![\"pasveik.lt\"](\"\/wp-content\/uploads\/2020\/11\/pasveik.lt-20160323.jpg\")
<\/p>\n\u012evadas <\/b><\/p>\n
Arterin\u0117s hipertenzijos gydymas da\u017enam gy\u00addytojui yra aktualus u\u017edavinys d\u0117l didelio serga\u00admumo ir ilgalaikio ligos gydymo. Arterinei hiper\u00adtenzijai gydyti sukurta daug \u012fvairi\u0173 vaist\u0173, tod\u0117l rekomenduojama tinkamiausi\u0105 vaist\u0105 ar j\u0173 derin\u012f parinkti atsi\u017evelgiant ir \u012f gretutines ligas. Kliniki\u00adniais tyrimais \u012frodyta, kad suma\u017einus \u0161irdies susi\u00adtraukim\u0173 da\u017en\u012f (\u0160SD) sul\u0117t\u0117ja ateroskleroz\u0117s pro\u00adgresavimas arterijose, pager\u0117ja miokardo kraujo\u00adtaka, suma\u017e\u0117ja ritmo sutrikim\u0173 rizika. \u0160iais laikais pacientams, sergantiems \u016bminiu koronariniu sin\u00addromu, l\u0117tine i\u0161emine \u0161irdies liga ar \u0161irdies nepa\u00adkankamumu, da\u017enai skiriamas gydymas \u0160SD ma\u00ad\u017einan\u010diais vaistais.<\/p>\n
Remiantis klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultatais, verapa\u00admilis yra veiksmingas vaistas hipertenzijai gydyti, kuris taip pat pasi\u017eymi \u0160SD ma\u017einan\u010diu periferiniu ir centriniu poveikiu. Palyginti su kitais kalcio ka\u00adnal\u0173 blokatoriais (KKB), verapamilis d\u0117l ma\u017eesnio periferinio veikimo sukelia ma\u017eiau su tuo susiju\u00adsi\u0173 nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173.<\/p>\n
\u0160SD reik\u0161m\u0117 kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 rizikai <\/b><\/p>\n
Padid\u0117j\u0119s \u0160SD yra nepriklausomas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizikos veiksnys. \u0160SD \u012ftak\u0105 ate\u00adroskleroz\u0117s progresavimui galima paai\u0161kinti ke\u00adliais tiesioginiais mechanizmais. Pirma, padid\u0117\u00adjus \u0160SD, sutrump\u0117ja diastol\u0117, tod\u0117l did\u0117ja krau\u00adjosp\u016bdis ir \u0161irdies darbas. Antra, padid\u0117ja hemo\u00addinaminis stresas, o tai lemia ateroskleroz\u0117s pro\u00adgresavim\u0105 arterijose.<\/p>\n
SHEP tyrimu nustatyta tiesiogin\u0117 s\u0105saja tarp \u0160SD ir miego arterij\u0173 stenoz\u0117s (1), tod\u0117l galima apibendrinti, kad tachikardija sukuria ilgalaik\u012f stres\u0105 arterij\u0173 sienelei ir lemia aterosklerozini\u0173 plok\u0161teli\u0173 progresavim\u0105. Padid\u0117jus \u0160SD, sutrum\u00adp\u0117ja diastol\u0117, tod\u0117l padid\u0117ja deguonies poreikis miokarde. Tai ypa\u010d aktualu pacientams, sergan\u00adtiems i\u0161emine \u0161irdies liga. \u012erodyta tachikardijos svarba vainikini\u0173 arterij\u0173 ateroskleroz\u0117s progre\u00adsavimui (2). Apskai\u010diuota, kad i\u0161emine \u0161irdies liga sergantiems pacientams tachikardija paskati\u00adna i\u0161sivystyti nepalankius kardiovaskulinius \u012fvy\u00adkius \u2013 sp\u0117jama, kad tai yra ply\u0161usios ateroskle\u00adrozin\u0117s plok\u0161t\u0117s padarinys (3). Galiausiai tachi\u00adkardija gali sutrikdyti skilveli\u0173 raumenini\u0173 skai\u00addul\u0173 susitraukimo sinchroni\u0161kum\u0105, ypa\u010d i\u0161emijos pa\u017eeistame miokarde, padidinti deguonies porei\u00adk\u012f ir pabloginti vainikini\u0173 arterij\u0173 perfuzij\u0105. Epi\u00addemiologini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad padid\u0117\u00adj\u0119s \u0160SD gali sukelti skilvelines aritmijas ir stai\u00adgi\u0105 mirt\u012f (4\u20136).<\/p>\n
