{"id":68267,"date":"2022-08-24T11:46:29","date_gmt":"2022-08-24T13:46:29","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=68267\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-08-24T11:46:30","modified_gmt":"2022-08-24T13:46:30","slug":"sirdies-ir-kraujagysliu-vaizdinimo-tyrimu-metodu-naujoves","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/sirdies-ir-kraujagysliu-vaizdinimo-tyrimu-metodu-naujoves\/68267\/","title":{"rendered":"\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 vaizdinimo tyrim\u0173 metod\u0173 naujov\u0117s"},"content":{"rendered":"\n

\u012e klausimus atsako Lietuvos kardiolog\u0173 draugijos vaizdinimo tyrim\u0173 darbo grup\u0117s pirminink\u0117 doc. dr. Sigita Glaveckait\u0117.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kokios naujienos, kalbant apie vaizdinimo tyrimus, labiausiai domina kardiologus?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Vaizdinimo tyrim\u0173 srityje galime i\u0161skirti dvi dideles naujas kryptis \u2013 did\u0117jan\u010di\u0105 multimodalumo reik\u0161m\u0119 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 diagnostikoje ir \u012f vaizdinimo tyrim\u0173 srit\u012f vis labiau besiver\u017eiant\u012f dirbtin\u012f intelekt\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Multimodalumas \u0161iandien suprantamas kaip vienos ar daugiau nei vienos vaizdinimo tyrim\u0173 metodikos (ultragarsinio \u0161irdies tyrimo (U\u0160T), \u0161irdies magnetinio rezonanso tomografijos (\u0160MRT), kompiuterin\u0117s tomografijos (KT), miokardo perfuzijos radionuklidin\u0117s kompiuterin\u0117s tomografijos (MPRKT) ar pozitron\u0173 emisijos tomografijos (PET)) panaudojimas pacientui i\u0161tirti, siekiant klini\u0161kai efektyviausio ir ekonomi\u0161kai naudingiausio rezultato [1]. Europos \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 vaizdinimo tyrim\u0173 asociacija (EACVI) pirm\u0105 kart\u0105 2020 metais gruod\u017eio 9\u201312 dienomis Barselonoje (Ispanija) organizuos visoms vaizdinimo tyrim\u0173 metodikoms bendr\u0105 kongres\u0105, tuo nor\u0117dama pareik\u0161ti savo nuomon\u0119 apie did\u0117jan\u010di\u0105 multimodalumo reik\u0161m\u0119 kardiologijoje ir ne tik joje. EACVI, populiarindama kardiologijos vaizdinimo tyrim\u0173 specialisto subspecialyb\u0119, pa\u017eymi, kad rezident\u016broje toks specialistas tur\u0117t\u0173 i\u0161mokti atlikti ir \u012fvertinti paprastus vis\u0173 vaizdinimo tyrimo metodik\u0173 tyrimus ir tapti dviej\u0173 ar daugiau vaizdinimo tyrim\u0173 metodik\u0173 ekspertu rezident\u016bros pabaigoje [1].<\/p>\n\n\n\n

