117liau nei 20 gestacin\u0119 savait\u0119 [10]. Pasteb\u0117jus tachikardij\u0105, vertinamos vaisiaus gyvybin\u0117s funkcijos, ie\u0161koma vaisiaus vanden\u0117s ir anatomini\u0173 \u0161irdies strukt\u016br\u0173 pakitim\u0173 [12]. Tiriant vaisiaus \u0161ird\u012f, M\u00a0re\u017eimu vizualizuojami prie\u0161ird\u017ei\u0173 ir skilveli\u0173 susitraukimai (2\u00a0pav.) [14]. Pulsin\u0117s doplerometrijos metu registruojama pulsin\u0117 banga vir\u0161utin\u0117je tu\u0161\u010diojoje venoje ir aortoje, arba plau\u010di\u0173 venose ir plau\u010di\u0173 arterijoje. Plau\u010di\u0173 ven\u0173 arba vir\u0161utin\u0117s tu\u0161\u010diosios venos pulsacija atspindi prie\u0161ird\u017ei\u0173 susitraukimus, o plau\u010di\u0173 arterijos arba aortos\u00a0\u2013 skilveli\u0173 susitraukimus (3\u00a0pav.) [15].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"516\" height=\"200\" src=\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/2-pav..png\" alt=\"\" class=\"wp-image-67444\" srcset=\"https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/2-pav..png 516w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/2-pav.-300x116.png 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 516px) 100vw, 516px\" \/><figcaption><strong>2 pav.<\/strong> Vaisiaus echokardioskopija, naudojant M\u00a0re\u017eimo funkcij\u0105, patvirtinanti SVT diagnoz\u0119: nustatytas \u0160SD 270\u2013280 k.\/min., su prie\u0161ird\u017ei\u0173\u00a0\/\u00a0skilveli\u0173 susitraukim\u0173 skai\u010diaus santykiu 1:1. (parengta pagal <em>N.\u00a0J. Bravo-Valenzuela et al. Fetal cardiac arrhytmias: current evidence, 2018<\/em>)<br><em>V\u00a0\u2013 skilvelis, A\u00a0\u2013 prie\u0161irdis.<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"321\" height=\"135\" src=\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/3-pav..png\" alt=\"\" class=\"wp-image-67445\" srcset=\"https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/3-pav..png 321w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/3-pav.-300x126.png 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 321px) 100vw, 321px\" \/><figcaption><strong>3 pav.<\/strong> Vaisiaus \u0161irdies pulsin\u0117s doplerometrijos patvirtinta SVT. Pv\u00a0\u2013 plau\u010di\u0173 venos pulsin\u0117 t\u0117km\u0117, Pa\u00a0\u2013 plau\u010di\u0173 arterijos pulsin\u0117 t\u0117km\u0117, santykis 1:1. \u0160SD\u00a0\u2013 265\u00a0k.\/min. (parengta pagal <em>A. Galindo, A. Mendoza. Current Concepts on Prenatal Diagnosis and Management of Fetal Tachyarrythmias, 2007<\/em>)<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Naujagimio SPT diagnozei patvirtinti svarbiausi tyrimai yra momentin\u0117 elektrokardiograma (EKG) ir 24\u00a0val. \u0160SD steb\u0117jimas monitoriuje arba 24\u00a0val. EKG. EKG turi b\u016bti pastebimi \u0161ie SPT po\u017eymiai: \u0160SD >220\u00a0k.\/min., siauri QRS kompleksai, reguliari \u0161irdies veikla, P danteliai gali b\u016bti \u012fvair\u016bs (prie\u0161 QRS kompleks\u0105 ar po jo) arba nepastebimi d\u0117l greito ritmo (4\u00a0pav.) [13].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"851\" height=\"451\" src=\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4-pav..png\" alt=\"\" class=\"wp-image-67446\" srcset=\"https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4-pav..png 851w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4-pav.-300x159.png 300w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4-pav.-768x407.png 768w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/12\/4-pav.