{"id":68119,"date":"2022-07-11T07:32:51","date_gmt":"2022-07-11T09:32:51","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=68119\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-07-22T06:30:15","modified_gmt":"2022-07-22T08:30:15","slug":"apie-urodinaminius-tyrimus-paprastai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/apie-urodinaminius-tyrimus-paprastai\/68119\/","title":{"rendered":"Apie urodinaminius tyrimus paprastai"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Urodinaminiai tyrimai&nbsp;\u2013 tai funkciniai m\u0117giniai, kurais nustatomas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sugeb\u0117jimas kaupti ir laikyti \u0161lapim\u0105, \u012fvertinamas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s i\u0161tu\u0161tinimas, \u0161lapimo t\u0117km\u0117s greitis, \u0161lapl\u0117s sfinkterio tonusas ir dubens raumen\u0173 funkcin\u0117 b\u016bkl\u0117 \u0161lapinantis. Tyrimu galima nustatyti apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptom\u0173 prie\u017east\u012f, klinikin\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105 susieti su gautais rezultatais, o did\u017eiausias \u0161i\u0173 tyrim\u0173 privalumas tas, kad juos atliekant objektyvizuojama \u0161lapinimosi sutrikim\u0173 r\u016b\u0161is&nbsp;[1, 2].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">2005 metais, siekiant nustatyti apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptom\u0173 paplitim\u0105, keturiose Europos \u0161alyse ir Kanadoje atliktas tyrimas. I\u0161 viso i\u0161tirti kiek daugiau nei 19&nbsp;t\u016bkst. vyresni\u0173 nei 18 met\u0173 savanori\u0173. Bent vienu apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptomu skund\u0117si net 64&nbsp;proc. tiriam\u0173j\u0173. Nustatyta, kad apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptom\u0173 paplitimas populiacijoje yra labai didelis ir vargina daugyb\u0119 \u017emoni\u0173, tod\u0117l urodinaminiai tyrimai yra labai svarb\u016bs, siekiant i\u0161siai\u0161kinti ir objektyvizuoti apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptomus, pateikti \u0161i\u0173 simptom\u0173 patofiziologin\u012f paai\u0161kinim\u0105&nbsp;[3].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Da\u017eniausiai urodinaminiai tyrimai atliekami:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>d\u0117l apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptom\u0173;<\/li><li>prie\u0161 planuojamas apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 operacijas;<\/li><li>nustatant indikacijas operaciniam gydymui;<\/li><li>vertinant operacij\u0173, atlikt\u0173 d\u0117l \u0161lapimo nelaikymo, rezultatus;<\/li><li>i\u0161sivys\u010dius komplikacij\u0173 po operacijos. &nbsp;<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Gera urodinamini\u0173 tyrim\u0173 praktika apima tris pagrindinius elementus: tiksli rezultat\u0173 analiz\u0117 ir j\u0173 pateikimas, tiksl\u016bs ir kokybi\u0161ki matavimai pateikiant galutin\u0119 dokumentacij\u0105, ai\u0161kus ir tinkamas matavim\u0173 parinkimas [4].<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>URODINAMINI\u0172 TYRIM\u0172 KLASIFIKACIJA<\/strong><\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1. Neinvaziniai:<br>\u0161lapinimosi dienora\u0161tis;<br>urofloumetrija;<br>elektromiografija (EMG) naudojant pavir\u0161in\u012f odos elektrod\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">2. Invaziniai:<br>cistometrija;<br>\u0161lapl\u0117s spaudimo profilometrija (statin\u0117 ir dinamin\u0117);<br>EMG, naudojant vidin\u012f elektrod\u0105;<br>gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io terapija (angl.&nbsp;<em>Biofeedback<\/em>);<br>nuot\u0117kio sl\u0117gio matavimas.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">3. Vaizdinimo (vaizdin\u0117 urodinamika)<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">4. Ambulatorin\u0117 urodinamika (duomenys registruojami ambulatori\u0161kai per par\u0105).