{"id":67692,"date":"2022-03-10T06:47:26","date_gmt":"2022-03-10T08:47:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=67692\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-03-10T06:56:55","modified_gmt":"2022-03-10T08:56:55","slug":"dazniausi-vaiku-nelaimingi-atsitikimai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/dazniausi-vaiku-nelaimingi-atsitikimai\/67692\/","title":{"rendered":"Da\u017eniausi vaik\u0173 nelaimingi atsitikimai"},"content":{"rendered":"\n

Nelaimingas atsitikimas apibr\u0117\u017eiamas kaip bet koks atsitiktinis \u012fvykis, kylantis d\u0117l veiksni\u0173, d\u0117l kuri\u0173 jis daugiau ar ma\u017eiau yra nusp\u0117jamas, tod\u0117l gali b\u016bti i\u0161vengiamas [1]. Skirtingose am\u017eiaus grup\u0117se vyrauja skirtingo pob\u016bd\u017eio nelaimingi atsitikimai, ta\u010diau, apibendrinant statistikos duomenis, nelaimingi \u012fvykiai da\u017eniausiai \u012fvyksta namuose (ypa\u010d virtuv\u0117je ir svetain\u0117je), o da\u017eniausiai pasitaiko kritimai, apsinuodijimas vaistais ar chemin\u0117mis med\u017eiagomis bei nudegimai \/ nuplikinimai kar\u0161tais skys\u010diais [1\u20135]. Did\u017eiausia rizika \u012fvykti nelaimingam atsitikimui nustatyta tarp 0\u2013<\/a>4 met\u0173 vaik\u0173 [5]. Pasteb\u0117ta, kad nelaimingi atsitikimai da\u017enesni berniukams, be to, yra nustatyta koreliacija tarp nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 da\u017enio ir t\u0117v\u0173 i\u0161silavinimo laipsnio [2, 3, 5, 6]. Nelaimingi \u012fvykiai da\u017enesni vasar\u0105 ir savaitgaliais, po piet\u0173 ir vakarais, pakitus \u012fprastinei rutinai bei skubant [5]. Kartais nelaimingi atsitikimai baigiasi mirtimi. 2013\u20132017 met\u0173 Lietuvos statistikos duomenimis, d\u0117l i\u0161orini\u0173 atsitiktini\u0173 su\u017eeidim\u0173 mir\u0117 161, d\u0117l transporto nelaimi\u0173 \u2013 76, nuskendo \u2013 45 vaikai [7]. Nuo 2015 met\u0173 rugs\u0117jo 1 dienos sukurta traum\u0173 ir nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 steb\u0117senos informacin\u0117 sistema (TNAS IS), kurios funkcija kaupti ir apdoroti duomenis apie vaik\u0173 patiriamas traumas ir nelaimingus atsitikimus [8]. Remiantis TNAS IS duomenimis, 2015 metais Lietuvoje 0\u20134 met\u0173 vaikai da\u017eniausiai patyr\u0117 nety\u010dinius galvos ir k\u016bno su\u017ealojimus, nudegimus, nuplikinimus, apsinuodijimus, 5\u20139 ir 10\u201317 met\u0173 vaik\u0173 grup\u0117je da\u017eniausi buvo galvos ir k\u016bno su\u017ealojimai [8].<\/p>\n\n\n\n

Europoje atliktos apklausos, kuriose vertintos t\u0117v\u0173 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 prevencijos ir pirmosios pagalbos suteikimo \u017einios. Nustatyta, kad t\u0117vai per ma\u017eai \u017eino apie veiksm\u0173 taktik\u0105 \u012fvykus nelaimingam atsitikimui, taip pat paai\u0161k\u0117jo, kad t\u0117vai savo \u017einias link\u0119 pervertinti. Daugelyje Europos \u0161ali\u0173 pirmosios pagalbos mokymai privalomi tik lankant vairavimo kursus, tod\u0117l suaugusi\u0173j\u0173 \u017einios apie pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105 yra per menkos [6].<\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau svarbi ne tik pirmoji pagalba, bet ir nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 prevencija [6]. 2008 metais Pasaulio sveikatos organizacija i\u0161leido ataskait\u0105 apie vaik\u0173 su\u017ealojim\u0173 prevencij\u0105 (2 lentel\u0117) [9, 10]. Kiekvienas metodas tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fgyvendinamas atsi\u017evelgiant \u012f \u0161alies galimybes [10].<\/p>\n\n\n\n

Apsinuodijimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nety\u010dinis apsinuodijimas \u2013 tai nuoding\u0173 med\u017eiag\u0173 ar duj\u0173 patekimas \u012f organizm\u0105 neturint tikslo apsvaigti. Literat\u016bros duomenimis, d\u0117l judrumo, noro tyrin\u0117ti ir negalint tinkamai \u012fvertinti savo veiksm\u0173 padarini\u0173 da\u017eniausiai apsinuodija 0\u20134 met\u0173 vaikai [11]. 2003\u20132010 metais Lietuvoje atlikto tyrimo bei TNAS IS 2015 met\u0173 duomenimis, nustatyta, kad da\u017eniausiai apsinuodija 1\u20132 met\u0173 vaikai. Da\u017eniausiai apsinuodijama medikamentais (benzodiazepinais, neuroleptikais), chemin\u0117mis med\u017eiagomis, smalk\u0117mis, re\u010diau \u2013 grybais, alkoholiu [8, 12]. Dauguma apsinuodijimo atvej\u0173 \u012fvyksta d\u0117l suaugusi\u0173j\u0173 aplaidumo \u2013 namuose laikomos nuodingos med\u017eiagos, vaistai, buitin\u0117s chemijos priemon\u0117s paliekamos vaikams lengvai pasiekiamoje vietoje [2, 12]. Nustatyti apsinuodijimo rizikos veiksniai: vaiko am\u017eius >13 m\u0117nesi\u0173, vaikas yra antras ar tre\u010dias \u0161eimoje, mama yra jaunesn\u0117 nei 20 met\u0173, mamai nustatyta perinatalin\u0117 depresija ar ji vartoja alkohol\u012f, vaikas gyvena nepilnoje \u0161eimoje [13]. Apsinuodijimo smalk\u0117mis atvej\u0173 padaug\u0117ja \u0161altuoju met\u0173 laiku, da\u017eniausiai d\u0117l namuose \u012frengt\u0173 dujini\u0173 katil\u0173 ar netinkamos kamin\u0173 prie\u017ei\u016bros [12].<\/p>\n\n\n\n

Dalis nuoding\u0173 med\u017eiag\u0173 turi prie\u0161nuod\u017eius, tod\u0117l b\u016btina i\u0161siai\u0161kinti, kokia med\u017eiaga vaikas gal\u0117jo apsinuodyti, kokia doz\u0119 jo i\u0161g\u0117r\u0117 ir kada (1 lentel\u0117). Prarijusiam nuoding\u0173 med\u017eiag\u0173 vaikui, jeigu jis yra s\u0105moningas, duodama gerti vandens (5 ml\/kg), skrandis neplaunamas ir neprovokuojamas v\u0117mimas, jei vaikas i\u0161g\u0117r\u0117 r\u016bg\u0161ties ar \u0161armo, prarijo a\u0161tri\u0173 med\u017eiag\u0173 arba jei tiksliai ne\u017einoma, kokia med\u017eiaga apsinuodijo. Aktyvinta anglis skiriama per 60 min. po apsinuodijimo (doz\u0117 iki 1 met\u0173 vaikams \u2013 1 g\/kg, 1\u201312 met\u0173 vaikams \u2013 25\u201350 g, paaugliams ir suaugusiems \u2013 25\u2013100 g), i\u0161skyrus tuos atvejus, kai apsinuodijama \u0161armais ar r\u016bg\u0161timis. Jei nuodai yra \u012fkvepiami, tuomet b\u016btina v\u0117dinti patalpas arba i\u0161ne\u0161ti apsinuodijus\u012f vaik\u0105 \u012f gryn\u0105 or\u0105. \u012etarus apsinuodijim\u0105, b\u016btina kuo skubiau skambinti pagalbos numeriu 112 arba kreiptis \u012f apsinuodijim\u0173 informacijos biur\u0105, kuris informacij\u0105 telefonu teikia vis\u0105 par\u0105 [14]. Jei vaikas nes\u0105moningas ir nekv\u0117puoja, pradedamas pradinis vaiko gaivinimas, kvie\u010diama pagalba (1 pav.) [15].<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Nuodas<\/strong><\/td>Prie\u0161nuodis<\/strong><\/td><\/tr>
Nitratai<\/td>Askorbo r\u016bg\u0161tis<\/td><\/tr>
Gele\u017eis<\/td>Deferoksaminas<\/td><\/tr>
Anglies monoksidas<\/td>Deguonis<\/td><\/tr>
Etilenglikolis, metanolis<\/td>Etanolis<\/td><\/tr>
Benzodiazepinai<\/td>Flumazenilis<\/td><\/tr>
\u0392 adrenoreceptori\u0173 blokatoriai, kalcio antagonistai<\/td>Gliukagonas<\/td><\/tr>
Paracetamolis<\/td>N-acetilcisteinas<\/td><\/tr>
Opioidai<\/td>Naloksonas<\/td><\/tr><\/tbody><\/table>
1 lentel\u0117. Nuodai ir antidotai [14]<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Metodas<\/strong><\/td>Eismo \u012fvykiai<\/strong><\/td>Skendimas<\/strong><\/td>Nudegimas<\/strong><\/td>Kritimas<\/strong><\/td>Apsinuodijimas<\/strong><\/td><\/tr>
Teis\u0117s akt\u0173 reglamentavimas ir vykdymas<\/strong><\/td>Grei\u010dio, grie\u017eti girtumo vairuojant apribojimai<\/td>Basein\u0173 aptv\u0117rimas<\/td>Kar\u0161to vandens i\u0161 \u010diaupo temperat\u016bra, privalomi d\u016bm\u0173 detektoriai namuose<\/td>\u017daidim\u0173 aik\u0161teli\u0173 \u012frangos standartai<\/td>Kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173, reikalaujan\u010di\u0173 saugaus pakavimo, gamyba, saugojimas ir platinimas<\/td><\/tr>
Produkto pritaikymas<\/strong><\/td>Vaik\u0173 apsaugos sistemos, tinkamos k\u0117dut\u0117s<\/td>Asmenin\u0117s pl\u016bduriavimo priemon\u0117s<\/td>Nevarvan\u010dios \u017evak\u0117s<\/td>Saugios vaik\u0161tyn\u0117s, apsauginis stiklas<\/td>Vaikams sunkiai atidaromos vaist\u0173, chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 pakuot\u0117s<\/td><\/tr>
Aplinkos pritaikymas<\/strong><\/td>Vaikams tinkama ir saugi infrastrukt\u016bra, saugesnis mar\u0161rutas \u012f mokykl\u0105, saugesn\u0117s \u017eaidim\u0173 vietos<\/td>Tinkama danga ir aptvarai<\/td>Valgio gaminimo ploto atskyrimas nuo gyvenamojo ploto<\/td>Lang\u0173 apsauga, laipt\u0173 tur\u0117klai<\/td>Saugus galimai kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173 laikymas    <\/td><\/tr>
\u0160vietimas ir \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 ugdymas<\/strong><\/td>\u0160alm\u0173, kit\u0173 apsaugini\u0173 priemoni\u0173 naudojimas<\/td>Plaukimo mokymas, tinkama prie\u017ei\u016bra<\/td>Pirmosios pagalbos mokymas \u2013 nudegusios vietos v\u0117sinimas<\/td>Kriti\u0161kas aplinkos \u012fvertinimas siekiant nustatyti kritimo tikimyb\u0119<\/td>Neatid\u0117liotina skubi pirmoji pagalba<\/td><\/tr>
Speciali medicinin\u0117 pagalba<\/strong><\/td>Vaikams tinkamo dyd\u017eio \u012franga, draugi\u0161ka vaikui aplinka<\/td>Gaivinimas<\/td>Nudegimo centrai<\/td>Tinkama vaik\u0173 prie\u017ei\u016bra<\/td>Apsinuodijim\u0173 centrai<\/td><\/tr><\/tbody><\/table>
2 lentel\u0117. Vaik\u0173 su\u017ealojim\u0173 prevencija (PSO, 2008 metai) [9]<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
1 pav. Pradinis vaiko gaivinimas [15, 24]<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Springimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tai mechanin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcija d\u0117l maisto ar kito objekto \u012fkv\u0117pimo ar nurijimo. Da\u017eniau springsta k\u016bdikiai ir ma\u017ei vaikai, nes j\u0173 kv\u0117pavimo takai siauresni ir tyrin\u0117dami aplink\u0105 jie m\u0117gsta visk\u0105 d\u0117ti \u012f burn\u0105. Didesn\u0117 rizika u\u017espringti vaikams iki 3 met\u0173 susijusi su kr\u016bmini\u0173 dant\u0173 nei\u0161dygimu, d\u0117l ko maisto produktai n\u0117ra tinkamai sukramtomi. Nors vaikai da\u017eniausiai u\u017espringsta maistu, ta\u010diau pasitaiko ir springimo smulkiomis detal\u0117mis, karoliukais, sagomis, monetomis ir kt. Pirmieji simptomai, leid\u017eiantys \u012ftarti springim\u0105, yra kosulys, \u0161vok\u0161timas, negal\u0117jimas \u012fkv\u0117pti, b\u016bklei u\u017esit\u0119sus i\u0161sivysto cianoz\u0117, vaikas praranda s\u0105mon\u0119 [16].<\/p>\n\n\n\n