-600x318.png 600w\" sizes=\"auto, (max-width: 767px) 89vw, (max-width: 1000px) 54vw, (max-width: 1071px) 543px, 580px\" \/><figcaption><strong>4 pav<\/strong>. Naujagimio supraventrikulin\u0117 tachikardija, u\u017efiksuota EKD (parengta pagal <em>D. K. Stevenson, S. R. Cohen, P. Sunshine. Neonatology: Clinical practice and procedures, Chapter 21, fig. 21-1<\/em>)<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Vaisiaus SPT gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gydymo tikslas&nbsp;\u2013 atkurti normal\u0173 vaisiaus \u0161irdies ritm\u0105 (nutraukti paroksizm\u0105), suma\u017einti vaisiaus \u0161irdies nepakankamum\u0105 [8, 17, 18]. Prad\u0117ti gydym\u0105 rekomenduojama skiriant medikamentus motinai peroraliai [5]. Gydant svarbu vis\u0105 par\u0105 steb\u0117ti vaisiaus judesius bei \u0161irdies ritm\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pirmojo pasirinkimo medikamentas vaisiui, kuriam n\u0117ra nustatyta vanden\u0117, yra <strong>digoksinas<\/strong> [8,17, 19\u201323]. Digoksino terapinis efektas pasiekiamas AV mazgo refrakterinio periodo ilginimu, sukelian\u010diu neigiam\u0105 chronotropin\u012f (ma\u017eina susitraukim\u0173 da\u017en\u012f) bei teigiam\u0105 inotropin\u012f (didina miokardo susitraukimo j\u0117g\u0105) efekt\u0105 [8, 24]. Digoksinas efektyvus iki 50&nbsp;proc. atvej\u0173. Motinai gali b\u016bti \u012fvair\u016bs nepageidaujami rei\u0161kiniai, kuri\u0173 da\u017eniausi yra vir\u0161kinimo trakto sutrikimai, \u0161irdies laidumo sutrikimai, aritmijos. Nesant efekto, rekomenduojama skirti antr\u0105 antiaritmin\u012f medikament\u0105, skirti vaist\u0105 tiesiogiai vaisiui, arba skatinti gimdym\u0105 [25]. Gydymo taktika priklauso nuo vaisiaus b\u016bkl\u0117s ir gestacinio am\u017eiaus [26].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kiti medikamentai, skirti vaisiaus tachiaritmijai gydyti, gali b\u016bti: flekainidas, sotalolis, amiodaronas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Flekainidas<\/strong> \u2013 IC klas\u0117s antiaritminis vaistas, blokuojantis greituosius natrio kanalus ir slopinantis \u0161irdies elektrinio impulso perdavim\u0105 Hiso-Purkinje skaiduloms, taip ilgindamas refrakterin\u012f period\u0105 [19, 20]. \u0160is medikamentas ypa\u010d efektyvus esant vaisiaus vandenei [21], o kai kurie autoriai \u0161\u012f vaist\u0105 laiko pirmojo pasirinkimo medikamentu [17, 24, 27]. Po s\u0117kmingo \u0161irdies sinusinio ritmo atk\u016brimo flekainidas gali b\u016bti nutrauktas t\u0119siant digoksino monoterapij\u0105, atid\u017eiai stebint vaisiaus ir motinos b\u016bkl\u0119 [17]. Flekainidas netur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriamas esant vaisiaus prie\u0161ird\u017ei\u0173 plazd\u0117jimui ar motinoms, sergan\u010dioms strukt\u016brine ar i\u0161emine \u0161irdies lig\u0105, kardiomiopatija ar bradikardija [19]. Pagrindiniai nepageidaujami rei\u0161kiniai yra proaritmija ir QRS praplat\u0117jimas [19, 23].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Sotalolis<\/strong> yra III klas\u0117s antiaritminis vaistas, pasi\u017eymintis beta adrenoreceptorius, natrio ir kalio kanalus blokuojan\u010diu efektu, taip ilginantis veikimo potencial\u0105 ir l\u0117tinantis elektrinio impulso sklidimo greit\u012f miokarde. Sotalolio terapija tur\u0117t\u0173 b\u016bti pradedama nuo ma\u017eesni\u0173 dozi\u0173, palaipsniui jas didinant. Sotalolis yra pirmojo pasirinkimo medikamentas esant prie\u0161ird\u017ei\u0173 plazd\u0117jimui, ta\u010diau yra kontraindikuotinas esant SVT ir vaisiaus vandenei [24, 28, 29].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Amiodaronas<\/strong> \u2013 III klas\u0117s antiaritminis vaistas, itin veiksmingas gydant \u012fvairias vaisiaus tachikardijas, Jis gali b\u016bti skiriamas ir motinai, ir tiesiogiai vaisiui [30]. \u0160io medikamento efektyvumas taip pat \u012frodytas gydant naujagimi\u0173 SVT, kitiems vaistams atspari\u0105 tachikardij\u0105 (kaip nutiko aparto klinikinio atvejo metu), arba tachikardij\u0105 esant vaisiaus vandenei ar \u0161irdies nepakankamumui. D\u0117l didel\u0117s proaritmij\u0173, hipotiroidizmo rizikos, amiodaronas yra tik antros ar tre\u010dios eil\u0117s vaistas [30\u201332]. Nepaisant to, visi vaisiaus hipotiroidizmo atvejai, susij\u0119 su amiodarono vartojimu, buvo i\u0161gydyti po trumpos skydliauk\u0117s hormon\u0173 terapijos [32].