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kasdien\u0117je klinikin\u0117je praktikoje da\u017eniausiai atliekami urodinaminiai tyrimai yra \u0161lapinimosi dienora\u0161tis, urofloumetrija, cistometrija, \u0161lapl\u0117s spaudimo profilometrija ir vaizdin\u0117 ourodinamika. \u0160iuos metodus aptarsime pla\u010diau.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>\u0160LAPINIMOSI DIENORA\u0160TIS<\/strong><\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai neinvazinis urodinaminis tyrimas, nuo kurio paprastai prasideda paciento, kur\u012f vargina apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptomai, i\u0161tyrimas. \u0160lapinimosi dienora\u0161tis&nbsp;\u2013 tai speciali anketa, kurioje registruojama i\u0161gerto skys\u010dio ir \u0161lapimo kiekis bei \u0161lapinimosi da\u017enis per 24&nbsp;val., taip pat gali b\u016bti registruojamas tu\u0161tinimasis, vartojami vaistai, \u012fklot\u0173 naudojimas. Kitaip tariant, \u0161lapinimosi dienora\u0161tis yra dokumentas, kuriama \u017eymima, kiek skys\u010di\u0173 buvo suvartota, apsilankymai tualete, \u0161lapimo nelaikymo atvejai, prie\u017eastys, d\u0117l kuri\u0173 nepavyko sulaikyti \u0161lapimo (<em>1&nbsp;lentel\u0117<\/em>). \u0160iuos duomenis registruoja pats ligonis. \u0160lapinimosi dienora\u0161tis da\u017eniausiai pildomas 3\u20135 paras.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pagrindin\u0117s indikacijos pildyti \u0161lapimosi dienora\u0161t\u012f yra:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>da\u017enas \u0161lapinimasis;<\/li><li>\u0161lapimo nelaikymas;<\/li><li>nikturija&nbsp;[2].<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>1 lentel\u0117. \u0160lapinimosi dienora\u0161\u010dio pavyzdys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-table is-style-stripes\"><table><tbody><tr><td><strong>Diena (val.)<\/strong><\/td><td><strong>I\u0161gerta skys\u010di\u0173 (ml)<\/strong><\/td><td><strong>Pasi\u0161lapinta (ml)<\/strong><\/td><td><strong>Nenumaldomo noro \u0161lapintis epizodai<\/strong> <strong>+ lengvas,<\/strong> <strong>++ vidutinis, +++ sunkus)<\/strong><\/td><td><strong>\u0160lapimo nesulaikymas<\/strong> <strong>(+\/\u2013)<\/strong><\/td><td><strong>\u0160lapimo nesulaikymas fizinio kr\u016bvio metu<\/strong><\/td><td><strong>Tu\u0161tinimasis<\/strong><\/td><td><strong>Vaistai<\/strong><\/td><td><strong>\u012eklot\u0173 ar sauskelni\u0173 naudojimas<\/strong><\/td><\/tr><tr><td>8:00<\/td><td>300<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>+<\/td><\/tr><tr><td>9:00<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>50<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><\/tr><tr><td>10:00<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>150<\/td><td>+<\/td><td>+<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><\/tr><tr><td>ir t.&nbsp;t.<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><td>&nbsp;<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>UROFLOUMETRIJA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai labai paprastai atliekamas neinvazinis tyrimas, skirtas \u0161lapinimosi funkcijai \u012fvertinti.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Indikacijos:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptomai;<\/li><li>infravezikin\u0117s obstrukcijos ar \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumens (detruzoriaus) funkcijos sutrikimo \u012ftarimas;<\/li><li>atrankos tyrimas, kai sprend\u017eiama, ar reikalingas detalesnis urodinaminis i\u0161tyrimas.