{"id":67743,"date":"2022-03-25T07:21:14","date_gmt":"2022-03-25T09:21:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=67743\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-03-25T07:23:27","modified_gmt":"2022-03-25T09:23:27","slug":"fabry-liga-kada-ja-diagnozuoti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/fabry-liga-kada-ja-diagnozuoti\/67743\/","title":{"rendered":"Fabry liga: kada j\u0105 diagnozuoti?"},"content":{"rendered":"\n<p>Fabry liga (FL,OMIM numeris 301500)&nbsp;\u2013 tai reta su X chromosoma susijusi, daugel\u012f organ\u0173 sistem\u0173 pa\u017eeid\u017eianti lipid\u0173 apykaitos liga, kuri i\u0161sivysto d\u0117l dalin\u0117s ar visi\u0161kos lizosom\u0173 fermento \u03b1-galaktozidaz\u0117s&nbsp;A (\u03b1-GAL&nbsp;A) stokos. Nesuskaldyti sfingolipidai, daugiausiai globotriaozilkeramidas (Gb3), kaupiasi inkst\u0173, \u0161irdies, smegen\u0173 ir kit\u0173 organ\u0173 kraujagysli\u0173 endotelini\u0173 l\u0105steli\u0173 lizosomose, ilgainiui negr\u012f\u017etamai sutrikdydami normali\u0105 organ\u0173 veikl\u0105 ir sukeldami gyvybei gr\u0117sming\u0173 komplikacij\u0173&nbsp;\u2013 galutin\u0117s stadijos l\u0117tin\u0119 inkst\u0173 lig\u0105 (LIL), \u0161irdies aritmij\u0105, miokardo infarkt\u0105 ir i\u0161emin\u012f insult\u0105. Pakaitin\u0117 ferment\u0173 terapija yra vienas pagrindini\u0173 FL gydymo metod\u0173, kuris padeda suma\u017einti komplikacij\u0173 rizik\u0105, gerina bendr\u0105 pacient\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105 ir gyvenimo kokyb\u0119. Ankstyvoji FL diagnostika ir genetinis \u0161eimos konsultavimas yra viena svarbiausi\u0173 gydytoj\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 kasdien\u0117je medicinos praktikoje.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Genetika ir patogenez\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>FL priklauso lizosomini\u0173 kaupimo lig\u0173 grupei ir pasirei\u0161kia vidutini\u0161kai 1:17&nbsp;000\u20131:117&nbsp;000 vyr\u0173. Genas, koduojantis ferment\u0105 \u03b1-GAL&nbsp;A, lokalizuojasi X chromosomos ilgajame petyje (GLA genas, Xq22.1).<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iuo metu \u017einoma daugiau kaip 700 mutacij\u0173, sukelian\u010di\u0173 FL. Da\u017eniausiai nustatomos kei\u010dian\u010dioji, ta\u010diau neretai pasitaiko ir stabdan\u010dioji mutacijos. Dauguma mutacij\u0173 lemia suma\u017e\u0117jus\u012f ar visai nesant\u012f fermento \u03b1-GAL&nbsp;A aktyvum\u0105 (I&nbsp;tipo klasikin\u0117 FL). Kitoms mutacijoms b\u016bdingas i\u0161lik\u0119s dalinis fermento aktyvumas ir v\u0117lyvasis ligos pasirei\u0161kimas (II&nbsp;tipo atipin\u0117 FL forma).<\/p>\n\n\n\n<p>FL serga tiek vyrai (XY, \u2642), tiek moterys (XX, \u2640). Sergan\u010dio vyro s\u016bn\u016bs ligos nepaveld\u0117s (viena X chromosoma i\u0161 motinos), ta\u010diau visos dukterys bus heterozigot\u0117s ir tur\u0117s 50&nbsp;proc. tikimyb\u0119 FL perduoti visiems savo vaikams, \u012fskaitant s\u016bnus ir dukteris.