{"id":67755,"date":"2022-03-31T06:14:41","date_gmt":"2022-03-31T08:14:41","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=67755\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-03-31T06:14:43","modified_gmt":"2022-03-31T08:14:43","slug":"uminiu-koronariniu-sindromu-serganciu-pacientu-gydymas-trombocitu-agregacija-slopinanciais-medikamentais-klinikinis-galvosukis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/uminiu-koronariniu-sindromu-serganciu-pacientu-gydymas-trombocitu-agregacija-slopinanciais-medikamentais-klinikinis-galvosukis\/67755\/","title":{"rendered":"\u016aminiu koronariniu sindromu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 gydymas trombocit\u0173 agregacij\u0105 slopinan\u010diais medikamentais: klinikinis galvos\u016bkis"},"content":{"rendered":"\n

2017 metais rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f Europos \u0161irdies \u017eurnale<\/em> (angl. European Heart Journal<\/em>) buvo publikuotas straipsnis apie pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 \u016bmiu i\u0161eminiu sindromu (miokardo infarktu su ir be ST pakilimo, nestabili\u0105ja kr\u016btin\u0117s angina) ir trombocitopenija, gydym\u0105 trombocit\u0173 funkcij\u0105 slopinan\u010diais vaistais.<\/p>\n\n\n\n

Gydymas dviem trombocit\u0173 funkcij\u0105 slopinan\u010diais medikamentais (dviguba antiagregacin\u0117 terapija aspirinu ir P2Y12<\/sub> receptori\u0173 inhibitoriumi) sudaro \u016bminio i\u0161eminio sindromo gydymo pagrind\u0105. Tok\u012f gydym\u0105 parengtose diagnostikos ir gydymo gair\u0117se rekomenduoja tiek Europos kardiolog\u0173 draugija (angl. European Society of Cardiology<\/em>), tiek  Amerikos \u0161irdies asociacija (angl. American Heart Association<\/em>), tiek Amerikos kardiolog\u0173 kolegija (angl. American College of Cardiology Foundation<\/em>) [1, 2]. Dviguba antiagregacin\u0117 terapija suma\u017eina stent\u0173 tromboz\u0117s ir miokardo i\u0161emijos rizik\u0105, ta\u010diau kaip ir visi gydymo metodai sukelia nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, kuri\u0173 gr\u0117smingiausias yra kraujavimas [3, 4]. Trombocitopenija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173, susirgusi\u0173 dar ir \u016bminiu i\u0161eminiu sindromu, gydymas yra tikras i\u0161\u0161\u016bkis gydytojams d\u0117l didesn\u0117s \u0161i\u0173 pacient\u0173 kraujavimo ir, kad ir kaip b\u016bt\u0173 paradoksalu, didesn\u0117s pakartotin\u0117s i\u0161emijos rizikos [5].<\/p>\n\n\n\n

Deja, \u0161iuo metu n\u0117ra patvirtint\u0173 rekomendacij\u0173, kaip gydytojui praktikui elgtis susid\u016brus su tokia klinikine situacija. \u0160io straipsnio tikslas buvo i\u0161nagrin\u0117ti turimus mokslu pagr\u012fstus \u012frodomus ir pateikti rekomendacijas, kaip gydyti miokardo i\u0161emij\u0105 patirian\u010dius ir trombocitopenija sergan\u010dius pacientus.<\/p>\n\n\n\n

Tr\u016bksta \u012frodymais pagr\u012fst\u0173 rekomendacij\u0173<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Trombocitopenijos paplitimas tarp pacient\u0173, kuriems diagnozuojamas \u016bminis i\u0161eminis sindromas, \u012fvairi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, yra skirtingas ir priklausomo nuo vartot\u0173 b\u016bkli\u0173 apibr\u0117\u017eim\u0173 (trombocitopenija, \u016bminis i\u0161eminis sindromas), tyrimo modelio. Tyrim\u0173, kuriuose trombocitopenija apibr\u0117\u017eiama kaip trombocit\u0173 