Depresija \u2013 nevienalytis sutrikimas. Esminiai jos simptomai \u2013 li\u016bdna nuotaika ir\/ar pasitenkinimo jausmo praradimas. L\u0117tin\u0117s somatin\u0117s ligos gali ne tik sukelti depresij\u0105, bet ir sunkinti jos eig\u0105. D\u0117l l\u0117tini\u0173 fizin\u0117s sveikatos problem\u0173 i\u0161sivyst\u0105s skausmas, funkciniai sutrikimai ir ne\u012fgalumas gali smarkiai padidinti depresijos i\u0161sivystymo rizik\u0105. Pati depresija gali sustiprinti ligonio fizini\u0173 negalavim\u0173 sukeliam\u0105 skausm\u0105 ir stres\u0105 bei neigiamai paveikti l\u0117tini\u0173 somatini\u0173 lig\u0173 baigtis bei gyvenimo trukm\u0119. Visa tai b\u016bdinga vyresnio am\u017eiaus pacientams, ta\u010diau k\u0105 daryti, jei simptomai pradeda varginti jauno am\u017eiaus pacientus \u2013 paauglius? Paaugliai da\u017enai i\u0161gyvena li\u016bdes\u012f, perd\u0117tai jautriai reaguoja \u012f nes\u0117kmes, jau\u010diasi sutrik\u0119 ir \u012fsitemp\u0119. T\u0117vai da\u017eniausiai \u012f tok\u012f savo vaiko elges\u012f stengiasi nekreipti d\u0117mesio, bandydami j\u012f paai\u0161kinti \u201epaauglyst\u0117s sunkumais\u201c. Vis d\u0117lto reikia prisiminti, kad tai gali b\u016bti paauglyst\u0117s depresijos simptomai, ypa\u010d jei sutrinka kasdienis paauglio funkcionavimas.<\/p>\n
Klinikin\u0117 problema \u2013 did\u0117jantys savi\u017eudyb\u0117s mastai Lietuvoje<\/b><\/p>\n
Literat\u016bros duomenys apie paaugli\u0173 depresijos rodiklius yra skurd\u016bs ir prie\u0161taringi, ta\u010diau ver\u010diantys sunerimti. Jei vaik\u0173 depresijos rodiklis nesiekia 3 proc., tai paaugliai sunkia depresija serga da\u017eniau nei astma ar kitomis l\u0117tin\u0117mis ligomis ir \u0161is rodiklis siekia 3\u20138 proc. Depresija serga net 14 proc. 15\u201318 m. am\u017eiaus paaugli\u0173. Paauglyst\u0117s laikotarpiu mergait\u0117s serga depresija 2 kartus da\u017eniau nei berniukai. Manoma, kad tai lemia poky\u010diai, vykstantys pogumburio-hipofiz\u0117s-lytini\u0173 liauk\u0173 sistemoje. Deja, bet visame pasaulyje paaugli\u0173 depresija prisideda prie prie\u017eas\u010di\u0173 s\u0105ra\u0161o, kurios l\u0117m\u0117 savi\u017eudyb\u0119 (lentel\u0117). Apskai\u010diuota, kad kasmet apie 2 mln. \u017emoni\u0173 mir\u0161ta d\u0117l nu\u017eudym\u0173 ar nusi\u017eudo. Teigiama, kad i\u0161 2002 m. pasaulyje \u012fvykusi\u0173 877 t\u016bkst. savi\u017eudybi\u0173 200 t\u016bkst. Sudaro paaugliai ar jauni suaugusieji. Suicidiniai bandymai \u2013 da\u017eniausi paauglyst\u0117s am\u017eiuje, o savi\u017eudyb\u0117s \u2013 viena pagrindini\u0173 mirties tarp \u0161io am\u017eiaus asmen\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, ir \u0161ie dyd\u017eiai paaugli\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je nuolat auga ir, beje, daug spar\u010diau nei kitose am\u017eiaus grup\u0117se. I\u0161 4 milijon\u0173 paaugli\u0173 suicidini\u0173 bandym\u0173 bent 90 t\u016bkst. baigiasi mirtimi arba kas 5 min. \u012evykdoma savi\u017eudyb\u0117. Taigi savi\u017eudybi\u0173 skai\u010diai visame pasaulyje rodo kritin\u0119 pad\u0117t\u012f, reikaling\u0105 skubi\u0173, veiksming\u0173 sprendimo b\u016bd\u0173. Lietuvoje atlikti tyrimai (A. Laskyt\u0117, N. \u017demaitien\u0117, 2009) rodo, kad 7,3 proc. 15\u201317 m. am\u017eiaus paaugli\u0173 yra s\u0105moningai save \u017ealoj\u0119. Mergait\u0117s toki\u0173 veiksm\u0173 imasi 2,5 karto da\u017eniau nei berniukai. Da\u017eniausias sav\u0119s \u017ealojimo b\u016bdas toks pat kaip ir kitose \u0161alyse \u2013 vaist\u0173 perdozavimas, tok\u012f b\u016bd\u0105 renkasi kas tre\u010dias save \u017ealojantis Lietuvos paauglys. Band\u017eiusieji save \u017ealoti paaugliai, palyginti su to nedariusiais, pasi\u017eymi didesne savi\u017eudi\u0161ko elgesio tikimybe, nes beveik kas antras (43,4 proc.) prisipa\u017eino apie tai v\u0117l