{"id":68276,"date":"2022-08-26T11:06:06","date_gmt":"2022-08-26T13:06:06","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=68276\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-08-26T11:06:08","modified_gmt":"2022-08-26T13:06:08","slug":"slapimo-nelaikymo-gydymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/slapimo-nelaikymo-gydymas\/68276\/","title":{"rendered":"\u0160lapimo nelaikymo gydymas"},"content":{"rendered":"\n

\u0160lapimo nelaikymas yra da\u017enas sutrikimas. 35 proc. vyresni\u0173 nei 75 met\u0173 vyr\u0173 ir 45 proc. tokio pat am\u017eiaus moter\u0173 vargina \u0161lapimo nelaikymas [1]. Ypating\u0105 sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161lapimo nelaikymu grup\u0119 sudaro slaugos ir palaikomojo gydymo \u012fstaig\u0173 pacientai; daugiau nei pus\u0117 j\u0173 nelaiko \u0161lapimo [1]. Pacientai, nelaikantys \u0161lapimo, da\u017enai susiduria su socialine atskirtimi, ma\u017eiau bendrauja, apie savo problem\u0105 nenoriai kalbasi su \u0161eimos nariais, apriboja savo veikl\u0105. Sergantiesiems sutrinka psichologin\u0117 b\u016bsena, ma\u017e\u0117ja pasitik\u0117jimas savimi, prast\u0117ja gyvenimo kokyb\u0117 [2].<\/p>\n\n\n\n

\u0160lapimo nelaikymo prie\u017eastys ir rizikos veiksniai  <\/strong><\/p>\n\n\n\n

I\u0161skiriamos gr\u012f\u017etamosios ir negr\u012f\u017etamosios \u0161lapimo nelaikymo prie\u017eastys. Gr\u012f\u017etamosios prie\u017eastys apib\u016bdinamos angli\u0161ko \u017eod\u017eio DIAPPERS<\/em> akronimu (1\u00a0lentel\u0117<\/em>). Da\u017eniausios gr\u012f\u017etamosios prie\u017eastys yra \u0161lapimo tak\u0173 infekcija (\u0160TI), obstipacijos ir nepageidaujami vaist\u0173 rei\u0161kiniai\u00a0[3]. Tiek \u0160TI, tiek obstipacijos gali b\u016bti lengvai i\u0161gydomos parenkant tinkam\u0105 gydymo ir ilgalaik\u0117s profilaktikos metod\u0105. Vartojam\u0173 medikament\u0173 sukeltas \u0161lapimo nelaikymas gali b\u016bti negr\u012f\u017etama \u0161lapimo nelaikymo prie\u017eastis, jeigu pacientas d\u0117l gretutini\u0173 lig\u0173 negali nutraukti vaist\u0173 vartojimo. Svarbu \u012fvertinti visas galimas gr\u012f\u017etam\u0105sias \u0161lapimo nelaikymo prie\u017eastis, prireikus koreguoti medikamentin\u012f gydym\u0105, rekomenduoti tinkamas \u0161lapim\u0105 sugerian\u010dias priemones.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

D<\/strong><\/td>Delyras<\/td><\/tr>
I<\/strong><\/td>Infekcija (\u0161lapimo tak\u0173)<\/td><\/tr>
A<\/strong><\/td>Atrofija (\u0161lapl\u0117s ir mak\u0161ties gleivin\u0117s)<\/td><\/tr>
P<\/strong><\/td>Farmakologin\u0117s prie\u017eastys<\/td><\/tr>
P<\/strong><\/td>Psichologin\u0117s prie\u017eastys<\/td><\/tr>
E<\/strong><\/td>Endokrinin\u0117 patologija ir \/ ar poliurija<\/td><\/tr>
R<\/strong><\/td>Ribotas mobilumas<\/td><\/tr>
S<\/strong><\/td>Obstipacijos<\/td><\/tr><\/tbody><\/table>
1 lentel\u0117. Gr\u012f\u017etamosios \u0161lapimo nelaikymo<\/strong> prie\u017eastys<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

Negr\u012f\u017etamosios \u0161lapimo nelaikymo prie\u017eastys siejamos su am\u017einiais \u0161lapimo organ\u0173 sistemos anatomijos ar fiziologijos pakitimais (atrofi\u0161ka \u0161lapl\u0117s ir mak\u0161ties gleivine (moterims po menopauz\u0117s), padid\u0117jusia vyr\u0173 prie\u0161ine liauka, susilpn\u0117jusiais tarpviet\u0117s raumenimis), dubens organ\u0173 operacij\u0173 padariniais, nerv\u0173 sistemos pa\u017eeidimais, kitomis ligomis (pvz., Parkinsono liga, Alzheimerio liga, cerebrovaskulin\u0117 liga, cukrinis diabetas, obstrukcin\u0117 miego apn\u0117ja, hipertenzija, normalaus spaudimo hidrocefalija). Moksliniais tyrimais \u012frodyta, kad r\u016bkymas, didel\u0117 k\u016bno mas\u0117, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas didina sergamum\u0105 \u0161lapimo nelaikymu [4, 5]. Moterys rizikos veiksni\u0173 turi daugiau \u2013 daugkartiniai bei komplikuoti gimdymai nat\u016braliais gimdymo takais, didelis naujagimio svoris, gimdos pa\u0161alinimas, hormoniniai poky\u010diai menopauz\u0117s metu [6]. Suma\u017e\u0117j\u0119s mobilumas, judesi\u0173 vikrumas, sul\u0117t\u0117jusi reakcija, tualeto prieinamumas taip pat gali lemti \u0161lapimo nelaikymo i\u0161sivystym\u0105 [3].<\/p>\n\n\n\n