Tyrimais su gyv\u016bnais nustatyta, kad dirbtinai apie 50 proc. suma\u017einus \u0160SD, pailg\u0117ja gyvenimo trukm\u0117 (vyri\u0161kosios lyties \u2013 29 proc., moteri\u0161ko\u00adsios lyties \u2013 14 proc.) (7). Tyrimu su be\u017ed\u017eion\u0117mis nustatyta, kad \u0160SD suma\u017einimas apsaugo nuo vai\u00adnikini\u0173 arterij\u0173 ateroskleroz\u0117s progresavimo (8).<\/p>\n
Hipertenzija ir \u0160SD <\/b><\/p>\n
Hipertenzija yra kompleksin\u0117 liga, sutrikdan\u00adti metabolinius ir hemodinaminius organizmo me\u00adchanizmus. \u012erodyta, kad hipertenzijos ir tachikardi\u00adjos neigiamas sinerginis veikimas atsiranda d\u0117l pa\u00addid\u0117jusio simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos tonuso orga\u00adnizme. Tyrimu HARVEST nustatyta, kad daugiau nei 27 proc. jaun\u0173 hipertenzija sergan\u010di\u0173 pacien\u00adt\u0173 \u0160SD yra didesnis nei 80 k.\/min. (24). Seniai nu\u00adstatytas santykis tarp padid\u0117jusio \u0160SD ir didesnio mir\u0161tamumo pacientams, sergantiems hipertenzija (19). Bendrasis mir\u0161tamumas ir mir\u0161tamumas d\u0117l kardiovaskulini\u0173 lig\u0173 akivaizd\u017eiai padid\u0117ja esant tachikardijai, bet mir\u0161tamumas d\u0117l i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos padid\u0117ja tik sergantiems hipertenzija ir tachi\u00adkardija \u2013 pacientams, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis normalus, \u0161is rodiklis nepadid\u0117jo (20). Tyrimu nustatyta tiesiogi\u00adn\u0117 priklausomyb\u0117 tarp padid\u0117jusio \u0160SD ir bendrojo mir\u0161tamumo, mir\u0161tamumo d\u0117l kardiovaskulini\u0173 ir nekardiovaskulini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 vyresnio am\u017eiaus pacientams (21). Pacientams, kuri\u0173 \u0160SD yra di\u00addesnis nei 79 k.\/min., bendrasis mir\u0161tamumas yra 1,89 karto didesnis, o mir\u0161tamumas d\u0117l kardiovas\u00adkulini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 1,6 karto didesnis nei t\u0173, ku\u00adri\u0173 \u0160SD <79 k.\/min.<\/p>\n
Tyrimu INVEST siekta nustatyti santyk\u012f tarp \u0160SD ramyb\u0117je ir nepalanki\u0173 i\u0161ei\u010di\u0173 da\u017enio paci\u00adentams, sergantiems hipertenzija ir i\u0161emine \u0161irdies liga (22). Nustatyta, kad esant \u0160SD >100 k.\/min., nepalanki\u0173 i\u0161ei\u010di\u0173 da\u017enis padid\u0117ja perpus. Kitu ty\u00adrimu \u0161ie radiniai patvirtinti \u2013 nustatyta, kad padi\u00add\u0117j\u0119s \u0160SD ramyb\u0117je (>80 k.\/min.) padidina ben\u00addr\u0105j\u012f mir\u0161tamum\u0105 50 proc. (SR 1,50; 95 proc. PI 1,0\u20132,15) (23). Apibendrinant \u0161i\u0173 tyrim\u0173 rezul\u00adtatus, galima teigti, kad hipertenzija sergantiems pacientams s\u0105saja tarp tachikardijos ir mir\u0161tamu\u00admo yra nuolatin\u0117.<\/p>\n
\u0160SD kontrol\u0117 <\/b><\/p>\n
Visi veiksniai, ma\u017einantys simpatin\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvum\u0105, ma\u017eina ir \u0160SD. Vadinasi, ko\u00adreguojant \u0160SD, pirmiausia reik\u0117t\u0173 keisti gyveni\u00admo b\u016bd\u0105, atsisakyti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 (r\u016bkymas, al\u00adkoholio ir kavos vartojimas) (9\u201313). Autonomin\u0117s nerv\u0173 sistemos tonus\u0105 didina, o kartu ma\u017eina \u0160SD, reguliarus fizinis aktyvumas (14\u201316), \u03c9-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys (17, 18).<\/p>\n
