{"id":6805,"date":"2016-03-01T16:23:32","date_gmt":"2016-03-01T16:23:32","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-01T17:09:46","modified_gmt":"2016-03-01T17:09:46","slug":"apie-pazinimo-funkciju-sutrikimu-priezastis-ir-tinkama-ju-gydyma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/apie-pazinimo-funkciju-sutrikimu-priezastis-ir-tinkama-ju-gydyma\/6805\/","title":{"rendered":"Apie pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikim\u0173 prie\u017eastis ir tinkam\u0105 j\u0173 gydym\u0105"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>Senstant visuomenei, gydytojams da\u017eniau tenka spr\u0119sti su senyvo am\u00ad\u017eiaus \u017emoni\u0173 sveikata susijusias problemas, o pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimai tampa vis aktualesne medicinos problema. Vienas da\u017eniausi\u0173 vyresni\u0173 pa\u00adcient\u0173 neurologo kabinete nurodom\u0173 simptom\u0173 \u2013 pablog\u0117jusi atmintis, ku\u00adri\u0105 neretai jie imasi gerinti patys, nepasitar\u0119 su medikais. Kada pablog\u0117jusi atmintis jau yra demencijos po\u017eymis? Ar svarbu lai\u00adku nustatyti lengv\u0105 kognityvin\u012f sutrikim\u0105 (LKS), demencij\u0105? Kada prad\u0117\u00adti gydyti? Ar kenkia savigyda? Ar smegen\u0173, veikl\u0105 gali pabloginti netinka\u00admas kraujagysles ple\u010dian\u010di\u0173 vaist\u0173 vartojimas? Apie tai kalbam\u0117s su Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 gydytoju neurologu dr. Ar\u016bnu Vaitkevi\u010diumi.<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Ar atminties sutrikimas yra da\u017ena problema? Gal \u0161iuolaikinis spartus gyvenimo tempas j\u0105 atitolina? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atmintis \u2013 tai geb\u0117jimas \u012fsiminti, perdirbti, i\u0161saugoti ir atgaminti informacij\u0105. Taigi yra 3 skirtingi atminties forma\u00advimosi procesai \u2013 registravimas (geb\u0117jimas gauti informa\u00adcij\u0105 naudojantis \u012fvairiais jutimais; tai labai susij\u0119 su d\u0117me\u00adsio koncentracija), i\u0161saugojimas (tam tikra svarbi informa\u00adcija yra analizuojama ir i\u0161saugoma; tam turi \u012ftakos kartoji\u00admas ir emocin\u0117 b\u016bkl\u0117) ir atgaminimas (atgaminama anks\u00ad\u010diau \u012fsiminta informacija). Sulaukus vyresnio am\u017eiaus at\u00admintis (ypa\u010d vadinamoji trumpalaik\u0117 arba darbin\u0117) silpn\u0117ja, tampa sunkiau \u012fsiminti nauj\u0105 informacij\u0105, \u012fsisavinti naujus \u012fg\u016bd\u017eius. Da\u017eniausiai tai \u012fprastin\u0117s (kasdien\u0117s) veiklos ne\u00adsutrikdo. Taigi silpnesn\u0117 atmintis yra normalu, tai ir vadi\u00adnama su am\u017eiumi susijusiu atminties sutrikimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u012evairi\u0173 autori\u0173 duomenimis, nusilpusia atmintimi skun\u00add\u017eiasi 50\u201380 proc. vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, ta\u010diau tai da\u017e\u00adniausiai n\u0117ra susij\u0119 su degeneracin\u0117mis nerv\u0173 sistemos li\u00adgomis. Atlikus pa\u017einimo funkcij\u0173 testus, tokiais atvejais nenustatoma reik\u0161ming\u0173 pakitim\u0173. Ypa\u010d svarbu pacient\u0173 paklausti ir \u012fsitikinti, kad j\u0173 kasdien\u0117 veikla n\u0117ra sutrikusi.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kod\u0117l vystosi atminties, kit\u0173 pa\u017einimo funkcij\u0173 su\u00adtrikimai? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pa\u017einimo funkcijos yra b\u016btinos \u017emogui normaliai funk\u00adcionuoti. Vienos pa\u017einimo funkcijos neturi vieno anatominio centro galvos smegenyse, jas u\u017etikrina daugelio smegen\u0173 strukt\u016br\u0173 darni veikla (d\u0117mesys, atmintis, nuosekli sociali\u00adn\u0117 elgsena, planavimas, problem\u0173 sprendimas ir kt.). Kitos pa\u017einimo funkcijos yra lokalizuotos, t. y. turi ai\u0161ki\u0105 vien\u0105 centrin\u0119 anatomin\u0119 strukt\u016br\u0105, kuri\u0105 pa\u017eeidus \u0161ios funkcijos sutrinka (kalba, skai\u010diavimas, praksija (sugeb\u0117jimas atlikti tiksling\u0105, s\u0105moning\u0105 veiksm\u0105), gnosis (sugeb\u0117jimas pa\u017ein\u00adti daiktus ir rei\u0161kinius jutimo organais) ir kt.).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Atmintis yra viena sud\u0117tingiausi\u0173 ir svarbiausi\u0173 pa\u017eini\u00admo funkcij\u0173. Jos sutrikimas yra b\u016btina demencijos sindro\u00admo sud\u0117tin\u0117 dalis. Atminties anatomin\u012f pagrind\u0105 pad\u0117jo at\u00adskleisti tragi\u0161kas paciento H. M. atvejis. \u0160iam pacientui d\u0117l epilepsijos buvo chirurgi\u0161kai pa\u0161alintos abiej\u0173 temporali\u00adni\u0173 skil\u010di\u0173 priekin\u0117s dalys. V\u0117liau pasteb\u0117ta, kad pacientas visi\u0161kai nesugeba \u012fsiminti naujos informacijos. \u0160iuo metu nustatyta, kad svarbiausi\u0105 reik\u0161m\u0119 formuojantis \u017emogaus atmin\u010diai turi vadinamoji limbin\u0117 sistema. Pa\u017einimo funkcijos sutrinka esant \u012fvairioms patologi\u00adn\u0117ms b\u016bkl\u0117ms. Da\u017eniausios prie\u017eastys yra:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>LKS;<\/li>\n<li>amnezija, amnezinis sindromas (tai gali b\u016bti izoliuo\u00adtas deficitas ar kit\u0173 lig\u0173 simptomas, pavyzd\u017eiui, kai yra galvos smegen\u0173 trauma, hipoksija, tranzitorin\u0117 globa\u00adlin\u0117 amnezija, galvos smegen\u0173 navikas, paraneoplasti\u00adnis limbinis encefalitas ir kt.);<\/li>\n<li>delyras ir kitos s\u0105mon\u0117s sutrikimo b\u016bkl\u0117s;<\/li>\n<li>demencija;<\/li>\n<li>depresija, nerimas;<\/li>\n<li>kai kuri\u0173 vaist\u0173 nepageidaujamas poveikis (ypa\u010d ben\u00adzodiazepin\u0173);<\/li>\n<li>metabolin\u0117s prie\u017eastys (infekcija, inkst\u0173 ar kepen\u0173 ne\u00adpakankamumas, vitamino B12 stoka, skydliauk\u0117s veiklos sutrikimas);<\/li>\n<li>piktnaud\u017eiavimas alkoholiu.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nusta\u010dius pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimus, b\u016btina \u012fvertin\u00adti kelet\u0105 aspekt\u0173:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>ar pa\u017einimo sutrikimai yra \u012fgyti, ar \u012fgimti? Ar pa\u017eeista tik viena pa\u017einimo funkcija, ar kelios; kaip greitai pro\u00adgresuoja sutrikimas? Ar pacientas serga depresija? Visa tai padeda diferencinei lig\u0173 diagnostikai;<\/li>\n<li>svarbiausia atskiri potencialiai pagydomas (gr\u012f\u017etamas) pa\u017einimo sutrikimo prie\u017eastis. Gr\u012f\u017etam\u0105 pa\u017einimo funk\u00adcij\u0173 pablog\u0117jim\u0105 gali sukelti sistemin\u0117s ir metabolin\u0117s prie\u017eastys: hipotiroz\u0117, hipoglikemija, vitamino B12 tr\u016b\u00adkumas, elektrolit\u0173 disbalansas, kai kuri\u0173 vaist\u0173 vartoji\u00admas. B\u016btent \u0161iais atvejais tinkamai paskyrus gydym\u0105, galima realiai pad\u0117ti pacientams.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>LKS \u2013 tai \u017eingsnis iki demencijos? Ar sergant LKS b\u016btinai i\u0161sivystys demencija? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">LKS \u2013 medicinin\u0117 diagnoz\u0117, kuri rodo, kad tokiam paci\u00adentui gali i\u0161sivystyti demencija, ta\u010diau atliekant tyrim\u0105 pa\u00ad\u017einimo funkcij\u0173 lygis dar neleid\u017eia jos diagnozuoti. LKS diagnostikos kriterijai:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>subjektyv\u016bs skundai blog\u0117jan\u010dia atmintimi, susir\u016bpini\u00admas sutrikusiomis pa\u017einimo funkcijomis, palyginti su ankstesniu j\u0173 lygiu (paties paciento ir patvirtinama ar\u00adtim\u0173j\u0173);<\/li>\n<li>objektyvus atminties ar kit\u0173 pa\u017einimo funkcij\u0173 sutriki\u00admas atsi\u017evelgiant \u012f paciento am\u017ei\u0173 ir i\u0161silavinim\u0105 (ver\u00adtinant pagal klinikini\u0173 ir neuropsichologini\u0173 test\u0173 duo\u00admenis; paprastai sutariama, kad rodikliai turi b\u016bti 1\u20131,5 standartinio nuokrypio \u017eemiau am\u017eiaus normos);<\/li>\n<li>sutrikimo lygis dar neatitinka demencijos lygio;<\/li>\n<li>poky\u010diai gali pasireik\u0161ti \u012fvairiose pa\u017einimo funkcij\u0173 srityse;<\/li>\n<li>progresavimo \/ blog\u0117jimo tendencija;<\/li>\n<li>kasdien\u0117s veiklos labai nesutrikdo. Pacientas geba at\u00adlikti sud\u0117tingus kasdienius veiksmus arba sutrikimas labai nepastebimas, palyginti su ankstesniu lygiu (pa\u00advyzd\u017eiui, s\u0105skait\u0173 apmok\u0117jimas, apsipirkimas, maisto gaminimas, kt.), nors gali prireikti daugiau laiko ar pa\u00adstang\u0173 nei anks\u010diau. Pacientas paprastai nepriklausomas nuo kit\u0173 asmen\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Statisti\u0161kai apskai\u010diuota, kad 10\u201315 proc. pacient\u0173, ku\u00adriems nustatytas LKS, po 1 met\u0173 jau diagnozuojama Alzhei\u00admerio liga (AL), o po 5 met\u0173 \u2013 jau 60\u201380 proc. toki\u0173 pacient\u0173. Kita vertus, kai yra LKS, dar galima tik\u0117tis sustabdyti jo pro\u00adgresavim\u0105. Taigi LKS \u2013 tai gydytojo atidumo reikalaujanti b\u016b\u00adkl\u0117, nes, kaip min\u0117ta, ji gali progresuoti \u012f demencijos stadij\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>LKS n\u0117ra vienalytis sutrikimas. Pakomentuokite li\u00adgos klinikinius variantus, kaip juos diferencijuoti? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">LKS pastaruoju metu skirstomas \u012f:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>kraujagyslin\u012f LKS (kuris v\u0117liau progresuoja \u012f krauja\u00adgyslin\u0119 demencij\u0105);<\/li>\n<li>LKS d\u0117l Alzheimerio ligos (LKS d\u0117l AL, anks\u010diau va\u00addintas amneziniu LKS).<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160ie variantai i\u0161skiriami tikintis pagerinti \u0161i\u0173 b\u016bkli\u0173 diagnostik\u0105, ypa\u010d atsiradus naujiems diagnostiniams me\u00adtodams. Taip pat tikimasi, kad, prad\u0117jus skirti tinkam\u0105 gy\u00addym\u0105 ankstyvoje stadijoje, bus \u012fmanoma sustabdyti ligos progresavim\u0105. LKS klasifikacij\u0105 paskatino nauji klinikiniai vaistini\u0173 preparat\u0173 tyrimai, kuriuose tikimasi i\u0161tirti ligos eig\u0105 modifikuojan\u010dius preparatus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">LKS d\u0117l AL koncepcij\u0105 2011 metais suformulavo JAV mokslininkai. \u0160is sutrikimas labiausiai link\u0119s progresuoti \u012f AL (LKS d\u0117l AL atveju iki 35 proc. pacient\u0173 per metus pasirei\u0161kia