{"id":67873,"date":"2022-04-26T10:39:29","date_gmt":"2022-04-26T12:39:29","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=67873\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-05-13T06:32:18","modified_gmt":"2022-05-13T08:32:18","slug":"storosios-zarnos-vezys-situacija-galimybes-perspektyvos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/storosios-zarnos-vezys-situacija-galimybes-perspektyvos\/67873\/","title":{"rendered":"Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys: situacija, galimyb\u0117s, perspektyvos"},"content":{"rendered":"\n

Storosios \u017earnos (kolorektalis) v\u0117\u017eys visuomen\u0117je laikomas nepatogia liga, apie kuri\u0105 nedr\u0105su kalb\u0117ti. \u017dmon\u0117s vengia tirti \u0161i\u0105 organizmo srit\u012f ir, kol nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173, \u012f gydytoj\u0105 nesikreipia. Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys iki 50 met\u0173 \u017emoni\u0173 grup\u0117je yra retas. I\u2013II stadijos storosios \u017earnos v\u0117\u017eys nustatomas vos daugiau nei tre\u010ddaliui ligoni\u0173. Kaimo vietov\u0117se ankstyvoji diagnostika yra prastesn\u0117. Pagal sergamum\u0105 ir mirtingum\u0105 tarp vis\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 \u0161ios lokalizacijos v\u0117\u017eys u\u017eima tre\u010di\u0105 viet\u0105. Kita vertus, kolorektaliniai navikai yra vieni s\u0117kmingiausiai gydom\u0173 vir\u0161kinimo trakto navik\u0173.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Storosios \u017earnos v\u0117\u017eio diagnostikos, gydymo problemas ir naujausias galimybes aptariame su Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto (NVI) Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru gydytoja onkologe chemoterapeute dr. Edita Baltru\u0161kevi\u010diene.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pra\u0161ome pla\u010diau pakalb\u0117ti apie kolorektalinio v\u0117\u017eio aktualum\u0105. Ar tai da\u017ena liga?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie 1,4 mln. kolorektalinio v\u0117\u017eio atvej\u0173. Da\u017eniau \u0161ia liga serga i\u0161sivys\u010diusi\u0173 Vakar\u0173 valstybi\u0173 auk\u0161tesnio socialinio sluoksnio \u017emon\u0117s. \u012erodyta, kad ma\u017eas fizinis aktyvumas, riebaus ir kaloringo maisto vartojimas lemia sergamumo storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu did\u0117jim\u0105 visame pasaulyje. Sergamumas storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kit\u0173 \u0161ali\u0173, nuosekliai did\u0117ja, ta\u010diau dar yra gerokai ma\u017eesnis, palyginti su Vakar\u0173 ir \u0160iaur\u0117s Europos \u0161alimis. NVI V\u0117\u017eio registro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1 700 nauj\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio atvej\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje I ir II stadijos storosios \u017earnos v\u0117\u017eys diagnozuojamas tik 37 proc., da\u017eniausiai nustatoma jau progresavusi v\u0117lesni\u0173 stadij\u0173 liga. Tai i\u0161 ties\u0173 yra didel\u0117 problema, nes pacient\u0173 i\u0161gyvenamumas tiesiogiai priklauso nuo diagnozuotos ligos stadijos. Lietuvoje 5 met\u0173 pacient\u0173 i\u0161gyvenamumo rodiklis, jei liga diagnozuota I stadijos, yra 81,85 proc., II stadijos \u2013 67,38 proc., IV stadijos \u2013 6,03 proc.<\/p>\n\n\n\n

Ilgalaiki\u0173 pacient\u0173 i\u0161gyvenamumo poky\u010di\u0173 analiz\u0117 parod\u0117, kad sergan\u010di\u0173j\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu i\u0161gyvenamumas Lietuvoje ger\u0117ja \u2013 nustatytas 12 proc. i\u0161gyvenamumo pager\u0117jimas tarp susirgusi\u0173j\u0173 2005\u20132009 metais, palyginti su i\u0161gyvenamumo pager\u0117jimu tarp susirgusi\u0173j\u0173 1995\u20131999 metais (nuo 34,0 proc. iki 45,9 proc.).<\/p>\n\n\n\n

