Valgykite vaisius. Bet ne kaip u\u017ekand\u012f. Gerkite daugiau vandens. Su ledu!<\/i> <\/b>Regis, kiekvien\u0105 dien\u0105 laikra\u0161\u010diuose ir \u017eurnaluose atsiranda pana\u0161i\u0173 ir vis naujesni\u0173 patarim\u0173, kaip plon\u0117ti. Gali b\u016bti nelengva atskirti nauding\u0105 informacij\u0105 nuo bevert\u0117s, tod\u0117l kreip\u0117m\u0117s \u012f ekspertus. Toliau rasite 7 patarimus, kurie, mokslinink\u0173 teigimu, tikrai veikia.<\/b><\/p>\n
1.Valgykite tinkamai, ypa\u010d per pusry\u010dius<\/b><\/p>\n
Idealaus maisto pasirinkim\u0105 nulemia valgymo laikas, rodo nauj\u0173 tyrim\u0173 rezultatai. Studijos metu vyrai valg\u0117 vienus i\u0161 dviej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pusry\u010di\u0173 (abiej\u0173 kalorij\u0173 skai\u010dius buvo vienodas), o likusi\u0105 dienos dal\u012f gal\u0117jo valgyti be apribojim\u0173. Vyrai, kuri\u0173 pusry\u010dius sudar\u0117 daug baltym\u0173 turintis maistas (plakta kiau\u0161inien\u0117 ir skrebutis), ne tik jaut\u0117si ne tokie alkani per prie\u0161pie\u010dius, bet ir per ateinan\u010dias 24 valandas suvartojo apie 400 ma\u017eiau kalorij\u0173, palyginti su vyrais, pusry\u010diams valgiusiais daug angliavandeni\u0173 turin\u010dio maisto (riestain\u012f su neriebiu baltuoju s\u016briu ir nerieb\u0173 jogurt\u0105).<\/p>\n
Jau seniai \u017einoma, kad baltymai yra labiausiai sotinantis maisting\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 \u0161altinis, nors prie ilgiau trunkan\u010dio sotumo poj\u016b\u010dio gal\u0117jo prisid\u0117ti ir daug riebal\u0173 turintys kiau\u0161iniai. Studij\u0105 finansavo Mitybos kiau\u0161iniais centras. Vyresnioji tyr\u0117ja Marija Fernandez (Maria Fernandez), dirbanti Konektikuto universitete, pasteb\u0117jo, kad baltymai, gauti i\u0161 kit\u0173 maisto produkt\u0173, \u012fskaitant tunus, vi\u0161tien\u0105, m\u0117s\u0105 ir kepsnius, tur\u0117t\u0173 tok\u012f pat\u012f poveik\u012f. Kita vertus, der\u0117t\u0173 vengti baltymini\u0173 maisto papild\u0173.<\/span><\/p>\n Kit\u0173 tyrim\u0173 rezultatai patvirtina so\u010di\u0173 pusry\u010di\u0173 naud\u0105 stengiantis sveikai maitintis, ypa\u010d jei v\u0117liau valgoma ma\u017eiau. \u00a0Kaip M. Fernandez pasakojo \u201eLiveScience\u201c, tokia mityba itin naudinga norint sublogti. Jei pusry\u010diams valgote daug baltym\u0173 turin\u010dio maisto, likusi\u0105 dienos dal\u012f j\u016bs\u0173 apetitas bus ma\u017eesnis, sak\u0117 ji. M. Fernandez tyrimas buvo paskelbtas 2010 m. vasario m\u0117n. \u017eurnale \u201eNutrition Research\u201c.<\/p>\n 2.Nepasiduokite nesveiko maisto vilion\u0117ms<\/b><\/p>\n \u017dinoma, saldainiams ir bulvi\u0173 tra\u0161ku\u010diams sunku atsispirti, bet ar jiems gali i\u0161sivystyti priklausomyb\u0117? Naujo tyrimo su \u017eiurk\u0117mis rezultatai rodo, kad nesveikas maistas gali paveikti \u017emoni\u0173 smegenis pana\u0161iai kaip narkotikai. Atkartojant \u017emoni\u0173 valgymo \u012fpro\u010dius, \u017eiurk\u0117ms buvo suteikta neribota prieiga prie maisto produkt\u0173, kuri\u0173 rasite kiekvienoje parduotuv\u0117je: glajaus, \u0161onin\u0117s, \u0161okoladuk\u0173, spurg\u0173, de\u0161ros, de\u0161raini\u0173, pyragai\u010di\u0173 ir kt.<\/p>\n \u017diurk\u0117s, savaime ai\u0161ku, nutuko. Tyrimo rezultatai buvo i\u0161samiai apra\u0161yti 2010 m. kovo m\u0117nes\u012f \u017eurnale \u201eNature Neuroscience\u201c. Taip pat buvo pasteb\u0117ti du priklausomybei narkotikams b\u016bdingi po\u017eymiai.