Cukrus, kasdieninis ir \u012fprastas maisto produktas. Vos tik pritr\u016bk\u0119 cukrin\u0117je, b\u0117game \u012f parduotuv\u0119 jo v\u0117l nusipirkti. \u0160auk\u0161teliais dedame \u012f kav\u0105, arbat\u0105, kompotus, pasibarstome ko\u0161es, stiklin\u0117mis matuojame kepdami pyragus, o prasid\u0117jus uogieni\u0173 virimo metui, ne\u0161ame cukr\u0173 mai\u0161ais. Vieni j\u012f giriame, priskirdami ger\u0105sias savybes, kiti peikiame, teigdami, kad cukrus – sald\u017eioji mirtis. Tai kaip gi yra i\u0161 ties\u0173?<\/p>\n
Angliavandeniai, \u00a0kitaip vadinami cukrumi, yra i\u0161 anglies, deguonies ir vandenilio sudarytos molekul\u0117s. Mums \u012fprastas rafinuotas cukrus (sacharoz\u0117) gamtoje nesutinkamas. \u0160is, baltasis cukrus, i\u0161gaunamas i\u0161 cukrini\u0173 runkeli\u0173 ir cukra\u0161vendri\u0173 pramoniniu perdirbimo b\u016bdu. \u00a0Augaluose yra gliukoz\u0117 (vynuoginis cukrus) ir fruktoz\u0117 (vaisi\u0173 cukrus), piene – galaktoz\u0117. Krakmolo molekul\u0119 sudaro \u0161imtai gliukoz\u0117s molekuli\u0173. Gamtoje yra \u012fvairi\u0173 angliavandeni\u0173 arba, bendriniu \u017eod\u017eiu, cukr\u0173, apie kuriuos \u017einome ma\u017eiau. Tai laktoz\u0117, maltoz\u0117, pentoz\u0117, celiulioz\u0117. Cukrus \u012fvairiomis formomis \u012fvairi\u0173 jungini\u0173 pavidalu \u012feina, prakti\u0161kai, \u012f visus maisto produktus. Cukraus yra piene, vaisiuose, dar\u017eov\u0117se, s\u0117klose, rie\u0161utuose. Bet min\u0117tasis rafinuotas – ypa\u010d i\u0161valytas baltasis cukrus, dedamas tik \u012f \u017emogaus gaminamus maisto produktus. Be namuose beriamo \u012f kav\u0105 <\/a><\/strong>ir arbat\u0105, jo yra pomidor\u0173 pada\u017euose, jogurtuose, sultyse, de\u0161rose, \u00a0marinuotuose agurk\u0117liuose, o k\u0105 jau bekalb\u0117ti apie vaisvandenius, ledus ar saldainius.<\/p>\n Cukrus \u017emog\u0173 lydi nuo pat gimimo – juk mamos pienas labai saldus. Ir nors cukrus neturi nauding\u0173 med\u017eiag\u0173 (nei mineral\u0173, nei baltym\u0173, nei vitamin\u0173), be jo gyventi \u00a0\u017emogus negali. \u012e organizm\u0105 patek\u0119s cukrus, med\u017eiag\u0173 apykaitos metu, virsta gliukoze. Gliukoz\u0117 – svarbiausia energin\u0117 med\u017eiaga, dalyvaujanti daugelyje \u017emogaus organizme vykstan\u010di\u0173 chemini\u0173 proces\u0173. Ji b\u016btina smegen\u0173, nerv\u0173 sistemos veiklai. Jei smegenys n\u0117ra apr\u016bpinamos \u00a0pakankamu gliukoz\u0117s kiekiu, \u00a0prasideda kriz\u0117: galvos svaigimas, \u0161irdies plakimas, blogumas, mieguistumas, vangumas. Tai hipoglikemijos (per ma\u017eo cukraus kiekio kraujyje) simptomai.<\/p>\n Prisiminkime, kad gliukoz\u0117 yra pagrindinis kuro \u0161altinis. Ryte, nieko nevalgius, viename litre kraujo tur\u0117t\u0173 b\u016bti 1 gramas gliukoz\u0117s (cukraus). Kai jo ma\u017eiau – kasa pradeda gaminti hormon\u0105 gliukagon\u0105. \u00a0\u012e organizm\u0105 patek\u0119 angliavandeniai (cukr\u016bs) virsta gliukoze. Did\u0117jant gliukoz\u0117s kiekiui kraujyje atitinkamai did\u0117ja ir glikemija (gliukoz\u0117s kiekis kraujuje). Kai glikemija pasiekia pik\u0105, kasa (labai svarbus organas, reguliuojantis med\u017eiag\u0173 apykaitos procesus) pradeda gaminti kit\u0105 hormon\u0105 – insulin\u0105. Gliukoze apr\u016bpinamos\u00a0 organizmo l\u0105stel\u0117s. Bet gliukoz\u0117s perteklius \u201ekraunamas \u012f atsargas\u201c. Ai\u0161ku, riebal\u0173 