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Adenozinas<\/strong> s\u0117kmingai gali b\u016bti naudojamas vaisiaus SVT paroksizmui nutraukti. Preparatas yra inaktyvinamas motinos kraujotakoje, tod\u0117l turi b\u016bti leid\u017eiamas tiesiai \u012f virk\u0161tel\u0117s ven\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Propranololis<\/strong> yra re\u010diau vartojamas antiaritminis vaistas, skirtas skilvelin\u0117ms tachikardijoms gydyti. Jis priklauso II klas\u0117s antiaritminiams vaistams, turintiems beta adrenoreceptorius blokuojant\u012f efekt\u0105, tad tur\u0117t\u0173 b\u016bti atsargiai skiriamas motinoms, sergan\u010dioms bronch\u0173 astma [5]. \u0160is vaistas da\u017eniausiai yra vartojamas kartu su kitais antiaritminiais medikamentais [23].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Naujagimio SVT gydymo ypatumai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Paroksizmin\u0117s tachikardijos metu, esant stabiliai hemodinamikai, galima atlikti <em>N. vagus<\/em> stimuliacijos m\u0117ginius. Jiems priskiriamas ledo u\u017ed\u0117jimas naujagimiui ant odos bei v\u0117mimo reflekso suk\u0117limas. Jei <em>N. vagus<\/em> stimuliacijos m\u0117giniai negr\u0105\u017eina sinusinio ritmo, konversija \u012f sinusin\u012f ritm\u0105 pradedama pirmojo pasirinkimo antiaritminiu medikamentu \u2013 adenozinu (jis gali b\u016bti efektyvus 95&nbsp;proc. atvej\u0173). Paroksizmo metu ir po sinusinio ritmo atsik\u016brimo turi b\u016bti atlikta 12 derivacij\u0173 EKG. Preparato pusin\u0117s eliminacijos periodas yra 10\u201330&nbsp;sek., tod\u0117l adenozinas ilgalaikio terapinio poveikio neturi, tachikardija gali pasikartoti po trumpo sinusinio ritmo epizodo [5].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Priepuoli\u0173 profilaktikai rekomenduojama palaikomoji terapija digoksinu ar propranololiu. Nesant palaikomosios terapijos efekto, gydymui gali b\u016bti skiriamas flekainidas, amiodaronas [33].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Jeigu naujagimis yra nestabilios hemodinami\u0161kai b\u016bkl\u0117s, aritmija gydoma sinchronizuota kardioversija (elektrin\u0117 i\u0161krova sutampa su skilveli\u0173 susitraukimu). Po konversijos \u012f sinusin\u012f ritm\u0105 b\u016btina \u012fvertinti paroksizmo pasikartojimo rizik\u0105 bei spr\u0119sti d\u0117l palaikomosios terapijos medikamentais. Kai kuri\u0173 \u0161altini\u0173 teigimu, da\u017enai tai yra beta adrenoreceptori\u0173 blokatoriams priklausantys medikamentai arba kiti vaistai [9].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>I\u0161vados<\/strong> <\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vaisiaus SPT\u00a0\u2013 antra pagal da\u017en\u012f po sinusin\u0117s vaisiaus tachikardija, pasitaikanti 60\u201390\u00a0proc. klini\u0161kai pasirei\u0161kian\u010di\u0173 tachikardijos atvej\u0173. Pagrindiniai \u0161ios tachikardijos patogeneziniai mechanizmai yra du\u00a0\u2013 ektopinis automatinis miokardo \u017eidinys ir gr\u012f\u017etamojo sujaudinimo (angl.\u00a0<em>re-entry<\/em>) mechanizmas. Kadangi negydoma \u0161i tachikardija gali sukelti vaisiaus vanden\u0119 ar net vaisiaus \u017e\u016bt\u012f, rekomenduojama gydym\u0105 antiaritminiais medikamentais prad\u0117ti transplacenti\u0161kai\u00a0\u2013 skirti medikamentus motinai. Vaisiaus ir naujagimio supraventrikulin\u0117s tachikardijos gydymo taktika kiek skiriasi, ta\u010diau naudojami tie patys medikamentai. Vaisiaus tachikardijos gydymas priklauso nuo gestacinio vaisiaus am\u017eiaus patologijos nustatymo metu. Vaisiaus ir naujagimio gydymo tikslas\u00a0\u2013 normalizuoti \u0161irdies ritm\u0105, neleisti progresuoti \u0161irdies nepakankamumui.