\u0160lapimo nelaikymo tipai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Skiriami \u0161ie \u0161lapimo nelaikymo tipai:<\/p>\n\n\n\n

  • \u0161lapimo nelaikymas fizinio kr\u016bvio metu (\u012ftampos \u0161lapimo nelaikymas)<\/strong>. \u0160is nelaikymo tipas pasirei\u0161kia kosint, juokiantis, \u0161lapimas teka be noro \u0161lapintis, protarpiais, ma\u017eomis porcijomis. Epizodi\u0161kai padid\u0117jantis intraabdominalinis sl\u0117gis padidina ir \u0161lapimo p\u016bslei tenkant\u012f spaudim\u0105. D\u0117l anatomijos ar hormon\u0173 poky\u010di\u0173 susilpn\u0117j\u0119 \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raukas bei dubens diafragmos raumenys nebesulaiko \u0161lapimo p\u016bsl\u0117je. \u0160\u012f sutrikim\u0105 gali sukelti gimdymo traumos, ma\u017eojo dubens operacijos, nutukimas, sunkus fizinis kr\u016bvis, l\u0117tinis viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas, ilgai u\u017esit\u0119s\u0119s kosulys, l\u0117tin\u0117s ligos, kai kurie medikamentai. \u012etampos \u0161lapimo nelaikymas b\u016bdingesnis moterims;<\/li>
  • dirglioji \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 (skubos \u0161lapimo nelaikymas).<\/strong> B\u016bdingas staiga atsirandantis, sunkiai numaldomas noras \u0161lapintis, kai nesp\u0117jama susilaikyti iki nueinant \u012f tualet\u0105, da\u017enas \u0161lapinimasis (daugiau nei 12 k.\/d.) ir nikturija (\u0161lapinimasis da\u017eniau nei 2 kartus per nakt\u012f). D\u0117l sunkiai numaldomo noro \u0161lapintis \u0161is sindromas buvo pavadintas rakto spynoje sindromu, kai skuban\u010diam \u012f tualet\u0105 \u017emogui gali nutikti nelaim\u0117. Dirgliosios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s svarbiausias etiopatogenez\u0117s veiksnys yra \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumen\u0173 jaudrumo ir pogleivio i\u0161skiriam\u0173 neuromediatori\u0173 (acetilcholino, ATF, glutamato, kt.) disbalansas;<\/li>
  • mi\u0161rus \u0161lapimo nelaikymo tipas.<\/strong> \u0160iam tipui b\u016bdingi \u0161lapimo nelaikymo fizinio kr\u016bvio metu ir dirgliosios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s simptomai. \u0160\u012f sutrikim\u0105 gydyti sunkiausia d\u0117l daugelio veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 mi\u0161r\u0173 \u0161lapimo nelaikymo i\u0161sivystym\u0105;<\/li>
  • \u0161lapimo nelaikymas d\u0117l perpildytos \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s.<\/strong> Perpildymo \u0161lapimo nelaikymas pasirei\u0161kia nuolatiniu \u0161lapimo tek\u0117jimu i\u0161 perpildytos \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s. Pacientas jau\u010dia apgauling\u0105 nor\u0105 \u0161lapintis, silpn\u0117ja srov\u0117, atsiranda nevisi\u0161ko pasi\u0161lapinimo poj\u016btis, b\u016btina stangintis. \u0160i patologija da\u017enesn\u0117 vyrams (sukelia prostatos ligos);<\/li>
  • neurogeninis <\/strong>(sergant centrin\u0117s ar periferin\u0117s nerv\u0173 sistemos ligomis). Taip da\u017eniausiai nutinka asmenims po traum\u0173 (suvokimo sutrikimai), sergantiems Alzheimerio liga, i\u0161s\u0117tine skleroze, Parkinsono liga, i\u0161tikus insultui. B\u016bdingi dirgliosios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s simptomai \u2013 staiga atsirandantis, sunkiai numaldomas noras \u0161lapintis, da\u017enas \u0161lapinimasis, nikturija;<\/li>
  • pooperacinis \u0161lapimo nelaikymas<\/strong> (po prostatos pa\u0161alinimo operacijos). \u0160lapimo nelaikymas i\u0161sivysto operuojant pa\u017eeidus \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s inervacij\u0105. B\u016bdingi \u012ftampos \u0161lapimo nelaikymo simptomai, \u0161lapimo varv\u0117jimas nuolatine nedidele srove;<\/li>
  • fistulinis tipas.<\/strong> Kai kurie autoriai i\u0161skiria \u0161lapimo nelaikym\u0105 d\u0117l vesikovaginalin\u0117s ar p\u016bsl\u0117s \u2013 tiesiosios \u017earnos fistul\u0117s. \u0160iam tipui b\u016bdingas nuolatinis \u0161lapimo tek\u0117jimas;<\/li>
  • funkcinis tipas.<\/strong> Funkcinis \u0161lapimo nelaikymas diagnozuojamas tuomet, kai \u0161lapimas nesulaikomas d\u0117l fizin\u0117s ar psichin\u0117s negalios, neleid\u017eian\u010dios ligoniui laiku pasiekti tualeto.<\/li><\/ul>\n\n\n\n

