<\/p>\n\n\n\n
Da\u017enai sakoma, kad esame tai, k\u0105 valgome. Ir tai tikrai tiesa \u2013 m\u016bs\u0173 organizmas kasdien i\u0161 suvalgyto maisto gauna baltym\u0173, riebal\u0173, angliavandeni\u0173, vitamin\u0173, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173, biologi\u0161kai aktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 ir kt.<\/p>\n\n\n\n
Kad organizmas sugeb\u0117t\u0173 i\u0161 suvalgomo maisto pasisavinti reikalingas med\u017eiagas, turi vykti vir\u0161kinimo procesas, o vir\u0161kinimo proceso metu veikia fermentai. Nors dauguma \u017eino, kad valgyti sveikai, subalansuotai ir reguliariai \u2013 labai svarbu, ta\u010diau vis tiek daug kam tr\u016bksta svarbiausi\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 ir d\u0117l to atsiranda pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 sveikatos sutrikim\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Kaip vir\u0161kinimo sistema susijusi su nerv\u0173 sistema? K\u0105 daryti, kad vir\u0161kinimas b\u016bt\u0173 sklandus?<\/p>\n\n\n\n
Sklandus vir\u0161kinimas lemia bendr\u0105j\u0105 organizmo sveikat\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vir\u0161kinimo procesas \u2013 labai sud\u0117tingas, ta\u010diau gyvybi\u0161kai svarbus fiziologinis veiksmas. Jo metu organizmas \u012fsisavina svarbias maistines med\u017eiagas, vitaminus ir mineralus. Tai padaryti padeda vir\u0161kinimo fermentai<\/a><\/strong> \u2013 baltyminiai katalizatoriai, kurie biochemines reakcijas pagreitina t\u016bkstan\u010dius kart\u0173. Be j\u0173 tokie procesai tiesiog negal\u0117t\u0173 vykti ir organizmas tiesiog nei\u0161gyvent\u0173.<\/p>\n\n\n\n D\u0117l vir\u0161kinimo sutrikim\u0173<\/strong> ir vir\u0161kinimo ferment\u0173 tr\u016bkumo organizmui pritr\u016bksta ne tik svarbiausi\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 (aminor\u016bg\u0161\u010di\u0173, riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, paprast\u0173j\u0173 angliavandeni\u0173- svarbi\u0173 energetini\u0173 bei statybini\u0173 med\u017eiag\u0173), bet ir vitamin\u0173 bei mineral\u0173. D\u0117l to ken\u010dia \u012fvairios organ\u0173 sistemos, o tarp j\u0173 \u2013 ir nerv\u0173 sistema. Pasirodo, kad stokojant tam tikr\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 ir ken\u010diant nuo ilgalaiki\u0173 vir\u0161kinimo sutrikim\u0173 galima susirgti net ir depresija. Taigi stokojant vir\u0161kinimo ferment\u0173 gali sutrikti net laim\u0117s hormonu vadinamo serotonino gamyba. Tokiu atveju \u017emogus gali jausti l\u0117tinius raumen\u0173, s\u0105nari\u0173 ir sausgysli\u0173 skausmus, kent\u0117ti nuo nemigos, nerimo bei dirgliosios \u017earnos sindromo. Pakli\u016bnama tarsi \u012f u\u017eburt\u0105 rat\u0105, kai vir\u0161kinimo sutrikimai skatina nerimo pasirei\u0161kim\u0105, o nerimas skatina dar ry\u0161kesni\u0173 vir\u0161kinimo b\u0117d\u0173 susiformavim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Viena da\u017eniausi\u0173 \u0161iuolaikinio \u017emogaus patiriam\u0173 vir\u0161kinimo sutrikim\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 l\u0117tinis stresas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Pasirodo, kad l\u0117tinis stresas gali kenkti ne tik \u017emogaus emocinei, bet ir fizinei jo sveikatai. Da\u017enai ilgalaikis stresas savo \u201ejuod\u0105 darb\u0105\u201c \u012fk\u016bnija b\u016btent per \u012fvairius vir\u0161kinimo sutrikimus<\/strong>.<\/p>\n\n\n\n Smegen\u0173 ry\u0161ys su vir\u0161kinimo sistema \u2013 labai glaudus. \u016aminis stresas gali sukelti \u012fvairius nemalonius poju\u010dius, pavyzd\u017eiui, pykinim\u0105, v\u0117mim\u0105, viduriavim\u0105, pilvo skausmus, p\u016btim\u0105 ir rai\u017eym\u0105. L\u0117tinio streso \u017eala nuolat \u201esumuojasi\u201c, tod\u0117l poveikis vir\u0161kinimo sistemai taip pat yra ilgalaikis \u2013 ilgainiui pradeda \u201estreikuoti\u201c \u017earnyno judesiai, atsiranda vir\u0161kinimo ferment\u0173 tr\u016bkumas, ger\u0173j\u0173 ir blog\u0173j\u0173 bakterij\u0173 disbalansas, skrand\u017eio r\u016bg\u0161ties i\u0161skyrimo sutrikim\u0173 ir t.t. \u017dmogus gali jausti nuolatin\u012f sunkum\u0105 skrandyje, nevir\u0161kinimo poj\u016bt\u012f, ankstyv\u0105 sotumo jausm\u0105 pavalgius ir \u0161leik\u0161tul\u012f. Gali pasireik\u0161ti l\u0117tinis viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas ar, prie\u0161ingai, viduriavimas.