U\u017espringus vaikas pradeda kos\u0117ti. Reikia \u012fvertinti kosulio efektyvum\u0105. Jei vaikas kos\u0117ja efektyviai (garsiai kos\u0117ja, verkia, atsako \u012f klausimus, gali \u012fkv\u0117pti prie\u0161 kosul\u012f, yra s\u0105moningas), b\u016btina skatinti kosul\u012f, steb\u0117ti, ar b\u016bkl\u0117 neblog\u0117ja, kviesti greit\u0105j\u0105 medicinos pagalb\u0105. Jei vaikas nustoja kos\u0117ti arba kosulys nuo pat prad\u017ei\u0173 n\u0117ra efektyvus (negali kalb\u0117ti, kv\u0117puoti, kosulys tylus, ry\u0161k\u0117ja cianoz\u0117), ta\u010diau vaikas s\u0105moningas, kvie\u010diama greitoji medicinos pagalba ir suduodami 5 staig\u016bs sm\u016bgiai tarp men\u010di\u0173 ir 5 kr\u016btin\u0117s spustel\u0117jimai vaikams iki 1 met\u0173 arba 5 pilvo spustel\u0117jimai vyresniems nei 1 met\u0173 vaikams. Jei vaikas nes\u0105moningas, atveriami kv\u0117pavimo takai, atliekami 5 \u012fp\u016btimai ir pradedamas pradinis vaiko gaivinimas [17].<\/p>\n\n\n\n

