{"id":67665,"date":"2022-03-03T09:45:54","date_gmt":"2022-03-03T11:45:54","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=67665\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-03-03T09:45:55","modified_gmt":"2022-03-03T11:45:55","slug":"kaip-isvengti-streso-darbe-ir-studijose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kaip-isvengti-streso-darbe-ir-studijose\/67665\/","title":{"rendered":"Kaip i\u0161vengti streso darbe ir studijose?"},"content":{"rendered":"\n

<\/p>\n\n\n\n

Stresas \u2013 kasdienis \u0161iandienos palydovas. Jei jis trunka trump\u0105 laik\u0105 ir per daug nevargina, tuomet jis net gali suteikti naudos. Pavyzdys \u2013 stresas d\u0117l vieno darbo pokalbio. Toks trumpalaikis stresas imobilizuoja organizm\u0105, padeda jam geriau pasiruo\u0161ti galimai pavojingoms ar nerim\u0105 kelian\u010dioms situacijoms. B\u016btent d\u0117l streso J\u016bs galite pasirodyti geriau, nei patys tik\u0117jot\u0117s ir gauti svajoni\u0173 darb\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Jei stresas<\/a> ilgalaikis, tuomet jis labai kenkia organizmui, nes i\u0161sekina gyvybines funkcijas. D\u0117l ilgalaikio streso gali atsirasti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, nerv\u0173 sistemos ar net onkologini\u0173 lig\u0173. Taigi kaip i\u0161vengti streso darbe ir studijose?<\/p>\n\n\n\n

1. I\u0161mokite pasakyti \u201ene\u201c. Pirmiausia \u017einokite savo galimybes \u2013 jei prisiimsite per daug darb\u0173, tuomet ne tik ka\u017eko neatliksite, bet ir patirsite labai daug nervin\u0117s \u012ftampos. Tad \u017einokite savo atsakomybes ir jei matote, kad nebesp\u0117jate, tuomet i\u0161dr\u012fskite mandagiai atsisakyti.<\/p>\n\n\n\n

2. I\u0161mokite planuoti savo laik\u0105. Laiko planavimas padeda i\u0161vengti bereikalingo nerimo ir poj\u016b\u010dio, tarsi nieko nesp\u0117tum\u0117te. \u012epraskite planuoti savo darbus ir poils\u012f \u2013 taip, tik\u0117tina, padarysite daugiau ir tuo pa\u010diu patirsite ma\u017eiau nervin\u0117s \u012ftampos. Pirmiausiai atlikite sud\u0117tingiausius darbus (pavyzd\u017eiui, ryt\u0105 skirkite daug susikaupimo reikalaujantiems skai\u010diavimams ar ra\u0161to darbams), o popiet\u0117 tegul lieka mechaniniam darbui. Jei prad\u0117site nuo lengviausi\u0173 darb\u0173, o sud\u0117tingiausius ir svarbiausius pasiliksite v\u0117lesniam laikui \u2013 labai rizikuosite savo psichologine b\u016bkle. Taip galite ne tik nesp\u0117ti to atlikti, bet ir patirti didel\u012f stres\u0105 d\u0117l nuolatinio galvojimo apie tas u\u017eduotis.<\/p>\n\n\n\n

3. Pirmenyb\u0119 teikite sveikatai. Ka\u017ein ar pavyks kokybi\u0161kai dirbti ir mokytis, jei jausit\u0117s visi\u0161kai i\u0161sek\u0119 ir vis\u0105 dien\u0105 nerasite laiko net pavalgyti. Neu\u017emir\u0161kite laikytis sveikos gyvensenos princip\u0173 \u2013 maitinkit\u0117s ne tik subalansuotai, bet ir reguliariai. Taip pat labai svarbi reguliari fizin\u0117 veikla \u2013 ji padeda ne tik stiprinti organizm\u0105, bet ir \u201enusikratyti\u201c streso atne\u0161am\u0105 \u017eal\u0105. Tik vis\u0173 svarbiausi\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 gav\u0119s ir pails\u0117j\u0119s organizmas gali lengviau atlaikyti nervin\u0117s \u012ftampos na\u0161t\u0105 arba netgi visi\u0161kai atsispirti stresui.<\/p>\n\n\n\n