galvojantis. Tod\u0117l depresijos problema, ypa\u010d kuri veda savi\u017eudyb\u0117s link, i\u0161lieka aktuali tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. B\u016btina pabr\u0117\u017eti, kad daugiau nei 70 proc. vaik\u0173 ir paaugli\u0173 depresijos atvej\u0173 nediagnozuojami arba netinkamai gydomi. Tai lemia, kad paaugliams depresij\u0105 nustatyti sunkiau, palyginti su suaugusiaisiais. Antra, t\u0117vai nenori pripa\u017einti, kad j\u0173 vaikai gali sirgti depresija, o paaugliai negeba suprasti savo b\u016bkl\u0117s ir neie\u0161ko pagalbos. Tre\u010dia, n\u0117ra kriterij\u0173, skirt\u0173 konkre\u010diai paaugli\u0173 depresijai diagnozuoti. Paaugli\u0173 depresijos epizodas diagnozuojamas, kai pasirei\u0161kia bent 2 i\u0161 3 tipini\u0173 depresijos simptom\u0173, kuri\u0173 negalima priskirti priklausomyb\u0119 sukelian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimui ar organiniams psichikos sutrikimams. Min\u0117tas epizodas turi trukti bent 2 savaites. Paaugli\u0173 depresijai b\u016bdinga:<\/p>\n
Nor\u0117dami nuslopinti depresijos simptomus, paaugliai linksta i\u0161bandyti alkoholinius g\u0117rimus ir\/ar \u012fvairias narkotines med\u017eiagas, ir\/ ar i\u0161tvirkauti. Depresija jiems gali pasireik\u0161ti prie\u0161i\u0161ku, agresyviu ir rizikingu elgesiu. Tai dar labiau sunkina depresijos simptomus, sukelia naujas problemas, sutrikdo santykius su draugais, \u0161eima, mokytojais ir teis\u0117sauga.<\/p>\n
Pagalba paaugliams<\/b><\/p>\n
Parenkant paaugli\u0173 depresijos gydymo b\u016bd\u0105 reikia atsi\u017evelgti \u012f sutrikimo sunkum\u0105, \u016bmum\u0105, paauglio motyvacij\u0105, t\u0117v\u0173 palaikym\u0105 ir, ai\u0161ku, \u012f gydymo veiksmingum\u0105 bei saugum\u0105. Da\u017eniausiai taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas ir socioterapija. Psichoterapija padeda paaugliams i\u0161siai\u0161kinti trikdan\u010dius ir skaudinan\u010dius \u012fvykius bei jausmus ir i\u0161moko su jais kovoti. Socioterapija skirta palankesnio paaugliui mikroklimato suformavimui, traumuojan\u010dios situacijos koregavimui ir pa\u0161alinimui namuose bei mokykloje ir tinkamos u\u017eklasin\u0117s veiklos suk\u016brimui. Pastaruoju metu i\u0161ai\u0161k\u0117jus ilg\u0173j\u0173 grandini\u0173 omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 ir depresijos ry\u0161iui, i\u0161augo susidom\u0117jimas \u0161io maisto papildo veiksmingumu ir saugumu. I\u0161skiriamos 2 pagrindin\u0117s polineso\u010diosios riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys \u2013 omega-3 eikozapentaeno (EPR) ir dokozaheksaeno (DHR) ir omega-6 (linolio). \u017dinduoli\u0173 organizmai j\u0173 negamina, tod\u0117l privalo gauti su maistu. Palankiausias \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 santykis maiste yra 1:1. Paskutiniuoju \u0161imtme\u010diu pakitus maisto racionui, min\u0117tas santykis tapo 1:18, nes daugelis \u017emoni\u0173 vartoja gyvulin\u012f ir augalin\u012f maist\u0105, kuriame gausu omega-6 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173. Padid\u0117j\u0119s omega-6 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 kiekis s\u0105lygoja l\u0105steli\u0173 membran\u0173 sud\u0117ties poky\u010dius, kurie neigiamai paveikia membran\u0173 takum\u0105 ir lankstum\u0105. Ilg\u0173j\u0173 grandini\u0173 omega-3 EPR ir DHR r\u016bg\u0161tys veikia atvirk\u0161\u010diai: padeda i\u0161laikyti membran\u0173 takum\u0105 ir lankstum\u0105, ma\u017eina u\u017edegimo eikozanoid\u0173 sintez\u0119 ir atpalaiduoja u\u017edegim\u0105 skatinan\u010dius citokinus. Tyrimuose \u012frodyta, kad depresijos (vienpol\u0117s ir dvipol\u0117s) i\u0161sivystymas siejasi su l\u0105steli\u0173 membran\u0173 takumo ir lankstumo netekimu. Pastarasis s\u0105lygoja membran\u0173 baltym\u0173, jon\u0173 kanal\u0117li\u0173, receptori\u0173 ir