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Urofloumetrijai atlikti reikalinga speciali \u012franga, vadinama urofloumetru (<em>1&nbsp;pav<\/em>.). Paciento atskiroje patalpoje papra\u0161omas pasi\u0161lapinti \u012f special\u0173 ind\u0105. Pacientas gali \u0161lapintis stov\u0117damas arba s\u0117d\u0117damas, svarbu, kad \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 b\u016bt\u0173 pilna, bet neperpildyta, \u0161lapinimasis b\u016bt\u0173 kuo nat\u016bralesnis. Urofloumetras surenka \u0161lapim\u0105 \u0161lapinantis, gauta informacija siun\u010diama \u012f kompiuter\u012f, kur yra apdorojama, pavaizduojama grafi\u0161kai urofloumetrogramoje ir apskai\u010diuojami parametrai: \u0161lapimo t\u016bris, maksimalus \u0161lapimo t\u0117km\u0117s greitis (Q<sub>max<\/sub>), vidutinis \u0161lapimo t\u0117km\u0117s greitis, \u0161lapimo t\u0117km\u0117s laikas, \u0161lapinimosi laikas, laikas iki maksimalaus \u0161lapimo t\u0117km\u0117s grei\u010dio. Tinkamai tyrimo interpretacijai svarbu kartu \u012fvertinti klinikinius simptomus, kreiv\u0117s pob\u016bd\u012f ir apskai\u010diuotus parametrus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"350\" height=\"350\" src=\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/07\/1-pav.-urodinaminiai-tyrimai.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-68120\" srcset=\"https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/07\/1-pav.-urodinaminiai-tyrimai.jpg 350w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/07\/1-pav.-urodinaminiai-tyrimai-300x300.jpg 300w, https:\/\/www.pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/07\/1-pav.-urodinaminiai-tyrimai-150x150.jpg 150w\" sizes=\"auto, (max-width: 350px) 100vw, 350px\" \/><figcaption>1 pav. Urofloumetras<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Normalus \u0161lapinimosi laikas<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Normalus \u0161lapinimosi laikas yra apie 30\u201360&nbsp;s, o \u0161lapimo kiekis&nbsp;\u2013 apie 200\u2013400&nbsp;ml. Normalus \u0161lapimo t\u0117km\u0117s greitis priklauso nuo am\u017eiaus ir lyties. Vyr\u0173 iki 40 met\u0173 maksimalus \u0161lapimo t\u0117km\u0117s greitis (Q<sub>max<\/sub>) yra didesnis nei 25&nbsp;ml\/s. \u0160lapimo t\u0117km\u0117s greitis ma\u017e\u0117ja su am\u017eiumi ir vyresni\u0173 nei 60 met\u0173 vyr\u0173 normalus \u0161lapimo t\u0117km\u0117s greitis yra didesnis nei 15&nbsp;ml\/s. Moter\u0173 \u0161lapimo t\u0117km\u0117s greitis yra didesnis nei vyr\u0173. Normali \u0161lapimo t\u0117km\u0117s kreiv\u0117 yra varpo formos.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Ilgesn\u0117 kreiv\u0117 stebima, kai yra pailg\u0117j\u0119s laikas iki \u017eemos amplitud\u0117s Q<sub>max<\/sub> ir padid\u0117j\u0119s \u0161lapinimosi laikas. Tokia kreiv\u0117 b\u016bdinga, kai yra infravezikin\u0117 obstrukcija arba susilpn\u0117j\u0119s \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumuo. Nutr\u016bkstanti kreiv\u0117 da\u017eniausiai b\u016bna, kai \u0161lapinantis ligonis stanginasi. Stanginimasis gali b\u016bti kompensacinis d\u0117l infravezikin\u0117s obstrukcijos arba susilpn\u0117jus \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumens funkcijai. Plato formos kreiv\u0117 b\u016bdinga \u0161lapl\u0117s strikt\u016broms [2, 5].<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>CISTOMETRIJA<\/strong><\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai invazinis tyrimas, kuriuo \u012fvertinama apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 funkcija \u0161lapimo kaupimo, laikymo ir \u0161lapinimosi fazi\u0173 metu, taip pat galima \u012fvertinti poj\u016b\u010dius \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s prisipildymo faz\u0117s metu, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s funkcin\u012f paslankum\u0105, t\u016br\u012f, \u0161lapimo t\u0117km\u0117s greit\u012f, intravezikin\u012f ir detruzoriaus sl\u0117g\u012f \u0161lapinantis. Pagrindinis \u0161io tyrimo privalumas&nbsp;\u2013 vienu metu galima i\u0161matuoti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sl\u0117g\u012f ir \u012fvertinti \u0161lapinimosi funkcij\u0105, tiksliai atsakyti, ar negalavimai yra d\u0117l \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ar infravezikin\u0117s obstrukcijos. Pagrindinis cistometrijos tikslas yra atkartoti paciento jau\u010diamus simptomus ir juos palyginti su urodinaminio tyrimo duomenimis. Cistometrija yra da\u017eniausiai praktikoje naudojamas urodinaminis tyrimas, nes s\u0117kmingai parodo ry\u0161\u012f tarp spaudimo ir t\u016brio tuo metu, kai \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 pildoma ir tu\u0161tinama, siekiant apibr\u0117\u017eti funkcines galimybes.