AL), tod\u0117l siekiama gydym\u0105 prad\u0117ti dar \u0161ioje stadijoje. Labiausiai nuken\u010dia trumpalaik\u0117 (epizodin\u0117) at\u00admintis, o kitos pa\u017einimo funkcijos lieka i\u0161 esm\u0117s nepakitu\u00adsios. Daug d\u0117mesio skiriama klinikiniams sutrikimo simp\u00adtomams ir biologiniams ligos \u017eymenims (smegen\u0173 skystyje nustatomiems specifiniams baltymams ar atlikus specifinius vaizdinius tyrimus, pvz., pozitron\u0173 emisijos tomografij\u0105, \u2013 aptinkamus specifinius pakitimus), kurie pad\u0117t\u0173 anksti nu\u00adstatyti tiksli\u0105 diagnoz\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kraujagyslini\u0173 kognityvini\u0173 sutrikim\u0173 koncepcij\u0105 2011 metais taip pat suformulavo Amerikos \u0161irdies ir Amerikos insulto asociacijos. Kraujagyslinio LKS kriterijai:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>kognityvinis sutrikimas ir galvos smegen\u0173 kraujagysli\u0173 ligos po\u017eymiai (nustatomi atlikus kompiuterin\u0117s tomo\u00adgrafijos, magnetinio rezonanso tyrimus);<\/li>\n<li>nustatytas ai\u0161kus ry\u0161ys:<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 tarp insulto (kraujagyslinio \u012fvykio) ir pa\u017einimo funk\u00adcij\u0173 sutrikimo prad\u017eios;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u2013 arba nustatytas ry\u0161ys tarp pa\u017einimo funkcij\u0173 sutri\u00adkimo sunkumo ir galvos smegen\u0173 poky\u010di\u0173;<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>n\u0117ra laipsni\u0161ko pa\u017einimo funkcij\u0173 blog\u0117jimo.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kraujagyslinis LKS gali pasireik\u0161ti ir atminties, ir ku\u00adrios nors kitos pa\u017einimo funkcijos sutrikimu. Kraujagysli\u00adnis LKS klini\u0161kai n\u0117ra vienalytis, taip pat klini\u0161kai sud\u0117\u00adtinga atskirti skirtingus LKS variantus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>K\u0105 svarbu \u017einoti gydytojams diagnozuojant demen\u00adcij\u0105? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Demencija yra klinikinis sindromas, pasirei\u0161kiantis \u012fgy\u00adtu pa\u017einimo funkcij\u0173 blog\u0117jimu, sutrikdan\u010diu paciento kas\u00addien\u0119 veikl\u0105. Demencijos yra skirting\u0173 patologini\u0173 b\u016bkli\u0173 grup\u0117, da\u017eniausiai pa\u017eeid\u017eianti atmint\u012f. Be atminties pa\u017eei\u00addimo, demencijos sindromui b\u016bdingas dar bent vienos ir ki\u00adtos pa\u017einimo funkcijos sutrikimas (kalbos, orientacijos, vi\u00adzualinio erdv\u0117s suvokimo, sprendim\u0173 pri\u0117mimo ar kt.), kar\u00adtu lydimas \u012fvairaus laipsnio asmenyb\u0117s ir elgesio pakitim\u0173. Tai svarbu diferencinei diagnostikai. Demencija \u2013 \u012fgytas buvusi\u0173 normali\u0173 pa\u017einimo funkcij\u0173 blog\u0117jimas. Taip pat svarbus pa\u017einimo funkcij\u0173 poky\u010di\u0173 greitis; demencija \u2013 tai l\u0117tinis laipsni\u0161kas min\u0117t\u0173 funkcij\u0173 blog\u0117jimas esant norma\u00adliai s\u0105mon\u0117s b\u016bklei. Net kai demencija progresuoja greitai, poky\u010diai vyksta per kelis m\u0117nesius, o jei pa\u017einimo funkcijos sutrinka per kelet\u0105 valand\u0173 ar dien\u0173, toks sutrikimas b\u016bdin\u00adgesnis delyrui (kartu b\u016bdingas ir \u016bminis s\u0105mon\u0117s, suvoki\u00admo sutrikimas). Neretai sergantiesiems demencija gali pa\u00adsireik\u0161ti ir delyro epizodai, ta\u010diau demencij\u0105 b\u016btina vertin\u00adti tik