Dirbtinis intelektas (1\u00a0pav<\/em>.) pastaruoju metu kelia didel\u012f kardiolog\u0173 susidom\u0117jim\u0105\u00a0[2]. Kalbant apie \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 tyrimus, ma\u0161ininio mokymosi (angl.\u00a0machine learning<\/em>) metodai yra daug \u017eadantys tiek efektyvinant vaizd\u0173 gavim\u0105 ir rekonstrukcij\u0105, taikant automatin\u0119 kokyb\u0117s kontrol\u0119, vaizd\u0173 segmentacij\u0105, miokardo judesio ir kraujo t\u0117km\u0117s analiz\u0119, tiek ir suformuluojant diagnoz\u0119 naudojantis kompiuteriu. Nors giliojo mokymosi (angl.\u00a0deep learning<\/em>) metod\u0173 tinkamumas naudojant vaizd\u0173 analiz\u0119 prognozuoti nepageidaujamus \u012fvykius yra dar tiriamas [3], ta\u010diau realioje praktikoje komerci\u0161kai prieinam\u0173 algoritm\u0173 tikslumas rutininei vaizd\u0173 analizei jau \u0161iandien atitinka ekspert\u0173 lygio analiz\u0119\u00a0[4].<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
1 pav. Dirbtinio intelekto raida laiko t\u0117km\u0117je<\/strong>
Adaptuota ir spausdinama gavus sutikim\u0105 i\u0161 [5].<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Ar echokardiografija vis dar yra pagrindinis tyrimo metodas kardiologijoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Be abejon\u0117s, kasdien\u0117 kardiologo klinikin\u0117 praktika, kad ir kur jis dirbt\u0173, ne\u012fsivaizduojama be echokardiografijos (U\u0160T). 2019 metais daug d\u0117mesio buvo skiriama ankstyvajai kairiojo skilvelio disfunkcijos diagnostikai tiek vertinant \u012fvairias pacient\u0173 grupes, tiek ir pritaikant skirtingas metodikas. Nepaisant vis daugiau pateikiam\u0173 \u012frodym\u0173 apie kairiojo skilvelio deformacijos parametr\u0173 diagnostin\u0119 ir prognostin\u0119 reik\u0161m\u0119, klinikin\u0117je praktikoje kairiojo skilvelio i\u0161st\u016bmio frakcija (KSIF) lieka pagrindiniu paciento rizikos \u012fvertinimo parametru. Pavyzd\u017eiui, i\u0161tyrus 3 124 pacientus, sergan\u010dius suma\u017e\u0117jusios i\u0161st\u016bmio frakcijos \u0161irdies nepakankamumu, kurie buvo gydomi \u0161iuolaikiniu \u0161ios ligos medikamentiniu gydymu, 37,6 proc. j\u0173 KSIF pager\u0117jo 26\u201346 proc. per vidutin\u012f 17 m\u0117nesi\u0173 steb\u0117j\u0105j\u012f laikotarp\u012f [6]. Pacient\u0173, kuri\u0173 KSIF pager\u0117jo, buvo ma\u017eesnis bendrojo mir\u0161tamumo, hospitalizacij\u0173 d\u0117l vis\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, \u0161irdies transplantacijos ar kair\u012fj\u012f skilvel\u012f pavaduojan\u010di\u0173 prietais\u0173 implantavimo procentas, palyginti su pacientais, kuri\u0173 KSIF i\u0161liko suma\u017e\u0117jusi ir nepakitusi.<\/p>\n\n\n\n

Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173  maisto ir vaist\u0173 administracija 2020 metais vasario 7 dien\u0105 leido rinkoje platinti pirm\u0105j\u0105 dirbtiniu intelektu pagr\u012fst\u0105 echokardiografijos programin\u0119 \u012frang\u0105 Caption Guidance<\/em> (Caption Health<\/em>). Net ir nepatyr\u0119s vartotojas, pavyzd\u017eiui, bendrosios praktikos slaugytojas ar bendrosios praktikos gydytojas, ja naudodamasis gali gauti geros kokyb\u0117s diagnostinius dviej\u0173 dimensij\u0173 (2D) echokardiografinius vaizdus. Ramm ir bendraautori\u0173 atliktame bandomajame tyrime [7] \u012frodyta, kad bendrosios praktikos gydytojai, naudodami ki\u0161eninius echoskopus, geba gauti geros kokyb\u0117s vaizdus ir gana tiksliai \u012fvertinti kairiojo skilvelio funkcij\u0105 ir dviburio ar aortos vo\u017etuvo ligos buvim\u0105. Taigi U\u0160T vartotoj\u0173 ratas ateityje tik pl\u0117sis.<\/p>\n\n\n\n