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Indikacijos:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>\u012ftampos \u0161lapimo nelaikymas [6];<\/li><li>hiperaktyvi \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 su&nbsp;\/&nbsp;be skubos \u0161lapimo nelaikymo&nbsp;[7];<\/li><li>mi\u0161rus \u0161lapimo nelaikymas;<\/li><li>neurogenin\u0117 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 [8];<\/li><li>apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 obstrukcija;<\/li><li>detruzoriaus hipotonija [9];<\/li><li>\u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ir \u0161lapl\u0117s dissinergija.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kontraindikacijos:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>\u0161lapimo tak\u0173 infekcija;<\/li><li>\u0161lapl\u0117s strikt\u016bra, kai ne\u012fmanoma kateterizuoti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Cistometrija atliekama prie\u0161 tyrim\u0105 pasi\u0161lapinusiam pacientui arba po vienkartinio kateterizavimo. Idealu, jeigu tyrimas atliekamas pacientui stovint, nors galima atlikti jam s\u0117dint arba gulint. Prie\u0161 tyrim\u0105 steriliai \u012f \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 ir \u012f tiesi\u0105j\u0105 \u017earn\u0105 (arba mak\u0161t\u012f ar stom\u0105) \u012fdedami 8&nbsp;Fr arba ma\u017eesnio diametro oru arba vandeniu pildomi kateteriai, kurie skirti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ir abdominaliniam sl\u0117giui matuoti. Kateteriai fiksuojami pleistru ir prijungiami prie urodinamini\u0173 tyrim\u0173 sistemos (<em>2&nbsp;pav<\/em>.). Cistometrijos metu \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 yra pripildoma sterilaus, iki k\u016bno temperat\u016bros pa\u0161ildyto 0,9&nbsp;proc. NaCl tirpalo. \u0160lapimo p\u016bsl\u0117s pildymo greitis pasirenkamas individualiai, atsi\u017evelgiant \u012f \u012ftariam\u0105 patologij\u0105. Jis gali b\u016bti l\u0117tas (&lt;10&nbsp;ml\/min.), vidutinis (10\u2013100&nbsp;ml\/min.) ir greitas (&gt;100&nbsp;ml\/min.). Da\u017eniausiai \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 pildoma vidutiniu grei\u010diu. Pildant \u0161apimo p\u016bsl\u0119, paciento papra\u0161oma nurodyti moment\u0105, kai jis pajunta \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s pildym\u0105si, pirm\u0105 nor\u0105 \u0161lapintis, stipr\u0173 ir nenumaldom\u0105 nor\u0105 \u0161lapintis, kai ligonis daugiau negali sulaikyti \u0161lapimo (dar vadinama maksimaliu cistometrijos t\u016briu), jeigu atsiranda skubus noras \u0161lapintis ar skausmas. Kiekvienas momentas fiksuojamas kompiuterin\u0117je programoje. Gydytojas urologas reguliariai pra\u0161o paciento pakos\u0117ti arba \u012ftempti dubens raumenis (Valsalvos m\u0117ginys), kad b\u016bt\u0173 galima nustatyti, kaip kei\u010diasi spaudimas dubenyje ir \u012fsitikinti, kad yra gera \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ir abdominalinio kateterio pad\u0117tis. Susidariusio vezikalinio (Pves), abdominalinio (Pabd) ir \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumens (Pdet) spaudimo duomenys analizuojami ir stebimi kreiv\u0117mis, vadinamomis cistometrogramomis.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<figure class=\"wp-block-image size-large\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" width=\"220\" height=\"200\" src=\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/07\/2-pav.-urodinaminiai-tyrimai.png\" alt=\"\" class=\"wp-image-68121\"\/><figcaption>2 pav. Urodinaminio tyrimo aparat\u016bra<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Cistometrija skirstoma \u012f:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>prisipildymo (angl.&nbsp;<em>filling cystometry<\/em>); <em><\/em><\/li><li>\u0161lapinimosi (angl.<em>&nbsp;voiding cystometry<\/em>)<em>.