Yra \u017einoma, kad vyrai gyvena vidutini\u0161kai 5 metais trumpiau nei moterys. Mokslininkai vardija daugyb\u0119 galim\u0173 \u0161io skirtumo prie\u017eas\u010di\u0173. Viena i\u0161 j\u0173 yra netik\u0117ta: kaltas yra machizmas –\u00a0 var\u017eymasis d\u0117l vyri\u0161kumo. I\u0161vertus i\u0161 ispan\u0173 kalbos macho \u2013 vyri\u0161kasis pradas, vyras individas, kitaip tariant, patinas.\u00a0 \u0160iuolaikiniame \u017eodyne tai reik\u0161t\u0173 \u201e\u0161imtaprocentinis vyras\u201c. Tai vyri\u0161ka j\u0117ga, dr\u0105sa, ir jausm\u0173 uraganas.<\/p>\n
Ta\u010diau prad\u0117kime nuo \u0161altakrauji\u0161k\u0173 medicinin\u0117s statistikos duomen\u0173. 2015 m. spalio m\u0117n. pristatyti Europos sergamumo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 epidemiologiniai tyrimo duomenys atskleid\u0117, kad 28 Europos \u0161ali\u0173 gyventoj\u0173 vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 siek\u0117 80,6 m.: 83,3 m. moterims ir 77,8 m. vyrams . <\/b>Ma\u017eiausia vyr\u0173 vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 \u2013 68,5 m. fiksuota Lietuvoje, did\u017eiausia Italijoje \u2013 80,3 m.\u00a0<\/b>Per analizuojam\u0105 2003\u20132013 m. laikotarp\u012f vyr\u0173 vidutin\u0117s gyvenimo trukm\u0117s pokytis (padid\u0117jimas) ma\u017eiausias buvo Lietuvoje \u2013 2,1 m., did\u017eiausias Estijoje \u2013 6,4 met\u0173.\u00a0<\/i><\/p>\n
Populiacijoje gimsta daugiau berniuk\u0173 nei mergai\u010di\u0173 – vidutini\u0161kai 106 \u00a0berniukai 100 mergai\u010di\u0173. Pavyzd\u017eiui, 2017 m. prad\u017eioje Lietuvoje gyveno 510,4 t\u016bkst. vaik\u0173 iki 18 met\u0173 am\u017eiaus ir jie sudar\u0117 17,9 proc. vis\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173. Berniuk\u0173 buvo 13,1 t\u016bkst. daugiau negu mergai\u010di\u0173<\/i>. Laikui b\u0117gant,\u00a0 vyksta pokytis, naudingas silpnajai ly\u010diai. Iki 30 met\u0173 vyr\u0173 ir moter\u0173 skai\u010dius tampa lygus, tada proporcija palaipsniui kei\u010diasi moter\u0173 naudai.<\/p>\n
Kas tampa lemiamu veiksniu, ma\u017einan\u010diu vyr\u0173 gyvenim\u0105?<\/p>\n
„Machizmas\u201c, – kategori\u0161kai skelbia Diana Sanchez ir jos kolegos i\u0161 Rutgerso universiteto (JAV). Jie atliko \u012fdomi\u0105 500 student\u0173 apklaus\u0105. Pagrindin\u0117 u\u017eduotis buvo i\u0161siai\u0161kinti nuomon\u0119 apie vyri\u0161kum\u0105 ir \u00a0kaip \u017emon\u0117s supranta ly\u010di\u0173 skirtumus. Tyrime visi apklausos dalyviai u\u017epild\u0117 i\u0161sam\u0173 klausimyn\u0105 apie j\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0119, ir per\u0117jo medicinin\u012f patikrinim\u0105. I\u0161ai\u0161k\u0117jo atvirk\u0161tinis santykis tarp vyri\u0161kumo ir s\u0105\u017einingumo, atsi\u017evelgiant \u012f savo silpnas vietas. Kuo \u201ekietesniais\u201c ir \u201evyri\u0161kesniais\u201c \u00a0studentai \u00a0laik\u0117 save, tuo ma\u017eiau faktini\u0173 sveikatos skund\u0173 pateik\u0117 medicininiam patikrinimui. Pagal u\u017epildytus klausimynus ma\u017eiau informacijos apie \u201ekietuoli\u0173\u201c ligas aptiko gydytojai \u00a0ap\u017ei\u016bros metu. Pasak tyrimo autori\u0173, „macho\u201c nusiteikimas neleid\u017eia vyrams atrodyti silpniems , net jei prie\u0161ais juos yra \u017emon\u0117s baltais chalatais. Anot daugelio vyr\u0173, skund\u0173 ir ypa\u010d l\u0117tini\u0173 lig\u0173 buvimas daro juos silpnais ir\u00a0 ma\u017eiau patraukliais moter\u0173 akyse, griauna b\u016btin\u0105 autoritet\u0105 aplinkini\u0173 vyr\u0173 tarpe. Tod\u0117l daugelis vyr\u0173 iki paskutin\u0117s galimyb\u0117s bando pasl\u0117pti savo blogos sveikatos detales netgi nuo gydytoj\u0173. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties teisinga diagnoz\u0117 b\u016bna paskelbta da\u017enai per v\u0117lai.<\/p>\n
Simptom\u0173 sl\u0117pimas yra ne vienintelis „stipraus \u017emogaus”, simptomas, sutrumpinantis jo gyvenim\u0105. Psichologai sako, kad did\u017eioji dauguma pradedan\u010di\u0173j\u0173 r\u016bkyti paaugli\u0173 turi vilt\u012f \u201ekie\u010diau\u201c atrodyti \u00a0bendraam\u017ei\u0173 akyse. Pirmasis piktnaud\u017eiavimas alkoholiu \u012fvyksta tuo pa\u010diu tikslu ir siekiant \u012fveikti drovum\u0105. \u00a0Laikui b\u0117gant \u0161is mechanizmas u\u017esifiksuoja ir siejasi su moteri\u0161kos lyties u\u017ekariavimu. Gaila, bet siejasi ir su ankstyva mirtimi: kraujagysli\u0173 ateroskleroze, \u00a0vedan\u010dia miokardo infarkto ir insulto link, plau\u010di\u0173 ir skrand\u017eio v\u0117\u017eiu ir\u00a0 traumomis, patirtomis apgirtus, kepen\u0173 ciroze.<\/p>\n
2015 m. spalio m\u0117n. pristatyti Europos sergamumo \u0160KL epidemiologiniai tyrimo duomenys atskleid\u0117, kad vyrai kraujotakos sistemos ligomis, sudaran\u010diomis 45 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173,\u00a0 pradeda sirgti ma\u017edaug 10 met\u0173 anks\u010diau nei moterys, tod\u0117l darbingo am\u017eiaus vyr\u0173 mir\u0161ta beveik triskart daugiau nei \u0161io am\u017eiaus moter\u0173.<\/i><\/p>\n
Remiantis<\/i> <\/i>Eurostat informacija, <\/i><\/span>i\u0161skyrus kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f, 2014 m. ES 28 standartiniai vyr\u0173 mirtingumo nuo vis\u0173 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 rodikliai buvo didesni nei moter\u0173. \u0160ie mirtingumo nuo piktnaud\u017eiavimo alkoholiu, ty\u010dini\u0173 susi\u017ealojim\u0173 ir priklausomyb\u0117s nuo narkotik\u0173 rodikliai apytiksliai keturis kartus vir\u0161ijo moter\u0173 rodiklius, o vyr\u0173 mirtingumo nuo plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio rodiklis buvo tris kartus didesnis nei atitinkamas moter\u0173.<\/i><\/i><\/p>\n