tuomet, kai s\u0105mon\u0117 nesutrikusi. Dar viena b\u016btina di\u00adagnozavimo s\u0105lyga \u2013 pa\u017einimo sutrikimai turi b\u016bti ry\u0161k\u016bs, t. y. turi trikdyti kasdien\u0119 paciento veikl\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pagrindin\u0117 demencijos sindromo prie\u017eastis \u2013 AL (60\u2013 75 proc. atvej\u0173), 2 ir 3 vietas u\u017eima demencija su Lewy k\u016bneliais bei kraujagyslin\u0117 demencija (po 15 proc.), kitos prie\u017eastys yra daug retesn\u0117s. AL sukelia tam tikr\u0173 cholinergini\u0173 neuron\u0173 degenera\u00adcija. Skiriamos ankstyvos (retos) ir v\u0117lyvos prad\u017eios AL. \u0160ios ligos da\u017enis labai priklauso nuo am\u017eiaus, pavyzd\u017eiui, AL gali pasireik\u0161ti iki tre\u010ddalio vyresni\u0173 kaip 80 met\u0173 pa\u00adcient\u0173. Vidutinis i\u0161gyvenamumas sergant AL yra 7\u20138 me\u00adtai. Am\u017eius, kurio sulaukus diagnozuota AL, ligos trukm\u0117s nepakei\u010dia, ta\u010diau jaunesniems asmenims liga progresuoja grei\u010diau. V\u0117lyv\u0105ja AL suserga vyresni kaip 65 met\u0173 asme\u00adnys. \u0160ie atvejai b\u016bna sporadiniai. Jos etiologija iki \u0161iol ne\u00ad\u017einoma, nustatyti tik tam tikri rizikos veiksniai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">AL pasirei\u0161kia pama\u017eu progresuojan\u010diu atminties sutri\u00adkimu. Kiti pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimai i\u0161ry\u0161k\u0117ja po kele\u00adri\u0173 met\u0173. Be pa\u017einimo sutrikim\u0173, AL simptomatikoje svar\u00adb\u016bs elgesio sutrikimai, retkar\u010diais pasirei\u0161kia kliedesiai ir haliucinacijos, afektiniai (emocij\u0173) sutrikimai, ekstrapira\u00admidin\u0117 simptomatika.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Kraujagyslin\u0119 demencij\u0105 gali sukelti keletas prie\u017eas\u010di\u0173:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>galvos smegen\u0173 infarktas strategin\u0117je srityje;<\/li>\n<li>multiinfarktin\u0117 demencija;<\/li>\n<li>smulki\u0173j\u0173 galvos smegen\u0173 kraujagysli\u0173 ligos.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Did\u017eiausias d\u0117mesys skiriamas po insulto prasidedan\u00ad\u010diai demencijai (demencija pasirei\u0161kia apie tre\u010ddaliui pa\u00adcient\u0173 po insulto). Taigi tai opi medicinin\u0117 problema, kuri vis dar per ma\u017eai \u012fvertinama.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Neurologo vaidmuo tiriant ir gydant pacient\u0105, turint\u012f pa\u017einimo sutrikim\u0173:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>i\u0161samios anamnez\u0117s (persirgtos ligos, traumos, apsinuo\u00addijimai, vartojami vaistai, kt.) i\u0161 paciento ar j\u012f pri\u017ei\u016brin\u00ad\u010dio asmens surinkimas ir \u012fvertinimas;<\/li>\n<li>i\u0161samus klinikinis ir neurologinis i\u0161tyrimas;<\/li>\n<li>klinikinis pa\u017einimo funkcij\u0173 \u012fvertinimas. Pa\u017einimo funk\u00adcijoms \u012fvertinti naudojami \u012fvair\u016bs neuropsichologiniai testai ir diagnostin\u0117s skal\u0117s. Papras\u010diausia ir prieina\u00admiausia u\u017eduotis \u2013 Laikrod\u017eio testas (papra\u0161oma nupie\u0161\u00adti laikrod\u012f, su\u017eym\u0117ti valandas \u017eymin\u010dius skai\u010dius ir rody\u00adkles, \u017eymin\u010dias tam tikr\u0105 laik\u0105). Pla\u010diai taikomas proti\u00adn\u0117s b\u016bkl\u0117s mini tyrimas (angl. MMSE), kuris maksima\u00adliai \u012fvertinamas 30 bal\u0173 (20\u201323 