<\/p>\n Pirma, i\u0161nyko nema\u017eai dopamino receptori\u0173, vaidinan\u010di\u0173 svarb\u0173 vaidmen\u012f sukeliant pasitenkinimo b\u016bsen\u0105. Galima sp\u0117ti, kad dabar \u017eiurk\u0117ms reik\u0117t\u0173 su\u0117sti kur kas daugiau maisto, kad b\u016bt\u0173 pasiektas ankstesnysis pasitenkinimo lygis. Pasikeit\u0117 ir elgesys. Nesveiko maisto \u0117dimas tapo pagrindiniu prioritetu. \u017diurk\u0117s nenustojo \u0117sti net \u012fjungus speciali\u0105 \u0161vies\u0105, \u012fsp\u0117jan\u010di\u0105, kad jos bus nukr\u0117stos elektra, jei toliau \u0117s.<\/p>\n Toks elgesys b\u016bdingas nuolat k\u0105 nors valgantiems \u017emon\u0117ms ir narkomanams, sak\u0117 vienas i\u0161 tyr\u0117j\u0173 Polas Kenis (Paul Kenny), dirbantis Floridos \u201eScripps\u201c tyrim\u0173 institute. \u201e\u017dmon\u0117s negali sav\u0119s kontroliuoti net \u012fsp\u0117ti gydytoj\u0173, suprast\u0117ja j\u0173 santykiai\u201c, \u2013 pasakojo jis \u201eLiveScience\u201c.<\/p>\n Kadangi \u017eiurk\u0117s, \u0117dusios \u012fprast\u0105 maist\u0105, toki\u0173 poky\u010di\u0173 nepatyr\u0117, tyr\u0117jai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad nesveikas maistas yra ka\u017ekuo unikalus.<\/p>\n \u201eLabai pasistenkite riboti savo prieig\u0105 prie tokio maisto, \u2013 patar\u0117 P. Kenis. \u2013 Jis n\u0117ra toks nekenksmingas, kaip manote.\u201c<\/p>\n 3.Tinkamai planuokite valgymo ir u\u017ekand\u017eiavimo laik\u0105<\/b><\/p>\n Anot Marisos Lipert (Marissa Lippert), registruotos dietologijos specialist\u0117s ir patar\u0117jos mitybos klausimais, gyvenan\u010dios Niujorke, viena pagrindini\u0173 dietos besilaikan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 klaid\u0173 \u2013 per ilgi laiko tarpai tarp valgym\u0173. Didel\u0117s pertraukos be maisto ver\u010dia \u017emones ie\u0161koti daug angliavandeni\u0173 turin\u010di\u0173 u\u017ekand\u017ei\u0173, pavyzd\u017eiui, duonos, tod\u0117l gali b\u016bti sunku rinktis sveik\u0105 maist\u0105 ir paisyti maisto porcij\u0173 dyd\u017ei\u0173. Taip pat gali sul\u0117t\u0117ti med\u017eiag\u0173 apykaita, teig\u0117 ji. Lipert pataria i\u0161 anksto planuoti valgym\u0105 ir u\u017ekand\u017eiavim\u0105, kad j\u016bs\u0173 organizmas priprast\u0173 prie pastovaus mitybos re\u017eimo ir jam netr\u016bkt\u0173 energijos. Specialist\u0117 primygtinai si\u016blo nedaryti ilgesni\u0173 nei trij\u0173 valand\u0173 pauzi\u0173 tarp u\u017ekand\u017eiavimo ar valgymo.<\/p>\n \u201eTokiu b\u016bdu nepersivalgysite ir neb\u016bsite per daug alkani bei daug geriau patenkinsite savo organizmo energijos poreikius\u201c, \u2013 sak\u0117 ji. Sudar\u0119 plan\u0105, grie\u017etai jo laikykit\u0117s. Studij\u0173 rezultatai rodo, kad grelino, alkio hormono, koncentracija padid\u0117ja tuo metu, kai \u012fprastai valgome, net jei k\u0105 tik u\u017ekandome. Tod\u0117l paprie\u0161pie\u010diav\u0119 anks\u010diau nei \u012fprastai, nenustebkite, jei netrukus v\u0117l ims gurgti pilvas. Suvalg\u0119 sveik\u0105 u\u017ekand\u012f ar prie\u0161pie\u010diams skirto maisto dal\u012f, i\u0161vengsite nenumaldomo noro l\u0117kti prie artimiausio \u0161okoladuk\u0173 ar tra\u0161ku\u010di\u0173 aparato.<\/p>\n 4.Rinkit\u0117s nat\u016bralius arba \u017eem\u0105 glikemijos indeks\u0105 turin\u010dius maisto produktus<\/b><\/p>\n Glikemijos indeksas parodo, kaip greitai maisto produktas padidina cukraus kiek\u012f kraujyje. \u017demesn\u012f glikemijos indeks\u0105 turintys produktai (juose gausu skaidul\u0173 arba baltym\u0173) tolygiai suteikia energijos, o turintys auk\u0161tesn\u012f glikemijos indeks\u0105 (saldumynai ir apdorotas maistas) \u2013 greitai ir trumpam.