    Apibendrinti \u0161lapimo nelaikymo tipai pateikiami 2 lentel\u0117je<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

    \u0160lapimo nelaikymo tipai<\/strong><\/strong><\/td>Da\u017eniausios prie\u017eastys<\/strong><\/td>Simptomai<\/strong><\/td><\/tr>
    \u012etampos \u0161lapimo nelaikymas<\/strong><\/td>Pilvo ir ma\u017eojo dubens operacijos Gimdymo traumos Nutukimas Sunkus fizinis kr\u016bvis Obstipacijos<\/td>Nedidelio \u0161lapimo kiekio i\u0161tek\u0117jimas kosint arba \u010diaudint<\/td><\/tr>
    Dirglioji \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 (skubos \u0161lapimo nelaikymas)<\/strong><\/td>\u0160lapimo tak\u0173 infekcija<\/td>Staiga atsirandantis, sunkiai numaldomas noras \u0161lapintis Da\u017enas \u0161lapinimasis Nikturija<\/td><\/tr>
    Mi\u0161rus tipas<\/strong><\/td>Pilvo ir ma\u017eojo dubens operacijos Gimdymo traumos Obstipacijos<\/td>B\u016bdingi \u012ftampos ir skubos \u0161lapimo nelaikymo simptomai<\/td><\/tr>
    \u0160lapimo nelaikymas d\u0117l perpildytos \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s<\/strong><\/td>Padid\u0117jusi vyr\u0173 prie\u0161in\u0117 liauka Hipotonin\u0117 \/ neurogenin\u0117 p\u016bsl\u0117 \u0160lapl\u0117s obstrukcija<\/td>Siaura \u0161lapimo srov\u0117 Nevisi\u0161kas p\u016bsl\u0117s i\u0161tu\u0161tinimas \u0161lapinantis \u0160lapimo varv\u0117jimas<\/td><\/tr>
    Neurogeninis tipas<\/strong><\/td>Parkinsono liga Alzheimerio liga Cerebrovaskulin\u0117s ligos Trauma<\/td>Staiga atsirandantis, sunkiai numaldomas noras \u0161lapintis Da\u017enas \u0161lapinimasis Nikturija<\/td><\/tr>
    \u0160lapimo nelaikymas po prie\u0161in\u0117s liaukos operacijos <\/strong><\/strong>  <\/strong><\/td>Tarpviet\u0117s raumen\u0173 denervacija<\/td>Nedidelio \u0161lapimo kiekio i\u0161tek\u0117jimas kosint arba \u010diaudint \u0160lapimo varv\u0117jimas<\/td><\/tr>
    Fistul\u0117<\/strong><\/td>Pooperacin\u0117 komplikacija Crohno liga Divertikulioz\u0117 Navikas<\/td>Nuolatinis \u0161lapimo tek\u0117jimas<\/td><\/tr>
    Funkcinis \u0161lapimo nelaikymas<\/strong><\/td>Ribotas mobilumas Psichin\u0117s b\u016bkl\u0117s pablog\u0117jimas<\/td>B\u016bdingi \u012fvair\u016bs simptomai<\/td><\/tr><\/tbody><\/table>
    2 lentel\u0117 \u0160lapimo nelaikymo tipai, prie\u017eastys ir simptomai<\/strong><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