Tyrimai su beta adrenoblokatoriais (BAB) pa\u00adrod\u0117, kad \u0161ios grup\u0117s vaistai hipertenzija sergan\u00adtiems pacientams nedaro min\u0117to teigiamo povei\u00adkio, kurio galima b\u016bt\u0173 laukti i\u0161 \u0160SD ma\u017einan\u010dio vaisto, t. y. BAB nema\u017eina bendrojo mir\u0161tamumo, mir\u0161tamumo d\u0117l \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173, sergamumo miokardo infarktu (25\u201329). Ma\u00adnoma, kad taip yra d\u0117l neigiamo BAB poveikio organizmo metabolizmui: BAB ma\u017eina didelio tankio lipoprotein\u0173 cholesterolio koncentracij\u0105, didina triglicerid\u0173 koncentracij\u0105, ma\u017eina jautru\u00adm\u0105 insulinui. Vartojantiems BAB padid\u0117ja k\u016bno svoris ir diabeto rizika (30). Taigi BAB yra ski\u00adriami sergantiesiems \u0161irdies nepakankamumu, persirgusiesiems MI ir esant tachiaritmij\u0173, bet tikrai ne pirmo pasirinkimo vaistai nekomplikuo\u00adtai hipertenzijai gydyti. Tod\u0117l reikia ie\u0161koti vais\u00adt\u0173, kurie ma\u017eint\u0173 kraujosp\u016bd\u012f ir \u0160SD, bet nekeis\u00adt\u0173 metabolini\u0173 rodikli\u0173.<\/p>\n
\u0160iomis savyb\u0117mis pasi\u017eymi nedihidropiridi\u00adniniai KKB \u2013 verapamilis, diltiazemas (31, 32). \u012erodyta, kad KKB yra veiksmingi esant kairio\u00adjo skilvelio hipertrofijai ar besimptomei vainiki\u00adni\u0173 arterij\u0173 aterosklerozei. Nedihidropiridininiai KKB naudingi sergant metaboliniu sindromu, esant prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimui (da\u017enio kontrolei) ir svarb\u016bs gydant \u0161irdies nepakankamum\u0105. Atlikus kelis didel\u0117s apimties klinikinius tyrimus, \u012frody\u00adtas KKB veiksmingumas ir nauda ne tik ma\u017einant arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, bet ir gerinant kardiovaskuli\u00adnes i\u0161eitis (34\u201338). Veikdami periferijoje, jie ma\u00ad\u017eina \u0160SD, o verapamilis pasi\u017eymi dar ir centri\u00adniu veikimu (33). KKB blokuoja kalcio patekim\u0105 \u012f miocitus ir lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 l\u0105steles ir taip su\u00adkelia vazodilatacij\u0105. Verapamilis suma\u017eina mio\u00adkardo deguonies poreik\u012f, nes slopina inotropin\u012f ir chronotropin\u012f aktyvum\u0105 ir ma\u017eina sistemin\u012f krau\u00adjo spaudim\u0105 (34). Klinikiniais tyrimais \u012frodytas verapamilio veiksmingumas gydant arterin\u0119 hi\u00adpertenzij\u0105, saugumas sunkiomis gretutin\u0117mis li\u00adgomis sergantiems pacientams ir kartu \u0160SD ma\u00ad\u017einantis poveikis (37, 39).<\/p>\n
\u012erodytas verapamilio veiksmingumas ma\u017einant \u0160SD <\/b><\/p>\n
Atsitiktin\u0117s imties tyrime INVEST (angl. Inter\u00adnational Verapamil-Trandolapril Study<\/i>) palygintas gydymo skirtingais vaist\u0173 deriniais poveikis i\u0161emi\u00adne \u0161irdies liga sergan\u010di\u0173 vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173 i\u0161eitims (39). Taip pat \u0161iuo tyrimu palygintas vera\u00adpamilio ir atenololio poveikis \u0160SD. Nustatyta, kad vidutinis \u0160SD ramyb\u0117je po 24 gydymo m\u0117nesi\u0173 buvo statisti\u0161kai reik\u0161mingai (p<0,001) ma\u017eesnis atenololio grup\u0117je, palyginti su verapamilio grupe, ta\u010diau i\u0161ei\u010di\u0173 da\u017enis nei visoje kohortoje, nei dide\u00adl\u0117s rizikos pacient\u0173 pogrupiuose nesiskyr\u0117. Ateno\u00adlolio grup\u0117je nustatyta ir daugiau simptomin\u0117s bra\u00addikardijos atvej\u0173 (atitinkamai 143 ir 74, p<0,001).<\/p>\n