skai\u010diaus suma\u017e\u0117jimas <150×109<\/sup>\/l, duomenys rodo, kad trombocitopenijos paplitimas tarp \u016bmiu i\u0161eminiu sindromu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 yra apie 5 proc. [6, 7], i\u0161 kuri\u0173 13 proc. nustatoma atsitiktinai (atsitiktin\u0117 trombocitopenija) [6]. Atsitiktin\u0117 trombocitopenija da\u017eniau nustatoma vyresnio am\u017eiaus pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, inkst\u0173 nepakankamumu, \u0161irdies funkcijos nepakankamumu pacientams arba tiems, kuriems jau anks\u010diau buvo nustatyta i\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga [6].<\/p>\n\n\n\n

Nepaisant to, kad trombocitopenija sergantys pacientai sudaro didel\u0119 \u016bminiu i\u0161eminiu sindromu sergan\u010di\u0173j\u0173 dal\u012f, \u0161ie pacientai nebuvo \u012ftraukiami \u012f klinikinius tyrimus, kuriais siekta \u012fvertinti antiagregant\u0173 efektyvum\u0105 ir saugum\u0105. Pacientai, kuriems diagnozuota trombocitopenija, nebuvo \u012ftraukti \u012f tokius tyrimus kaip TRITON-TIMI 38 (prasugrelis) [8], PLATO (tikagreloras) [9], CHAMPION PHOENIX (kangreloras) [10] ir sudar\u0117 tik 0,8 proc. CURE tyrimo dalyvi\u0173. CURE klinikinio tyrimo vykdytojai siek\u0117 i\u0161tirti klopidogrelio efektyvum\u0105 apsaugant nuo i\u0161emijos pasikartojimo [11].<\/p>\n\n\n\n

Prognostin\u0117 reik\u0161m\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u016aminiu i\u0161eminiu sindromu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173, kuriems nustatoma dar ir trombocitopenija, prognoz\u0117 yra blogesn\u0117 nei t\u0173, kurie trombocitopenija neserga [6, 7]. Trombocitopenijos \u012ftaka lig\u0173 baigtims buvo tirta i\u0161analizavus dviej\u0173 dideli\u0173 atsitiktin\u0117s imties klinikini\u0173 tyrim\u0173, \u012f kuriuos \u012ftraukti 10 623 pacientai po atliktos perkutanin\u0117s koronarin\u0117s intervencijos d\u0117l miokardo infarkto (su ir be ST segmento pakilimo), duomenis [7]. Atlikus daugiamat\u0119 dispersin\u0119 analiz\u0119 (angl. multiviariate analysis<\/em>), nustatyta, kad trombocitopenija tyrimo prad\u017eioje yra nepriklausomas rizikos veiksnys, lemiantis didesn\u012f mir\u0161tamum\u0105 po 1 met\u0173 (RS 1,74, 95 proc. PI 1,12\u20132,69, p=0,01 ) bei nepageidaujamas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos baigtis (RS 1,39, 95 proc. PI 1,09\u20131,79, p=0,009) [7]. Ry\u0161io tarp pradin\u0117s trombocitopenijos ir ma\u017e\u0173j\u0173 bei did\u017ei\u0173j\u0173 kraujavim\u0173 per 30 dien\u0173 nebuvo nustatyta, ta\u010diau tokius rezultatus gal\u0117jo nulemti tai, kad \u012f pat\u012f tyrim\u0105 buvo \u012ftraukti tik lengva trombocitopenija (trombocit\u0173 skai\u010dius 100\u2013150×109<\/sup>\/l) sergantys pacientai.<\/p>\n\n\n\n

Trombocitopenijos \u012ftaka \u016bminio koronarinio sindromo be ST segmento pakilimo baigtims buvo tirta pasitelkus CRUSADE iniciatyvos duomenis [6]. Tyr\u0117jai nustat\u0117 tiesiogin\u012f ry\u0161\u012f tarp trombocitopenijos lygio ir mir\u0161tamumo bei kraujavimo hospitaliniu laikotarpiu. Pasteb\u0117ta, kad net ir nedidelio laipsnio trombocitopenija (trombocit\u0173 skai\u010dius 100\u2013149×109<\/sup>\/l) padidina pacient\u0173 mir\u0161tamumo (RS 2,01, 95 proc. PI 1,69\u20133,28) ir kraujavimo (RS 3,76, 95 proc. PI 3,43\u20134,12) rizik\u0105 (p<0,05). Tyr\u0117j\u0173 i\u0161vadose nurodoma, kad