Kokios yra storosios \u017earnos v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo prie\u017eastys? Ar netinkama mityba yra b\u016btina ligos vystymosi sudedamoji dalis?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Tikslios storosios \u017earnos v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo prie\u017eastys dar n\u0117ra ai\u0161kios, ta\u010diau, kaip min\u0117ta, jo i\u0161sivystymas siejamas su vadinamuoju vakarieti\u0161kuoju gyvenimo b\u016bdu \u2013 ma\u017eu fiziniu aktyvumu, gausiu riebal\u0173, perdirbt\u0173 m\u0117sos gamini\u0173 vartojimu, l\u0105stelienos stoka maiste, nutukimu. \u0160ie veiksniai lemia obstipacijas, sudaran\u010dias s\u0105lygas poky\u010diams \u017earnyne vystytis. Rizikos susirgti storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu veiksniams taip pat priskiriamas vyresnis nei 50 met\u0173 am\u017eius, \u0161eimin\u0117 daugybin\u0117s polipoz\u0117s anamnez\u0117, opinis kolitas, kolorektalinio v\u0117\u017eio diagnoz\u0117 jaunesniems nei 45 met\u0173 giminai\u010diams, r\u016bkymas.<\/p>\n\n\n\n

Ar yra \u017einomi produktai, kurie gal\u0117t\u0173 suma\u017einti \u0161ios ligos rizik\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Viena pagrindini\u0173 priemoni\u0173, galin\u010di\u0173 pad\u0117ti i\u0161vengti storosios \u017earnos v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo, yra sveika gyvensena, apimanti adekvat\u0173 fizin\u012f aktyvum\u0105 ir sveik\u0105 mityb\u0105. Tyrimai \u012frod\u0117, kad kasdien\u0117 fizin\u0117 veikla yra naudinga \u017earnyno peristaltikai ir suma\u017eina storosios \u017earnos v\u0117\u017eio tikimyb\u0119. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f maisto raciono tur\u0117t\u0173 sudaryti l\u0105steliena, vanduo, maisto produktai, kuriuose yra ma\u017eiau so\u010di\u0173j\u0173 riebal\u0173, cukraus, druskos. \u017darnynui naudingais produktais laikomos \u012fvairios dar\u017eov\u0117s (salierai, brokoliai, briuseliniai kop\u016bstai, raugintos dar\u017eov\u0117s, pupel\u0117s, \u0161pinatai, avokadai), vaisiai (granatai, kokosai, obuoliai), uogos, ciber\u017eol\u0117s, lin\u0173 s\u0117menys, rauginto pieno produktai (jogurtas, kefyras), arbata (\u017ealioji, m\u0117t\u0173, ramun\u0117li\u0173, medetk\u0173).<\/p>\n\n\n\n

Kaip diagnozuojama \u0161i liga? Kokios yra diagnostikos naujienos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nors da\u017eniausiai ankstyvosios stadijos storosios \u017earnos v\u0117\u017eio simptomai n\u0117ra specifiniai, ta\u010diau svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f, jei pasirei\u0161kia viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas (ilgiau nei 6 savaites), viduri\u0173 p\u016btimas (padid\u0117j\u0119s duj\u0173 pasi\u0161alinimas iki 6 k.\/val.), stebima kraujo arba gleivi\u0173 i\u0161matose, pilnumo jausmas \u017earnyne po i\u0161situ\u0161tinimo, pilvo skausmas, staigus svorio kritimas, ma\u017eakraujyst\u0117, bendras nuovargis, silpnumas.<\/p>\n\n\n\n

\u012etarus storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f, svarbiausias tyrimo metodas yra kolonoskopija. Atliekant \u0161\u012f tyrim\u0105, ap\u017ei\u016brima visa storoji \u017earna, atliekama biopsija i\u0161 \u012ftartin\u0173 gleivin\u0117s viet\u0173, gali b\u016bti pa\u0161alinami polipai.<\/p>\n\n\n\n