Tyrimu VAMPHYRE palygintas amlodipino ir verapamilio poveikis autonominei nerv\u0173 sistemai (34). \u0160is tyrimas buvo atsitiktin\u0117s imties, kontro\u00adliuojamas placebu, dvigubai aklas. Abiejose gy\u00addymo grup\u0117se kraujosp\u016bdis suma\u017e\u0117jo vienodai veiksmingai, bet poveikis autonominei nerv\u0173 sis\u00adtemai skyr\u0117si. Amlodipino grup\u0117je, palyginti su verapamiliu, registruotas didesnis simpatovagali\u00adnis santykis, ma\u017eesnis baroreceptori\u0173 jautrumas ir didesnis plazmos norepinefrino lygis (atitinkamai 1,59 ir 1,32 nmol\/l, p<0,0001) (1 pav.<\/i>). Verapa\u00admilio grup\u0117je dominavo parasimpatin\u0117 nerv\u0173 sis\u00adtema, o amlodipino gavusi\u0173j\u0173 pacient\u0173 simpatin\u0117 nerv\u0173 sistema buvo aktyvesn\u0117, o \u0161irdies ritmo va\u00adriabilumas \u2013 padid\u0117j\u0119s. Nustatyta, kad per 6 gy\u00addymo savaites amlodipinas padidino \u0160SD ir net 2 kartus padidino norepinerfino koncentracij\u0105. Ma\u00adnoma, kad tai reakcija \u012f amlodipino sukeliam\u0105 va\u00adzodilatacij\u0105, kuri lemia refleksin\u012f simpatin\u0117s ner\u00adv\u0173 sistemos aktyvumo padid\u0117jim\u0105. Yra \u017einoma, kad verapamilis nedidina norepinefrino koncen\u00adtracijos kraujo plazmoje, o slopina jo i\u0161skyrim\u0105 presinaps\u0117je, tod\u0117l gali tiesiogiai suma\u017einti sim\u00adpatin\u012f aktyvum\u0105 ar padidinti n. vagus <\/i>aktyvum\u0105. Tai reik\u0161minga, nes padid\u0117j\u0119s \u0160SD yra simpati\u00adn\u0117s nerv\u0173 sistemos aktyvumo vyravimo rodiklis.<\/p>\n
<\/p>\n
Apibendrinimas <\/b><\/p>\n
Padid\u0117j\u0119s \u0160SD pablogina miokardo kraujo\u00adtak\u0105, o d\u0117l poveikio hemodinamikai didina ate\u00adroskleroz\u0117s progresavim\u0105. Visi \u0161ie veiksniai ar\u00adterine hipertenzija sergantiems pacientams labai didina sergamumo ir mir\u0161tamumo rizik\u0105. Tod\u0117l klinikiniais tyrimais nustatytas verapamilio \u0160SD ma\u017einantis poveikis yra dar viena teigiama savy\u00adb\u0117, i\u0161skirianti j\u012f i\u0161 didel\u0117s gausyb\u0117s vaist\u0173 hiper\u00adtenzijai gydyti.<\/p>\n
Pareng\u0117 gyd. Rasa Geigalien\u0117<\/i><\/p>\n
\u0160altinis: „Internistas” Nr.2,2016m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Arterin\u0117s hipertenzijos gydymas da\u017enam gy\u00addytojui yra aktualus u\u017edavinys d\u0117l didelio serga\u00admumo ir ilgalaikio ligos gydymo. Arterinei hiper\u00adtenzijai gydyti sukurta daug \u012fvairi\u0173 vaist\u0173, tod\u0117l rekomenduojama tinkamiausi\u0105 vaist\u0105 ar j\u0173 derin\u012f parinkti atsi\u017evelgiant ir \u012f gretutines ligas. Kliniki\u00adniais tyrimais \u012frodyta, kad suma\u017einus \u0161irdies susi\u00adtraukim\u0173 da\u017en\u012f (\u0160SD) sul\u0117t\u0117ja ateroskleroz\u0117s pro\u00adgresavimas arterijose, pager\u0117ja miokardo kraujo\u00adtaka, suma\u017e\u0117ja ritmo sutrikim\u0173 rizika. \u0160iais laikais pacientams, sergantiems \u016bminiu koronariniu sin\u00addromu, l\u0117tine i\u0161emine \u0161irdies liga ar \u0161irdies nepa\u00adkankamumu, da\u017enai skiriamas gydymas \u0160SD ma\u00ad\u017einan\u010diais vaistais.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6759,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[11383,24754,24753,431,430,125,24755,138,3474],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6758","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-atitinkamai","tag-diastole","tag-hipertenzijai","tag-hipertenzija","tag-kraujospudis","tag-rukymas","tag-tachikardija","tag-vaistai","tag-verapamilis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6758","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6758"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6758\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6759"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6758"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6758"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6758"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6758"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6758"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}