U\u017espring\u0119s k\u016bdikis guldomas ant priklaupusio ar atsis\u0117dusio suaugusiojo kelio pilvu \u012f apa\u010di\u0105, galva \u017eemyn, k\u016bdikio galva prilaikoma u\u017e abiej\u0173 apatinio \u017eandikaulio kamp\u0173, stengiantis nesuspausti mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 po \u017eandikauliu. Delno pakyla suduodami 5 staig\u016bs sm\u016bgiai \u012f nugaros vidur\u012f tarp men\u010di\u0173 (2 pav.). Jei vaikas vyresnis ir nei\u0161eina jo paguldyti ant keli\u0173, tuomet vaikas kiek \u012fmanoma palenkiamas \u012f priek\u012f ir suduodami 5 staig\u016bs sm\u016bgiai \u012f tarpument\u0119. Jei \u0161is veiksmas nepadeda pa\u0161alinti svetimk\u016bnio, o vaikas dar neprarado s\u0105mon\u0117s, tuomet k\u016bdikiams atliekami kr\u016btin\u0117s l\u0105stos paspaudimai, o vyresniems vaikams \u2013 Heimlicho manevras. K\u016bdikis guldomas ant nugaros galva \u017eemyn ir atliekami 5 staig\u016bs kr\u016btin\u0117s l\u0105stos paspaudimai apatin\u0117je kr\u016btinkaulio dalyje, per vien\u0105 pir\u0161t\u0105 auk\u0161\u010diau kardin\u0117s kr\u016btinkaulio ataugos (3 pav.). Jei vaikas vyresnis nei 1 met\u0173, atsistojama vaikui u\u017e nugaros, apkabinamas jo liemuo, sugniau\u017etas kum\u0161tis dedamas tarp bambos ir kr\u016btinkaulio kardin\u0117s ataugos, kita ranka kum\u0161tis apgl\u0117biamas ir staigiu judesiu 5 kartus spaud\u017eiama gilyn ir i vir\u0161\u0173 (4 pav.). Veiksmai kartojami tol, kol svetimk\u016bnis pa\u0161alinamas, atvyksta greitoji medicinos pagalba arba kol vaikas praranda s\u0105mon\u0119. Jei vaikas praranda s\u0105mon\u0119 arba nuo pat prad\u017ei\u0173 yra nes\u0105moningas, tuomet jis guldomas ant kieto ir lygaus pavir\u0161iaus, kvie\u010diama greitoji medicinos pagalba. Atveriami kv\u0117pavimo takai, jei matomas svetimk\u016bnis, pabandoma j\u012f pa\u0161alinti vienu pir\u0161to judesiu. Jei svetimk\u016bnio nematome, nebandome aklai jo pa\u0161alinti, nes galime j\u012f nustumti giliau. Atlo\u0161iama galva, pakeliamas smakras ir atliekami 5 \u012fp\u016btimai. Svarbu \u012fvertinti \u012fp\u016btimo efektyvum\u0105. Jei \u012fp\u016btus kr\u016btin\u0117s l\u0105sta nepakyla, tuomet bandyti pataisyti galv\u0105 ir bandyti dar kart\u0105 \u012fp\u016bsti. Jei atlikus 5 \u012fp\u016btimus vaikas nereaguoja, pradedami kr\u016btin\u0117s l\u0105stos paspaudimai. Kaskart atv\u0117rus kv\u0117pavimo takus \u012fp\u016btimams, b\u016btina pa\u017ei\u016br\u0117ti, ar nesimato svetimk\u016bnio, jei matosi \u2013 pabandyti pa\u0161alinti. Pradinis gaivinimas t\u0119siamos tol, kol atvyksta greitoji medicinos pagalba arba kol pavyksta pa\u0161alinti svetimk\u016bn\u012f ir vaikas pradeda kv\u0117puoti (1 pav.) [17].<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
2 pav. U\u017espingusio k\u016bdikio pad\u0117tis atliekant sm\u016bgius tarp men\u010di\u0173<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
3 pav. U\u017espringusio k\u016bdikio pad\u0117tis atliekant kr\u016btin\u0117s l\u0105stos paspaudimus<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
4 pav. Heimlicho manevras<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Nudegimas, nuplikinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vaikai iki 1 met\u0173 nudega ar nusiplikina kar\u0161tais skys\u010diais iki 10 kart\u0173 da\u017eniau nei mokyklinio am\u017eiaus vaikai. Da\u017eniausia nusiplikinimo prie\u017eastis \u2013 kar\u0161ti g\u0117rimai (arbata, kava, sriuba), vanduo, maistas, kuriuos k\u016bdikiai ir ma\u017ei vaikai da\u017eniausiai u\u017esipila ant sav\u0119s patrauk\u0119 nuo stalo. Retesniais atvejais \u012fvyksta kontaktiniai nudegimai, kuri\u0173 da\u017eniausios prie\u017eastys \u2013 lygintuvai, plauk\u0173 tiesinimo priemon\u0117s ir orkait\u0117s ar virykl\u0117s. Did\u017eiojoje Britanijoje ir Airijoje atliktame retrospektyviajame tyrime nustatyta, kad vaik\u0173, patirian\u010di\u0173 nudegimus, am\u017eiaus vidurkis yra 3,74 met\u0173, ta\u010diau pikas stebimas 9\u201312 m\u0117nesi\u0173, kai vaikas tampa judresnis. Berniukai nusiplikina \u0161iek tiek da\u017eniau nei mergait\u0117s (santykis 3:2). Jaunesni nei 5 met\u0173 vaikai da\u017eniau nusiplikina veid\u0105, rankas ir kr\u016btin\u0119, o vyresni \u2013 liemen\u012f, kojas ir rankas [8, 18]. Svarbu nepamir\u0161ti ir saul\u0117s sukeliam\u0173 nudegim\u0173, nes vaik\u0173 oda plonesn\u0117, jautresn\u0117, tod\u0117l lengviau ir grei\u010diau pa\u017eeid\u017eiama nei suaugusi\u0173j\u0173 oda [9].<\/p>\n\n\n\n

