{"id":68298,"date":"2022-08-31T11:16:46","date_gmt":"2022-08-31T13:16:46","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=68298\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-08-31T11:18:38","modified_gmt":"2022-08-31T13:18:38","slug":"amziaus-slenkstis-nuo-kurio-galima-skirti-ne-vitamino-k-antagonistu-geriamuju-antikoaguliantu-insulto-prevencijai-pacientams-sergantiems-priesirdziu-virpejimu-optimalaus-amziaus-ir-gretutiniu-ligu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/amziaus-slenkstis-nuo-kurio-galima-skirti-ne-vitamino-k-antagonistu-geriamuju-antikoaguliantu-insulto-prevencijai-pacientams-sergantiems-priesirdziu-virpejimu-optimalaus-amziaus-ir-gretutiniu-ligu\/68298\/","title":{"rendered":"Am\u017eiaus slenkstis, nuo kurio galima skirti ne vitamino K antagonist\u0173 geriam\u0173j\u0173 antikoaguliant\u0173 insulto prevencijai pacientams, sergantiems prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimu: optimalaus am\u017eiaus ir gretutini\u0173 lig\u0173 \u012fvertinimas"},"content":{"rendered":"\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas (PV) yra susij\u0119s su padid\u0117jusia insulto rizika, ta\u010diau \u0161i rizika n\u0117ra vienalyt\u0117 ir priklauso nuo \u012fvairi\u0173 insulto rizikos veiksni\u0173. Europos, Amerikos ir Azijos klinikin\u0117se gair\u0117se insulto rizikai nustatyti rekomenduojama naudoti CHA<sub>2<\/sub>DS<sub>2<\/sub>-VASc skal\u0119 (j\u0105 sudaro stazinis \u0161irdies nepakankamumas, hipertenzija, am\u017eius&nbsp;\u2013 \u226575 metai, cukrinis diabetas (CD), buv\u0119s insultas ar praeinan\u010dios i\u0161emin\u0117s atakos, kraujagysli\u0173 ligos, 65\u201374 metai, moteri\u0161koji lytis). D\u0117l geriam\u0173j\u0173 antikoaguliant\u0173 (GAK) vartojimo sprend\u017eiama pagal surinkt\u0173 bal\u0173 skai\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Remiantis rekomendacijomis, GAK tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasi\u016blyti kiekvienam sergan\u010diam PV pacientui, i\u0161skyrus tuos, kuriems insulto rizika yra ma\u017ea, t.&nbsp;y. vyrams, kuri\u0173 CHA<sub>2<\/sub>DS<sub>2<\/sub>-VASc&nbsp;0 bal\u0173, ir moterims, kurioms CHA<sub>2<\/sub>DS<sub>2<\/sub>-VASc&nbsp;1 balas. Diskutuojama d\u0117l GAK skyrimo PV sergantiems pacientams, nepaisant lyties, turintiems vien\u0105 papildom\u0105 rizikos veiksn\u012f (CHA<sub>2<\/sub>DS<sub>2<\/sub>-VASc&nbsp;1 balas vyrams ir 2 balai moterims). Keliose ankstesn\u0117se studijose \u0161iems pacientams buvo si\u016bloma skirti GAK, o kitos parod\u0117, kad j\u0173 nauda abejotina. Klinikin\u012f sprendim\u0105 dar labiau apsunkina tai, kad labai varijuoja skelbiamas tokiems pacientams \u012fvykusi\u0173 insult\u0173 da\u017enis. Kadangi am\u017eius ir insulto rizika yra susij\u0119, dilema tampa ir klausimas, ar reikia skirti GAK jauniems pacientams (CHA<sub>2<\/sub>DS<sub>2<\/sub>-VASc 1 balas vyrams ir 2 balai moterims), pavyzd\u017eiui, 30 met\u0173 hipertenzija sergan\u010diajam, kurio insulto rizika tikriausiai yra ma\u017eesn\u0117 nei vyresnio paciento. Neai\u0161ku, ar GAK tur\u0117t\u0173 b\u016bti svarstomi pacientams, kuri\u0173 am\u017eiaus riba arti nurodyt\u0173 rib\u0173 (pvz., 60\u201364 met\u0173). Tai labiausiai lie\u010dia Azijos regiono gyventojus, nes insulto rizika jiems gali b\u016bti padid\u0117jusi.