Alerginis rinitas (AR) \u2013 da\u017ena pediatrin\u0117 liga, kuri\u0105 sukelia alergeno ir imunoglobulino E (IgE) sukeltas nosies gleivin\u0117s u\u017eburkimas. Jam b\u016bdingas priepuolinis \u010diaudulys, rinor\u0117ja, nosies u\u017esikim\u0161imas, nosies, aki\u0173 ir gomurio nie\u017eulys. Gali pasireik\u0161ti ir u\u017enosinis la\u0161\u0117jimas, sudirgimas, silpnumas. AR n\u0117ra pavojingas gyvybei, ta\u010diau yra viena da\u017eniausi\u0173 apsilankymo pas pediatr\u0105 prie\u017eas\u010di\u0173 [1\u20134]<\/p>\n\n\n\n
Da\u017eniausia AR komplikacija \u2013 bronch\u0173 astma [3\u20135]. Remiantis tyrim\u0173 duomenimis, 40 proc. AR sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 serga bronch\u0173 astma, o 30\u201380 proc. bronch\u0173 astma sergan\u010di\u0173j\u0173 kartu serga ir AR [6].<\/p>\n\n\n\n
Sergamumas AR yra pasaulinio lygio problema. Sp\u0117jama, kad per pastaruosius 3 de\u0161imtme\u010dius sergamumo AR da\u017enis padid\u0117jo triskart, ypa\u010d i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. \u0160iandien turimais duomenimis, priklausomai nuo \u0161alies, AR serga apie 10\u201340 proc. populiacijos, be to, \u0161i liga vargina 2\u201325 proc. vaik\u0173 [5, 7, 8].<\/p>\n\n\n\n
AR skirstomas \u012f sezonin\u012f ir nuolatin\u012f [9]. Remiantis AR ir jo \u012ftakos astmai ARIA klasifikacija (pagal angli\u0161k\u0105 tyr\u0117j\u0173 grup\u0117s abreviat\u016br\u0105 Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma<\/em>), AR gali b\u016bti [8, 9]:<\/p>\n\n\n\n Simptomai gali sukelti ne tik fizini\u0173 komplikacij\u0173, bet ir sutrikdyti psichik\u0105. Sutikus kv\u0117pavimui, i\u0161sibalansuoja miego ciklas, vaikams ir jauniems suaugusiems tampa sunkiau susikaupti ir mokytis [5].<\/p>\n\n\n\n Gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Aplinkos kontrol\u0117 ir alergeno vengimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pacientai, sergantys AR, tur\u0117t\u0173 vengti kontakto su cigare\u010di\u0173 d\u016bmais, gyv\u016bnais ir alergenais, kurie sukelia simptomus [3].<\/p>\n\n\n\n N\u0117ra pateikiama galutini\u0173 i\u0161vad\u0173, ar dulki\u0173 erku\u010di\u0173 vengimas padeda i\u0161vengti AR. Tiesa, daugelyje rekomendacij\u0173 alergi\u0161kiems asmenims patariama naudoti dulki\u0173 erkut\u0117ms nepralaid\u017eius \u010diu\u017einius ir pagalvi\u0173 u\u017evalkalus\u00a0[3].<\/p>\n\n\n\n Farmakoterapija<\/strong><\/p>\n\n\n\n Sergantiems AR pacientams medikamentinis gydymas parenkamas individualiai, atsi\u017evelgiant \u012f simptom\u0173 pasirei\u0161kimo da\u017en\u012f, sunkum\u0105 ir gydymo toleravim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Peroraliniai antihistaminiai vaistai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Histaminas \u2013 labiausiai i\u0161tirtas alergin\u0117s reakcijos mediatorius. Jis sukelia lygi\u0173j\u0173 raumen\u0173 susitraukim\u0105, gleivi\u0173 i\u0161siskyrim\u0105, didina kraujagysli\u0173 pralaidum\u0105 ir sensorinio nervo stimuliacij\u0105, o tai sukelia AR simptomus [3].