Naviko biopsin\u0117s med\u017eiagos histologinis tyrimas leid\u017eia patvirtinti piktybinio naviko diagnoz\u0119, suteikia informacijos apie navik\u0105 sudaran\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 piktybi\u0161kum\u0105. Po operacijos atlikus pa\u0161alinto naviko histologin\u012f tyrim\u0105, \u012fvertinamas naviko dydis, invazija \u012f \u017earnos sienel\u0119, i\u0161plitimas \u012f limfmazgius, invazija \u012f kraujagysles ir limfagysles. \u0160ie duomenys leid\u017eia tiksliai nustatyti ligos diagnoz\u0119 ir \u012fvertinti rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Pastaruoju metu neapsiribojama tik histologiniu tyrimu. Atliekami molekuliniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti KRAS, NRAS, BRAF ir kit\u0173 gen\u0173 mutacijas. \u0160i informacija labai svarbi vertinant ligos prognoz\u0119 ir parenkant gydym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Onkologinio proceso i\u0161plitimui patikslinti atliekami \u012fvair\u016bs radiologiniai tyrimai (kompiuterin\u0117 tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), ultragarsinis tyrimas, kombinuotas pozitron\u0173 emisijos tomografijos (PET) ir KT tyrimas (PET-KT).<\/p>\n\n\n\n

Pra\u0161ome papasakoti apie Lietuvoje vykdom\u0105 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio ankstyvosios patikros program\u0105.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Nuo 2009 met\u0173 Lietuvoje prad\u0117ta \u012fgyvendinti storosios \u017earnos v\u0117\u017eio ankstyvosios patikros programa. Buvo kvie\u010diami dalyvauti 50\u201374 met\u0173 asmenys. Nuo 2014 met\u0173 programa vykdoma visoje Lietuvoje. \u0160ios programos tikslas diagnozuoti ikiv\u0117\u017eines \u017earnyno ligas ir ankstyv\u0173j\u0173 stadij\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f, kai dar nepasirei\u0161kia jokie v\u0117\u017eio simptomai. Tyrimas remiasi slaptojo kraujavimo testu i\u0161matose (iFOBT). Esant neigiamam rezultatui, testas kartojamas kas 2 metus. Jeigu testas teigiamas, \u0161eimos gydytojas siun\u010dia pacient\u0105 atlikti endoskopin\u012f tyrim\u0105 \u2013 kolonoskopij\u0105, kuri\u0105 atliekant paimamos biopsijos i\u0161 \u012ftartin\u0173 viet\u0173 arba \u0161alinami polipai.<\/p>\n\n\n\n

Svarbu pabr\u0117\u017eti tai, kad ankstyvosios atrankos programa skirta tik asmenims, kurie nejau\u010dia joki\u0173 v\u0117\u017eio simptom\u0173. Jei pacientas jau kreipiasi d\u0117l kraujavimo i\u0161 \u017earnyno, endoskopinis tyrimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti paskiriamas i\u0161 karto, aplenkiant ankstyvosios patikros program\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Ar apie storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f galima kalb\u0117ti kaip apie veiksmingai gydom\u0105 lig\u0105? Koks yra \u0161iuolaikinis gydymas? Kaip per pastaruosius metus jis kito? Ar galima pad\u0117ti ne tik pradini\u0173 stadij\u0173, bet ir progresavusio v\u0117\u017eio atvejais?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pastaruosius 10 met\u0173 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio gydymas labai patobul\u0117jo. \u0160iuo metu did\u017eiausias d\u0117mesys skiriamas sud\u0117tiniam gydymui. Kiekvienas naujos ligos atvejis yra aptariamas multidisciplinin\u0117s komandos specialist\u0173 ir parenkamas konkre\u010diam pacientui tinkamiausias gydymo planas.<\/p>\n\n\n\n