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Atsiradus galimybei skirti ne vitamino K antagonistus (NVKA), kurie yra efektyv\u016bs ir saugaus profilio, palyginti su varfarinu, insulto prevencijos atskaitos ta\u0161ku pasi\u016blyta 0,9&nbsp;proc. tikimyb\u0117 per metus. Vadinasi, NVKA tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriami pacientams, kuri\u0173 insulto i\u0161sivystymo rizika yra didesn\u0117 nei 0,9&nbsp;proc. per metus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">&nbsp;Vertinant insulto rizik\u0105 PV sergantiems pacientams, am\u017eius ir susijusios gretutin\u0117s ligos paprastai yra nustatomos tyrimo prad\u017eioje, o rezultatai (insultas, trombembolijos, mirtis ir pan.) nustatomos po steb\u0117jimo laikotarpio, trunkan\u010dio nuo 1 iki 10 met\u0173 (ar daugiau). Realiame gyvenime PV pacientai sensta, suserga naujomis gretutin\u0117mis ligomis. Insultas gali \u012fvykti po daugelio met\u0173, kai pacientas yra daug senesnis ir serga keletu gretutini\u0173 lig\u0173. Taigi kiekvienam CHA<sub>2<\/sub>DS<sub>2<\/sub>-VASc balui ar am\u017eiaus tarpsniui nurodyta insulto rizika gali b\u016bti perteklin\u0117, jeigu pacientai n\u0117ra \u012fvertinami i\u0161sivys\u010dius naujoms gretutin\u0117ms ligoms, ar insulto rizika yra vertinama tiesiog remiantis pradiniu am\u017eiumi.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">\u0160ioje studijoje i\u0161eminio insulto rizika buvo vertinama 3 b\u016bdais:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>\u012fprastu b\u016bdu (remiantis pradine rizika);<\/li><li>dinaminiu metodu (pacientai \u012fvertinti i\u0161sivys\u010dius naujoms gretutin\u0117ms ligoms);<\/li><li>idealiuoju metodu (pacientai \u012fvertinti i\u0161sivys\u010dius naujoms gretutin\u0117ms ligoms, o insulto rizika susieta su tikruoju am\u017eiumi, kada \u012fvyko insultas).<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tuo siekta parodyti, kad insulto rizika, nustatyta naudojantis \u012fprastu b\u016bdu, gali b\u016bti perteklin\u0117, palyginti su dinaminiu ir idealiuoju metodais. Tyr\u0117jai, naudodami idealiuoju metodu surinktus duomenis, siek\u0117 nustatyti am\u017eiaus slenkst\u012f, nuo kurio galima vartoti NVKA PV sergantiems pacientams, neturintiems ar turintiems tik vien\u0105 rizikos veiksn\u012f pagal CHA<sub>2<\/sub>DS<sub>2<\/sub>-VASc skal\u0119, laikydami, kad gydymas reikalingas insulto rizikai perkopus 0,9&nbsp;proc. per metus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Metodika<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Tyrime naudota Taivano nacionalinio sveikatos draudimo duomen\u0173 baz\u0117 (NHIRD), kurioje pateikiami &gt;23&nbsp;mln. gyventoj\u0173 detal\u016bs sveikatos duomenys (&gt;99&nbsp;proc. Taivano populiacijos). Nuo 1996 met\u0173 sausio 1 dienos iki 2009 met\u0173 gruod\u017eio 31 dienos \u012f tyrim\u0105 \u012ftraukti 299&nbsp;902 vyresni nei 20 met\u0173 pacientai. I\u0161 j\u0173 analizuoti 159&nbsp;999, kurie nevartojo antitrombocitini\u0173 