<\/em><\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160lapimo p\u016bsl\u0117s prisipildymo faz\u0117je vertinami p\u016bsl\u0117s talpa ir spaudimas, paciento u\u017efiksuotais momentais&nbsp;\u2013 pajutus \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s pildym\u0105si, pirm\u0105 nor\u0105 \u0161lapintis, stipr\u0173 nor\u0105 \u0161lapintis, nenumaldom\u0105 nor\u0105 \u0161lapintis, skub\u0173 nor\u0105 \u0161lapintis ar skausm\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160lapinimosi faz\u0117je nustatomas spaudimas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je, p\u016bsl\u0117s kaklelio ir \u0161lapl\u0117s atsidarymo metu, esant maksimaliai \u0161lapinimosi srovei.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Normos atveju \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s t\u016bris yra 200\u2013500&nbsp;ml, spaudimas (stovint)&nbsp;\u2013 30\u201350&nbsp;cm\/H20. Hipoaktyvus detruzorius nustatomas, kai cistometrijoje matomas suma\u017e\u0117jusios j\u0117gos ir&nbsp;\/&nbsp;ar trukm\u0117s detruzoriaus susitraukimas, d\u0117l to prailg\u0117ja \u0161lapinimosi laikas ir i\u0161tu\u0161tinama ne visa \u0161lapimo p\u016bsl\u0117. Detruzoriaus ir sfinkterio dissinergija nustatoma, kai atliekant \u0161lapinimosi cistometrij\u0105 matomas nevalingas \u0161lapl\u0117s i\u0161orinio sfinkterio susitraukimas [2, 10].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Galimos komplikacijos:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>kraujavimas i\u0161 \u0161lapl\u0117s, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ar tiesiosios \u017earnos (mak\u0161ties, stomos);<\/li><li>\u0161lapimo tak\u0173 infekcija (2\u20134 proc.);<\/li><li>diskomfortas \u0161lapl\u0117je, apatin\u0117je pilvo dalyje;<\/li><li>\u0161lapl\u0117s, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s, tiesiosios \u017earnos (mak\u0161ties, stomos) pa\u017eeidimas;<\/li><li>dizurija;<\/li><li>alergin\u0117s reakcijos&nbsp;[2].<\/li><\/ul>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>\u0160LAPL\u0116S SPAUDIMO PROFILOMETRIJA<\/strong><\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai invazinis tyrimas, skirtas \u0161lapl\u0117s funkcijai \u012fvertinti, kai i\u0161matuojamas \u0161lapl\u0117s spindyje esantis sl\u0117gis nuo \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s kaklelio iki i\u0161orin\u0117s \u0161lapl\u0117s angos. Pagrindinis tyrimo tikslas yra nustatyti \u0161lapimo nelaikymo prie\u017east\u012f, nes \u0161lapimo sulaikymas priklauso nuo \u0161lapl\u0117s spaudimo, kuris normaliai turi b\u016bti didesnis u\u017e \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s spaudim\u0105&nbsp;[11].<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160lapl\u0117s spaudimo profilometrija skirstoma \u012f:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>statin\u0119 ;<\/li><li>dinamin\u0119 (stresin\u0119).<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Statin\u0117s profilometrijos metu \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 yra kaupimo faz\u0117je. \u017demas maksimalus \u0161lapl\u0117s u\u017edarymo sl\u0117gis da\u017eniausiai nustatomas d\u0117l vidinio rauko nepakankamumo&nbsp;\u2013 tai yra \u0161lapimo nelaikymo prie\u017eastis. Tyrimas padeda nustatyti, ar yra \u0161lapl\u0117s rauko pa\u017eeidimas, ir parinkti gydymo taktik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Dinamin\u0117 profilometrija atliekama padidinus abdominalin\u012f sl\u0117g\u012f, t.