<\/p>\n\n\n\n Pirmos kartos antihistamininiai vaistai, pavyzd\u017eiui, klemastinas, gali sukelti sedacij\u0105, silpnum\u0105, sutrikdyti psichin\u0119 b\u016bkl\u0119. \u0160ie nepageidaujami rei\u0161kiniai i\u0161sivysto, nes senesnieji antihistamininiai vaistai yra tirp\u016bs riebaluose, tod\u0117l grei\u010diau prasiskverbia per kraujo ir smegen\u0173 barjer\u0105, palyginti su antros kartos antihistamininiais vaistais. Pirmos kartos antihistaminini\u0173 vaist\u0173 vartojimas yra susij\u0119s su blogesniu mokymusi, o suaugusiesiems sutrikdo geb\u0117jim\u0105 vairuoti, padidina eismo \u012fvyki\u0173 rizik\u0105 [3].<\/p>\n\n\n\n Antros kartos antihistamininiai vaistai sukelia ma\u017eiau nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, silpnesn\u0119 sedacij\u0105 (i\u0161skyrus cetirizin\u0105). \u0160i\u0173 vaist\u0173 molekulin\u0117 strukt\u016bra yra kitokia, tod\u0117l jie sunkiau \u012fveikia kraujo ir smegen\u0173 barjer\u0105, be to, neveikia adrenergini\u0173, muskarinini\u0173 ir dopaminergini\u0173 centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos receptori\u0173 [3, 11].<\/p>\n\n\n\n Bilastinas \u2013 labai selektyvus histamino receptoriams antros kartos medikamentas. Europoje bilastinas yra patvirtintas vaik\u0173 gydymui. Tyrimai rodo, kad \u0161is vaistas 2\u201312 met\u0173 vaikams yra saugaus profilio, gerai toleruojamas, kai yra vartojamas po 10 mg 1 k.\/d. [3, 11]. Vyresniems nei 12 met\u0173 vaikams rekomenduojama bilastino doz\u0117 yra 20 mg 1 k.\/d. [11]. Palyginti su placebu ir cetirizinu, bilastinas ma\u017eiau veik\u0117 centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 (mieguistumas, silpnumas) [12].<\/p>\n\n\n\n Antihistamininiai vaistai efektyviai suma\u017eina histamino mediacijos sukeltus simptomus, kurie susij\u0119 su AR, bet yra ma\u017eiau efektyv\u016bs gydant nosies u\u017egulim\u0105, aki\u0173 simptomus, palyginti su intranazaliniais kortikosteroidais. Kadangi jie pradeda veikti po 15\u201330 min, yra saug\u016bs vaikams nuo 2 met\u0173 \u2013 antros kartos antihistamininiai medikamentai yra naudingi daugeliui pacient\u0173.<\/p>\n\n\n\n Intranazaliniai antihistamininiai vaistai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Palyginti su oraliniais antihistamininiais vaistais, intranazalini\u0173 antihistamin\u0173 (IA) privalumas yra didesn\u0117s vaisto koncentracijos patekimas \u012f pa\u017eeidimo viet\u0105 (ma\u017eiau sukelia nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173) ir vaisto poveikis, kurias pasirei\u0161kia jau po 15 min. jo pavartojimo [3, 8]. Da\u017eniausi nepageidaujami rei\u0161kiniai yra kartumas burnoje, galvos skausmas, nosies sudirgimas, kraujavimas i\u0161 nosies, sedacija [3].<\/p>\n\n\n\n Intranazaliniai kortikosteroidai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n \u0160ie vaistai, suma\u017eindami u\u017edegimini\u0173 l\u0105steli\u0173 antpl\u016bd\u012f ir inhibuodami citokin\u0173 i\u0161siskyrim\u0105, ma\u017eina gleivin\u0117s u\u017edegim\u0105. J\u0173 poveikis pasirei\u0161kia po ma\u017eiau nei 30 min., nors veikimo pikas gali b\u016bti pasiektas po keli\u0173 valand\u0173 ar keli\u0173 dien\u0173. Tyrimai rodo, kad IK yra veiksmingesni u\u017e peroralinius ir intranazalinius antihistamininius vaistus gydant persistuojant\u012f ar sunkios eigos AR [3].