    <\/p>\n\n\n\n

    Nemedikamentiniai gydymo b\u016bdai<\/strong><\/p>\n\n\n\n

    I\u0161skiriami nemedikamentiniai, medikamentiniai ir chirurginiai \u0161lapimo nelaikymo gydymo b\u016bdai. \u0160lapimo nelaikymo gydymo b\u016bdo parinkimas priklauso nuo paciento am\u017eiaus, fizin\u0117s ir psichin\u0117s b\u016bkl\u0117s, mobilumo, gretutini\u0173 lig\u0173, vartojam\u0173 vaist\u0173. Ma\u017eiausiai gydymo galimybi\u0173 turi senyvo am\u017eiaus, riboto mobilumo, daugeliu gretutini\u0173 lig\u0173 sergantys pacientai. Pa\u017eeid\u017eiamiausi yra slaugos ir palaikomojo gydymo \u012fstaig\u0173 pacientai, tod\u0117l jiems svarbu parinkti tinkamas, kokybi\u0161kas, gerai \u0161lapim\u0105 ir blog\u0105 kvap\u0105 sugerian\u010dias sauskelnes. Moksliniai tyrimai rodo, kad medikamentinis gydymas da\u017enai nes\u0117kmingas senyvo am\u017eiaus pacientams, sergantiems didelio laipsnio \u0161lapimo nelaikymu [7]. Pabr\u0117\u017eiama, kad paprasti nemedikamentiniai gydymo b\u016bdai gali pad\u0117ti pacientams kontroliuoti \u0161lapimo nelaikym\u0105, pagerinti gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