Taigi echokardiografija nestovi vietoje ir dar ilgai neu\u017eleis lyderio pozicij\u0173 tarp vis\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 vaizdinimo metod\u0173, o jo vartotoj\u0173 skai\u010dius ateityje tik did\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Kokia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 KT vieta kardiologo klinikin\u0117je praktikoje?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160irdies KT evoliucionavo \u012f vadinam\u0105j\u012f vieno sustojimo parduotuv\u0117s (angl. one-stop-shop<\/em>) tyrimo metod\u0105. Pavadinimas atspindi \u0161io tyrimo metodo galimybes suteikti svarbi\u0105 diagnostin\u0119 ir prognostin\u0119 informacij\u0105, kai pacientas serga \u012ftariama ar \u017einoma vainikini\u0173 arterij\u0173 liga. 2019 metais Europos kardiolog\u0173 kongrese, vykusiame Pary\u017eiuje, pristatytose 2019 met\u0173 l\u0117tini\u0173 koronarini\u0173 sindrom\u0173 diagnostikos ir gydymo gair\u0117se [8] vainikini\u0173 arterij\u0173 kompiuterin\u0117s tomografijos angiografija (VAKTA), kaip ir funkciniai kr\u016bvio tyrimai, \u012fgijo IB klas\u0117s rekomendacij\u0105 j\u0105 atlikti pacientams, kuriems simptomai stabil\u016bs ir kuriems \u012ftariama vainikini\u0173 arterij\u0173 liga. Ekspertai prad\u0117jo nerimauti, kad toks platus VAKTA taikymas labai padidins invazini\u0173 vainikini\u0173 arterij\u0173 angiografij\u0173 (IVA) skai\u010di\u0173. Weir-McCall ir bendraautoriai [9] i\u0161tyr\u0117 vaizdinimo tyrim\u0173 tendencijas Did\u017eiojoje Britanijoje po 2016 metais paskelbt\u0173 NICE (angl. the National Institute for Clinical Excellence<\/em>) gairi\u0173, kuriose VAKTA rekomenduojama taikyti kaip pirmos eil\u0117s tyrimo metod\u0105 pacientams, kurie skund\u017eiasi kr\u016btin\u0117s skausmu. Tyrimas parod\u0117, kad IVA skai\u010dius ma\u017e\u0117jo did\u0117jant VAKTA skai\u010diui. Be to, centruose, kur VAKTA skai\u010dius did\u0117jo labiausiai, daugiausiai ma\u017e\u0117jo atliekam\u0173 MPRKT, tod\u0117l bendrosios ekonomin\u0117s s\u0105naudos nekito.<\/p>\n\n\n\n