\u00a0y. paciento pra\u0161oma kos\u0117ti ar stangintis. Jeigu yra \u012ftampos \u0161lapimo nelaikymas, did\u0117jant abdominaliniam sl\u0117giui \u0161lapl\u0117s u\u017edarymo sl\u0117gis ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>Atliekant tyrim\u0105<\/strong><\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Atliekant tyrim\u0105 gulin\u010diam pacientui pro \u0161lapl\u0119 \u012f \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 \u012fstumiamas dviej\u0173 sensori\u0173 kateteris, kuris sujungiamas su urodinamini\u0173 tyrim\u0173 sistema. \u0160lapl\u0117s spaudimo profilis gaunamas, kai kateteris mechani\u0161kai pastoviu grei\u010diu i\u0161traukiamas i\u0161 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s per vis\u0105 \u0161lapl\u0117s ilg\u012f ir matuojami spaudimai \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je ir \u0161lapl\u0117je. Tyrimu galima nustatyti funkcin\u012f \u0161lapl\u0117s nepakankamum\u0105 ir pa\u017eeistos strukt\u016bros lokalizacij\u0105. Tai svarbu parenkant tolesn\u012f gydymo b\u016bd\u0105&nbsp;\u2013 konservatyv\u0173j\u012f ar operacin\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Spaudimas \u0161lapl\u0117je priklauso nuo rauk\u0173 ir dubens raumen\u0173 tonuso. \u0160lapimo nelaikymas d\u0117l rauk\u0173 ir dubens raumen\u0173 nusilpimo da\u017enesnis vyresn\u0117ms moterims, tod\u0117l \u0161is tyrimas da\u017eniau atliekamas \u0161lapimo nelakan\u010dioms moterims.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrimu galima nustatyti ne tik spaudim\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je ir \u0161lapl\u0117je, bet ir funkcin\u012f \u0161lapl\u0117s ilg\u012f (norma moterims&nbsp;\u2013 3\u00b10,5&nbsp;cm, vyrams&nbsp;\u2013 20\u00b13&nbsp;cm). Taip pat galima nustatyti abdominalinio spaudimo dyd\u012f, kuriam esant i\u0161teka \u0161lapimas (angl.&nbsp;<em>leak-point pressure<\/em>).<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>VAIZDIN\u0116 URODINAMIKA<\/strong><\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tai invazinis urodinaminis tyrimas. Jis atliekamas ir vertinamas taip pat kaip ir cistometrija, tik kartu naudojamas rentgeno ar ultragarsinis aparatas, skirti vizualizuoti \u0161lapimo takus \u0161lapimo p\u016bslei prisipildant ar i\u0161situ\u0161tinant. Jeigu naudojamas rentgeno aparatas, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 pripildoma rentgenokontrastin\u0117s med\u017eiagos. Jeigu naudojamas ultragarsinis aparatas, \u0161lapimo p\u016bsl\u0117, kaip ir atliekant kitus urodinaminius tyrimus, pripildoma fiziologinio tirpalo.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Atliekant vaizdin\u0119 urodinamik\u0105, be \u012fprastini\u0173 cistometrijos metu \u012fvertinam\u0173 parametr\u0173, nustatoma:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>\u0161lapimo p\u016bsl\u0117s prisipildymo faz\u0117je galima nustatyti anatominius poky\u010dius, tokius kaip \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s formos, kont\u016br\u0173 pakitimus; pacientui kosint, galima nustatyti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s nusileidimo lyg\u012f ar kaklelio b\u016bsen\u0105; ligoniui \u0161lapinantis, \u012fvertinami \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s kaklelio atsiv\u0117rimo greitis ir laipsnis, \u0161lapl\u0117s diametras ir forma; vezikoureterin\u012f <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/be-kategorijos\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/11527\/\">refliuks\u0105<\/a>;<\/li><li>liekamasis \u0161lapimas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je po pasi\u0161lapinimo.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">D\u0117l informatyvumo vis daugiau pasaulio urolog\u0173 link\u0119 atlikti vaizdinius urodinaminius tyrimus.<\/p>\n\n\n\n<h2 class=\"wp-block-heading\"><strong>APIBENDRINIMAS<\/strong><\/h2>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Urodinamini\u0173 tyrim\u0173 paskirtis yra \u012fvertinti apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 funkcij\u0105. Jie skirstomi \u012f neinvazinius, invazinius, vaizdinius ir ambulatorinius. Apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptom\u0173 paplitimas populiacijoje yra itin didelis ir vargina daugyb\u0119 \u017emoni\u0173, tod\u0117l \u0161ie tyrimai yra labai svarb\u016bs. \u012evertinus gautus rezultatus, nustatomos apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptom\u0173 prie\u017eastys, pacientui parenkamas individualus ir efektyvus gydymas. Urodinaminiai tyrimai da\u017enai atliekami prie\u0161 planuojamas apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 operacijas, jais galima \u012fvertinti pooperacinius rezultatus, komplikacijas, prognozuoti chirurginio gydymo galimybes ir efektyvum\u0105. \u0160ie tyrimai urologijos klinikin\u0117je praktikoje neabejotinai atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gyd.