pavidalu. Cukraus kiekis kraujyje krenta, ir mes v\u0117l norime valgyti. Taigi, procesas lyg u\u017edaras ratas: suvalgius saldaus maisto, mus u\u017epl\u016bsta energija, po keli\u0173 valand\u0173 mes pradedame jausti stipr\u0173 nuovarg\u012f, nes saldaus maisto perdirbimui organizmas eikvoja daug energijos. Kad atgaut\u0173 j\u0117gas, \u017emogus v\u0117l griebia sald\u0173 maist\u0105. Cukrus \u2013 nuovargis – cukrus- antsvoris – cukrus \u2013 nuovargis – cukrus- antsvoris…kaip vover\u0117 rate.<\/p>\n Kai kurie \u017emon\u0117s i\u0161 ties\u0173 gali b\u016bti liekni vis\u0105 gyvenim\u0105, nors mitybos \u012fpro\u010diai netinkami. Vadinasi, j\u0173 kasa nuo pat gimimo gerai veikia vis\u0105 \u201eliekn\u0105 gyvenim\u0105\u201c. Kit\u0173 \u017emoni\u0173 kasa nuo gimimo veikusi gerai, d\u0117l netinkamos mitybos, \u00a0apie 30-35 metus, galiausiai i\u0161siderina. Tada \u017emogus pradeda stamb\u0117ti, gali susirgti cukriniu diabetu<\/a><\/strong>. Dar kita kategorija \u017emoni\u0173, kurie jau gim\u0117 su nesveika kasa, ir nuo ma\u017eum\u0117s turi polink\u012f tukti.<\/p>\n \u0160iuolaikiniai \u017emon\u0117s jau\u010dia nuolatin\u012f nuovarg\u012f. Jau\u010dia i\u0161sekim\u0105, staiga apimant\u012f nerim\u0105, dirglum\u0105, d\u0117mesio susilpn\u0117jim\u0105, prakaitavim\u0105, deln\u0173 dr\u0117kim\u0105, suma\u017e\u0117jus\u012f darbingum\u0105. Kamuoja galvos skausmas<\/a>,\u00a0vir\u0161kinimo sutrikimai,<\/a><\/b> \u0161leik\u0161tulys. Negaluojantys geria vitaminus, mikroelementus, stimuliuojamuosius ar raminamuosius vaistus. Tuo tarpu da\u017eniausiai kalta netinkama mityba, i\u0161\u0161aukianti hipoglikemijos problemas.<\/p>\n Per didelis cukraus kiekis sukelia problemas, tokias kaip cholesterolio padid\u0117jimas, tul\u017eies p\u016bsl\u0117s ligos, \u0161irdies veiklos sutrikimai. Be to, gliukoze maitinasi v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s (neduokime joms pagrindo daugintis). Cukrus blogina odos b\u016bkl\u0119, didina rauk\u0161li\u0173 atsiradimo galimyb\u0119, silpnina imunitet\u0105, ma\u017eina kalcio kiek\u012f kraujyje, i\u0161balansuoja B grup\u0117s vitamin\u0173 kiek\u012f, maitina grybelinius susirgimus (pienlig\u0119 ir kt.).<\/p>\n Kaip turime maitintis, nor\u0117dami i\u0161likti sveiki?<\/b><\/p>\n Prad\u0117kime nuo to, kad angliavandeniai klasifikuojami pagal geb\u0117jim\u0105 sukelti didesn\u0119 ar ma\u017eesn\u0119 hiperglikemij\u0105 (gliukoz\u0117s padaug\u0117jimas kraujyje), kuris matuojamas glikemijos indeksu. \u00a0Glikemijos indeksas rodo, kaip greitai maistas, patek\u0119s \u012f organizm\u0105, paver\u010diamas gliukoze ir patenka \u012f krauj\u0105. Maistas su auk\u0161tu glikemijos indeksu greitai pakelia cukraus lyg\u012f, nuolat kas\u0105 ver\u010dia gaminti insulin\u0105, ir tukina k\u016bn\u0105. Tai visi pramoniniu b\u016bdu apdoroti angliavandeniai. Pirmiausia – baltasis cukrus, po to rafinuoti miltai, valyti ry\u017eiai, taip pat bulv\u0117s ir kukur\u016bzai. Alus turi angliavanden\u012f su auk\u0161tu glikemijos indeksu maltoz\u0119 ir\u00a0 priskiriamas prie greitai cukr\u0173 kraujyje kelian\u010dio maisto produkto.