Keletas tyrim\u0173 nagrin\u0117jo \u012fvairi\u0173 KT gaut\u0173 parametr\u0173 (vainikini\u0173 arterij\u0173 kalcinoz\u0117s indekso, vainikini\u0173 arterij\u0173 stenozi\u0173 laipsnio ir kiekio, didel\u0117s rizikos po\u017eymius turin\u010di\u0173 plok\u0161teli\u0173) \u012ftak\u0105 ligos prognozei. Min\u0117ti parametrai pagerina nepageidaujam\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 komplikacij\u0173 prognozavim\u0105 greta standartinio rizikos vertinimo. Oikonomou ir bendraautoriai [10] tyr\u0117 perivainikini\u0173 riebal\u0173 sud\u0117t\u012f, vertinam\u0105 kontrastine KT, ir ie\u0161kojo \u00a0vainikin\u0117s arterijos plok\u0161tel\u0117s u\u017edegimo po\u017eymi\u0173. Mokslininkai vertino perivainikini\u0173 riebal\u0173 atenuacijos indekso (FAI) prognostin\u0119 vert\u0119 (vainikin\u0117s arterijos u\u017edegimo surogatinis \u017eymuo) ir lygino pastar\u0105j\u0105 su didel\u0117s rizikos vainikin\u0117s plok\u0161tel\u0117s po\u017eymiais (HRP). Didel\u0117s rizikos plok\u0161tel\u0117 buvo apibr\u0117\u017eta kaip turinti vien\u0105 ar daugiau \u0161i\u0173 po\u017eymi\u0173: teigiam\u0105 remodeliacij\u0105, ma\u017eos atenuacijos plok\u0161tel\u0119, ta\u0161kin\u0119 kalcifikacij\u0105 ar servet\u0117l\u0117s \u017eiedo po\u017eymi\u0173 (2\u00a0pav<\/em>.). 3\u00a0912 pacient\u0173, dalyvavusi\u0173 tyrime CRISP-CT, buvo steb\u0117ti 5,6 met\u0173. Pacientai, kuriems nustatyti abu po\u017eymiai (FAI+ ir HRP+), koreguota did\u017ei\u0173j\u0173 nepageidaujam\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 komplikacij\u0173 rizika buvo 6,3 karto didesn\u0117, palyginti su asmenimis, kuriems \u0161ie du po\u017eymiai nebuvo nustatyti. Tuo tarpu pacientai, kuriems nenustatyta didel\u0117s rizikos plok\u0161teli\u0173 (HRP\u2013), ta\u010diau buvo nustatytas didelis perivainikini\u0173 riebal\u0173 atenuacijos indeksas (FAI+), koreguota did\u017ei\u0173j\u0173 nepageidaujam\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 komplikacij\u0173 rizika buvo 4,9 karto didesn\u0117. Taigi vaizdinimo tyrimai \u012f klinikin\u0119 aren\u0105 atne\u0161a nauj\u0173 bio\u017eymen\u0173, kurie kartu su standartiniais klinikin\u0117je praktikoje naudojamais parametrais padeda patikimai \u012fvertinti pacient\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
2 pav. Didel\u0117s rizikos plok\u0161tel\u0117s po\u017eymi\u0173 ir vainikini\u0173 arterij\u0173 u\u017edegimo nustatymas VAKTA ir nepageidaujam\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 \u012fvyki\u0173 prognozavimas. (A) rodo didel\u0117s rizikos plok\u0161tel\u0117s po\u017eymius (HRP) ir perivainikinio atenuacijos indekso (FAI) vertinim\u0105. (B) rodo Kaplano-Meierio nepageidaujam\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 \u012fvyki\u0173 i\u0161sivystymo kreives<\/strong>
Adaptuota ir spausdinama gavus sutikim\u0105 i\u0161 [10].<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Galb\u016bt kardiologiniai branduoliniai tyrimo metodai Lietuvoje n\u0117ra populiar\u016bs?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Anaiptol. MPRKT metodika yra pla\u010diai taikoma tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje, ta\u010diau perfuzijos PET infrastrukt\u016bra Lietuvoje dar tik kuriama, nes \u0161iam tyrimui atlikti reikalingi greitai skylantys radiofarmaciniai preparatai, gaminami reliatyviai netoli ligonin\u0117s esan\u010dio ciklotrono. Min\u0117tose l\u0117tini\u0173 koronarini\u0173 sindrom\u0173 diagnostikos ir gydymo gair\u0117se [8] miokardo perfuzijos branduoliniai tyrimo metodai rekomenduojami (IB) stabilius simptomus patiriantiems pacientams, kuriems \u012ftariama vainikini\u0173 arterij\u0173 liga. Taigi miokardo perfuzijos branduoliniai tyrimai neu\u017eleid\u017eia savo pozicij\u0173 diagnozuojant vainikini\u0173 arterij\u0173 ligas.<\/p>\n\n\n\n

Miokardo perfuzijos branduolini\u0173 tyrim\u0173 diagnostin\u0117 ir prognostin\u0117 vert\u0117 yra ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta, ta\u010diau yra ma\u017eai \u012frodym\u0173, kaip tyrim\u0173 gaunama informacija kei\u010dia pacient\u0173 gydym\u0105. Patel ir bendraautoriai [11] perfuzijos PET i\u0161tyr\u0117 12 594 pacientus, kuriems diagnozuota ar \u012ftariama vainikini\u0173 arterij\u0173 liga. Pacientai buvo steb\u0117ti 3,2 met\u0173. Tyrimas parod\u0117, kad ma\u017eas globalios perfuzijos rezervas buvo susij\u0119s su didesne reliatyvi\u0105ja bendrojo mir\u0161tamumo rizika. Pacientams, kuri\u0173 globalios perfuzijos rezervas buvo ma\u017eas, ankstyvoji revaskuliarizacija l\u0117m\u0117 geresn\u0119 prognoz\u0119 nei medikamentinis gydymas, ir nepriklaus\u0117 nuo segmentin\u0117s i\u0161emijos laipsnio. Pacientams, kurie tur\u0117jo normal\u0173 globalios perfuzijos rezerv\u0105, revaskuliarizacija nebuvo naudingesn\u0117, palyginti vien tik su medikamentiniu gydymu. Taigi dar kart\u0105 \u012frodyta, kad didel\u0119 i\u0161emij\u0105 naudinga revaskuliarizuoti.<\/p>\n\n\n\n