balai \u2013 lengva demenci\u00adja, 11\u201319 bal\u0173 \u2013 vidutin\u0117, o 10 ir ma\u017eiau bal\u0173 \u2013 sunki demencija);<\/li>\n<li>kraujagyslini\u0173 rizikos veiksni\u0173 \u012fvertinimas ir gydymas;<\/li>\n<li>laboratorini\u0173 tyrim\u0173 (tikslingi kitoms somatin\u0117ms ir ne\u00adurologin\u0117ms ligoms atmesti) \u012fvertinimas;<\/li>\n<li>neurovizualini\u0173 tyrim\u0173 (kompiuterin\u0117 tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija svarbesni kitai pa\u00adtologijai galvos smegenyse (navikui, insultui) atmesti) \u012fvertinimas. Taip pat gali b\u016bti atliekami funkciniai neu\u00adrovizualiniai tyrimai, pavyzd\u017eiui, pozitron\u0173 emisijos to\u00admografija (PET);<\/li>\n<li>kit\u0173 instrumentini\u0173 tyrim\u0173 (kognityvini\u0173 sukelt\u0173j\u0173 po\u00adtencial\u0173) \u012fvertinimas;<\/li>\n<li>kartu pasirei\u0161kian\u010di\u0173 simptom\u0173 diagnostika ir gydymas;<\/li>\n<li>patarimai pacientui, j\u012f pri\u017ei\u016brintiems asmenims, \u0161eimos gydytojui ir pa\u017einimo sutrikim\u0173 gydymas.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kada reik\u0117t\u0173 prad\u0117ti gydyti pa\u017einimo sutrikim\u0105? Ar svarbu tai padaryti kuo anks\u010diau? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">AL vis dar yra nei\u0161gydoma liga, ta\u010diau galima sul\u0117tin\u00adti jos progresavim\u0105, pagerinti pacient\u0173 gyvenimo kokyb\u0119. AL gydymo b\u016bdai:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>patogenezinis gydymas \u2013 beta amiloido deponavim\u0105, neuron\u0173 degeneracij\u0105 stabdantys vaistai; ta\u010diau jie vis dar yra klinikini\u0173 tyrim\u0173 stadijoje;<\/li>\n<li>simptominis gydymas \u2013 koreguojantis neuromediato\u00adri\u0173 disbalans\u0105 (pvz., sergantiesiems AL skiriama cho\u00adlinesteraz\u0117s inhibitori\u0173, glutamatinius NMDA recepto\u00adrius veikian\u010di\u0173 vaist\u0173);<\/li>\n<li>neuroprotektoriai ir nootropai;<\/li>\n<li>pasirei\u0161kus depresijai, psichozei, kliedesiams ir kitiems simptomams, gali b\u016bti skiriami antidepresantai (labiau tinka SSRI), neuroleptikai, raminamieji, anksiolitikai ir kit\u0173 grupi\u0173 vaistai;<\/li>\n<li>nemedikamentin\u0117s priemon\u0117s. Ypa\u010d svarbi dementi\u0161ko paciento slauga, kuri, susiklos\u010dius palankioms s\u0105lygoms, \u012fmanoma namuose arba stacionarin\u0117je slaugos \u012fstaigoje. Turi b\u016bti u\u017etikrinamas ligonio ir jo aplinkos saugumas.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Pacient\u0173 savigyda visada pavojinga? Kokios did\u017eiau\u00adsios to gr\u0117sm\u0117s? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Da\u017enai pacientai pasikliauja pa\u017e\u012fstam\u0173 ar kaimyn\u0173 pa\u00adtarimais ir vartoja \u012fvairi\u0173 reklamuojam\u0173 papild\u0173 ar vaist\u0173 atmin\u010diai gerinti. Visais atvejais b\u016btina pasitarti su gydyto\u00adju, kadangi, kaip min\u0117ta, pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikim\u0173 prie\u00ad\u017eastys gali b\u016bti \u012fvairios, tod\u0117l b\u016btinas tinkamas i\u0161tyrimas ir pagalba. Parenkant vaist\u0105, reikia atsi\u017evelgti \u012f kitas paciento ligas, inkst\u0173 ar kepen\u0173 veikl\u0105, galim\u0105 vaist\u0173 s\u0105veik\u0105 ir kitus svarbius veiksnius. Tod\u0117l savigydos \u0161iuo atveju b\u016bti negali.