net ketvirtadalis pacient\u0173, kuriems i\u0161sivyst\u0117 vidutinio sunkumo ar sunki trombocitopenija, nei\u0161gyveno [6]. Vis d\u0117lto trombocitopenij\u0105 nul\u0117musi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u012ftaka prognozei nebuvo i\u0161samiai tirta. Kepen\u0173 ligomis sergantiems pacientams da\u017enai nustatomi \u012fvair\u016bs kre\u0161umo sutrikimai, trombocitopenija \u0161i\u0173 asmen\u0173 gretose gali sukelti dar didesn\u012f pavoj\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Trombocitopenijos ir padid\u0117jusios i\u0161emini\u0173 \u012fvyki\u0173 rizikos ry\u0161ys vis dar n\u0117ra i\u0161samiai i\u0161tirtas. Manoma, kad \u0161\u012f ry\u0161\u012f gali nulemti \u012fvairios l\u0117tin\u0117s ligos, kuri\u0173 \u012ftaka n\u0117ra gerai \u012fvertinta. Kiti teigia, kad trombocitopenija yra ateroskleroz\u0117s proceso rezultatas ir atspindi didel\u012f trombocit\u0173 sunaudojim\u0105 ir aktyvi\u0105 tromboz\u0119 \u2013 \u0161i\u0173 autori\u0173 nuomone, trombocitopenij\u0105 reik\u0117t\u0173 vertinti kaip ligos sunkumo \u017eymen\u012f [5, 12].<\/p>\n\n\n\n

Gydymo strategijos ir ateities perspektyvos<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160i klinikin\u0117je praktikoje da\u017ena b\u016bkl\u0117 ilgai nesulauk\u0117 tinkamo gydytoj\u0173 praktik\u0173 ir tyr\u0117j\u0173 d\u0117mesio. \u012erodym\u0173, kuriais remiantis b\u016bt\u0173 galima priimti klinikinius sprendimus, \u0161iandien labai tr\u016bksta [12]. Norint i\u0161sklaidyti abejones ir pagerinti tiekiam\u0173 paslaug\u0173 kokyb\u0119, reikia kuo skubiau inicijuoti atsitiktin\u0117s imties klinikinius tyrimus, kad kuo grei\u010diau nustatytume \u012fvairi\u0173 trombocit\u0173 agregacij\u0105 slopinan\u010di\u0173 medikament\u0173 efektyvumo ir saugumo ypatybes gydant trombocitopenija sergan\u010dius pacientus.<\/p>\n\n\n\n

Klinikinis tyrimas, lyginantis dvigubos antiagregacin\u0117s terapijos ir aspirino arba P2Y12 <\/sub>inhibitori\u0173 monoterapijos efektyvum\u0105 ir saugum\u0105 gydant \u016bminiu koronariniu sindromu ir trombocitopenija sergan\u010dius pacientus, neabejotinai \u012fne\u0161t\u0173 daugiau ai\u0161kumo \u012f kasdien\u0119 klinikin\u0119 praktik\u0105. Atlikus tok\u012f tyrim\u0105, b\u016bt\u0173 galima nustatyti efektyviausi\u0105 ir saugiausi\u0105 antiagreganto doz\u0119. Svarbu pa\u017eym\u0117ti, kad P2Y12<\/sub> inhibitorius klopidogrelis sukelia ma\u017eesn\u0119 kraujavimo rizik\u0105 nei tikagreloras ar prasugrelis [3, 8]. Vadinasi, b\u016btent \u0161io antiagreganto efektyvumo ir saugumo savyb\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161tirtos pirmiausiai. Kitas klinikinio tyrimo objektas gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u012f ven\u0105 \u0161virk\u0161\u010diamas antiagregantas kangreloras, kuris pasi\u017eymi trumpu veikimo pusperiod\u017eiu (3\u20136 min.), tod\u0117l nutraukus vaisto skyrim\u0105 trombocit\u0173 funkcija atsikuria per 1 val. \u0160ios farmakokinetikos savyb\u0117s nulemia kangreloro prana\u0161um\u0105 prie\u0161 kitus antiagregantus, kai gydomi didel\u0119 kraujavimo rizik\u0105 patiriantys pacientai. Klinikiniu tyrimu CHAMPION PHOENIX \u012frodyta, kad kangreloras efektyviau nei klopidogrelis suma\u017eina i\u0161emini\u0173 \u012fvyki\u0173 da\u017en\u012f (\u012fskaitant stento trombozi\u0173), be to, kangreloras nepadidina