<\/p>\n\n\n\n Da\u017eniausi nepageidaujami IK rei\u0161kiniai yra gerkl\u0117s sudirgimas, kraujavimas i\u0161 nosies, nosies skausmas, deginimas, sausumas. Nors yra manoma, kad IK, slopindami hipotalamo-pagumburio a\u0161\u012f, gali sukelti sisteminius nepageidaujamus rei\u0161kinius, ta\u010diau tyrimai rodo, kad \u0161is efektas \u0161iuo metu naudojamiems IK n\u0117ra b\u016bdingas. Tyrimais ne\u012frodytas ir galimas skeleto augimo sutrikimas bei antinks\u010di\u0173 aktyvumo suma\u017e\u0117jimas 1\u20133 met\u0173 vaikams. Pacientai, ilgai vartojantys IK, visada \u012fsp\u0117jami d\u0117l galimo augimo sutrikimo [3, 10].<\/p>\n\n\n\n Dekongestantai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Peroraliniai ir intranazaliniai dekongestantai pagerina nosies u\u017eburkim\u0105 sergant AR, nes veikia adrenerginius receptorius, kurie sukelia vazokontrikcij\u0105 nosies gleivin\u0117je ir suma\u017eina u\u017edegim\u0105 [3, 8].<\/p>\n\n\n\n Da\u017eniausi intranazalini\u0173 dekongestant\u0173 sukeliami nepageidaujami rei\u0161kiniai yra \u010diaudulys, nosies sausumas. Nerekomenduojama \u0161i\u0173 vaist\u0173 vartoti ilgiau nei 3\u20135 dienas, nes gali i\u0161sivystyti vaist\u0173 sukeltas rinitas ar pasireik\u0161ti gr\u012f\u017etamasis nosies u\u017esikim\u0161imas [8]. Peroraliniai dekongestantai gali sukelti galvos skausm\u0105, padid\u0117jus\u012f kraujo ar akies spaudim\u0105, drebul\u012f, \u0161lapimo susilaikym\u0105, galvos svaigim\u0105, tachikardij\u0105, nemig\u0105. \u0160ie medikamentai tur\u0117t\u0173 b\u016bti atsargiai skiriami pacientams, sergantiems kardiovaskulin\u0117mis ligomis, glaukoma, hipertiroidizmu [8].<\/p>\n\n\n\n Kiti medikamentai, pavyzd\u017eiui,intranazaliniai kromolinai, anticholinerginiai medikamentai, leukotrien\u0173 receptori\u0173 antagonistai, n\u0117ra pirmojo pasirinkimo vaistai, nes vaikams jie n\u0117ra tokie efektyv\u016bs ir tinkami. Imunoterapija tur\u0117t\u0173 b\u016bti apsvarstoma esant vidutinio sunkumo ir sunkios eigos AR, kai \u012fprastin\u0117 medikamentin\u0117 terapija n\u0117ra efektyvi ar norima i\u0161vengti ilgalaikio vaist\u0173 vartojimo. \u0160is gydymo b\u016bdas pakei\u010dia nat\u016brali\u0105 AR eig\u0105, ma\u017e\u0105 doz\u0119 alergeno vartojant su\u0161virk\u0161\u010diant \u012f pood\u012f ar vartojant po lie\u017euviu. Veiksmingumas gali t\u0119stis 7\u201312 met\u0173 [3].<\/p>\n\n\n\n Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n AR sutrikdo ne tik fizin\u0119 vaiko sveikat\u0105, bet ir psichik\u0105. Labai svarbu nustatyti ligos sunkumo laipsn\u012f ir skirti atitinkam\u0105, individualiu atveju tinkamiausi\u0105 pacientui gydym\u0105. <\/p>\n\n\n\n Modesta Petravi\u010di\u016bt\u0117<\/strong> <\/p>\n\n\n\n LITERAT\u016aRA<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1. Wallace DV, Dykewicz MS, Bernstein DI, et al. The diagnosis and management of rhinitis: an updated practice parameter. J Allergy Clin Immunol. 