Tik labai ankstyvos storosios \u017earnos v\u0117\u017eio stadijos gydomos i\u0161skirtinai operacija. Esant II (didel\u0117s rizikos veiksniai) ir III stadijos ligai, po radikalios operacijos skiriama adjuvantin\u0117 chemoterapija fluoropirimidinais arba j\u0173 deriniu su oksaliplatina. Susid\u016brus su labiau progresavusia liga, dirba daugiaprofilin\u0117 komanda, kuri u\u017etikrina \u012fvairi\u0173 galim\u0173 diagnostikos ir gydymo metod\u0173 pritaikym\u0105. Derinama operacija, chemoterapija, biologin\u0117 terapija, tam tikrais atvejais \u2013 radioterapija, kiti regioniniai gydymo metodai. Vis\u0173 \u0161i\u0173 metod\u0173 pritaikymas laiku leid\u017eia pasiekti dar geresni\u0173 rezultat\u0173, net ir esant i\u0161plitusiai ligai.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo metu vaist\u0173, skirt\u0173 gydyti storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f, pasirinkimas yra pakankamai platus. Pagrindiniai chemopreparatai yra oksaliplatina, irinotekanas, fluoropirimidinai, trifluridinas \/ tipiracilas. Sparti mokslo ir technologij\u0173 pa\u017eanga per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius leid\u017eia dar tiksliau nustatyti lig\u0105, \u012fsigilinti \u012f jos mechanizmus molekuli\u0173 ir gen\u0173 lygiu. Visa \u0161i pa\u017eanga atsiliepia ir medikamentinio gydymo srityje. Atsirado nauja vaist\u0173 grup\u0117 \u2013 biologin\u0117 terapija. Tai vaistai, kurie veikia specifinius navikin\u0117s l\u0105stel\u0117s taikinius arba naviko mikroaplink\u0105. Storosios \u017earnos v\u0117\u017eiui gydyti naudojami angiogenez\u0117s inhibitoriai (bevacizumabas, afliberceptas), endotelio augimo veiksnio receptori\u0173 blokatoriai (cetuksimabas, panitumumabas) ir multikinazi\u0173 inhibitoriai (regorafenibas). Pastaraisiais metais pateikiama imunoterapijos efektyvumo duomen\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Siekiant paskirti kuo labiau individualizuot\u0105 gydym\u0105, ie\u0161koma predikcini\u0173 veiksni\u0173, kurie nusp\u0117t\u0173, ar vaistas bus efektyvus konkre\u010diu atveju. Pavyzd\u017eiui, \u012frodyta, kad nusta\u010dius RAS gen\u0173 mutacij\u0105, gydymas endotelio augimo veiksnio receptori\u0173 blokatoriais yra neefektyvus.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, planuojant sistemin\u012f gydym\u0105 sergantiems i\u0161plitusiu storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu pacientams, vis\u0173 pirma b\u016btina atlikti molekulin\u012f tyrim\u0105 d\u0117l RAS mutacij\u0173. Ir tik tada, \u012fvertinus paciento b\u016bkl\u0119, gretutines ligas, pirminio naviko lokalizacij\u0105 storojoje \u017earnoje (vadinam\u0105j\u0105 de\u0161in\u0119 arba kair\u0119 pus\u0119), parenkamas tinkamiausias gydymas. Da\u017eniausia tai keli\u0173 standartini\u0173 chemopreparat\u0173 derinys su biologine terapija. Derinant \u0161iuos vaistus ar skiriant juos i\u0161 eil\u0117s, vidutinis metastazavusiu storosios \u017earnos v\u0117\u017eiu sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 i\u0161gyvenamumas siekia 3 metus.<\/p>\n\n\n\n