Jei vaikas nusiplikino ar nusidegino, pirmiausia reikia nutraukti \u017ealojant\u012f veiksn\u012f. Kvie\u010diama greitoji medicinos pagalba, o nudegusi vieta v\u0117sinama kambario temperat\u016bros vandeniu (apie 20 \u00b0C) ma\u017eiausiai 15\u201320 min., skiriami vaistai nuo skausmo. Nudegusi\u0173 odos plot\u0173 negalima tepti aliejumi ar riebalais, nes taip tik padidinsime nudegimo laipsn\u012f. Jei prie odos prilipo drabu\u017eiai, nesistengti j\u0173 nupl\u0117\u0161ti. Profesionali medicinos pagalba tur\u0117t\u0173 b\u016bti suteikta visiems nudegusiems ar nusiplikiusiems naujagimiams, k\u016bdikiams ir ma\u017eiems vaikams, jei nudegimo sritis yra didesn\u0117 nei 2 eur\u0173 monetos skersmuo ir jei nudegimas yra ant veido, rank\u0173 ar genitalij\u0173 [19].<\/p>\n\n\n\n

Traumos, patirtos \u012fvykus eismo \u012fvykiui<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u012evair\u016bs su\u017ealojimai, patirti \u012fvykus eismo \u012fvykiui, yra da\u017eniausia vaik\u0173 mirties prie\u017eastis [3, 9]. Remiantis literat\u016bros duomenimis, dauguma mir\u010di\u0173 u\u017eregistruojama 7\u201314 met\u0173 vaik\u0173 grup\u0117je. Vaikai patenka \u012f didesn\u0117s rizikos grup\u0119 patirti eismo \u012fvyk\u012f d\u0117l ma\u017eesnio d\u0117mesingumo, didesnio judrumo ir smalsumo, vaikai ma\u017eiau matomi nei suaugusieji, o patek\u0119 \u012f eismo \u012fvyk\u012f da\u017eniau patiria galvos ar kaklo su\u017ealojimus. Pasteb\u0117ta, kad jaunesni\u0173 nei 15 met\u0173 berniuk\u0173 mirtingumas yra apie 24 proc. didesnis nei to paties am\u017eiaus mergai\u010di\u0173, nes berniukai elgiasi impulsyviau, yra aktyvesni ir labiau link\u0119 rizikuoti. Transporto priemonei, va\u017eiuojan\u010diai 50 km\/val. grei\u010diu, kliud\u017eius \u017emog\u0173, sm\u016bgio j\u0117ga ir patiriami su\u017ealojimai prilygsta i\u0161kritimui i\u0161 3 auk\u0161to. Va\u017eiuojant 80 km\/val. grei\u010diu, k\u016bno su\u017ealojimai prilygsta i\u0161kritimui i\u0161 8 auk\u0161to, 100 km\/val. grei\u010diu \u2013 i\u0161 12\u201313 auk\u0161to. Jei \u017emogus, sveriantis 90 kg, va\u017eiuoja automobiliu neprisiseg\u0119s saugos dir\u017eo, sm\u016bgio metu k\u016bnas trenkiasi \u012f priekin\u012f stikl\u0105 3,5 t j\u0117ga [9]. TNAS IS 2015 met\u0173 duomenimis, Lietuvoje vaikai iki 5 met\u0173 per transporto \u012fvykius nukent\u0117davo retai, da\u017eniausiai nukent\u0117davo 15\u201317 met\u0173 berniukai [8].<\/p>\n\n\n\n

\u012evykus eismo \u012fvykiui, pirmiausia reikia u\u017etikrinti savo saugum\u0105, \u012fsitikinti, kad eismas sustojo, stengtis i\u0161vengti papildom\u0173 auk\u0173. Kvie\u010diama greitoji medicinos pagalba. \u012evertinti, ar nukent\u0117j\u0119s vaikas reaguoja, yra s\u0105moningas. Jei ne, tuomet \u012fvertinti, ar vaikas kv\u0117puoja. K\u016bn\u0105 judinti kuo ma\u017eiau, vengti sukam\u0173j\u0173 judesi\u0173. Jei vaikas nes\u0105moningas, ta\u010diau kv\u0117puoja, tuomet u\u017etikrinama, kad kv\u0117pavimo takai i\u0161likt\u0173 atviri, su\u017eeistasis kalbinamas, u\u017etikrinama k\u016bno \u0161iluma, vaikas paguldomas \u012f stabili\u0105 \u0161onin\u0119 pad\u0117t\u012f ir laukiama atvykstan\u010dios pagalbos. Jei vaikas nes\u0105moningas ir nekv\u0117puoja, vaikas guldomas ant nugaros ir pradedamas pradinis vaiko gaivinimas (1 pav.). Gaivinama tol, kol vaikas pradeda savaranki\u0161kai kv\u0117puoti arba kol atvyksta greitosios medicinos pagalba. Jei vaikas yra transporto priemon\u0117s viduje ir yra nes\u0105moningas, bandyti j\u012f i\u0161traukti galima tik tuomet, jei kyla tiesioginis pavojus jo gyvybei (pvz., gaisras, sprogimas).<\/p>\n\n\n\n