vaist\u0173 ir antikoaguliant\u0173. \u012e tiriam\u0105j\u0105 populiacij\u0105 \u012ftraukti 31&nbsp;039 tiriamieji, neturintys CHA2DS2-VASc skal\u0117s rizikos veiksni\u0173, ir 39&nbsp;020 tiriam\u0173j\u0173, turintys tik vien\u0105 rizikos veiksn\u012f, i\u0161skyrus am\u017ei\u0173 ir lyt\u012f. Pacientai, kuriems anks\u010diau buvo \u012fvyk\u0119s i\u0161eminis insultas ar anamnez\u0117je buvo praeinan\u010di\u0173 i\u0161emini\u0173 atak\u0173, \u012f tyrim\u0105 ne\u012ftraukti. Klinikin\u0117 studijos baigtis buvo \u012fvyk\u0119s i\u0161eminis insultas, patvirtintas smegen\u0173 vaizdinimo tyrimais. Insulto diagnostikos tikslumas pagal NHIRD&nbsp;\u2013 94&nbsp;proc. I\u0161eminio insulto rizika vertinta 3 skirtingais b\u016bdais&nbsp;\u2013 \u012fprastu, dinaminiu ir idealiuoju.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kaip insulto rizikos nustatymui \u012ftak\u0105 daro vertinimo b\u016bdas, galima matyti paanalizavus \u0161\u012f pavyzd\u012f. Tarkime, 50 met\u0173 vyras, kuriam naujai diagnozuotas PV ir kurio CHA2DS2-VASc yra 1 balas d\u0117l hipertenzijos. Insult\u0105 pacientas patyr\u0117 b\u016bdamas 62 met\u0173. Galimi 2 skirtingi scenarijai:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>laikui b\u0117gant pacientui nei\u0161sivyst\u0117 papildom\u0173 gretutini\u0173 lig\u0173, CHA2DS2-VASc nepakit\u0119s (1 balas) i\u0161liko ir jam sulaukus 62 met\u0173, kada \u012fvyko insultas. Visi 3 rizikos vertinimo metodai padeda teisingai nustatyti i\u0161eminio insulto rizik\u0105, kai CHA2DS2-VASc yra 1 balas. Ta\u010diau tik pritaikytas idealusis modelis leid\u017eia teisingai priskirti insulto rizik\u0105 62 met\u0173 am\u017eiui ir am\u017eiaus grupei (60\u201364 met\u0173);<\/li><li>iki insulto pacientui i\u0161sivyst\u0117 papildom\u0173 gretutini\u0173 lig\u0173. Sulaukus 56 met\u0173, pacientui diagnozuotas CD, o insultas \u012fvyko 62-ej\u0173 (CHA2DS2-VASc&nbsp;\u2013 2 balai). Pritaikius tradicin\u012f rizikos vertinimo metod\u0105, pacientas, i\u0161sivys\u010dius gretutin\u0117ms ligoms, neb\u016bt\u0173 \u012fvertintas vien tyrimu, o insultas b\u016bt\u0173 netinkamai susietas su CHA2DS2-VASc 1 balu. Be to, insultas b\u016bt\u0173 netinkamai susietas su pradiniu tiriamojo am\u017eiumi, t.&nbsp;y. su 50, o ne su 62 metais. Pritaikius dinamin\u012f ir ideal\u0173j\u012f metod\u0105, \u0161i\u0173 netikslum\u0173 b\u016bt\u0173 i\u0161vengta.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Remiantis \u0161iais skirtingais situacijos scenarijais, idealiuoju metodu galima tinkamai \u012fvertinti i\u0161eminio insulto rizik\u0105 ir pad\u0117ti rasti am\u017eiaus slenkst\u012f, kada b\u016bt\u0173 reikalingi NVKA, pad\u0117ti orientuotis priimant klinikin\u012f sprendim\u0105 pacientams, sergantiems PV ir turintiems vien\u0105 papildom\u0105 rizikos veiksn\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Rezultatai<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Vis\u0173 tiriam\u0173j\u0173 (n=70&nbsp;059) am\u017eiaus vidurkis buvo 67,7 met\u0173 (\u00b115,7). 