Kada, kuriems ligoniams gali b\u016bti skirtas antrosios eil\u0117s gydymas biologiniais vaistais? Kokios aflibercepto galimyb\u0117s? Kada, kam jo galima skirti ir kokios gydymo taktikos yra taikomos?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Progresuojant ligai, pirmosios eil\u0117s gydymo metu arba po jo pacientui skiriama antrosios eil\u0117s terapija. Geriausi\u0173 rezultat\u0173 pasiekiami antrajai terapijos eilei derinant biologin\u0119 terapij\u0105 kartu su chemoterapija. Ta\u010diau blogos funkcin\u0117s b\u016bkl\u0117s pacientams arba esant labai sutrikusiai kaul\u0173 \u010diulp\u0173 ar kit\u0173 organ\u0173 funkcijai, sud\u0117tinio gydymo skirti nereik\u0117t\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje \u0161iuo metu antrosios eil\u0117s gydymui yra galimyb\u0117 paskirti chemoterapij\u0105, derinam\u0105 su angiogenez\u0117s inhibitoriais (bevacizumabu arba afliberceptu). Aflibercepto veiksmingumas ir saugumas analizuotas atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173, dvigubai koduotame, placebu kontroliuojamame tyrime, kuriame dalyvavo metastazavusiu gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eiu sirg\u0119 ir anks\u010diau oksaliplatina paremta chemoterapija su bevacizumabu arba be jo gydyti pacientai. Nustatyta, kad aflibercepto prid\u0117jimas prie chemoterapijos FOLFIRI schema pagerino pacient\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105 be ligos progresavimo (4,97 m\u0117nesi\u0173 placebo grup\u0117je, palyginti su 6,9 m\u0117nesi\u0173 aflibercepto grup\u0117je, p=0,0001) bei bendr\u0105j\u012f i\u0161gyvenamum\u0105 (atitinkamai 12,06 ir 13,5 m\u0117nesi\u0173, p=0,0032).<\/p>\n\n\n\n

Bevacizumabo efektyvumo rezultatai yra pana\u0161\u016bs, tod\u0117l kur\u012f vaist\u0105 pasirinkti, nusprend\u017eiama \u012fvertinus anks\u010diau skirt\u0105 gydym\u0105, chemoterapijos schem\u0105, laik\u0105, per kur\u012f liga progresuoja po gydymo. Pavyzd\u017eiui, jeigu liga progresuoja pirmaeilio gydymo chemoterapijos oksaliplatinos pagrindu derinio su bevacizumabu fone, b\u016bt\u0173 rekomenduojama rinktis chemoterapijos su afliberceptu derin\u012f. Jei pacientas ilg\u0105 laik\u0105 gydomas bevacizumabu ir liga kontroliuojama, n\u0117ra nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, kei\u010diant chemoterapijos schem\u0105, tikt\u0173 bet kuris min\u0117t\u0173 biologini\u0173 vaist\u0173. Jei progresavimas stebimas gydant chemoterapija irinotekano pagrindu, aflibercepto rinktis neder\u0117t\u0173, nes n\u0117ra \u012frodytas \u0161io vaisto efektyvumas, derinant j\u012f su oksaliplatina.<\/p>\n\n\n\n

Mums, gydytojams, labai svarbu tur\u0117ti kuo didesn\u012f vaist\u0173 pasirinkim\u0105. Tai leid\u017eia individualiai parinkti gydym\u0105, siekiant kuo kokybi\u0161kesnio ir ilgesnio m\u016bs\u0173 pacient\u0173 gyvenimo.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f<\/em><\/strong>
Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Storosios \u017earnos (kolorektalis) v\u0117\u017eys visuomen\u0117je laikomas nepatogia liga, apie kuri\u0105 nedr\u0105su kalb\u0117ti. \u017dmon\u0117s vengia tirti \u0161i\u0105 organizmo srit\u012f ir, kol nejau\u010dia joki\u0173 simptom\u0173, \u012f gydytoj\u0105 nesikreipia. Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys iki 50 met\u0173 \u017emoni\u0173 grup\u0117je yra retas. I\u2013II stadijos storosios \u017earnos v\u0117\u017eys nustatomas vos daugiau nei tre\u010ddaliui ligoni\u0173. Kaimo vietov\u0117se ankstyvoji diagnostika yra prastesn\u0117. Pagal sergamum\u0105…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":67874,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[242],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-67873","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-storosios-zarnos-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67873","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=67873"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/67873\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/67874"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=67873"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=67873"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=67873"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=67873"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=67873"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}