<\/p>\n\n\n\n<p>Sunkesn\u0117 FL forma b\u016bdinga vyrams, o heterozigo\u010di\u0173, mutacij\u0105 turin\u010di\u0173 moter\u0173 klinikin\u0117 ligos eiga varijuoja nuo besimptom\u0117s iki labai i\u0161reik\u0161t\u0173 klinikini\u0173 simptom\u0173. Naujausi tyrimai \u012frod\u0117, kad platus FL sergan\u010di\u0173 moter\u0173 klinikini\u0173 simptom\u0173 spektras yra susij\u0119s su atsitiktine patologin\u0117s (mutavusios) X chromosomos inaktyvacija ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Klinikiniai po\u017eymiai ir simptomai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>FL yra \u012fgimta, progresuojanti liga, pa\u017eeid\u017eianti daugel\u012f organ\u0173 sistem\u0173 ir pasirei\u0161kianti \u012fvairiais gyvenimo laikotarpiais. Klasikin\u0117 FL forma da\u017eniausiai prasideda vaikyst\u0117je ar paauglyst\u0117je ir pasirei\u0161kia:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>odos poky\u010diais&nbsp;\u2013 angiokeratomomis, smulkiomis kraujagyslin\u0117s kilm\u0117s raudonai melsvomis papul\u0117mis, daugiausiai i\u0161sid\u0117s\u010diusiomis s\u0117dmen\u0173, juosmens, bambos, kirk\u0161nies, vyrams&nbsp;\u2013 kap\u0161elio srityse;<\/li><li>periferin\u0117s nerv\u0173 sistemos pa\u017eeidimais&nbsp;\u2013 deginan\u010dio pob\u016bd\u017eio neuropatiniu skausmu gal\u016bn\u0117se (akroparestezijos), ypa\u010d paduose, delnuose;<\/li><li>vir\u0161kinimo trakto sutrikimais&nbsp;\u2013 viduriavimu, konstipacijomis, pilvo skausmais;<\/li><li>oftalmologiniais poky\u010diais&nbsp;\u2013 <em>cornea verticillata<\/em> ragenoje, tinklain\u0117s kraujagysli\u0173 vingiuotumu;<\/li><li>nosies, gerkl\u0117s, aus\u0173 pa\u017eeidimais \u2013 \u016b\u017eesiu ausyse, susilpn\u0117jusia klausa;<\/li><li>fizinio kr\u016bvio, kar\u0161\u010dio tolerancijos suma\u017e\u0117jimu, nuovargiu;<\/li><li>pakitusiu prakaitavimu&nbsp;\u2013 anhidroze, hiperhidroze, hipohidroze.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>&nbsp;Ligai progresuojant,20\u201330 met\u0173 suaugusiesiemspasirei\u0161kia ir pirmieji pa\u017eeist\u0173 organ\u0173 simptomai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>\u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistema: da\u017eniausiai pasirei\u0161kia ritmo sutrikimai (nuo sinusinio mazgo iki laid\u017eiosios sistemos pa\u017eeidim\u0173), koncentrin\u0117 kairiojo skilvelio hipertrofija, ligai progresuojant&nbsp;\u2013 miokardo fibroz\u0117. B\u016bdinga padid\u0117jusi rizika sirgti miokardo infarktu;<\/li><li>inkstai: da\u017eniausiai prasideda nedidele mikroalbuminurija, kuri v\u0117liau progresuoja iki didelio laipsnio proteinurijos ir galutin\u0117s stadijos LIL. B\u016bdinga izostenurija;<\/li><li>nerv\u0173 sistema: i\u0161eminiai \u017eidiniai galvos smegenyse, praeinantysis smegen\u0173 kraujagysli\u0173 i\u0161eminis priepuolis, insultas;<\/li><li>psichosocialiniai sutrikimai: depresija, nerimas, nemiga.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p>Negydant FL, vyresniems nei 50 met\u0173 suaugusiesiems did\u0117ja pa\u017eeist\u0173 organ\u0173 komplikacij\u0173, toki\u0173 kaip gyvybei gr\u0117smingos \u0161irdies aritmijos, miokardo infarktas, galutin\u0117s stadijos LIL, insultai, rizika.<\/p>\n\n\n\n<p>Atipinei II&nbsp;tipo FL formai, priklausomai nuo mutacijos, b\u016bdinga v\u0117lesn\u0117 ligos eiga ir dominuojantis organ\u0173 pa\u017eeidimas (kardialin\u0117 ar inkstin\u0117 forma).