\u012etarus kaul\u0173 l\u016b\u017e\u012f ir laukiant greitosios medicinos pagalbos, stabdomas kraujavimas, ta\u010diau gal\u016bn\u0117s imobilizuoti nereikia. Imobilizuojama tais atvejais, jei patys ketiname vaik\u0105 ve\u017eti \u012f ligonin\u0119 [17].<\/p>\n\n\n\n

Kraujavimo stabdymas \u2013 ant \u017eaizdos dedamas sterilus tvarstis ar \u0161varus audinys, tvarstis tvirtai prispaud\u017eiamas, apvyniojamas bintu. Jei \u012fmanoma, gal\u016bn\u0117 pakeliama auk\u0161\u010diau \u0161irdies lygio. Nepavykus sustabdyti kraujavimo, dedamas turniketas [20].<\/p>\n\n\n\n

Kritimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

2014 metais Lietuvoje atlikto tyrimo, kuriame steb\u0117tas 6\u20137 met\u0173 vaik\u0173 su\u017ealojim\u0173 paplitimas namuose, duomenimis, net 52,7 proc. vis\u0173 su\u017ealojim\u0173 \u012fvyko d\u0117l kritim\u0173 [3]. TNAS IS duomenimis, 2015 metais nukritimai buvo da\u017eniausia vaik\u0173 susi\u017ealojimo prie\u017eastis. Berniukai susi\u017ealojo 2 kartus da\u017eniau nei mergait\u0117s, o krintant patiriam\u0173 su\u017ealojim\u0173 pikas steb\u0117tas 10\u201314 gyvenimo metais [8]. Da\u017eniausiai pargri\u016bvama u\u017ekliuvus, va\u017ein\u0117jant riedlente, dvigubai re\u010diau \u2013 i\u0161kritus i\u0161 lovos, nukritus nuo \u017eaidim\u0173 aik\u0161teli\u0173 \u012frengini\u0173, laipt\u0173. Vaikai iki 4 met\u0173 da\u017eniausiai patiria galvos su\u017ealojimus, 5\u201314 met\u0173 da\u017eniau susi\u017ealoja pe\u010di\u0173 lank\u0105 ir rankas, o 15\u201317 met\u0173 \u2013 klubus ir kojas [8].<\/p>\n\n\n\n

Pirmoji pagalba priklauso nuo su\u017eeidimo sunkumo. Esant poreikiui, sutvarkoma \u017eaizda, stabdomas kraujavimas. Jei \u012ftariamas galvos sutrenkimas, b\u016btina kreiptis \u012f pri\u0117mimo skubiosios pagalbos skyri\u0173. I\u0161kritus i\u0161 auk\u0161\u010dio, kuo skubiau kvie\u010diama greitoji medicinos pagalba, vaikas kuo ma\u017eiau judinamas, stabdomas kraujavimas, jei vaikas nes\u0105moningas ir nekv\u0117puoja \u2013 pradedamas pradinis gaivinimas (1 pav.) [17].<\/p>\n\n\n\n

Skendimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Ma\u017ei vaikai gali nusk\u0119sti, jei telkinyje yra bent 3 cm vandens. Ma\u017edaug 72 proc. atvej\u0173 vaikai sk\u0119sta d\u0117l suaugusi\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016bros tr\u016bkumo [21]. Remiantis literat\u016bros duomenimis, skendimas yra antra pagal da\u017en\u012f vaik\u0173 mirtingumo prie\u017eastis po traum\u0173. Da\u017eniausiai sk\u0119sta 0\u20134 met\u0173 (18,9\/100 000) ir 5\u201314 met\u0173 (9,5\/100 000) vaikai [2]. Vaikai iki 1 met\u0173 da\u017eniausiai nusk\u0119sta vonioje, o vyresni \u2013 baseinuose ar nenat\u016braliuose (\u017emogaus sukurtuose) vandens telkiniuose [23]. Pasteb\u0117j\u0119 sk\u0119stant\u012f vaik\u0105, kvieskite pagalb\u0105. Jei \u012fmanoma, reikia stengtis, kad vaik\u0105 i\u0161 vandens i\u0161traukt\u0173 gelb\u0117tojai. Jei gelb\u0117tojo \u0161alia n\u0117ra, tuomet pasir\u016bpinkite gelb\u0117jimo priemon\u0117mis (gelb\u0117jimo ratas, pripu\u010diami gelb\u0117jimo \u012ftaisai, gelb\u0117jimo liemen\u0117, kt.). Saugiausia vaik\u0105 gelb\u0117ti keliems, o ne vienam asmeniui. Jei vaikas nekv\u0117puoja ir ne\u010diuopiate pulso, jis guldomas ant nugaros, ant kieto pavir\u0161iaus, atveriami kv\u0117pavimo takai, atliekami 5 \u012fp\u016btimai. Jei n\u0117ra gyvyb\u0117s po\u017eymi\u0173, pradedami kr\u016btin\u0117s paspaudimai. T\u0119siami gaivinimo ciklai (15 kr\u016btin\u0117s paspaudim\u0173 ir 2 \u012fp\u016btimai) tol, kol vaikas pradeda kv\u0117puoti arba atvyksta greitoji medicinos pagalba (5 pav.). Jei vaikas atgaivinamas grei\u010diau, nei atvyksta greitoji medicinos pagalba, tuomet jam suteikiama stabili \u0161onin\u0117 pad\u0117tis, vaik\u0105 stengiamasi su\u0161ildyti ir laukiama pagalbos [24].<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
5 pav. Skendusio vaiko gaivinimo algoritmas [24]<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Apibendrinimas<\/strong> <\/p>\n\n\n\n