<\/p>\n\n\n\n Negana to, vir\u0161kinimo sistemos veikla labai susijusi su imunine sistema ir sen\u0117jimo procesais. Sakoma, kad vir\u0161kinimo sutrikim\u0173 turintys asmenys grei\u010diau sensta ir da\u017eniau serga \u012fvairiomis u\u017ekre\u010diamosiomis ligomis. \u012evair\u016bs moksliniai tyrimai rodo, kad ma\u017edaug du tre\u010ddalius imunin\u0117s sistemos funkcionavimo gali nulemti \u017earnyne gyvenanti mikroflora, tod\u0117l b\u016btina tinkamai ja pasir\u016bpinti. Maiste turi b\u016bti pakankamai gerosioms bakterijoms svarbi\u0173 substrat\u0173, pavyzd\u017eiui, rauginto ir fermentuoto maisto, tirpi\u0173j\u0173 skaidul\u0173 ir t.t.<\/p>\n\n\n\n Tam tikri po\u017eymiai prane\u0161a apie ilgalaikius vir\u0161kinimo sutrikimus<\/strong><\/p>\n\n\n\n Apie vir\u0161kinimo sutrikimus<\/strong> prane\u0161a ne tik pilvo skausmas, sunkumas skrandyje, pilvo rai\u017eymas ir p\u016btimas, nevir\u0161kinimo poj\u016btis, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas, viduriavimas, \u0161leik\u0161tulys, pykinimas, v\u0117mimas ir nemalonus skonis burnoje. Ilg\u0105 laik\u0105 stokojant svarbiausi\u0173 maistini\u0173 med\u017eiag\u0173 gali atsirasti svorio kritimas, l\u0117tinis nuovargis, galvos skausmas, nervingumas, dirglumas, plauk\u0173 slinkimas, nerimas, depresija, nuotaik\u0173 kaitos, mokymosi ir d\u0117mesio koncentracijos sutrikimai, nemiga ir kt. Organizmas pradeda stokoti svarbiausi\u0173 vitamin\u0173 ir mineral\u0173, o d\u0117l to atsiranda avitaminoz\u0117ms ar hipovitaminoz\u0117ms b\u016bding\u0173 simptom\u0173.<\/p>\n\n\n\n Jei pasirei\u0161kia tik trumpalaikiai vir\u0161kinimo sutrikimai<\/strong>, atsirandantys persivalgius ar pajutus stipresn\u012f stres\u0105, tuomet per daug nerimauti nereik\u0117t\u0173. Tokiu atveju svarbios prevencijos priemon\u0117s \u2013 sveika ir subalansuota mityba, darbo ir poilsio re\u017eimas, streso vengimas. Persivalgius skubi\u0105j\u0105 pagalba gal\u0117t\u0173 tapti vir\u0161kinimo fermentai, kuri\u0173 reik\u0117t\u0173 tur\u0117ti kiekvien\u0173 nam\u0173 vaistin\u0117l\u0117je. Mezym<\/a> vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir i\u0161skiria vir\u0161kinimo ferment\u0173 ir tai sukelia vir\u0161kinimo sutrikim\u0173. Mezym doz\u0117s priklauso nuo vir\u0161kinimo sutrikim\u0173 laipsnio, optimali doz\u0117 nustatoma individualiai. Jeigu kitaip nenurodyta, valgant i\u0161geriamos 2-4 pl\u0117vele dengtos tablet\u0117s. Pl\u0117vele dengtos tablet\u0117s nuryjamos nekramtant ir u\u017esigeriant dideliu skys\u010dio kiekiu. Ilgalaikio gydymo atveju vartojimo trukm\u0119 nustato gydytojas. Vartojimo trukm\u0119 vaikams taip pat nustato gydytojas. D\u0117l bet kokio vaisto vartojimo b\u016btina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.<\/p>\n\n\n\n Jei vir\u0161kinimo sutrikimai<\/strong> kamuoja ilgiau nei 2 savaites, tuomet geriau nedelsti ir kreiptis \u012f gydytoj\u0105.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Da\u017enai sakoma, kad esame tai, k\u0105 valgome. Ir tai tikrai tiesa \u2013 m\u016bs\u0173 organizmas kasdien i\u0161 suvalgyto maisto gauna baltym\u0173, riebal\u0173, angliavandeni\u0173, vitamin\u0173, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173, biologi\u0161kai aktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173 ir kt. Kad organizmas sugeb\u0117t\u0173 i\u0161 suvalgomo maisto pasisavinti reikalingas med\u017eiagas, turi vykti vir\u0161kinimo procesas, o vir\u0161kinimo proceso metu veikia fermentai. Nors dauguma \u017eino, kad valgyti sveikai,…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":67830,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27320],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-67829","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-dietos-ir-sveika-mityba","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67829","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67829"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67829\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67830"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67829"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67829"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67829"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=67829"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=67829"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}