    • Svorio ma\u017einimas.<\/strong> Net ir nedidelis k\u016bno mas\u0117s netekimas gali tur\u0117ti teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 gydant \u0161lapimo nelaikym\u0105. \u0160is gydymo metodas tinkamas sergantiesiems \u012ftampos \u0161lapimo nelaikymu, nes, suma\u017e\u0117jus k\u016bno masei, suma\u017e\u0117ja intraabdominalinis sl\u0117gis, tenkantis \u0161lapimo p\u016bslei fizinio kr\u016bvio metu. Atlikti tyrimai rodo, kad sergant dirgli\u0105ja \u0161lapimo p\u016bsle nestebimas ilgalaikis pager\u0117jimas, ta\u010diau pacientai, turintys ma\u017eesn\u0119 k\u016bno mas\u0119, geriau kontroliuoja arterin\u0119 hipertenzij\u0105, cukrin\u012f diabet\u0105. Pacientams, gerai kontroliuojantiems diabet\u0105, re\u010diau pasirei\u0161kia polidipsijos ir poliurijos simptomai, jie re\u010diau \u0161lapinasi [8].<\/li>
    • Dubens raumen\u0173 stiprinimas.<\/strong> Tarpviet\u0117s raumen\u0173 tonus\u0105 ir j\u0117g\u0105 padidina kasdien atliekami Kegelio pratimai. Jiems atlikti nereikia nei specialios vietos, nei laiko \u2013 galima daryti bet kur ir bet kada (gulint ant grind\u0173, stovint ar s\u0117dint ant k\u0117d\u0117s, va\u017eiuojant autobusu, parduotuv\u0117je ar \u017ei\u016brint televizori\u0173). Tai ypa\u010d svarbu riboto mobilumo pacientams. Kegelio pratimai atliekami stipriai sutraukiant tarpviet\u0117s raumenis 10 sek. ir juos atpalaiduojant. Pratim\u0105 reikia kartoti 10\u201315 kart\u0173 po 3 k.\/d. Slaugos namuose atliktas mokslinis tyrimas parod\u0117, kad kasdien atliekami Kegelio pratimai 50 proc. vyresni\u0173 nei 75 met\u0173 moter\u0173 suma\u017eino dirgliosios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s simptomus ir net 60 proc. moter\u0173 suma\u017eino \u0161lapinimosi da\u017en\u012f [9].<\/li>
    • Paciento \u0161lapinimosi \u012fpro\u010di\u0173 korekcija arba suformavimas.<\/strong> Priklausomai nuo \u0161lapimo nelaikymo tipo, galimi keli \u012fpro\u010di\u0173 formavim\u0173 variantai. Pacientams, sergantiems skubos \u0161lapimo nelaikymu, rekomenduojama treniruoti \u0161lapimo p\u016bsl\u0119 sulaikant \u0161lapim\u0105 kiek \u012fmanoma ilgiau, prie\u0161 pradedant \u0161lapinantis arba trumpam sulaikyti \u0161lapimo srov\u0119 \u0161lapinantis. Taip pat galimas \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s treniravimas didinant laiko tarpus tarp \u0117jim\u0173 \u012f tualet\u0105. I\u0161 prad\u017ei\u0173 patartina \u0161lapintis kas 2 val., po to \u0161\u012f laik\u0105 ilginti po 15 min. Sergantiesiems \u0161lapimo nelaikymu d\u0117l perpildytos \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s rekomenduojama steb\u0117ti i\u0161gert\u0173 skys\u010di\u0173 kiek\u012f, reguliariai \u0161lapintis kas 1\u20133 val. Svarbu didesn\u0119 dal\u012f skys\u010di\u0173 suvartoti ryte ir dien\u0105, o vakarais gerti saikingai, pasi\u0161lapinti prie\u0161 einant miegoti.<\/li>
    • \u0160lapimo p\u016bsl\u0119 dirginan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 vengimas<\/strong>. Nelaikantys \u0161lapimo pacientai tur\u0117t\u0173 vengti kavos ar azoto turin\u010di\u0173 g\u0117rim\u0173, r\u016bkymo. Yra kelios teorijos, ai\u0161kinan\u010dios r\u016bkymo poveik\u012f \u0161lapimo nelaikymo vystymuisi. Pirmoji teorija paremta da\u017enesniu ir stipresniu r\u016bkali\u0173 kosuliu. Pacientui kosint, did\u0117ja intraabdominalinis sl\u0117gis, vystosi \u012ftampos \u0161lapimo nelaikymas. Antroji teorija susijusi su r\u016bkymo sukelta hipoestrogenizacija, kuri neigiamai veikia \u0161lapl\u0117s ir mak\u0161ties gleivin\u0119, skatina gleivini\u0173 atrofij\u0105 [4]. Moksliniais tyrimais \u012frodyta, kad r\u016bkymas didina \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizik\u0105 [12]. Onkologin\u0117s \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s ligos, chirurginis j\u0173 gydymas yra etiopatogeneziniai \u0161lapimo nelaikymo veiksniai.<\/li>
    • Viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo profilaktika<\/strong>. Obstipacijos didina \u0161lapimo nelaikymo i\u0161sivystymo rizik\u0105, lemia prastesn\u0119 \u0161lapimo nelaikymo kontrol\u0119. Reguliaraus tu\u0161tinimosi \u012fpro\u010di\u0173 formavimas yra toks pat svarbus kaip \u0161lapinimosi \u012fpro\u010di\u0173 formavimas. Obstipacij\u0173 galima i\u0161vengti suvartojant pakankam\u0105 skys\u010di\u0173 kiek\u012f, valgant daugiau vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, daug skaidul\u0173 turin\u010dio maisto. Esant l\u0117tiniam viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimui, tinka i\u0161mat\u0173 apimt\u012f didinantys ir keletas osmosini\u0173 vaist\u0173 (pvz., makrogolis, natrio ir magnio druskos (sulfatas, hidroksidas, citratas), laktulioz\u0117). \u0160ie preparatai kei\u010dia osmosin\u012f gradient\u0105, taip padidindami skys\u010di\u0173 kiek\u012f i\u0161matose. Skatindami citokin\u0173 atsipalaidavim\u0105, jie aktyvina \u017earnyno motorik\u0105.<\/li>
    • \u0160lapim\u0105 sugerian\u010dios priemon\u0117s.<\/strong> Tinkamai parinkus \u0161lapim\u0105 sugerian\u010dias priemones, galima pagerinti pacient\u0173 socialin\u0119, fizin\u0119, psichin\u0119 gerov\u0119. Parenkant skys\u010dius sugerian\u010di\u0105 priemon\u0119, atsi\u017evelgiama \u012f \u0161lapimo nelaikymo laipsn\u012f, ar pacientui reikalinga pagalba kei\u010diant priemon\u0119, ar jis sugeba ja pats savaranki\u0161kai naudotis, kokioje pad\u0117tyje (stovint, gulint, tualete, lovoje) skys\u010dius sugerianti priemon\u0117 kei\u010diama. Atsi\u017evelgiant \u012f ligonio mobilum\u0105, galima rinktis i\u0161 3 sauskelni\u0173 tip\u0173 \u2013 anatomini\u0173 (tradicin\u0117s formos), juostini\u0173 arba kelnai\u010di\u0173. Anatomin\u0117s sauskeln\u0117s tinka gulintiems ligoniams, kelnait\u0117s \u2013 aktyviems pacientams, o juostin\u0117s sauskeln\u0117s \u2013 ir aktyviems, galintiems apsitarnauti \u017emon\u0117ms, ir gulintiems pacientams, kuriems reikia slaugytojo pagalbos. Atsi\u017evelgiant \u012f nesulaikomo \u0161lapimo kiek\u012f, sauskeln\u0117s yra keleto sugeriamumo lygi\u0173, kuriuos nurodo ant pakuot\u0117s pavaizduoti la\u0161eliai \u2013 kuo daugiau la\u0161eli\u0173, tuo daugiau sauskeln\u0117s sugeria.<\/li><\/ul>\n\n\n\n

      Medikamentinis gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

      Medikamentinis gydymas veiksmingiausias vyraujant skubos \u0161lapimo nelaikymo tipui. \u0160lapimo nelaikymo gydymui skiriamai \u0161ie vaistai:<\/p>\n\n\n\n