4. Pakeiskite savo po\u017ei\u016br\u012f. Daug nervin\u0117s \u012ftampos<\/a> patiriame visai be reikalo, t.y. jaudindamiesi d\u0117l to, ko pakeisti negalime. Taigi belieka keisti savo po\u017ei\u016br\u012f ir pasistengti be reikalo nei\u0161gyventi d\u0117l to, kas nuo m\u016bs\u0173 tiesiog nepriklauso.<\/p>\n\n\n\n

5.  Paie\u0161kokite tikr\u0173j\u0173 streso \u0161akn\u0173. Pasvarstykite, kokios situacijos ar nutikimai Jums kelia did\u017eiausi\u0105 nervin\u0119 \u012ftamp\u0105? Ar \u012fmanoma j\u0173 i\u0161vengti? Ar \u012fmanoma ka\u017ek\u0105 pakeisti? Ar \u012fmanoma tai ignoruoti? Jei to padaryti nepavyks patiems, tuomet galite pasikalb\u0117ti su psichoterapeutu. Jis gali pad\u0117ti surasti tok\u012f prie\u017eastin\u012f ry\u0161\u012f, apie kur\u012f patys niekada nepagalvotum\u0117te.<\/p>\n\n\n\n

6. Venkite arba atsisakykite stimuliant\u0173. Jei paskutiniu metu patiriate daug streso, tai venkite toki\u0173 med\u017eiag\u0173, kurios gali dar labiau pabloginti situacij\u0105. Suma\u017einkite kofeino kiek\u012f, o jei vartojate alkohol\u012f ir r\u016bkote, tai \u017einokite, kad \u0161ios med\u017eiagos ne ma\u017eina nervin\u0119 \u012ftamp\u0105, o ilgainiui dar labiau j\u0105 padidina. Jeigu streso hormonus \u012fsivaizduotume kaip sm\u0117lio laikrod\u012f, tai \u0161ios med\u017eiagos tik pagreitina sm\u0117lio tek\u0117jim\u0105 \u017eemyn ir galiausiai juntamas tik dar didesnis stresas.<\/p>\n\n\n\n

7. Ie\u0161kokite maloni\u0173 ir atpalaiduojan\u010di\u0173 veikl\u0173. Stres\u0105 ma\u017eina pasivaik\u0161\u010diojimas gryname ore, bendravimas su mylimais \u017emon\u0117mis, m\u0117gstami u\u017esi\u0117mimai. Tikriausiai turite koki\u0173 nors hobi\u0173 \u2013 galb\u016bt b\u0117gdami per darbus ir mokslus visai juos u\u017emir\u0161ote? Tai gali b\u016bti bet kas \u2013 kry\u017eia\u017eod\u017ei\u0173 sprendimas, siuvin\u0117jimas kry\u017eeliu, \u017evejyba, joga, pie\u0161imas, kalad\u0117li\u0173 d\u0117liojimas. Jei tik veiklos metu pavyksta nukreipti mintis ir atsipalaiduoti, tuomet \u2013 tai kaip tik Jums.<\/p>\n\n\n\n

Vaistinink\u0117 R\u016btel\u0117 Foktien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Stresas \u2013 kasdienis \u0161iandienos palydovas. Jei jis trunka trump\u0105 laik\u0105 ir per daug nevargina, tuomet jis net gali suteikti naudos. Pavyzdys \u2013 stresas d\u0117l vieno darbo pokalbio. Toks trumpalaikis stresas imobilizuoja organizm\u0105, padeda jam geriau pasiruo\u0161ti galimai pavojingoms ar nerim\u0105 kelian\u010dioms situacijoms. B\u016btent d\u0117l streso J\u016bs galite pasirodyti geriau, nei patys tik\u0117jot\u0117s ir gauti svajoni\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":67666,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27328],"tags":[991],"site":[27238],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-67665","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologija","tag-stresas","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67665","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67665"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67665\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67666"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67665"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67665"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67665"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=67665"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=67665"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}