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Remiantis klinikiniais simptomais ir \u012ftarus FL, da\u017eniausiai imamas sausojo kraujo la\u0161o m\u0117ginys (1&nbsp;pav.). Jis siun\u010diamas \u012f specializuotas laboratorijas, atliekan\u010dias biocheminius ir genetinius tyrimus. Pagrindiniai metodai, patvirtinantys FL diagnoz\u0119:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>fermento \u03b1-GAL&nbsp;A aktyvumo nustatymas kraujo plazmoje, leukocituose: suma\u017e\u0117j\u0119s \u03b1-GAL&nbsp;A aktyvumas vyrams patvirtina diagnoz\u0119, o moterims \u0161io fermento kiekis da\u017eniausiai b\u016bna normalus ar ties apatine normos riba, tod\u0117l b\u016btina atlikti genetin\u012f tyrim\u0105;<\/li><li>genotipavimas: molekulin\u0117 DNR analiz\u0117, siekiant identifikuoti mutacij\u0105 GLA gene. Atliekama vyrams ir moterims;<\/li><li>perinatalin\u0117 diagnostika: FL gali b\u016bti diagnozuojama vaisiui iki gimimo imant amniono skys\u010dio l\u0105steli\u0173 kult\u016br\u0105 ir tiriant choriono gaurelius.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"500\" height=\"281\" src=\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/03\/1-pav..jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-67744\" srcset=\"https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/03\/1-pav..jpg 500w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/03\/1-pav.-300x169.jpg 300w\" sizes=\"auto, (max-width: 500px) 100vw, 500px\" \/><figcaption><strong>1 pav.<\/strong> <strong>Sausojo kraujo la\u0161o m\u0117ginys<\/strong><br><em>\u0160altinis http:\/\/www.nhsggc.org.uk<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>FL gali b\u016bti \u012ftariama nusta\u010dius patognominius, ligai b\u016bdingus simptomus. Tokiu atveju b\u016btina atlikti:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>inksto biopsij\u0105: \u0161viesiniu mikroskopu gali b\u016bti stebimas podocit\u0173 ma\u017e\u0173j\u0173 kojy\u010di\u0173 susiliejimas ir&nbsp;\/&nbsp;ar vakuolizacija. Elektroniniu mikroskopu da\u017enai nustatomos lipid\u0173 sankaupos&nbsp;\u2013 daugiaplok\u0161teliniai mieloidiniai (<em>zebra<\/em>) k\u016bneliai (<em>2&nbsp;pav<\/em>.);<\/li><li>ply\u0161ine lempa tiriant ak\u012f: <em>cornea verticillata&nbsp;<\/em>\u2013 verpst\u0117s formos depozit\u0173 sankaupa ragenoje. B\u016bdingas jungin\u0117s ir tinklain\u0117s kraujagysli\u0173 vingiuotumas, subkapsulin\u0117 katarakta.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"654\" height=\"522\" src=\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/03\/2-pav.-1.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-67745\" srcset=\"https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/03\/2-pav.-1.png 654w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/03\/2-pav.-1-300x239.png 300w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/03\/2-pav.-1-501x400.png 501w\" sizes=\"auto, (max-width: 654px) 100vw, 654px\" \/><figcaption><strong>2 pav.<\/strong> <strong>Inksto biopsijos elektronin\u0117 mikroskopija: <em>zebra<\/em> k\u016bneliai&nbsp;\u2013 patologin\u0117s substrato Gb3 sankaupos&nbsp;\u2013 podocit\u0173 lizosomose (prof. A.&nbsp;Laurinavi\u010dius)<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Pagrindinis ligos gydymas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>Pakaitin\u0117 ferment\u0173 terapija: Lietuvoje \u0161iuo metu registruoti 2 pagrindiniai preparatai, kuri\u0173 chemin\u0117 sandara atitinkanka rekombinuot\u0105 \u017emogaus ferment\u0105 \u03b1-GAL: agalzidaz\u0117 alfa (<em>Replagal<sup>\u00ae<\/sup><\/em>, <em>Shire<\/em>) ir agalzidaz\u0117 beta (<em>Fabrazyme<sup>\u00ae<\/sup><\/em>, <em>Genzyme&nbsp;\/&nbsp;Sanofi<\/em>). Abiej\u0173 vaist\u0173 efektyvumas patvirtintas atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 tyrimais, klinikini\u0173 atvej\u0173 analiz\u0117s registravimo studijomis. Skiriama ir vaikams, ir suaugusiesiems.