kraujavim\u0173 rizikos bei kraujo perpylimo poreikio labiau nei klopidogrelis [10]. Vis d\u0117lto min\u0117tame klinikiniame tyrime nedalyvavo tiriamieji, kuri\u0173 kraujyje nustatyta <100×109<\/sup>\/l trombocit\u0173 koncentracija. D\u0117l to kraujavimo rizika \u0161i\u0173 pacient\u0173 populiacijoje i\u0161lieka ne\u017einoma ir gali b\u016bti didesn\u0117. Kita vertus, kangreloro efektyvumo ir saugumo savybi\u0173 tyrimas \u012ftraukiant asmenis, kuri\u0173 kraujyje suma\u017e\u0117j\u0119s trombocit\u0173 skai\u010dius, b\u016bt\u0173 ypa\u010d vertingas.<\/p>\n\n\n\n

Trombocitopenij\u0105 galima skirstyti \u012f lengv\u0105, vidutin\u0119 ir sunki\u0105 (1\u00a0lentel\u0117<\/em>). Nors kraujavimo rizika padid\u0117ja net ir esant nedidelio laipsnio trombocitopenijai [6], \u0161io dokumento autoriai mano, kad <100×109<\/sup>\/l trombocit\u0173 skai\u010dius kraujyje yra klini\u0161kai reik\u0161mingas; nusta\u010dius toki\u0105 trombocit\u0173 koncentracij\u0105, reik\u0117t\u0173 imtis papildom\u0173 saugumo priemoni\u0173, ma\u017einan\u010di\u0173 kraujavimo rizik\u0105 (2\u00a0lentel\u0117<\/em>). Pirmiausia reik\u0117t\u0173 laiku nustatyti visas potencialiai koreguojamas trombocitopenijos prie\u017eastis ir, jei \u012fmanoma, jas gydyti. I\u0161sivys\u010dius trombocitopenijai, reik\u0117t\u0173 nutraukti j\u0105 galin\u010di\u0173 sukelti medikament\u0173 vartojim\u0105: nefrakcionuot\u0105 heparin\u0105, glikoproteino IIb\/IIIa inhibitorius, furozemid\u0105, nesteroidinius vaistus nuo u\u017edegimo, tam tikrus beta laktaminius antibiotikus.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Sunkumas<\/strong><\/td>Trombocit\u0173 skai\u010dius<\/strong><\/td><\/tr>
Lengva<\/td>100\u2013149×109<\/sup>\/l<\/td><\/tr>
Vidutinio sunkumo<\/td>50\u201399×109<\/sup>\/l<\/td><\/tr>
Sunki<\/td><50×109<\/sup>\/l<\/td><\/tr><\/tbody><\/table>
1 lentel\u0117. Trombocitopenijos klasifikacija<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Kraujavimo rizik\u0105 ma\u017einan\u010dios strategijos sergant trombocitopenija<\/strong><\/td><\/tr>
Vengiama gydymo nesteroidiniais vaistais nuo u\u017edegimo
Vengiama gydymo glikoproteino IIb\/IIIa inhibitoriais
Skiriami proton\u0173 siurblio inhibitoriai (jei n\u0117ra kontraindikacij\u0173)
Jei reikia gydyti aspirinu, skiriamos ma\u017eos vaisto doz\u0117s
Vengiama trigubos terapijos
Jei atliekama perkutanin\u0117 koronarin\u0117 intervencija:
a) renkamasi prieiga per stipinin\u0119 arterij\u0105
b) dviguba antiagregacin\u0117 terapija skiriama 1 m\u0117nes\u012f
c) pasirenkamas ne metalinis, o vaistus i\u0161skiriantis antros kartos stentas<\/td><\/tr><\/tbody><\/table>
2 lentel\u0117. Kraujavimo rizik\u0105 ma\u017einan\u010dios strategijos sergant trombocitopenija<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Autori\u0173 manymu, jei \u016bminis koronarinis sindromas gydomas konservatyviai (neimplantuojamas stentas) ir trombocit\u0173 skai\u010dius kraujyje yra <100×109<\/sup>\/l, bet \u226550×109<\/sup>\/l, pacientui tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriama monoterapija klopidogreliu (jei nenustatomas kraujavimas). Monoterapijos klopidogreliu alternatyva si\u016bloma remiantis atsitiktin\u0117s imties klinikinio tyrimo CAPRIE, kuriame lygintas aspirinas ir kloidogrelis, rezultatais. Tyrimu CAPRIE nustatyta, kad 75\u00a0mg klopidogrelis sukelia statisti\u0161kai reik\u0161mingai