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Justina Raulu\u0161evi\u010di\u016bt\u0117<\/strong><br>Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Ramun\u0117 Vankevi\u010dien\u0117<\/strong><br>Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaik\u0173 lig\u0173 klinika<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1. Avari JN, Rhee EK. Diagnosis and Treatment of Fetal Tachyarrhythmias | USC Journal. US Cardiology. 2006;(2):1\u20135.<br>2. Muniswaran G, Japaraj RP, Asri Ranga AR, Cheong HK. Intrauterine management of fetal supraventricular tachycardia (SVT) with cardiac failure. Med J Malaysia. 2015 Dec;70(6):371\u20132.<br>3. Hyman AS. Irregularities of the fetal heart. Am J Obstet Gynecol. 1930 Sep;20(3):332\u201347.<br>4. Husain A, Hubail Z, Al Banna R. Fetal supraventricular tachycardia, treating the baby by targeting the mother. Case Rep. 2013 Apr 15;2013(apr15 1):bcr2012008515\u2013bcr2012008515.<br>5. Galindo A, Mendoza A. Current Concepts on Prenatal Diagnosis and Management of Fetal Tachyarrythmias. Curr Cardiol Rev. 2007 Nov 1;3(4):240\u201354.<br>6. Ortiz-Garrido A, Cuenca-Peir\u00f3 V, Conejo-Mu\u00f1oz L, Picazo-Angel\u00edn B, de Mora-Mart\u00edn M, Zabala-Arg\u00fcelles JI. Fetal Arrhythmias: Diagnosis, Treatment and Perinatal Outcome. Rev Esp Cardiol Engl Ed. 2015 Sep;68(9):817\u20139.<br>7. \u00c7etin C, Ak\u00e7abay \u00c7, B\u00fcy\u00fckkurt S, \u00d6zbarlas N. Successful medical treatment of fetal supraventricular tachycardia that cause hydrops fetalis. J Turk Soc Obstet Gynecol. 2014 Sep 5;11(3):193\u20135.<br>8. Oudijk MA, Visser GHA, Meijboom EJ. Fetal tachyarrhythmia &#8211; part II: treatment. Indian Pacing Electrophysiol J. 2004 Oct 1;4(4):185\u201394.<br>9. Supraventricular tachycardia (SVT) in neonates | Better Safer Care [Internet]. [cited 2019 Apr 24]. Available from: https:\/\/bettersafercare.vic.gov.au\/resources\/clinical-guidance\/maternity-and-newborn-clinical-network\/supraventricular-tachycardia-svt-in-neonates#goto-initial-management-of-re-entry-atrioventricular-tachycardia<br>10. Hornberger LK, Sahn DJ. Rhythm abnormalities of the fetus. Heart. 2007 Oct 1;93(10):1294\u2013300.<br>11. Srinivasan S, Strasburger J. Overview of fetal arrhythmias: Curr Opin Pediatr. 2008 Oct;20(5):522\u201331.<br>12. Porat S, Anteby EY, Hamani Y, Yagel S. Fetal supraventricular tachycardia diagnosed and treatedat 13 weeks of gestation: a case report: Fetal supraventricular tachycardia. Ultrasound Obstet Gynecol. 2003 Mar;21(3):302\u20135.<br>13. Neroni P, Ottonello G, Manus D, Atzei A, Trudu E, Floris S, et al. Paroxysmal supraventricular tachycardia: physiopathology and management. J Pediatr Neonatal Individ Med. 2014 Oct;3(2):e030243.<br>14. Yam M, Leung T, Lau T, Sung R. A Fetus with Hydropic Change Secondary to Fetal Supraventricular Tachycardia. HK J Paediatr. 2003;(8):130\u20132.<br>15. Bravo-Valenzuela N, Rocha L, Machado Nardozza L, J\u00fanior E. Fetal cardiac arrhythmias: Current evidence. Ann Pediatr Cardiol. 2018;11(2):148.<br>16. Stevenson DK, Cohen RS, Sunshine P, editors. Fundamentals | Neonatology: Clinical Practice and Procedures. 1st ed. USA: McGraww-Hill Education; 2015. 293\u2013308 p.<br>17. Ebenroth ES, Cordes TM, Darragh RK. Second-line treatment of fetal supraventricular tachycardia using flecainide acetate. Pediatr Cardiol. 2001 Dec;22(6):483\u20137.<br>18. Guntheroth WG, Cyr DR, Shields LE, Nghiem HV. Rate-based management of fetal supraventricular tachycardia. J Ultrasound Med Off J Am Inst Ultrasound Med. 1996 Jun;15(6):453\u20138.<br>19. Singh GK. Management of Fetal Tachyarrhythmias. Curr Treat Options Cardiovasc Med. 2004 Oct;6(5):399\u2013406.