<\/p>\n Maistas su \u017eemu glikemijos indeksu l\u0117tai kelia cukr\u0173 kraujyje, vadinasi, leid\u017eia organizmui sukaupti energij\u0105 ir nereikalauja nuolat u\u017ekand\u017eiauti. Tai: nevalyti gr\u016bdai (skaidulingi rupaus malimo), nevalyti ry\u017eiai, kai kurios krakmolo turin\u010dios dar\u017eov\u0117s (pupel\u0117s, l\u0119\u0161iai), dauguma vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 (kop\u016bstai, brokoliai, salotos, \u0161paragin\u0117s pupel\u0117s, pievagrybiai ir daugelis kit\u0173).<\/p>\n \u012edomu tai, kad angliavandeni\u0173 glikemijos indeksas priklauso net nuo produkto r\u016b\u0161ies (lipniuose ry\u017eiuose didesnis), nuo paruo\u0161imo b\u016bdo (virtose morkose auk\u0161tas, \u0161vie\u017eiose – ma\u017eas), nuo pramoninio apdorojimo (balt\u0173 milt\u0173 auk\u0161tas), nuo skaidulini\u0173 med\u017eiag\u0173 ir baltymo kiekio (soj\u0173, l\u0119\u0161i\u0173 \u017eemas).<\/p>\n Turime suprasti, kokius produktus valgyti ryte, kad negurgt\u0173 pilvas, kokius po treniruot\u0117s, kad atgauti j\u0117gas. Bet taisykl\u0117s tokios: did\u017eiausi\u0105 dienos raciono dal\u012f turi sudaryti dar\u017eov\u0117s ir vaisiai, kuo ma\u017eiau perdirbt\u0173 gr\u016bdini\u0173 produkt\u0173. Pusfabrika\u010diai, greitas maistas- tai \u201eu\u017esl\u0117pti cukraus sand\u0117liai\u201c. M\u0117saini\u0173 bandel\u0117s, sumu\u0161tini\u0173 duona, krekeriai kepami i\u0161 auk\u0161\u010diausios kokyb\u0117s balt\u0173 milt\u0173. Kukur\u016bz\u0173 dribsniai, sprag\u0117siai turi auk\u0161t\u0105 glikemijos indeks\u0105. Riebaluose gruzdintos bulv\u0117s yra kasos pj\u016bklas. Netinkamas maistas ir p\u016bsti ry\u017ei\u0173 trapu\u010diai, nes pagaminti i\u0161 balt\u0173 ry\u017ei\u0173. Sald\u016bs s\u016breliai, jogurtai- tai v\u0117l cukrus.<\/p>\n Ir pabaigai. Pratinkime savo skonio receptorius prie ma\u017eiau saldaus maisto. Negail\u0117kime pinig\u0173 rie\u0161utams,\u00a0 \u0161vie\u017eiems ir d\u017eiovintiems vaisiams, uogoms, dar\u017eov\u0117ms. Saugokime savo sveikat\u0105.<\/p>\n Autorius: L.Varanavi\u010dien\u0117<\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Cukrus, kasdieninis ir \u012fprastas maisto produktas. Vos tik pritr\u016bk\u0119 cukrin\u0117je, b\u0117game \u012f parduotuv\u0119 jo v\u0117l nusipirkti. \u0160auk\u0161teliais dedame \u012f kav\u0105, arbat\u0105, kompotus, pasibarstome ko\u0161es, stiklin\u0117mis matuojame kepdami pyragus, o prasid\u0117jus uogieni\u0173 virimo metui, ne\u0161ame cukr\u0173 mai\u0161ais. Vieni j\u012f giriame, priskirdami ger\u0105sias savybes, kiti peikiame, teigdami, kad cukrus – sald\u017eioji mirtis. Tai kaip gi yra i\u0161 ties\u0173?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6776,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27320],"tags":[1750,2010,8043,1033,6566,52,5],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-6775","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-dietos-ir-sveika-mityba","tag-antsvoris","tag-bulves","tag-darzoves","tag-gliukoze","tag-lasteles","tag-maistas","tag-nuovargis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6775","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6775"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6775\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6776"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6775"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6775"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6775"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6775"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6775"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}