ma\u017eesn\u0119 kraujavimo i\u0161 vir\u0161kinimo trakto rizik\u0105 nei 325\u00a0mg aspirinas (santykin\u0117 rizika suma\u017einama 32\u00a0proc., 95\u00a0proc. PI 7,9\u201349,5, p=0,012) [13]. Kadangi prasugrelis ir tikagreloras gali padidinti kraujavimo rizik\u0105 [3], tyrimo autoriai rekomenduoja vengti trombocitopenija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 gydymo \u0161iais medikamentais, ta\u010diau \u0161i\u0173 medikament\u0173 klinikiniai tyrimai gal\u0117t\u0173 atsakyti \u012f gerokai daugiau klausim\u0173. Jei nustatoma sunki trombocitopenija (trombocit\u0173 skai\u010dius kraujyje <50×109<\/sup>\/l) ar aktyvus kraujavimas, autoriai rekomenduoja neskirti gydymo antiagregantais ir, jei \u012fmanoma, susilaikyti nuo perkutatin\u0117s koronarin\u0117s intervencijos. Proton\u0173 siurblio inhibitoriai gali suma\u017einti kraujavimo i\u0161 vir\u0161kinimo trakto rizik\u0105, tod\u0117l juos skirti rekomenduojama [14]. Jei \u016bminis koronarinis sindromas pacientui, kuriam diagnozuojama trombocitopenija, gydomas perkutanin\u0117s koronarin\u0117s intervencijos metodu, der\u0117t\u0173 implantuoti antros kartos vaistais dengt\u0105 stent\u0105. Iki \u0161iol buvo manoma, kad vaist\u0173 nei\u0161skiriantis metalinis stentas yra saugesn\u0117 gydymo alternatyva pacientams, patiriantiems padid\u0117jusi\u0105 kraujavimo rizik\u0105, ta\u010diau atlikus du atsitiktin\u0117s imties, prospektyviuosius tyrimus (LEADERS FREE ir ZEUS) paai\u0161k\u0117jo, kad gydymas antros kartos vaistus i\u0161skirian\u010diais stentais yra prana\u0161esnis ir nulemia palankesnes ligos baigtis net ir trombocitopenija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je\u00a0[15, 16]. Remdamiesi \u0161i\u0173 klinikini\u0173 tyrim\u0173 rezultatais, autoriai rekomenduoja asmenis, kuri\u0173 kraujyje nustatomas <100×109<\/sup>\/l, bet \u226550×109<\/sup>\/l trombocit\u0173 skai\u010dius, po perkutanin\u0117s koronarin\u0117s intervencijos d\u0117l \u016bminio koronarinio sindromo gydyti dviguba antiagregacine terapija aspirinu ir klopidogreliu 1 m\u0117nes\u012f, o po m\u0117nesio vartoti tik vien\u0105 antiagregant\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Kadangi \u012frodymais pagr\u012fst\u0173 rekomendacij\u0173 n\u0117ra, autoriai rekomenduoja susilaikyti nuo perkutanin\u0117s koronarin\u0117s intervencijos ir antiagregant\u0173 skyrimo gydant stabili\u0105ja kr\u016btin\u0117s angina sergan\u010dius pacientus, kuri\u0173 kraujyje nustatomas <50×109<\/sup>\/l trombocit\u0173 skai\u010dius. Jei trombocit\u0173 skai\u010dius kraujyje yra \u226550×109<\/sup>\/l, bet <100×109<\/sup>\/l, autoriai rekomenduoja gydyti klopidogreliu ir kartu skirti proton\u0173 siurblio inhibitorius. Jei gydant trimis vaistais nuo kr\u016btin\u0117s anginos, kurie skiriami maksimaliomis toleruojamomis doz\u0117mis, i\u0161lieka kr\u016btin\u0117s anginos simptomai, \u012fvertinus rizikos ir naudos santyk\u012f, autoriai rekomenduoja svarstyti gydymo perkutanin\u0117s koronarin\u0117s intervencijos metodu klausim\u0105. Jei priimamas sprendimas skirti intervencin\u012f gydym\u0105, rekomenduojama rinktis antros kartos vaistus i\u0161skiriant\u012f stent\u0105, po kurio implantavimo gydymas aspirinu ir klopidogreliu tur\u0117t\u0173 b\u016bti t\u0119siamas 1 m\u0117nes\u012f. Po m\u0117nesio gydoma tik klopidogreliu. \u0160ie pacientai taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti gydomi proton\u0173 siurblio inhibitoriumi.