&nbsp;Gintar\u0117 Andreikait\u0117, gyd.&nbsp;Marija Barisien\u0117, doc.&nbsp;Au\u0161ra \u010cerniauskien\u0117, gyd. Vaiva Genyt\u0117<\/strong><br><strong>Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>LITERAT\u016aRA<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">1. Manikas M. Urodinamini\u0173 tyrim\u0173 \u012ftaka diagnozuojant ir gydant dirgli\u0105j\u0105 \u0161lapimo p\u016bsl\u0119. Urologija 2013;2(6):28-31.<br>2. Chapple C, et al. Urodynamics made easy. 3-rd.edition. 2009.<br>3. Snodgrass W. Relationship of voiding dysfunction to urinary tract infection and vesicoureteral reflux in children. Urology 1991 Oct;38(4):341-4.)<br>4. Schafer W, et al. Good urodynamic practices: uroflowmetry, filling cystometry, and pressure-flow studies. Neurourol Urodyn 2002;21:261\u201374<br>5. Thomas AW, et al. The natural history of lower urinary tract dysfunction in men: minimum 10-year urodynamic followup of transurethral resection of prostate for bladder outlet obstruction.&nbsp;J Urol.&nbsp;2005;174(5):1887\u201391.<br>6. Bradley C Gill, et al. FACS more&#8230; Urodynamic Studies for Urinary Incontinence. Updated: Dec 30, 2015.<br>7. Aniulien\u0117 Rosita. Dirglioji \u0161lapimo p\u016bsl\u0117. Mokomoji knyga. Vilnius 2011. ISBN 978-609-408-191-0.<br>8. Bernard Fallon, et al. Urology board review manual, Neurogenic Bladder. Copyright 2007.<br>9. Nathan Hoag and Johan Gani. Underactive Bladder: Clinical Features, Urodynamic Parameters, and Treatment. Int Neurourol J. 2015 Sep; 19(3): 185\u2013189.<br>10. Murdoch M, et al. Invasive Evaluation before Surgical Treatment of Incontinence Gives Added Therapeutic Effect: study protocol for a mixed methods study to assess the feasibility of a future randomised controlled trial of the clinical utility of invasive urodynamic testing.Trials 2011;12:169.<br>11. Lemack GE. Urodynamic assessment of patients with stress incontinence: how effective are urethral pressure profilometry and abdominal leak point pressures at case selection and predicting outcome?&nbsp;Curr Opin Urol.&nbsp;2004;14(6):307\u201311.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Urodinaminiai tyrimai&nbsp;\u2013 tai funkciniai m\u0117giniai, kurais nustatomas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s sugeb\u0117jimas kaupti ir laikyti \u0161lapim\u0105, \u012fvertinamas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s i\u0161tu\u0161tinimas, \u0161lapimo t\u0117km\u0117s greitis, \u0161lapl\u0117s sfinkterio tonusas ir dubens raumen\u0173 funkcin\u0117 b\u016bkl\u0117 \u0161lapinantis. Tyrimu galima nustatyti apatini\u0173 \u0161lapimo tak\u0173 simptom\u0173 prie\u017east\u012f, klinikin\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105 susieti su gautais rezultatais, o did\u017eiausias \u0161i\u0173 tyrim\u0173 privalumas tas, kad juos atliekant objektyvizuojama \u0161lapinimosi&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":68122,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-68119","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68119","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68119"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68119\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68122"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68119"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68119"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68119"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=68119"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=68119"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}