neuromediatori\u0173 pa\u017eeidim\u0105, tod\u0117l did\u0117ja u\u017edegimo eikozanoid\u0173 ir u\u017edegim\u0105 skatinan\u010di\u0173 citokin\u0173. Epidemiologiniai tyrimai patvirtina, kad suma\u017e\u0117j\u0119s omega-3 \u2013 EPR ir DHR \u2013 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 suvartojimas ir\/ar suma\u017e\u0117j\u0119s j\u0173 kiekis kraujyje didina depresijos tikimyb\u0119 suaugusiesiems. Duomenys, susij\u0119 su paaugli\u0173 depresija, pasitaiko re\u010diau, ta\u010diau yra daug \u017eadantys. EPR ir DHR omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 gausiausiai yra riebiosiose j\u016bros \u017euvyse, pavyzd\u017eiui, la\u0161i\u0161oje. Nors alfa linoleno r\u016bg\u0161ties, i\u0161 kurios organizmas gali pasigaminti nedidel\u012f kiek\u012f EPR ir DHR, yra augaliniuose aliejuose, lapin\u0117se dar\u017eov\u0117se ir graikiniuose rie\u0161utuose, savo verte ji neprilygsta \u017euv\u0173 taukuose randamoms EPR ir DHR. Kadangi Lietuvos gyventoj\u0173 maisto racionas n\u0117ra gausus j\u016bros \u017euv\u0173, siektina kasdien su maistu gauti 1000 mg omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173. Viename arbatiniame \u0161auk\u0161telyje M\u00f6ller\u2018s \u017euv\u0173 tauk\u0173 yra net 1,2 g, o M\u00f6ller’s Premium \u2013 net 1,78 g omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173. Dienos dozei gauti pakanka vieno \u0161auk\u0161telio M\u00f6ller’s \u017euv\u0173 tauk\u0173.<\/p>\n
Apibendrinimas<\/b><\/p>\n
Pakit\u0119s omega-6 ir omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 santykis \u017emoni\u0173 maisto racione siejasi su depresijos patogeneze. \u017duv\u0173 taukai papildo selektyvi\u0173j\u0173 serotonino reabsorbcijos inhibitori\u0173 poveik\u012f sergantiems depresija paaugliams, didina omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 kiek\u012f eritrocituose ir yra gerai toleruojami. Jei depresija pasirei\u0161kia kartu su valgymo sutrikimu, paauglio organizme ma\u017e\u0117ja omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173 kiekis. Omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161tys susilpnina paaugli\u0173 depresijos simptomus, gaunama vitamino D dienos doz\u0117.<\/p>\n
Pareng\u0117 gyd. R. Nutautien\u0117<\/p>\n
\u0160altinis: „Farmacija ir laikas”<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Depresija \u2013 nevienalytis sutrikimas. Esminiai jos simptomai \u2013 li\u016bdna nuotaika ir\/ar pasitenkinimo jausmo praradimas. L\u0117tin\u0117s somatin\u0117s ligos gali ne tik sukelti depresij\u0105, bet ir sunkinti jos eig\u0105. D\u0117l l\u0117tini\u0173 fizin\u0117s sveikatos problem\u0173 i\u0161sivyst\u0105s skausmas, funkciniai sutrikimai ir ne\u012fgalumas gali smarkiai padidinti depresijos i\u0161sivystymo rizik\u0105. Pati depresija gali sustiprinti ligonio fizini\u0173 negalavim\u0173 sukeliam\u0105 skausm\u0105 ir stres\u0105…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6823,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[109,947,49,24574,1410,485,24572],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-6822","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-depresija","tag-moller","tag-omega","tag-omega-omega","tag-psichoterapija","tag-savizudybes","tag-socioterapija"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6822","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6822"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6822\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6823"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6822"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6822"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6822"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6822"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6822"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}