2008 Aug;122(2 Suppl):S1-84. Alerginis rinitas (AR) \u2013 da\u017ena pediatrin\u0117 liga, kuri\u0105 sukelia alergeno ir imunoglobulino E (IgE) sukeltas nosies gleivin\u0117s u\u017eburkimas. Jam b\u016bdingas priepuolinis \u010diaudulys, rinor\u0117ja, nosies u\u017esikim\u0161imas, nosies, aki\u0173 ir gomurio nie\u017eulys. Gali pasireik\u0161ti ir u\u017enosinis la\u0161\u0117jimas, sudirgimas, silpnumas. AR n\u0117ra pavojingas gyvybei, ta\u010diau yra viena da\u017eniausi\u0173 apsilankymo pas pediatr\u0105 prie\u017eas\u010di\u0173 [1\u20134] Da\u017eniausia AR komplikacija \u2013 bronch\u0173 astma [3\u20135]. Remiantis tyrim\u0173 duomenimis,…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":67621,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[27955],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-67620","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-alerginis-rinitas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67620","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67620"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67620\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67621"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67620"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67620"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67620"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=67620"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=67620"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos<\/p>\n\n\n\n
2. Barr JG, Al-Reefy H, Fox AT, Hopkins C. Allergic rhinitis in children. BMJ. 2014 Jul 1;349:g4153.
3. Sur DKC, Plesa ML. Treatment of Allergic Rhinitis. Am Fam Physician. 2015 Dec 1;92(11):985\u201392.
4. Mahr TA, Sheth K. Update on Allergic Rhinitis. Pediatr Rev. 2005 Aug 1;26(8):284\u20139.
5. Izquierdo-Dom\u00ednguez A, Valero AL, Mullol J. Comparative analysis of allergic rhinitis in children and adults. Curr Allergy Asthma Rep. 2013 Apr;13(2):142\u201351.
6. Kim H, Bouchard J, Renzix P. The link between allergic rhinitis and asthma: A role for antileukotrienes? Can Respir J J Can Thorac Soc. 2008 Mar;15(2):91\u20138.
7. Bauchau V, Durham SR. Prevalence and rate of diagnosis of allergic rhinitis in Europe. Eur Respir J. 2004 Nov;24(5):758\u201364.
8. Bro\u017cek JL, Bousquet J, Agache I, Agarwal A, Bachert C, Bosnic-Anticevich S, et al. Allergic Rhinitis and its Impact on Asthma (ARIA) guidelines\u20142016 revision. J Allergy Clin Immunol. 2017 Oct 1;140(4):950\u20138.
9. Demoly P, Allaert F-A, Lecasble M, Bousquet J, PRAGMA. Validation of the classification of ARIA (allergic rhinitis and its impact on asthma). Allergy. 2003 Jul;58(7):672\u20135.
10. Pharmacologic Treatment of Seasonal Allergic Rhinitis: Synopsis of Guidance From the 2017 Joint Task Force on Practice Parameters. – PubMed – NCBI [Internet]. [cited 2019 Apr 1]. Available from: https:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/pubmed\/29181536
11. Nov\u00e1k Z, Y\u00e1\u00f1ez A, Kiss I, Kuna P, Tortajada-Girb\u00e9s M, Valiente R, et al. Safety and tolerability of bilastine 10 mg administered for 12 weeks in children with allergic diseases. Pediatr Allergy Immunol. 2016 Aug;27(5):493\u20138.
12. Kuna P, Bachert C, Nowacki Z, van Cauwenberge P, Agache I, Fouquert L, et al. Efficacy and safety of bilastine 20 mg compared with cetirizine 10 mg and placebo for the symptomatic treatment of seasonal allergic rhinitis: a randomized, double-blind, parallel-group study. Clin Exp Allergy J Br Soc Allergy Clin Immunol. 2009 Sep;39(9):1338\u201347.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"