<\/p>\n Nors daugelis mokslinink\u0173 ir mitybos specialist\u0173 sutinka, kad glikemijos indekso paisymas yra puikus b\u016bdas kontroliuoti apetit\u0105 ir d\u017eiaugtis geresne sveikata, M. Lipert teig\u0117, jog neb\u016btina \u012f mityb\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti taip sud\u0117tingai.<\/p>\n Tiesiog rinkit\u0117s nat\u016bralius, \u0161vie\u017eius, o ne apdorotus maisto produktus, ir j\u016bs\u0173 mitybos glikemijos indeksas nat\u016braliai suma\u017e\u0117s, be to, \u017einosite, kad valgote sveik\u0105 maist\u0105. Nat\u016bralius maisto produktus, tokius kaip \u0161vie\u017ei vaisiai, dar\u017eov\u0117s ir m\u0117sa, taip pat lengviau dalyti \u012f tinkamas porcijas, o apdoroto maisto, pavyzd\u017eiui, saldaini\u0173, sul\u010di\u0173 g\u0117rim\u0173 ir rafinuot\u0173 gr\u016bd\u0173 produkt\u0173, galima lengvai suvartoti gerokai daugiau, negu reikia.<\/p>\n Apdorot\u0105 maist\u0105 nesunku atpa\u017einti i\u0161 ilgo sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 s\u0105ra\u0161o, sak\u0117 M. Lipert \u201eLiveScience\u201c. \u201eJei matote daugiau nei 3\u20135 ingredientus, kuri\u0173 pavadinim\u0173 negalite i\u0161tarti, geriau tokio maisto produkto nevalgyti. Kuo ma\u017eiau sudedam\u0173j\u0173 dali\u0173 \u2013 tuo geriau\u201c.<\/p>\n 5.Pakeiskite aplink\u0105<\/b><\/p>\n Kornelio universiteto mokslinink\u0173 atlikto naujo tyrimo rezultatai rodo, kad veiksmingos dietos paslaptis gali slyp\u0117ti j\u016bs\u0173 aplinkoje. Ma\u017eesn\u0117s l\u0117k\u0161t\u0117s, pakartotini\u0173 porcij\u0173 atid\u0117jimas \u012f \u0161al\u012f ar \u0161okolado sl\u0117pimas yra tik keletas b\u016bd\u0173 pakeisti aplink\u0105 ir atsikratyti daugiau nepageidaujam\u0173 kilogram\u0173. Tyr\u0117j\u0173 teigimu, \u0161i taktika yra veiksmingesn\u0117 u\u017e bandym\u0105 pakeisti mitybos \u012fpro\u010dius.<\/p>\n \u201eTokius poky\u010dius daug lengviau \u012fgyvendinti, nei, pavyzd\u017eiui, laikytis pa\u017eado valgyti ma\u017eesnes porcijas, saldumynus pakeisti vaisiais ar atsisakyti \u0161okolado ir gruzdint\u0173 bulvy\u010di\u0173\u201c, \u2013 sak\u0117 Brajanas Vansinkas (Brian Wansink), tyrimo vadovas ir knygos \u201eMindless Eating: Why We Eat More Than We Think\u201c (\u201eValgymas nem\u0105stant: kod\u0117l valgome nesusim\u0105stydami apie maist\u0105\u201c) (\u201eBantam\u201c, 2007 m.) autorius. Sistemingai laikantis poky\u010di\u0173 galima gerokai suma\u017einti k\u016bno svor\u012f, prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n Tyrimo rezultatai buvo pristatyti 2010 m. eksperimentin\u0117s biologijos konferencijoje Anaheime, Kalifornijos valstijoje.<\/p>\n 6.M\u0117gaukit\u0117s maistu<\/b><\/p>\n Geriausias patarimas da\u017eniausiai duodamas netiesiogiai. Tyrim\u0173, siejan\u010di\u0173 sveik\u0105 svor\u012f su l\u0117tu valgymu ne prie televizoriaus ekrano, be \u201eBlackberry\u201c ar \u201eiPad\u201c rankose, kalbantis su mylimais \u017emon\u0117mis, rezultatus galima apibendrinti dviem \u017eod\u017eiais: m\u0117gaukit\u0117s maistu.