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Parengta pagal McCarthy CP, Steg G, Bhatt DL. The management of antiplatelet therapy in acute coronary syndrome patients with thrombocytopenia: a clinical conundrum. Eur Heart J. 2017 Dec 14;38(47):3488-3492. doi: 10.1093\/eurheartj\/ehx531. PubMed PMID: 29020292; PubMed Central PMCID: PMC5837661.<\/em><\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Gyd. Aurimas Mikalauskas<\/strong>
Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Literat\u016bra:<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Levine GN, Bates ER, Bittl JA, et al. 2016 ACC\/AHA guideline focused update on duration of dual antiplatelet therapy in patients with coronary artery disease: A report of the american college of cardiology\/american heart association task force on clinical practice guidelines: An update of the 2011 ACCF\/AHA\/SCAI guideline for percutaneous coronary intervention, 2011 ACCF\/AHA guideline for coronary artery bypass graft surgery, 2012 ACC\/AHA\/ACP\/AATS\/PCNA\/SCAI\/STS guideline for the diagnosis and management of patients with stable ischemic heart disease, 2013 ACCF\/AHA guideline for the management of ST-elevation myocardial infarction, 2014 AHA\/ACC guideline for the management of patients with non-ST-elevation acute coronary syndromes, and 2014 ACC\/AHA guideline on perioperative cardiovascular evaluation and management of patients undergoing noncardiac surgery.\u00a0Circulation\u00a02016;134:e123\u2013e155.\u00a0
2.\u00a0Steg PG, James SK, Atar D, et al. ESC guidelines for the management of acute myocardial infarction in patients presenting with ST-segment elevation, the task force on the management of ST-segment elevation acute myocardial infarction of the European Society of Cardiology (ESC).\u00a0Eur Heart J\u00a02012;33:2569\u20132619.\u00a0
3.\u00a0Bhatt DL, Hulot J-S, Moliterno DJ, Harrington RA.\u00a0Antiplatelet and anticoagulation therapy for acute coronary syndromes.\u00a0Circ Res\u00a02014;114:1929\u20131943.\u00a0
4.\u00a0Udell JA, Bonaca MP, Collet JP, et al. Long-term dual antiplatelet therapy for secondary prevention of cardiovascular events in the subgroup of patients with previous myocardial infarction: A collaborative meta-analysis of randomized trials.\u00a0Eur Heart J\u00a02016;37:390\u2013399.\u00a0
5.\u00a0McClure MW, Berkowitz SD, Sparapani R, et al. Clinical significance of thrombocytopenia during a non-ST-elevation acute coronary syndrome. The platelet glycoprotein IIb\/IIIa in unstable angina: Receptor suppression using integrilin therapy (PURSUIT) trial experience.\u00a0Circulation\u00a01999;99:2892\u20132900.\u00a0
6.\u00a0Wang TY, Ou F-S, Roe MT, Harrington RA, et al. Incidence and prognostic significance of thrombocytopenia developed during acute coronary syndrome in contemporary clinical practice.\u00a0Circulation\u00a02009;119:2454\u20132462.\u00a0
7.\u00a0Yadav M, G\u00e9n\u00e9reux P, Giustino G, et al. Effect of baseline thrombocytopenia on ischemic outcomes in patients with acute coronary syndromes who undergo percutaneous coronary intervention.\u00a0Can J Cardiol\u00a02016;32:226\u2013233.\u00a0
8.\u00a0Wiviott SD, Braunwald E, McCabe CH, et al. Prasugrel versus clopidogrel in patients with acute coronary syndromes.\u00a0N Engl J Med\u00a02007;357:2001\u20132015.