<br>20. Tanel RE, Rhodes LA. Fetal and neonatal arrhythmias. Clin Perinatol. 2001 Mar;28(1):187\u2013207, vii.<br>21. Frohn-Mulder IM, Stewart PA, Witsenburg M, et al. The efficacy of flecainide versus digoxin in the management of fetal supraventricular tachycardia. Prenat Diagn. 1995 Dec;15(13):1297\u2013302.<br>22. Krapp M, Baschat AA, Gembruch U, Geipel A, Germer U. Flecainide in the intrauterine treatment of fetal supraventricular tachycardia. Ultrasound Obstet Gynecol Off J Int Soc Ultrasound Obstet Gynecol. 2002 Feb;19(2):158\u201364.<br>23. Ito S. Transplacental treatment of fetal tachycardia: implications of drug transporting proteins in placenta. Semin Perinatol. 2001 Jun;25(3):196\u2013201.<br>24. Krapp M, Kohl T, Simpson JM, Sharland GK, Katalinic A, Gembruch U. Review of diagnosis, treatment, and outcome of fetal atrial flutter compared with supraventricular tachycardia. Heart Br Card Soc. 2003 Aug;89(8):913\u20137.<br>25. Zoeller BB. Treatment of Fetal Supraventricular Tachycardia. Curr Treat Options Cardiovasc Med. 2017 Jan;19(1):7.<br>26. Cuneo BF. Treatment of fetal tachycardia. Heart Rhythm. 2008 Aug;5(8):1216\u20138.<br>27. Simpson LL. Fetal supraventricular tachycardias: diagnosis and management. Semin Perinatol. 2000 Oct;24(5):360\u201372.<br>28. Lisowski LA, Verheijen PM, Benatar AA, et al. Atrial flutter in the perinatal age group: diagnosis, management and outcome. J Am Coll Cardiol. 2000 Mar 1;35(3):771\u20137.<br>29. Oudijk MA, Michon MM, Kleinman CS, et al. Sotalol in the treatment of fetal dysrhythmias. Circulation. 2000 Jun 13;101(23):2721\u20136.<br>30. Cuneo BF, Strasburger JF. Management strategy for fetal tachycardia. Obstet Gynecol. 2000 Oct;96(4):575\u201381.<br>31. Jouannic J-M, Delahaye S, Fermont L, et al. Fetal supraventricular tachycardia: a role for amiodarone as second-line therapy? Prenat Diagn. 2003 Feb;23(2):152\u20136.<br>32. Strasburger JF, Cuneo BF, Michon MM, et al. Amiodarone therapy for drug-refractory fetal tachycardia. Circulation. 2004 Jan 27;109(3):375\u20139.<br>33. Ban J-E. Neonatal arrhythmias: diagnosis, treatment, and clinical outcome. Korean J Pediatr. 2017;60(11):344.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vaisiaus paroksizmin\u0117 tachikardija&nbsp;\u2013 tai b\u016bkl\u0117, nustatoma 0,4\u20130,6&nbsp;proc. n\u0117\u0161tum\u0173 [1], kai registruojamas padid\u0117j\u0119s vaisiaus \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis. Vaisiaus \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis (\u0160SD) svyruoja nuo 90&nbsp;k.\/min. 6-\u0105 n\u0117\u0161tumo savait\u0119, 160\u2013180&nbsp;k.\/min. 9-\u0105 savait\u0119, v\u0117l suma\u017e\u0117ja iki 140\u2013160&nbsp;k.\/min. apie 16\u201320 n\u0117\u0161tumo savait\u0119, susiformavus \u0161irdies laid\u017eiajai sistemai, generuojan\u010diai normal\u0173 vaisiaus \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f [2]. Vaisiaus tachikardijos metu \u0160SD pakyla iki&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":67447,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[8168],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-67442","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-tachikardija","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67442","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67442"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67442\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67447"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67442"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67442"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67442"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=67442"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=67442"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}