64,3&nbsp;proc. tiriam\u0173j\u0173 buvo vyresni nei 65 met\u0173. CHA2DS2-VASc bal\u0173 vidurkis siek\u0117 2,1 balo (\u00b11,19). Tarp pacient\u0173, kuriems nustatytas vienas rizikos veiksnys, da\u017eniausia buvo hipertenzija (53,6&nbsp;proc.), re\u010diau&nbsp;\u2013 \u0161irdies nepakankamumas (30,2&nbsp;proc.), CD (11,1&nbsp;proc.) ir kraujagysli\u0173 ligos (5,3&nbsp;proc.). Tarp pacient\u0173, netur\u0117jusi\u0173 papildom\u0173 rizikos veiksni\u0173, i\u0161eminis insultas \u012fvyko 4&nbsp;057 tiriamiesiems, t.&nbsp;y. 2,38&nbsp;proc. tiriam\u0173j\u0173 per metus, remiantis tradiciniu vertinimo b\u016bdu. Pritaikius dinamin\u012f ir ideal\u0173j\u012f metodus, insulto da\u017enis suma\u017e\u0117jo iki 1,46&nbsp;proc. per metus, nes 2&nbsp;597 (64,0&nbsp;proc.) pacientams insultas \u012fvyko i\u0161sivys\u010dius papildom\u0173 gretutini\u0173 lig\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Remiantis tradiciniu vertinimo metodu, 50\u201354 met\u0173 grup\u0117je insulto da\u017enis buvo 1,31 (1,13\u20131,50) 100 gyventoj\u0173 per metus. Vertinant dinaminiu metodu, 55\u201359 met\u0173 tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117je insulto rizika buvo didesn\u0117 nei 0,9&nbsp;proc. per metus. Vertinant idealiuoju metodu, am\u017eiaus slenkstis, kada galima vartoti NVKA, buvo 60\u201364 metai. I\u0161eminio insulto rizika pacientams, sergantiems hipertenzija, vertinant tradiciniu b\u016bdu, buvo 3,82&nbsp;proc. per metus, vertinant dinaminiu ir idealiuoju metodais&nbsp;\u2013 3,08&nbsp;proc. (RS 1,24, 95&nbsp;proc. PI 1,17\u20131,31, p&lt;0,001). Insulto rizika tiriamiesiems, sergantiems \u0161irdies nepakankamumu, vertinant tradiciniu b\u016bdu, buvo 3,98&nbsp;proc. per metus, o dinaminiu ir idealiuoju metodais&nbsp;\u2013 3,30&nbsp;proc. (RS 1,20, 95&nbsp;proc. PI&nbsp;1,11\u20131,31, p&lt;0,001). Nepaisant vertinimo metodo, 35\u201339 met\u0173 tiriam\u0173j\u0173 grup\u0117je insulto rizika pacientams, sergantiems \u0161irdies nepakankamumu, perkop\u0117 0,9&nbsp;proc. per metus. Insulto rizika CD sergantiems pacientams, vertinant tradiciniu metodu, siek\u0117 4,21&nbsp;proc. per metus, o dinaminiu ar idealiuoju metodais&nbsp;\u2013 3,07&nbsp;proc. (RS 1,37, 95&nbsp;proc. PI 1,20\u20131,58, p&lt;0,001). Rizika pacientams, sergantiems kraujagysli\u0173 ligomis, vertinant tradiciniu metodu, buvo 2,40&nbsp;proc. per metus, kitais metodais&nbsp;\u2013 1,74&nbsp;proc. (RS 1,38, 95&nbsp;proc. PI 1,11\u20131,74, p=0,004).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Remiantis idealiuoju metodu gautais duomenimis, NVKA tur\u0117t\u0173 b\u016bti svarstomi \u226560 met\u0173 pacientams, neturintiems papildom\u0173 CHA2DS2-VASc rizikos veiksni\u0173. Am\u017eiaus slenkstis pacientams, sergantiems \u0161irdies nepakankamumu, hipertenzija, CD ir kraujagysli\u0173 ligomis, atitinkamai yra 35, 50, 50 ir 55 metai.