<\/p>\n Mechani\u0161kai valgomas maistas gali b\u016bti toli gra\u017eu ne pats sveikiausias ir tur\u0117ti daug \u201etu\u0161\u010di\u0173\u201c kalorij\u0173. Kai kreipiame d\u0117mes\u012f \u012f valgomo maisto spalv\u0105, i\u0161vaizd\u0105, \u0161vie\u017eum\u0105 ir pagardus, esame labiau patenkinti, nei tiesiog prisikim\u0161dami skrand\u012f. Tokiu b\u016bdu padidiname valgymo teikiam\u0105 malonum\u0105 ir nepersivalgome. Be to, anot M. Lipert, jei m\u0117gausit\u0117s kiekvienu sultingu k\u0105sniu, nustebsite pamat\u0119, kiek nedaug maisto reik\u0117s, kad pasisotintum\u0117te. Norint tinkamai maitintis, negalima \u201ei\u0161jungti\u201c smegen\u0173, primena mokslininkai.<\/p>\n 7.Venkite kukur\u016bz\u0173 sirupo<\/b><\/p>\n Nepaisant \u017einiasklaidos priemoni\u0173 \u012fkyriai brukam\u0173 teigini\u0173 apie jo naud\u0105, mokslas nustat\u0117 ai\u0161k\u0173 skirtum\u0105 tarp \u012fprasto cukraus ir kukur\u016bz\u0173 sirupo, turin\u010dio daug fruktoz\u0117s. Vieno tyrimo rezultatai parod\u0117, kad \u017eiurk\u0117s, girdytos kukur\u016bz\u0173 sirupu pasaldintu vandeniu, priaugo gerokai daugiau svorio, palyginti su \u017eiurk\u0117mis, \u012f kuri\u0173 vanden\u012f buvo beriama cukraus, nors abi \u017eiurki\u0173 grup\u0117s suvartojo vienod\u0105 kalorij\u0173 kiek\u012f. Nors reikia atlikti daugiau tyrim\u0173, svorio skirtum\u0105 galima susieti su tuo, kaip kiekvienas saldiklis perdirbamas organizme.<\/p>\n Abu sudaryti i\u0161 fruktoz\u0117s ir gliukoz\u0117s, ta\u010diau cukruje \u0161ios sudedamosios med\u017eiagos yra tvirtai susijungusios, tod\u0117l organizmui reikia daugiau pastang\u0173 jas perdirbti. \u201eKukur\u016bz\u0173 sirupe gliukoz\u0117 ir fruktoz\u0117 yra atsiskyrusios, taigi organizmas gali grei\u010diau jas \u012fsisavinti\u201c, \u2013 sak\u0117 Bartlis Hebelis (Bartley Hoebel), dirbantis Prinstono universitete, svetainei \u201eLiveScience\u201c.<\/p>\n Tyr\u0117jai tikisi, kad gauti rezultatai bus naudingi \u017emon\u0117ms, ir nurodo, jog kukur\u016bz\u0173 sirupo randama ne tik gaiviuosiuose g\u0117rimuose, bet ir kepiniuose, daugelyje dribsni\u0173, konservuot\u0173 vaisi\u0173, desert\u0173, sul\u010di\u0173 ir uogieni\u0173.<\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Valgykite vaisius. Bet ne kaip u\u017ekand\u012f. Gerkite daugiau vandens. Su ledu! Regis, kiekvien\u0105 dien\u0105 laikra\u0161\u010diuose ir \u017eurnaluose atsiranda pana\u0161i\u0173 ir vis naujesni\u0173 patarim\u0173, kaip plon\u0117ti. Gali b\u016bti nelengva atskirti nauding\u0105 informacij\u0105 nuo bevert\u0117s, tod\u0117l kreip\u0117m\u0117s \u012f ekspertus. Toliau rasite 7 patarimus, kurie, mokslinink\u0173 teigimu, tikrai veikia. 1.Valgykite tinkamai, ypa\u010d per pusry\u010dius Idealaus maisto pasirinkim\u0105 nulemia…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6796,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[24712,24714,24715,24713,52,24716],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-6795","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-alkani","tag-kenis","tag-lipert","tag-livescience","tag-maistas","tag-megaukites"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6795","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6795"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6795\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6796"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6795"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6795"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6795"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6795"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6795"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}