<\/li><li>Molekulin\u0117 \u0161aperon\u0173 terapija: farmakologin\u0117s molekul\u0117s ligandai, prisijungiantys prie mutavusio fermento \u03b1-GAL&nbsp;A, su i\u0161likusiu, ta\u010diau nepakankamu kataliziniu aktyvumu, ir stabilizuojantys pakitusi\u0105 baltymo strukt\u016br\u0105, taip u\u017etikrindami normali\u0105 jo funkcij\u0105. Skiriama tik esant tam tikroms mutacijoms.<\/li><li>Substrato redukcijos terapija: nauja terapija, pagr\u012fsta fermento, gaminan\u010dio \u03b1-GAL&nbsp;A neskaldom\u0105 substrat\u0105 Gb3, inhibicija. \u0160iuo metu metodo gydymo efektyvumas tikrinamas klinikiniais tyrimais.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><strong><em>Simptominis gydymas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>Inkst\u0173: arterinio kraujo spaudimo ir proteinurijos ma\u017einimas antihipertenziniais vaistais, pavyzd\u017eiui, angiotenzino receptori\u0173 blokatoriais (ARB) ar angiotenzin\u0105 konvertuojan\u010dio fermento inhibitoriais (AKFI). Galutin\u0117s stadijos LIL gydoma dializ\u0117mis ar atlieka inkst\u0173 transplantacija.<\/li><li>\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos: \u0161irdies aritmijos ir \u0161irdies da\u017enio poky\u010diai gydomi antiaritminiais vaistais, implantuojamas \u0161irdies stimuliatorius. Diagnozavus piktybin\u0119 skilvelin\u0119 aritmij\u0105, implantuojamasis kardioverteris-defibriliatorius.<\/li><li>Periferin\u0117s nerv\u0173 sistemos: akroparestezij\u0173 ma\u017einimui skiriamas gabapentinas ar karbamazepinas.<\/li><li>Centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos: insulto ar praeinan\u010diojo i\u0161eminio galvos smegen\u0173 priepuolio ir insulto profilaktikai gali b\u016bti skiriami antiagregantai.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><strong>Prognoz\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Vyrams, sergantiems FL, gyvenimo trukm\u0117 suma\u017e\u0117ja 15 met\u0173, moterims&nbsp;\u2013 10 met\u0173. Da\u017eniausia mirties prie\u017eastis yra \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos. Ilgalaik\u0117s steb\u0117senos tyrimais \u012frodyta, kad pakaitin\u0117 ferment\u0173 terapija gerina gyvenimo kokyb\u0119, ma\u017eina FL simptomus ir l\u0117tina progresavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kada \u012ftarti ir k\u0105 daryti \u012ftarus FL?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Neretai d\u0117l akroparestezij\u0173, padid\u0117jusi\u0173 u\u017edegimini\u0173 rodikli\u0173 FL gali klaidingai imituoti reumatoidin\u012f artrit\u0105, sistemin\u0119 raudon\u0105j\u0105 vilklig\u0119. Norint \u012ftarti ir laiku diagnozuoti FL, svarbu tinkamai \u012fvertinti paciento klinikinius simptomus ir \u0161eimin\u0119 anamnez\u0119 (<em>1&nbsp;lentel\u0117<\/em>).<\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td><strong>Atlikti tyrimus visiems pacientams:<\/strong> <br>kuri\u0173 anamnez\u0117je yra \u0161eimin\u0117 FL;<br>kuriems ply\u0161ine lempa ragenoje nustatoma <em>cornea verticillata<\/em>.