PET reik\u0161m\u0117 tiriant kraujagysles did\u0117ja. 18<\/sup>F-fluorodeoksigliukoz\u0117s PET (18<\/sup>F-PET) galima nustatyti audini\u0173 mikrokalcifikacij\u0105, kuri i\u0161sivysto susirgus ateroskleroze. \u012erodyta, kad 18<\/sup>F-PET signalas \u017emogaus ar pel\u0117s audini\u0173 preparatuose yra mikrokalcifikacijos, kuri n\u0117ra nustatoma KT, \u017eymuo. \u0160ie tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad aterosklerotin\u0117s plok\u0161tel\u0117s mineralizacija yra aktyvus procesas ir kad PET galima nustatyti didel\u0117s rizikos plok\u0161teles vainikin\u0117se ar miego arterijose. Lietuvoje tokie tyrimai \u0161iandien dar n\u0117ra atliekami.<\/p>\n\n\n\n

PET nepraranda savo reik\u0161m\u0117s diagnozuojant protezin\u012f ar prietais\u0173 infekcin\u012f endokardit\u0105. 2019 metais paskelbta keletas tyrim\u0173, \u012frodan\u010di\u0173 didel\u0119 diagnostin\u0119 vert\u0119 PET, kaip ir balt\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 vieno fotono emisijos kompiuterin\u0117s tomografijos (SPECT), nustatant protezo ar prietaiso infekcij\u0105. Calais ir bendraautori\u0173 tyrime [12] PET ir balt\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 SPECT teigiama ir neigiama prognostin\u0117 vert\u0117 pacientams, kuriems \u012ftariamas prietaiso infekcinis endokarditas, atitinkamai buvo 80 proc. ir 91 proc. PET, 100 proc. ir 85 proc. \u2013 SPECT atveju.<\/p>\n\n\n\n

Pasaulyje tyrin\u0117jamas PET \/ MRT hibridas \u2013 aparatas, kurio Lietuvoje neturime. \u0160is aparatas naudingas miokardo gyvybingumui nustatyti ir tiriant pacientus, kuriems \u012ftariama \u0161irdies sarkoidoz\u0117. \u0160iandien manoma, kad 18<\/sup>F-PET ir MRT hibridu rando teritorijoje galima nustatyti ma\u017eus gyvybingo miokardo kiekius, kuri\u0173 funkcija po revaskuliarizacijos potencialiai gali pager\u0117ti. Pastaroji metodika yra tikslesn\u0117 nurodant segmentin\u0117s kontrakcijos atsik\u016brim\u0105 po revaskuliarizacijos, esant l\u0117tinei vainikin\u0117s arterijos okliuzijai, palyginti vien tik su 18<\/sup>F-PET ar MRT (plotas po ROC kreive atitinkamai 0,72, 0,58 ir 0,66, p\ua78a0,002) [13]. Taigi branduoliniai tyrimo metodai, ypa\u010d PET, evoliucionuoja. \u0160ioje srityje Lietuva dar turi daug potencialo tobul\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n