9.\u00a0James S, Akerblom A, Cannon CP, et al. Comparison of ticagrelor, the first reversible oral P2Y (12) receptor antagonist, with clopidogrel in patients with acute coronary syndromes: rationale, design, and baseline characteristics of the platelet inhibition and patient outcomes (PLATO) trial.\u00a0Am Heart J\u00a02009;157:599\u2013605.\u00a0
10.\u00a0Bhatt DL, Stone GW, Mahaffey KW, et al. Effect of platelet inhibition with cangrelor during PCI on ischemic events.\u00a0N Engl J Med\u00a02013;368:1303\u20131313.\u00a0
11.\u00a0Yusuf S, Zhao F, Mehta SR, et al. Effects of clopidogrel in addition to aspirin in patients with acute coronary syndromes without ST-segment elevation.\u00a0N Engl J Med2001;345:494\u2013502.
12.\u00a0Warkentin TE, Crowther MA.\u00a0Adverse prognostic significance of thrombocytopenia in acute coronary syndrome. Can anything be done about it?\u00a0Circulation\u00a02009;119:2420\u20132422.\u00a0
13.\u00a0Bhatt DL, Hirsch AT, Ringleb PA, Hacke W, Topol EJ.\u00a0Reduction in the need for hospitalization for recurrent ischemic events and bleeding with clopidogrel instead of aspirin. CAPRIE investigators.\u00a0Am Heart J\u00a02000;140:67\u201373.\u00a0
14.\u00a0Bhatt DL, Cryer BL, Contant CF, et al. Clopidogrel with or without omeprazole in coronary artery disease.\u00a0N Engl J Med\u00a02010;363:1909\u20131917.\u00a0
15.\u00a0Urban P, Meredith IT, Abizaid A, et al. Polymer-free drug-coated coronary stents in patients at high bleeding risk.\u00a0N Engl J Med\u00a02015;373:2038\u20132047.
16.\u00a0Valgimigli M, Patialiakas A, Thury A, et al. Zotarolimus-eluting versus bare-metal stents in uncertain drug-eluting stent candidates.\u00a0J Am Coll Cardiol\u00a02015;65:805\u2013815.\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

2017 metais rugs\u0117jo m\u0117nes\u012f Europos \u0161irdies \u017eurnale (angl. European Heart Journal) buvo publikuotas straipsnis apie pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 \u016bmiu i\u0161eminiu sindromu (miokardo infarktu su ir be ST pakilimo, nestabili\u0105ja kr\u016btin\u0117s angina) ir trombocitopenija, gydym\u0105 trombocit\u0173 funkcij\u0105 slopinan\u010diais vaistais. Gydymas dviem trombocit\u0173 funkcij\u0105 slopinan\u010diais medikamentais (dviguba antiagregacin\u0117 terapija aspirinu ir P2Y12 receptori\u0173 inhibitoriumi) sudaro \u016bminio i\u0161eminio sindromo gydymo…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":67756,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[6350],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-67755","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-koronarines","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67755","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67755"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67755\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67756"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67755"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67755"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67755"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=67755"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=67755"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}