<br><strong>Jei apra\u0161yti po\u017eymiai neigiami, tuomet \u012ftarkite FL, jei yra 2 ar daugiau \u0161i\u0173 simptom\u0173:<\/strong> <br>pakit\u0119s prakaitavimas (hiperhidroz\u0117, anhidroz\u0117, hipohidroz\u0117);<br>angiokeratomos bambos, s\u0117dmen\u0173, kirk\u0161ni\u0173, juosmens, kap\u0161elio srityje;<br>LIL (ar teigiama LIL \u0161eimos anamnez\u0117);<br>deginantis pad\u0173 ir deln\u0173 skausmas, ypa\u010d fizinio kr\u016bvio metu ar esant didelei temperat\u016brai\u00a0\u2013 akroparestezijos (ar teigiama akroparestezij\u0173 \u0161eimin\u0117 anamnez\u0117);<br>bloga fizinio kr\u016bvio, kar\u0161\u010dio tolerancija;<br>neai\u0161kios etiologijos kairiojo skilvelio hipertrofija;<br>praeinantysis galvos smegen\u0173 kraujotakos nepakankamumas ar insultas jauno am\u017eiaus suaugusiesiems.<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><figcaption><strong>1 lentel\u0117.<\/strong> <strong>Kada \u012ftarti FL?<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Gyd. nefrolog\u0117 Agn\u0117 \u010cerkauskait\u0117<\/em><br>Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 Nefrologijos centras<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><\/p>\n\n\n\n<p><strong>Literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>1. Raphael Schiffmann, et al. Screening, diagnosis, and management of patients with Fabry disease: conclusions from a \u201cKidney Disease: Improving Global Outcomes\u201d (KDIGO) Controversies Conference. Kidney International, Volume 91, Issue 2, February 2017, Pages 284-293<\/p>\n\n\n\n<p>2. Germain DP. Fabry disease. Orphanet Journal of Rare Diseases. 22 November, 2010.<\/p>\n\n\n\n<p>3. Mehta A, et al. Chapter 1 History of lysosomal storage diseases: an overview. Oxford, Oxford PharmaGenesis, 2006.<\/p>\n\n\n\n<p>4. Mehta A, Hughes DA. Fabry disease. GeneReviews\u00ae [Internet]: http:\/\/www.ncbi.nlm.nih.gov\/books\/NBK1292\/.<\/p>\n\n\n\n<p>5. Spada M, et al. High incidence of later-onset Fabry disease revealed by newborn screening. Am J Hum Genet., 2006;79:31-40.<\/p>\n\n\n\n<p>6. <a href=\"https:\/\/ghr.nlm.nih.gov\/condition\/fabry-disease\">https:\/\/ghr.nlm.nih.gov\/condition\/fabry-disease<\/a>.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Fabry liga (FL,OMIM numeris 301500)&nbsp;\u2013 tai reta su X chromosoma susijusi, daugel\u012f organ\u0173 sistem\u0173 pa\u017eeid\u017eianti lipid\u0173 apykaitos liga, kuri i\u0161sivysto d\u0117l dalin\u0117s ar visi\u0161kos lizosom\u0173 fermento \u03b1-galaktozidaz\u0117s&nbsp;A (\u03b1-GAL&nbsp;A) stokos. Nesuskaldyti sfingolipidai, daugiausiai globotriaozilkeramidas (Gb3), kaupiasi inkst\u0173, \u0161irdies, smegen\u0173 ir kit\u0173 organ\u0173 kraujagysli\u0173 endotelini\u0173 l\u0105steli\u0173 lizosomose, ilgainiui negr\u012f\u017etamai sutrikdydami normali\u0105 organ\u0173 veikl\u0105 ir sukeldami gyvybei gr\u0117sming\u0173&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":67746,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27309,27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-67743","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-imunitetas-lt","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309,27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67743","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67743"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67743\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"},{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67746"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67743"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67743"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67743"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=67743"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=67743"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}