Nelaimingi vaik\u0173 atsitikimai yra gana da\u017eni. Da\u017eniausiai nuken\u010dia 0\u20134 met\u0173 vaikai, o da\u017eniausia nelaim\u0117s prie\u017eastis \u2013 nepakankama suaugusi\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016bra. Suaugusieji tur\u0117t\u0173 b\u016bti atidesni, atsakingesni, \u017einoti ne tik tai, kaip i\u0161vengti nelaiming\u0173 atsitikim\u0173, bet ir koki\u0105 pirm\u0105j\u0105 pagalb\u0105 vaikui suteikti.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Meda Sutkevi\u010di\u016bt\u0117<\/strong>
Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros <\/em>klinik\u0173 filialo Vaik\u0173 ligonin\u0117<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

LITERAT\u016aRA:<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1.<\/td>Silva EC, Fernandes MN, Sa MC, et al. The Effect of Educational Intervention Regarding the Knowledge of Mothers on Prevention of Accidents in Childhood. Open Nurs J. 2016 Jul; 10: p. 113-21.<\/td><\/tr>
2.<\/td>Carlsson A, Dykes A, Jansson A, Bramhagen A. Mothers\u2019 awareness towards child injuries and injury prevention at home: an intervention study. BMC Res Notes. 2016 Apr 18; 9(223).<\/td><\/tr>
3.<\/td>\u017dil\u016bt\u0117 E, Ra\u010dait\u0117 J, \u0160urkien\u0117 G, Jakubauskien\u0117 M, Sketersniek\u0117 R. Lietuvos 6-7met\u0173 vaik\u0173 , ugdom\u0173 pagal ikimokyklinio ir prie\u0161mokyklinio ugdymo programas, su\u017ealojim\u0173 namuose paplitimas. Visuomen\u0117s sveikata. 2017 Aug.<\/td><\/tr>
4.<\/td>Ra\u010dait\u0117 J, \u0160urkien\u0117 G, Laukaitien\u0117 A. Ikimokyklinio am\u017eiaus vaik\u0173 su\u017ealojim\u0173 namuose paplitimas. Visuomen\u0117s sveikata. 2014 Feb.<\/td><\/tr>
5.<\/td>Kendrick D, Hayes M, Ward H, Mytton J. Preventing unintentional injuries: what does NICE guidance mean for primary care? Br J Gen Pract. 2012 Feb; 62(595): p. 62-3.<\/td><\/tr>
6.<\/td>Banfai B, Pek E, Deutsch K, Radnai B, Betlehem J. Accident prevention and first aid knowledge among preschool schildren’s parents. Critical Care Medicine. 2014 Dec; 42(12).<\/td><\/tr>
7.<\/td>Oficialios statistikos portalas. [Online].; 2013-2017 [cited 2019 04 03. Available from:   HYPERLINK „https:\/\/osp.stat.gov.lt\/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R0176” \\l „\/”  https:\/\/osp.stat.gov.lt\/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R0176#\/ .<\/td><\/tr>
8.<\/td>Ustinavi\u010dien\u0117 R. Visuomen\u0117s sveikatos netolygumai 2017. Lietuvos vaik\u0173 traumos ir j\u0173 prie\u017eastys. [Visuomen\u0117s sveikatos netolygumai. Lietuvos vaik\u0173 traumos ir j\u0173 prie\u017eastys.]. Vilnius; 2017 [cited 2019 04 03. Available from:   HYPERLINK „http:\/\/hi.lt\/lt\/serija-visuomenes-sveikatos-netolygumai.html”  http:\/\/hi.lt\/lt\/serija-visuomenes-sveikatos-netolygumai.html .<\/td><\/tr>
9.<\/td>Goniewicz K, Goniewicz M, Paw\u0142owski W, Fiedor P. Management of child injuries in traffic and other accidents: the WHO policy guidelines. Health Prob Civil. 2018; 12(3): p. 157-62.<\/td><\/tr>
10.<\/td>Sleet D. The Global Challenge of Child Injury Prevention. Int J Environ Res Public Health. 2018 Sep.; 15(9): p. 1921.<\/td><\/tr>
11.<\/td>Wynn PM, Zou K, Young B, Majsak-Newman G, Hawkins A, Kay B, et al. Prevention of childhood poisoning in the home: overview of systematic reviews and a systematic review of primary studies. Int J Inj Contr Saf Promot. 2016; 23(1): p. 3-28.<\/td><\/tr>
12.<\/td>Kalibatas P, Babianskien\u0117 I, B\u016bt\u0117nien\u0117 N, Vi\u0161\u010dinien\u0117 G, Cibulskien\u0117 G, Tamo\u0161aitien\u0117 V, et al. \u016aminiai atsitiktiniai vaik\u0173 apsinuodijimai 2003-2010 metais: kas, kuo ir kada? medicinos teorija ir praktika. 2012 Sep; 18(4.1): p. 481-5.<\/td><\/tr>
13.<\/td>Tyrrell EG, Orton E, Tata LJ, Kendrick D. Children at risk of medicinal and non-medicinal poisoning: a population-based case-control study in general practice. Br J Gen Pract. 2012; 62(605): p. 827-33.<\/td><\/tr>