Kokios \u0160MRT naujov\u0117s? Ar \u0161is tyrimas atliekamas da\u017enai? Kada jis b\u016btinas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u0160MRT yra vaizdinimo tyrimo metodas, be kurio kasdien\u0117 kardiologijos klinikin\u0117 praktika universitetin\u0117se ligonin\u0117se jau ne\u012fsivaizduojama. \u0160iuo metu MRT yra viena populiariausi\u0173 pasaulyje, nes suteikia gaunama daug diagnostin\u0117s informacijos, o neigiamas poveikis tiriamojo sveikatai \u0161iuo metu dar n\u0117ra \u017einomas. \u0160is tyrimo metodas taikomas \u012fvairioms \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms diagnozuoti, ypa\u010d svarbus kardiomiopatijoms ir u\u017edegimin\u0117ms miokardo ligoms nustatyti, nes MRT galima \u012fvertinti \u017eidinin\u0117s miokardo fibroz\u0117s buvim\u0105 ir pob\u016bd\u012f (pasitelkiant v\u0117lyvojo kontrastin\u0117s med\u017eiagos kaupimo metodik\u0105), nustatyti subtilius miokardo poky\u010dius arba, kitaip tariant, charakterizuoti miokard\u0105 (pasitelkiant T1, T2 ir T2* \u017eem\u0117lapius). Taip pat galima tiksliai \u012fvertinti skilveli\u0173 funkcij\u0105 ir mas\u0119. \u0160iandien turime pakankamai duomen\u0173 ne tik apie \u0160MRT diagnostin\u012f potencial\u0105, bet vis daugiau tyrim\u0173 rodo pastarojo metodo prognostin\u012f potencial\u0105. Vis daugiau pateikiama duomen\u0173, kad atlikus MRT parinktas gydymas pagerina pacient\u0173 prognoz\u0119. Musa ir bendraautoriai [14] i\u0161tyr\u0117 674 pacientus, sergan\u010dius didelio laipsnio aortos vo\u017etuvo angos stenoze, 6 Did\u017eiosios Britanijos medicinos centruose. Tyrimas parod\u0117, kad v\u0117lyvojo kontrastin\u0117s med\u017eiagos kaupimo metodika nustatoma miokardo \u017eidinin\u0117 fibroz\u0117 ir jos dydis yra nepriklausomas mir\u0161tamumo prognostinis veiksnys, net 2 kartus didinantis v\u0117lyvojo mir\u0161tamumo rizik\u0105. Everet ir bendraautori\u0173 tyrimas [15] parod\u0117, kad ir difuzin\u0117 miokardo fibroz\u0117, vertinama apskai\u010diuojant ekstral\u0105stelinio t\u016brio frakcij\u0105, koreliuoja su kairiojo skilvelio disfunkcija ir yra stiprus bei nepriklausomas v\u0117lyvojo bendrojo mir\u0161tamumo prognostinis veiksnys.<\/p>\n\n\n\n

Nuo 2019 met\u0173 vasario m\u0117nesio Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros<\/em> klinikose atliekamas naujas Lietuvoje tyrimas, laikomas tikru prover\u017eiu ne tik magnetinio rezonanso srityje, bet ir kardiologijoje\u00a0\u2013 T1, T2, T2* miokardo \u017eem\u0117lapiai (3\u00a0pav<\/em>.). Kol kas pastaroji metodika, gebanti \u012fvertinti subtilius miokardo strukt\u016brinius poky\u010dius, atliekama mokslinio tyrimo r\u0117muose. Sukaupus daugiau patirties, j\u0105 bus galima taikyti kasdien\u0117je klinikin\u0117je praktikoje pacientams, kuriuos kardiologas nusi\u0173s \u00a0\u0161iam i\u0161samiam \u0160MRT tyrimui atlikti.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