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugelis pacient\u0173 vartojam\u0173 vadinam\u0173j\u0173 kraujotak\u0105 gerinan\u010di\u0173 vaist\u0173 neturi indikacij\u0173 demencijai ar pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimui gydyti. Daugelis \u0161i\u0173 preparat\u0173 tinkami tik periferini\u0173 (gal\u016bni\u0173) arterij\u0173 kraujotakai gerinti. Kita vertus, neretai pastebimas nepageidaujamas toki\u0173 vaist\u0173 poveikis, d\u0117l kurio gali suma\u017e\u0117ti sisteminis kraujosp\u016bdis, sul\u0117t\u0117ti galvos smegen\u0173 kraujotaka, pasireik\u0161ti silpnumas, ortostatin\u0117 hipotenzija \u2013 tada dar labiau pablog\u0117ja galvos smegen\u0173 veikla ir pa\u017einimo funkcijos (ypa\u010d insultu persir\u00adgusiems asmenims). Tai ypa\u010d svarbu visiems vyresniems \u017emon\u0117ms, kurie vartoja \u012fvairi\u0173 vaist\u0173 kitoms ligoms (arte\u00adrinei hipertenzijai, \u0161irdies nepakankamumui, kre\u0161\u0117jimo su\u00adtrikimams) gydyti. D\u0117l ne\u012fvertintos vaist\u0173 s\u0105veikos gali pa\u00adsireik\u0161ti ir sunkus nepageidaujamas poveikis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Visais atvejais gydytojai tur\u0117t\u0173 rinktis tuos vaistus, kurie tikslingai gerint\u0173 pacient\u0173 savijaut\u0105, pavyzd\u017eiui, specifin\u012f simptomin\u012f anks\u010diau min\u0117t\u0105 gydym\u0105 ar nootropus (jie ge\u00adrina neuron\u0173 metabolizm\u0105 ir neurotransmisij\u0105, skatina neu\u00adroplasti\u0161kum\u0105, jiems b\u016bdingas neuroprotekcinis poveikis).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b><i>D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f. <\/i><\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i><span>\u0160altinis: \u017durnalo INTERNISTAS, priedas NEUROLOGIJOS AKTUALIJOS<\/span><\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Senstant visuomenei, gydytojams da\u017eniau tenka spr\u0119sti su senyvo am\u00ad\u017eiaus \u017emoni\u0173 sveikata susijusias problemas, o pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimai tampa vis aktualesne medicinos problema. Vienas da\u017eniausi\u0173 vyresni\u0173 pa\u00adcient\u0173 neurologo kabinete nurodom\u0173 simptom\u0173 \u2013 pablog\u0117jusi atmintis, ku\u00adri\u0105 neretai jie imasi gerinti patys, nepasitar\u0119 su medikais. Kada pablog\u0117jusi atmintis jau yra demencijos po\u017eymis? Ar svarbu lai\u00adku nustatyti lengv\u0105 kognityvin\u012f&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6806,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[24639,1214,12042,109,6035,93,16082,5972,21,6038,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":{"0":"post-6805","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","6":"hentry","7":"category-gydymo-naujienos","8":"tag-atmintis","10":"tag-demencija","11":"tag-depresija","12":"tag-gydymas","13":"tag-infarktas","14":"tag-ivertinimas","15":"tag-pacientas","16":"tag-sindromas","17":"tag-sutrikimas","18":"tag-vaistai"},"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6805","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6805"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6805\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6806"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6805"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6805"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6805"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6805"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6805"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}