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Diskusija<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pagrindin\u0117s tyrimo i\u0161vados:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\"><li>i\u0161eminio insulto rizika pacientams, sergantiems PV, yra heterogenin\u0117 ir priklauso nuo rizikos veiksni\u0173 tipo;<\/li><li>\u012fprastinis insulto rizikos vertinimo b\u016bdas gali pad\u0117ti nustatyti perteklin\u0119 insulto rizik\u0105. Taikant ideal\u0173j\u012f vertinimo metod\u0105, galima u\u017etikrinti tikslesn\u012f am\u017eiaus slenks\u010dio nustatym\u0105, kada der\u0117t\u0173 svarstyti skirti NVKA;<\/li><li>sergant \u0161irdies nepakankamumu, am\u017eiaus slenkstis (35 metai) NVKA vartoti buvo vienodas vertinant visais 3 metodais; &nbsp;<\/li><li>su am\u017eiumi, hipertenzija, CD, kraujagysli\u0173 ligomis <em>per se<\/em>, am\u017eiaus slenkstis, nuo kada galima vartoti NVKA, buvo atitinkamai 60, 50, 50 ir 55 metai.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Kad i\u0161eminio insulto rizika PV sergantiems pacientams yra heterogenin\u0117 ir priklauso nuo konkre\u010di\u0173 rizikos veiksni\u0173, akivaizdu ir ankstesniuose tyrimuose, kuriuose tiriamieji tur\u0117jo vien\u0105 papildom\u0105 CHA2DS2-VASc rizikos veiksn\u012f. \u0160i studija papildo anks\u010diau publikuotus tyrimus. \u0160i studija parod\u0117, kaip \u012fprastas insulto rizikos nustatymas, paremtas pradine rizika ir pacient\u0173 am\u017eiumi <em>per se<\/em>, gali rizik\u0105 pervertinti, o dinaminis ir idealusis vertinimo metodai gali suteikti tikslesn\u0119 informacij\u0105, kada NVKA skyrimas jau b\u016bt\u0173 naudingas pacientams. Pradin\u0117 insulto rizika yra klaidinanti, nes PV sergantiems pacientams senstant rizika did\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Pritaikius ideal\u0173j\u012f metod\u0105, nustatyta, kad i\u0161eminio insulto rizika buvo didesn\u0117 nei 0,9&nbsp;proc. \u226560 met\u0173 pacientams, neturintiems papildom\u0173 rizikos veiksni\u0173. Kadangi NVKA yra saugesnio profilio, palyginti su varfarinu, reikalingos tolesn\u0117s studijos, \u012fvertinan\u010dios ar am\u017eiaus kriterijus, remiantis CHA2DS2-VASc, tur\u0117t\u0173 b\u016bti suma\u017eintas iki 60 met\u0173 (o ne 65 met\u0173), ypa\u010d pacientams i\u0161 Azijos. Gauti rezultatai patvirtina visuotinai priimt\u0105 nuomon\u0119, kad am\u017eius yra svarbus rizikos veiksnys. Vertinant NVKA poreik\u012f insulto prevencijai, am\u017eiaus svarba tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvertinta ir pacientams, turintiems tik vien\u0105 rizikos veiksn\u012f pagal CHA2DS2-VASc (t.&nbsp;y. 1 balas vyrams ir 2 balai moterims). Nors 2016 met\u0173 Europos kardiolog\u0173 asociacijos PV gair\u0117se si\u016bloma svarstyti GAK pacientams, sergantiems PV, kai CHA2DS2-VASc 1 balas vyrams ir 2 balais moterims (IIa klas\u0117s rekomendacija), dilema atsiranda svarstant, ar skirti NVKA jauniems asmenims (pvz., 30 met\u0173 vyras&nbsp;\/&nbsp;moteris, kai sergama tik hipertenzija).<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Net ir svarstant NVKA vartojim\u0105 vyresniems pacientams, turintiems vien\u0105 papildom\u0105 rizikos veiksn\u012f, tinkamas am\u017eiaus slenkstis n\u0117ra ai\u0161kus. Remiantis \u0161io tyrimo rezultatais, am\u017eiaus riba, nuo kada galima vartoti NVKA sergantiems PV pacientams, turintiems vien\u0105 rizikos veiksn\u012f, neskaitant lyties, yra 35 metai (\u0161irdies nepakankamumas), 50 met\u0173 (hipertenzija ir CD), 55 metai (kraujagysli\u0173 ligos). \u0160i informacija gali pad\u0117ti orientuotis skiriant optimali\u0105 insulto prevencij\u0105 \u0161iai pacient\u0173 grupei.