\"\"
3 pav. Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros<\/em> klinikose gauti 41 met\u0173 sveiko vyro parametriniai \u017eem\u0117lapiai, naudojant 1,5 T Siemens Aera<\/em> aparat\u0105 (Myomaps<\/em> sekos). a) natyvinis T1 \u017eem\u0117lapis bazaliniame trumposios a\u0161ies pj\u016bvyje (vidutin\u0117 natyvin\u0117 T1 reik\u0161m\u0117 normali\u00a0\u2013 948\u00a0ms). b) T1 \u017eem\u0117lapis po kontrasto su\u0161virk\u0161timo tame pa\u010diame pj\u016bvyje kaip a) (vidutin\u0117 T1 reik\u0161m\u0117 normali\u00a0\u2013 372\u00a0ms). c) T2 \u017eem\u0117lapis tame pa\u010diame pj\u016bvyje kaip a) ir b) su normalia vidutine T2 reik\u0161me. Apskai\u010diuota vidutin\u0117 ekstral\u0105stelinio t\u016brio frakcija \u0161iam pacientui yra normali\u00a0\u2013 25\u00a0proc.<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Kalbant apie l\u0117tinius koronarinius sindromus, naujausiose Europos kardiolog\u0173 draugijos l\u0117tini\u0173 koronarini\u0173 sindrom\u0173 diagnostikos ir gydymo gair\u0117se [8] kr\u016bvio MRT kartu su kitais neinvaziniais funkciniais vaizdinimo tyrimo metodais yra I klas\u0117s ir B \u012frodym\u0173 lygio rekomendacija stabiliems simptominiams pacientams, kuriems \u012ftariama vainikini\u0173 arterij\u0173 liga, i\u0161tirti. \u0160iandien neabejojama kr\u016bvio perfuzijos MRT diagnostine verte vainikini\u0173 arterij\u0173 ligai diagnozuoti ir didesniu jautrumu, palyginti su dobutamino kr\u016bvio echokardiografija (0,88 palyginti su 0,72), kaip parod\u0117 cituojama sistemin\u0117 ap\u017evalga ir metaanaliz\u0117 [16].<\/p>\n\n\n\n

Pasaulyje \u0160MRT srityje vyksta nuolatinis progresas \u2013 tobulinama metodika, trump\u0117ja skenavimo laikas. \u0160iandien skenavimo laik\u0105 galima sutrumpinti 50 proc. Tokios naujos metodikos kaip kompleksinis t\u0117km\u0117s \u012fvertinimas, magnetinio rezonanso pir\u0161t\u0173 antspaud\u0173 (angl. fingerprinting<\/em>) metodika, miocit\u0173 traktografija, sekos, kuri\u0173 metu nereikia sulaikyti kv\u0117pavimo, bei automatin\u0117 segmentacija ir gilusis mokymasis, vis pla\u010diau taikomos pasaulyje. Deja, Lietuvos klinikin\u0117je praktikoje j\u0173 dar n\u0117ra. Tik\u0117sim\u0117s, kad ir Lietuvoje netrukus gal\u0117sime naudotis visomis naujausiomis MRT metodikomis.<\/p>\n\n\n\n

Apibendrindama nor\u0117\u010diau pasakyti, kad vaizdinimo tyrim\u0173 metodai evoliucionuoja labai greitai, nuolat skelbiami nauj\u0173 tyrim\u0173 rezultatai, girdime apie technologinius patobulinimus, kuri\u0173 vis\u0173 viename straipsnyje tiesiog ne\u012fmanoma pristatyti. Tikiu, kad po keleri\u0173 met\u0173 kardiologas ar radiologas, atlik\u0119s tyrim\u0105, per kelias minutes gaus programin\u0117s \u012frangos pateiktus skai\u010diavimus ir i\u0161vadas, kurias tiesiog tur\u0117s sugretinti su paciento klinikiniais duomenimis ir pasi\u016blyti tolesn\u012f tyrimo bei gydymo plan\u0105.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f<\/em><\/strong>
Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/em><\/p>\n\n\n\n

