{"id":67538,"date":"2022-01-18T11:21:58","date_gmt":"2022-01-18T13:21:58","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=67538\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-01-18T11:21:59","modified_gmt":"2022-01-18T13:21:59","slug":"kuo-sunkesne-covid-19-ligos-forma-tuo-didesniame-pavojuje-atsiduria-smegenys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kuo-sunkesne-covid-19-ligos-forma-tuo-didesniame-pavojuje-atsiduria-smegenys\/67538\/","title":{"rendered":"Kuo sunkesn\u0117 COVID-19 ligos forma, tuo didesniame pavojuje atsiduria smegenys"},"content":{"rendered":"\n

<\/p>\n\n\n\n

Remiantis naujais \u201eThe Lancet<\/em>\u201c publikuojamame \u017eurnale \u201eEClinicalMedicine<\/em>\u201c paskelbtais tyrimais, galima daryti vis\u0173 d\u0117mes\u012f prikaustan\u010dias prielaidas. Tie \u017emon\u0117s, kurie sirgo COVID-19, parod\u0117 \u017eemesnius intelektinio testo rezultatus, nei tie, kurie \u0161ia liga niekada nesirgo. I\u0161vados taip pat rodo, kad COVID-19 koronavirusin\u0117 infekcija gali tur\u0117ti \u012ftakos kognityvini\u0173 (pa\u017eintini\u0173) funkcij\u0173 suma\u017e\u0117jimui. \u0160is ry\u0161ys ypatingai ry\u0161kus tuomet, kai COVID-19 ligos eiga buvo sunkesn\u0117. Tai rei\u0161kia, kad blogesnius rezultatus rod\u0117 tie pacientai, kurie patyr\u0117 didesnius kv\u0117pavimo sunkumus ir jaut\u0117 dusul\u012f, kr\u016btin\u0117s spaudim\u0105 ir skausm\u0105 ir (arba) jiems prireik\u0117 plau\u010di\u0173 ventiliacijos.<\/p>\n\n\n\n

Daugiau nei 80 t\u016bkstan\u010di\u0173 respondent\u0173 i\u0161sprend\u0117 speciali\u0173 protini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173 test\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Londone 2020 metais buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo net 81337 dalyviai. \u0160is testas buvo atliekamas nuo 2020 met\u0173 sausio iki 2020 met\u0173 gruod\u017eio m\u0117nesio. 12689 tyrime dalyvav\u0119 respondentai teig\u0117, kad jie jau yra sirg\u0119 COVID-19 koronavirusine infekcija. Persirg\u0119 ir tyrime dalyvav\u0119 pacientai sirgo \u012fvairiomis ligos formomis \u2013 kai kurie patyr\u0117 lengv\u0105 eig\u0105, o kai kuriems prireik\u0117 net hospitalizacijos. Respondentai taip pat nurod\u0117, kad ligos metu jie patyr\u0117 \u012fvairaus sunkumo kv\u0117pavimo sutrikimus \u2013 vieni jaut\u0117 lengv\u0105 dusul\u012f, kitiems prireik\u0117 ir plau\u010di\u0173 ventiliacijos.<\/p>\n\n\n\n

\u0160\u012f test\u0105 sudar\u0117 \u012fvairios u\u017eduotys, padedan\u010dios \u012fvertinti \u012fvairius pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 aspektus. Vadinasi, intelektinis testas buvo labai \u012fvairiapusi\u0161kas. Mokslininkai pasteb\u0117jo, kad testo sprendimas vyksta b\u016btent pandemijos akivaizdoje, tod\u0117l nusprend\u0117 \u201egana nat\u016braliomis s\u0105lygomis\u201c \u012fvertinti, kaip COVID-19 koronavirusin\u0117 infekcija gal\u0117jo paveikti pacient\u0173 pa\u017eintines funkcijas ir koki\u0173 neuropsichiatrini\u0173 sutrikim\u0173 ji galimai suk\u0117l\u0117.  Atsi\u017evelgiant \u012f tuometines aktualijas, testas buvo papildytas tam tikrais klausimais, padedan\u010dius \u012fvertinti COVID-19 ligos poveik\u012f konkretiems asmenims ir pandemijos poveik\u012f kasdieniam j\u0173 gyvenimui.<\/p>\n\n\n\n