      • anticholinerginiai vaistai.<\/strong> Skiriami skubos \u0161lapimo nelaikymui. \u0160ie vaistai skiriasi cholinergini\u0173 receptori\u0173 blokavimu, tirpumu lipiduose, veikimo pusperiod\u017eiu, veikimo prad\u017eios trukme. Da\u017eniausi nepageidaujami anticholinergini\u0173 vaist\u0173 poveikiai yra burnos, aki\u0173 d\u017ei\u016bvimas, nery\u0161kus matymas, galvos skausmai, obstipacijos. Anticholinerginius vaistus rekomenduojama skirti atsargiai pacientams, kuriems sutrikusi kognityvin\u0117 funkcija. D\u0117l da\u017en\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 iki 60 proc. pacient\u0173 nutraukia gydym\u0105 anticholinerginiais vaistais. Gydymui gali b\u016bti skiriami fesoterodinas, oksibutininas, propiverinas, solifenacinas, tolterodinas, darifenacinas ir trospiumo<\/em> chloridas. Lietuvoje \u0161iuo metu prieinami oksibutininas, solifenacinas ir tolterodinas. Tolterodinas pirmasis nau\u00adjos kartos medikamentas, pasi\u017ey\u00admintis didesniu selektyvumu \u0161la\u00adpimo p\u016bsl\u0117s muskarininiams re\u00adceptoriams nei burnoje, tod\u0117l pasi\u017eymi ma\u017eesniu nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173 da\u017eniu. Suaugusiems \u017emon\u0117ms rekomenduojama tolterodino paros doz\u0117 yra viena 4 mg pailginto atpalaidavimo kietoji kapsul\u0117. Vaisto doz\u0119 reikia koreguoti esant inkst\u0173 ar kepen\u0173 funkcijos nepakankamumui. Naujesnis selektyvus M3 anticholinergini\u0173 receptori\u0173 blokatorius \u2013 solifenacinas \u2013 skiriamas 1 k.\/p.. \u012eprasta doz\u0117 paros doz\u0117 yra 5 mg, ta\u010diau doz\u0119 galima didinti iki 10 mg;<\/li>
      • mirabegronas.<\/strong> Skiriamas skubos \u0161lapimo nelaikymui. \u0160is \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s raumenis atpalaiduojantis preparatas (dar vadinamas beta 3 adrenoreceptori\u0173 agonistu) suma\u017eina hiperaktyvios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s aktyvum\u0105 ir gydo susijusius simptomus. Tai betamimetikas, kuris ma\u017eina \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s receptori\u0173 jautrum\u0105 pildantis \u0161lapimo p\u016bslei, ir smegenys negauna signalo apie nor\u0105 \u0161lapintis. Daugumoje klinikini\u0173 tyrim\u0173 vaisto efektyvumas siek\u0117 35\u201350 proc., tad \u0161is vaistas visi\u0161kai nei\u0161gydo dirgliosios \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s, ta\u010diau palengvina simptomus. Pana\u0161\u016bs efektyvumo rezultatai klinikiniuose tyrimuose buvo pasiekti tiek su pacientais, anks\u010diau gydytais anticholinerginiais medikamentais, tiek su gydymo negavusiais pacientais. Da\u017eniausia nepageidaujami rei\u0161kiniai yra padid\u0117j\u0119s arterinis kraujo spaudimas, nazofaringitas ir \u0160TI. Mirabegronas gami\u00adnamas tablet\u0117mis po 25 mg ir 50 mg. Vartojamas atitinkamai po 2 tabletes arba po 1 tablet\u0119 1 k.\/d. Rekomenduojamas ma\u017eiausiai 3 m\u0117nesi\u0173 gydymo kursas;<\/li>
      • duloksetinas.<\/strong> Skiriamas \u012ftampos ir mi\u0161raus tipo \u0161lapimo nelaikymui. Duloksetinas yra jungtinis serotonino (5-HT) ir norepinefrino (NE) reabsorbcijos inhibitorius. Jis silpnai slopina dopamino reabsorbcij\u0105 ir neturi stipraus afiniteto histaminerginiams, dopaminerginiams, cholinerginiams ir adrenerginiams receptoriams. Atlikus gyv\u016bn\u0173 tyrimus nustatyta, kad d\u0117l 5-HT ir NE kiekio padid\u0117jimo kry\u017emenin\u0117je nugaros smegen\u0173 dalyje padid\u0117ja \u0161lapl\u0117s tonusas, nes stipriau stimuliuojamas (per n. pudendus<\/em>) \u0161lapl\u0117s rauko skersaruo\u017eis raumuo. Tai pasirei\u0161kia tik tuomet, kai yra \u0161lapimo kaupimo faz\u0117. Manoma, kad moterims d\u0117l pana\u0161aus mechanizmo sustipr\u0117ja \u0161lapl\u0117s rauko tonusas \u0161lapimo laikymo (kaupimo p\u016bsl\u0117je) metu esant fizinei \u012ftampai. Tai paai\u0161kina duloksetino veiksmingum\u0105 gydant moteris, kurioms nustatytas \u012ftampos \u0161lapimo nelaikymas. Duloksetino (40 mg doz\u0117s, skiriamos 2 k.