LITERAT\u016aRA<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Fox F, Achenbach S, Bax, et al. Multimodality imaging in cardiology: a statement on behalf of the Task Force on Multimodality Imaging of the European Association of Cardiovascular Imaging. European Heart Journal 2019;40:553\u2013558.
2. Dey D, Slomka PJ, Leeson P, et\u00a0al. Artificial intelligence in cardiovascular imaging: JACC state-of-the-art review. J Am Coll Cardiol 2019;73:1317\u201335.
3. Bello GA, Dawes TJW, Duan J et\u00a0al. Deep learning cardiac motion analysis for human survival prediction. Nat Mach Intell 2019;1:95\u2013104.
4. Bhuva A, Bai W, Lau C, et\u00a0al. A multicenter, ScanRescan, human and machine learning CMR study to test generalizability and precision in imaging biomarker analysis. Circ Cardiovasc Imaging 2019;12:e009214.
5. de Marvao A, Dawes TJW, Howard JP, et al. Artificial intelligence and the cardiologist: what you need to know for 2020, Heart 2020 in press.
6. Ghimire A, Fine N, Ezekowitz JA, et al. Frequence, predictors, and prognosis of ejection fraction improvement in heart failure: an echocardiogram-based registry study. Eur Heart J 2019;40:2110-2117.
7. Ramm K, Carter P, Goins A, et al. Handheld echocardiography by primary care physicians to screen for valvular heart disease: A pilot study. J Am Coll Cardiol 2019;73:2007.
8. Knuuti J, Wijns W, Saraste A, et al. 2019 ESC Guidelines for the diagnosis and management of chronic coronary syndromes. Eur Heart J 2019; 41(3):407-477.
9. Weir-Mccall JR, Roditi G, Williams MC, et al. Abstract P2237 presented at the ESC congress 2019. Eur Heart J 2019. Suppl 1.
10. Oikonomou EK, Marwan M, Mancio J, et al. Perivascular fat attenuation index stratifies the cardiac risk associated with high-risk plaque features on coronary computed tomography angiography. Abstract 3258 presented at the ESC congress 2019. Eur Heart J 2019. Suppl 1.
11. Patel KK, Spertus JA, Chan PS, et al. Myocardial blood flow reserve assessed by positron emission tomography myocardial perfusion imaging identifies patients with a survival benefit from early revascularization. Eur Heart J 2019;doi: 10.1093\/eurheartj\/ehz389.
12. Calais J, Touati A, Grall N, et al. Diagnostic impact of (18)F-fluorodeoxyglucose positron emission tomography\/computed tomography and white blood cell SPECT\/computed tomography in patients with suspected cardiac implantable electronic device chronic infection. Circ Cardiovasc Imaging 2019;12:e007188.
13. Vitadello T, Rischpler C, Langwieser N, et al. Hybrid PET\/MR imaging for the prediction of left ventricular recovery after revascularisation of chronic total occluded coronaries. Abstract 5964 presented at the ESC congress 2019. Eur Heart J 2019. Suppl 1.
14. Musa TA, Treibel TA, Vassiliou VS, et al. Myocardial scar and mortality in severe aortic stenosis. Circulation 2018;138:1935\u20131947.
15. Everett R, Treibel T, Fukui M, et al. Myocardial extracellular volume in patients with aortic stenosis undergoing valve intervention: A multicentre T1 mapping study. Abstract 1337 presented at the ESC congress 2019. Eur Heart J 2019. Suppl 1.
16. Haberkorn SM, Bueter SI, Kelm M, et al. Systematic review and metaanalysis on the diagnostic accuracy for the detection of relevant coronary artery stenosis of vasodilator myocardial perfusion CMR and dobutamine stress echocardiography. Abstract 392 presented at the ESC congress 2019. Eur Heart J 2019. Suppl 1.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u012e klausimus atsako Lietuvos kardiolog\u0173 draugijos vaizdinimo tyrim\u0173 darbo grup\u0117s pirminink\u0117 doc. dr. Sigita Glaveckait\u0117. Kokios naujienos, kalbant apie vaizdinimo tyrimus, labiausiai domina kardiologus? Vaizdinimo tyrim\u0173 srityje galime i\u0161skirti dvi dideles naujas kryptis \u2013 did\u0117jan\u010di\u0105 multimodalumo reik\u0161m\u0119 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 diagnostikoje ir \u012f vaizdinimo tyrim\u0173 srit\u012f vis labiau besiver\u017eiant\u012f dirbtin\u012f intelekt\u0105. Multimodalumas \u0161iandien suprantamas kaip vienos ar…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":68271,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[760],"site":[27309,27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-68267","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-sirdies-kraujagysliu-sistemos","site-imunitetas-lt","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309,27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68267","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68267"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68267\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"},{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68271"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68267"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68267"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68267"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=68267"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=68267"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}