Rezultatai suk\u0117l\u0117 dar daugiau klausim\u0173 ir paskatino mokslininkus \u0161ioje srityje darbuotis toliau<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vertinant tyrimo rezultatus buvo kontroliuojami tokie veiksniai ir faktoriai kaip respondent\u0173 am\u017eius, gimtoji kalba, lytis, i\u0161silavinimo lygis ir t.t. Tyr\u0117jai nustat\u0117, kad COVID-19 liga persirg\u0119 pacientai pasirod\u0117 pras\u010diau, nei tie, kurie teig\u0117 \u0161ia liga nesirg\u0119. Pasteb\u0117ta, kad did\u017eiausi tr\u016bkumai ir skirtumai i\u0161ry\u0161k\u0117jo tose u\u017eduotyse, kuriose labiausiai prireik\u0117 samprotavimo, planavimo, argumentavimo, erdvinio m\u0105stymo ir problem\u0173 sprendimo geb\u0117jim\u0173. Tokie tyrimo rezultatai primena COVID-19 ligos<\/a> metu ir po jos pasirei\u0161kian\u010dius ir su \u201esmegen\u0173 migla (r\u016bku)\u201c susijusius simptomus, pavyzd\u017eiui, susikaupimo ir atminties problemas, geb\u0117jim\u0105 ri\u0161liai d\u0117styti mintis, orientuotis aplinkoje ir \u012fsiminti informacij\u0105. Ir anks\u010diau atlikti tyrimai jau parod\u0117, kad COVID-19 koronavirusine infekcija persirgusiems pacientams da\u017eniau pasirei\u0161kia \u012fvair\u016bs neuropsichiatriniai ir pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimai. Taigi \u0161is tyrimas tik patvirtina prie\u0161 tai darytas i\u0161vadas ir skatina toliau atlikti i\u0161samius tyrimus \u0161ioje svarbioje ir daug klausim\u0173 kelian\u010dioje srityje.<\/p>\n\n\n\n

Kuo sunkesne ligos forma pacientas sirgo, tuo stipresnis kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimas buvo stebimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Publikuotas didel\u0117s apimties tyrimas parod\u0117 gana ry\u0161ki\u0105 s\u0105saj\u0105 tarp COVID-19 ligos sunkumo ir kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0173 lygio. Pavyzd\u017eiui, tie pacientai, kurie d\u0117l koronavirusin\u0117s infekcijos buvo paguldyti \u012f ligonin\u0119 ir (arba) jiems prireik\u0117 plau\u010di\u0173 ventiliacijos, parod\u0117 kur kas prastesnius rezultatus nei tie, kurie persirgo lengvesne ligos forma. Manoma, kad toki\u0173 pacient\u0173 IQ skaitin\u0117 reik\u0161m\u0117 suma\u017e\u0117jo vidutini\u0161kai 7 balais. \u012edomiausia tai, kad COVID-19 persirgusi\u0173 pacient\u0173 rezultatai da\u017enu atveju buvo net prastesni, nei t\u0173, kurie anks\u010diau buvo patyr\u0119 insult\u0105 arba jau anks\u010diau tur\u0117jo mokymosi ir pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sunkum\u0173 bei sutrikim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tyrimo prielaidos pad\u0117jo pagrind\u0105 i\u0161samesniems tyrin\u0117jimams<\/strong><\/p>\n\n\n\n

COVID-19 ligos poveikis smegenims vis dar i\u0161samiai tiriamas. Blogiausia tai, kad dar vis ne\u017einoma, koks ilgalaikis koronavirusin\u0117s infekcijos poveikis pa\u010diai smegen\u0173 strukt\u016brai ir \u012fvairioms pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms. Baiminamasi, kad \u0161is virusas<\/a> gali sukelti kur kas daugiau liekam\u0173j\u0173 rei\u0161kini\u0173, nei iki \u0161iol \u017einoma. Kol kas daugiausiai vilties teikia galimyb\u0117 i\u0161vengti sunki\u0173 COVID-19 komplikacij\u0173 pasiskiepijus ir ie\u0161kant pa\u017eintines funkcijas veiksmingai gerinan\u010di\u0173 vaistini\u0173 preparat\u0173. B\u016btent nootropai teikia daugiausiai vilties, nes j\u0173 poveikis, padedantis gerinti atmint\u012f ir mokymosi geb\u0117jimus yra \u012frodytas klinikiniais tyrimais. Nustatyta, kad pacientams, sergantiems lengvo ir vidutinio sunkumo senatvine silpnaprotyste, nootrop\u0173 grup\u0117s preparatai gerina d\u0117mes\u012f, mokym\u0105si, atmint\u012f, orientacij\u0105 ir kitus protinius sugeb\u0117jimus. \u0160i\u0173 vaistini\u0173 preparat\u0173 grup\u0117 vis pla\u010diau pritaikoma ir m\u0117ginant pa\u0161alinti COVID-19 sukeltas pasekmes.<\/p>\n\n\n\n

\u0160altinis | Pasveik.lt | Paruo\u0161\u0117 farmacinink\u0117 R\u016btel\u0117 Foktien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Remiantis naujais \u201eThe Lancet\u201c publikuojamame \u017eurnale \u201eEClinicalMedicine\u201c paskelbtais tyrimais, galima daryti vis\u0173 d\u0117mes\u012f prikaustan\u010dias prielaidas. Tie \u017emon\u0117s, kurie sirgo COVID-19, parod\u0117 \u017eemesnius intelektinio testo rezultatus, nei tie, kurie \u0161ia liga niekada nesirgo. I\u0161vados taip pat rodo, kad COVID-19 koronavirusin\u0117 infekcija gali tur\u0117ti \u012ftakos kognityvini\u0173 (pa\u017eintini\u0173) funkcij\u0173 suma\u017e\u0117jimui. \u0160is ry\u0161ys ypatingai ry\u0161kus tuomet, kai COVID-19 ligos…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":67539,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":true,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[],"site":[27309],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-67538","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67538","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67538"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67538\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67539"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67538"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67538"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67538"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=67538"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=67538"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}