14.<\/td>Valstybin\u0117s vaist\u0173 kontrol\u0117s tarnybos prie SAM apsinuodijim\u0173 informacijos biuras. [Online].; 2019 [cited 2019 04 03. Available from:   HYPERLINK „http:\/\/www.apsinuodijau.lt\/”  http:\/\/www.apsinuodijau.lt\/ .<\/td><\/tr>
15.<\/td>Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro \u012fsakymas ,D\u0117l Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpj\u016b\u010dio 31 d. \u012fsakymo Nr. V-822 ,D\u0117l gaivinimo standart\u0173 patvirtinimo\u201c pakeitimo\u201c. [Online].; 2018 [cited 2019 04 03. Available from:   HYPERLINK „https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAP\/fb0458a05f1811e896f6c1bcca8cd3a8?positionInSearchResults=9&searchModelUUID=0da12e69-dda9-45f3-8332-8e0203130fc3”  https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAP\/fb0458a05f1811e896f6c1bcca8cd3a8?positionInSearchResults=9&searchModelUUID=0da12e69-dda9-45f3-8332-8e0203130fc3 .<\/td><\/tr>
16.<\/td>Mohammad M, Saleem M, Mahseeri M, Alabdallat I, Alomari A, Za’atreh A, et al. Foreign body aspiration in children: A study of children who lived or died following aspiration. Int J Pediatr Otorhinolaryngol. 2017 Jul; 98: p. 29-31.<\/td><\/tr>
17.<\/td>Maconochie I BRECea. European Resuscitation Council Guidelines for Resuscitation 2015 Section 6 Paediatric Life Support. Resuscitation. 2015; 95: p. 222-47.<\/td><\/tr>
18.<\/td>Kemp AM, Jones S, Lawson Z, Maguire SA. Patterns of burns and scalds in children. Arch Dis Child. 2014 Apr; 99(4): p. 316-21.<\/td><\/tr>
19.<\/td>Cuttle L, Pearn J, McMillan JR, Kimble RM. A review of first aid treatments for burn injuries. Burns. 2009; 35: p. 768-75.<\/td><\/tr>
20.<\/td>ANZCOR Guideline 9.1.1 \u2013 First Aid for Management of Bleeding. [Online].; 2014 [cited 2019 04 03. Available from:   HYPERLINK „https:\/\/resus.org.au\/wpfb-file\/anzcor-guideline-9-1-1-july-2017-pdf\/”  https:\/\/resus.org.au\/wpfb-file\/anzcor-guideline-9-1-1-july-2017-pdf\/ .<\/td><\/tr>
21.<\/td>V\u00e4h\u00e4talo R, Lunetta P, Olkkola KT, Suominen PK. Drowning in children: Utstein style reporting and outcome. Acta Anaesthesiol Scand. 2014 May; 58(5): p. 604-10.<\/td><\/tr>
22.<\/td>Wallis BA, Watt K, Franklin RC, Nixon JW, Kimble RM. Drowning mortality and morbidity rates in children and adolescents 0-19 yrs: a population-based study in Queensland, Australia. PLoS One. 2015 Feb; 10(2).<\/td><\/tr>
23.<\/td>Wallis BA, Watt K, Franklin RC, Taylor M, Nixon JW, Kimble RM. Interventions associated with drowning prevention in children and adolescents: systematic literature review. Inj Prev. 2015 Jun; 21(3): p. 195-204.<\/td><\/tr>
24.<\/td>Nolan JP, Soar J, Zideman DA, et.al.. European Resuscitation Council Guidelines for Resuscitation 2010 Section 1. Executive summary. Resuscitation. 2010 Oct; 81(10): p. 1219-76.<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nelaimingas atsitikimas apibr\u0117\u017eiamas kaip bet koks atsitiktinis \u012fvykis, kylantis d\u0117l veiksni\u0173, d\u0117l kuri\u0173 jis daugiau ar ma\u017eiau yra nusp\u0117jamas, tod\u0117l gali b\u016bti i\u0161vengiamas [1]. Skirtingose am\u017eiaus grup\u0117se vyrauja skirtingo pob\u016bd\u017eio nelaimingi atsitikimai, ta\u010diau, apibendrinant statistikos duomenis, nelaimingi \u012fvykiai da\u017eniausiai \u012fvyksta namuose (ypa\u010d virtuv\u0117je ir svetain\u0117je), o da\u017eniausiai pasitaiko kritimai, apsinuodijimas vaistais ar chemin\u0117mis med\u017eiagomis bei…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":67708,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-67692","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67692","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67692"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67692\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67708"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67692"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67692"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67692"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=67692"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=67692"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}