\/p.) veiksmingumas gydant \u012ftampos \u0161lapimo nelaikym\u0105 buvo patvirtintas atlikus 4 dvigubai aklus, atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173, placebu kontroliuojamus tyrimus. Juose dalyvavo 1 913 moter\u0173 (nuo 22 iki 83 met\u0173), kurioms buvo \u012ftampos tipo \u0161lapimo nelaikymas. 958 i\u0161 \u0161i\u0173 moter\u0173 atsitiktiniu b\u016bdu buvo atrinktos \u012f duloksetinu gydom\u0173 pacien\u010di\u0173 grup\u0119, o 955 \u2013 \u012f placebo grup\u0119. Pagrindiniai veiksmingumo vertinimo kriterijai buvo \u0161lapimo nesulaikymo epizod\u0173 da\u017enis (\u0160NED), kuris buvo registruojamas dienora\u0161\u010diuose, ir \u0161lapimo nelaikymo sukeltos gyvenimo kokyb\u0117s (\u0160N-GK) \u012fvertinimas (anketin\u0117 apklausa). Vis\u0173 4 tyrim\u0173 metu duloksetinu gydom\u0173 pacien\u010di\u0173 grup\u0117se \u0160NED suma\u017e\u0117jo vidutini\u0161kai 50 proc. ar daugiau, placebo grup\u0117je \u2013 33 proc. Duloksetino vartojimo nutraukimas, ypa\u010d staigus, da\u017enai lemia nutraukimo simptom\u0173 i\u0161sivystym\u0105. Da\u017eniausiai pasirei\u0161kian\u010dios reakcijos yra galvos svaigimas, jutim\u0173 sutrikimas (\u012fskaitant parestezij\u0105), miego sutrikimas (\u012fskaitant nemig\u0105 ir intensyvius sapnus), a\u017eitacija ar nerimas, pykinimas ir (ar) v\u0117mimas, tremoras, galvos skausmas, dirglumas, viduriavimas, per stiprus prakaitavimas ir galvos sukimasis. Su SSRI ar SNRI vartojimu susij\u0119 min\u0117ti rei\u0161kiniai paprastai b\u016bna lengvi arba vidutinio sunkumo ir laikini. Tiesa, kai kuriems pacientams jie gali b\u016bti sunk\u016bs ir (arba) ilgalaikiai. D\u0117l to duloksetino vartojim\u0105 patariama nutraukti palaipsniui ma\u017einant doz\u0119;<\/li>
      • estrogenai.<\/strong> Efektyv\u016bs skubos \u0161lapimo nelaikymo atveju, ta\u010diau tr\u016bksta \u012frodym\u0173, kad veiksmingi moterims, sergan\u010dioms \u012ftampos \u0161lapimo nelaikymu. Tyrimai atlikti su peroraliniais, trandermaliniais ir vaginaliais estrogenais. Tyrime nustatyta, kad vieti\u0161kai veikian\u010dio estradiolio ir estriolo veikimas nepadidino trombembolij\u0173, endometriumo hipertrofijos ir kr\u016bties v\u0117\u017eio rizikos, tod\u0117l juos saugu vartoti. Vieti\u0161kai vartojami estrogenai suma\u017eina mak\u0161ties sausumo poj\u016bt\u012f, dirginim\u0105, taip palengvindami ir su \u0161lapimo nelaikymu susijusius simptomus;<\/li>
      • desmopresinas.<\/strong> \u0160is vaistas gali b\u016bti skiriamas trumpalaikiam \u0161lapimo nelaikymui gydyti dien\u0105 arba simptominei suaugusi\u0173j\u0173 nikturijai gydyti, kuri yra susijusi su naktine poliurija (gausiu \u0161lapinimusi), kai nakties \u0161lapimo gamyba yra didesn\u0117 nei \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s talpa, ta\u010diau jo nepatariama vartoti ilg\u0105 laik\u0105. Desmopresinas ma\u017eina inkstuose gaminamo \u0161lapimo kiek\u012f. \u0160io vaisto negalima skirti, jeigu pacientui nustatytas pirminis naktinis \u0161lapimo nelaikymas. Vartojantiems desmopresin\u0105 pacientams padid\u0117ja hiponatremijos i\u0161sivystymo rizika. \u0160io preparato negalima vartoti kartu su \u0161lapim\u0105 varan\u010diais vaistais, pacientams, kuriems nekoreguojam arterin\u0117 hipertenzija, sergantiems \u0161irdies nepakankamumu. Rekomenduojama vaisto doz\u0117 yra 60 mg, suvartojama prie\u0161 mieg\u0105 po lie\u017euviu. Pra\u0117jus savaitei, doz\u0119 galima padidinti iki 120 mg. Po to, kas savait\u0119 po truput\u012f didinant doz\u0119, ji gali b\u016bti padidinta iki maksimalios \u2013 240 mg po lie\u017euviu. B\u016btina riboti suvartojam\u0173 skys\u010di\u0173 kiek\u012f.<\/li><\/ul>\n\n\n\n

        Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

        \u0160lapimo nelaikymas yra da\u017ena sveikatos problema. Pacientai neretai apie \u0161i\u0105 b\u0117d\u0105 nesako savo gydytojams d\u0117l \u012fvairi\u0173 psichologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, o \u0161ie da\u017enai nepasiteirauja. Svarbu nustatyti, kokio tipo \u0161lapimo nelaikymu serga pacientas, nes nuo to priklauso gydymas. \u0160lapimo nelaikymui gydyti svarbios tiek medikamentin\u0117s, tiek nemedikamentin\u0117s priemon\u0117s. \u012etampos, mi\u0161raus ir skubos \u0161lapimo nelaikymo atvejais tikslinga gyvenimo b\u016bdo korekcija, dubens dugno raumen\u0173 ar (ir) \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s treniravimas, kai kurios fizioterapijos priemon\u0117s bei vaistai. Anticholinerginiai vaistai tinkamiausi skubos \u0161lapimo nelaikymui. Juos galima rinktis pagal muskarinini\u0173 recpetori\u0173 selektyvum\u0105. Selektyvesni vaistai sukelia ma\u017eiau nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173, pacientai daug re\u010diau nutraukia jo vartojim\u0105 ar suma\u017eina doz\u0119. Skubos \u0161lapimo nelaikymui gydyti skiriami mirabegronas ir vietinio poveikio estrogenai. Duloksetinas tinkamas \u012ftampos \u0161lapimo nelaikymo tipui arba mi\u0161riam tipui gydyti. Desmopresinas gali b\u016bti skiriamas simptomams palengvinti ir trumpalaikei pagalbai, ta\u010diau nerekomenduojama \u0161io vaisto skirti vyresnio am\u017eiaus pacientams ir tiems, kurie vartoja \u0161lapim\u0105 varan\u010dius vaistus ar turi didel\u0119 hiponatremijos rizik\u0105. Ne visais \u0161lapimo nelaikymo atvejais pavyksta pagerinti paciento b\u016bkl\u0119, juolab j\u012f i\u0161gydyti. Tokiais atvejais gelbsti specialiai \u0161lapimui sugerti skirti \u012fklotai ir sauskeln\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

        Gyd. Greta Bra\u017e\u0117nien\u0117<\/strong>
        Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros<\/em> klinikos<\/p>\n\n\n\n

        <\/p>\n\n\n\n

        Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n

        1. Norton P, Brubaker L. Urinary incontinence in women. The Lancet. 2006;367(9504):57\u201367.
        2. Mereckas G, Alekna V, \u010ceremnych E. \u0160lapimo nelaikymo s\u0105lygoti gyvenimo kokyb\u0117s aspektai. Gerontologija. 2009;10(1):23\u201328.
        3. DeMaagd GA, Davenport TC. Management of Urinary Incontinence. Pharm Ther. 2012 Jun;37(6):345-361H.
        4. Bump RC, McClish DM. Cigarette smoking and pure genuine stress incontinence of urine: a comparison of risk factors and determinants between smokers and nonsmokers. Am J Obstet Gynecol. 1994 Feb;170(2):579\u201382.
        5. Danfort KN, et al. Risk Factors for Urinary Incontinence among Middle-aged Women. Am J Obstet Gynecol. 2006 Feb;194(2):339\u201345.
        6. Minassian V, et al. Urinary incontinence as a worldwide problem. Int J Gynecol Obstet. 2003 rugs\u0117jo;82(3):327\u201338.
        7. Harari D, Igbedioh C. Restoring continence in frail older people living in the community: what factors influence successful treatment outcomes? Age Ageing. 2009 Mar 1;38(2):228\u201333.
        8. Subak LL, et al. Weight Loss to Treat Urinary Incontinence in Overweight and Obese Women. N Engl J Med. 2009 Jan 29;360(5):481\u201390.
        9. Aslan E, et al. Bladder training and Kegel exercises for women with urinary complaints living in a rest home. Gerontology. 2008;54(4):224\u201331.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

        \u0160lapimo nelaikymas yra da\u017enas sutrikimas. 35 proc. vyresni\u0173 nei 75 met\u0173 vyr\u0173 ir 45 proc. tokio pat am\u017eiaus moter\u0173 vargina \u0161lapimo nelaikymas [1]. Ypating\u0105 sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161lapimo nelaikymu grup\u0119 sudaro slaugos ir palaikomojo gydymo \u012fstaig\u0173 pacientai; daugiau nei pus\u0117 j\u0173 nelaiko \u0161lapimo [1]. Pacientai, nelaikantys \u0161lapimo, da\u017enai susiduria su socialine atskirtimi, ma\u017eiau bendrauja, apie savo problem\u0105 nenoriai kalbasi su \u0161eimos…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":68277,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[27888],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-68276","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-slapimo-nelaikymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68276","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68276"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68276\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68277"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68276"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68276"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68276"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=68276"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=68276"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}