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>I\u0161vados&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; <\/strong><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">I\u0161eminio insulto rizika pacientams, sergantiems PV, yra heterogenin\u0117 ir priklauso nuo skirting\u0173 rizikos veiksni\u0173. Am\u017eius yra labai svarbus rizikos veiksnys. Am\u017eiaus slenkstis, nuo kurio galima vartoti NVKA pacientams, sergantiems PV ir turintiems tik vien\u0105 papildom\u0105 rizikos veiksn\u012f, nepriklausomai nuo am\u017eiaus ir lyties, skiriasi, nepaisant vienod\u0173 CHA2DS2-VASc bal\u0173 (1 balas vyrams ir 2 balai moterims): pacientams, sergantiems \u0161irdies nepakankamumu,&nbsp;tai yra 35 metai, sergantiems hipertenzija arba CD&nbsp;\u2013 50 met\u0173, sergantiems kraujagysli\u0173 ligomis&nbsp;\u2013 55 metai. Tiesa, b\u016btinos tolesn\u0117s studijos, patvirtinan\u010dios \u0161iuos rezultatus.<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><strong>Gyd. Egl\u0117 Majauskien\u0117<\/strong><br>Vilniaus universiteto ligonin\u0117s <em>Santaros<\/em> klinikos<\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\"><\/p>\n\n\n\n<p class=\"wp-block-paragraph\">Parengta pagal<em> Tze-Fan Chao, et al. Age threshold for the use of non-vitamin K antagonist oral anticoagulants for stroke prevention in patients with atrial fibrillation: insights into the optimal assessment of age and incident comorbidities. European Heart Journal. 2019;00:1\u201312 CLINICAL RESEARCH doi:10.1093\/eurheartj\/ehy837.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Prie\u0161ird\u017ei\u0173 virp\u0117jimas (PV) yra susij\u0119s su padid\u0117jusia insulto rizika, ta\u010diau \u0161i rizika n\u0117ra vienalyt\u0117 ir priklauso nuo \u012fvairi\u0173 insulto rizikos veiksni\u0173. Europos, Amerikos ir Azijos klinikin\u0117se gair\u0117se insulto rizikai nustatyti rekomenduojama naudoti CHA2DS2-VASc skal\u0119 (j\u0105 sudaro stazinis \u0161irdies nepakankamumas, hipertenzija, am\u017eius&nbsp;\u2013 \u226575 metai, cukrinis diabetas (CD), buv\u0119s insultas ar praeinan\u010dios i\u0161emin\u0117s atakos, kraujagysli\u0173 ligos, 65\u201374&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":66116,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[28305],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-68298","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-priesirdziu-virpejimas","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68298","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68298"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68298\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/66116"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68298"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68298"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68298"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=68298"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=68298"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}