Tyrimo tikslas \u2013 nustatyti socialinio tinklo Instagram <\/em>naudojimo ypatumus ir i\u0161vaizdos suvokimo aspektus, \u012fvertinti j\u0173 s\u0105sajas tarp paaugli\u0173.<\/p>\n\n\n\n Tyrimo metodika<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tyrimo dalyviai<\/u><\/em>. Tyrime dalyvavo Vilniaus gimnazijos 12 klas\u0117s mokiniai.<\/p>\n\n\n\n Tyrimo instrumentai<\/u><\/em>. Tyrimo dalyviams buvo pateikta anketa su4 tyrimo instrumentais, vertinan\u010diais socialinio tinklo Instagram<\/em> naudojimo ypatumus ir i\u0161vaizdos aspektus, ir demografiniais klausimais apie tyrimo dalyvi\u0173 lyt\u012f ir am\u017ei\u0173. Gavus tyrimo rezultatus, apskai\u010diuotas taikyt\u0173 instrument\u0173 patikimumas.<\/p>\n\n\n\n Instagram<\/u><\/em> intensyvumo skal\u0117. Skale vertinamas emocinio prierai\u0161umo prie socialinio tinklo Instagram <\/em>stiprumas. Skal\u0119 sudaro 6 teiginiai, kiekvienas teiginys vertinamas 5 bal\u0173 sistema nuo visi\u0161kai nesutinku<\/em> iki visi\u0161kai sutinku<\/em> (pvz., Did\u017eiuojuosi sakydamas (\u2013a), kad naudojuosi <\/em>Instagram). Apskai\u010diuojamas teigini\u0173 bal\u0173 vidurkis. Didesnis vidurkis rodo stipresn\u012f emocin\u012f prierai\u0161um\u0105 prie socialinio tinklo. Prie skal\u0117s teigini\u0173 buvo pateikti 2 atvirojo tipo klausimai apie Instagram <\/em>turim\u0173 sek\u0117j\u0173 skai\u010di\u0173 ir vidutin\u012f naudojimosi socialiniu tinklu laik\u0105 per par\u0105 (minut\u0117mis). \u0160i\u0105 skal\u0119 tyr\u0117jai pareng\u0117 remdamiesi anks\u010diau sudaryta Facebook<\/em> intensyvumo skale [7].<\/p>\n\n\n\n Naudojimosi Instagram<\/em> klausimynas. \u0160iuo klausimynu vertinama, kaip aktyviai naudojamasi socialiniu tinklu. Vertintas jame atliekam\u0173 veikl\u0173 da\u017enis. Klausimyn\u0105 sudaro 10 teigini\u0173. Kiekvienas teiginys vertinamas 5 bal\u0173 sistema nuo visi\u0161kai nesutinku<\/em> iki visi\u0161kai sutinku<\/em> (pvz., Savo <\/em>Instagram profilyje skelbiu nuotraukas<\/em>). Apskai\u010diuojama teigini\u0173 bal\u0173 suma. Kuo didesn\u0117 suma, tuo aktyviau naudojamasi socialiniu tinklu. Naudojimosi Instagram <\/em>klausimynas buvo sukurtas pagal analogi\u0161k\u0105 klausimyn\u0105 Facebook <\/em>socialiniam tinklui [8].<\/p>\n\n\n\n K\u016bno formos klausimynas-16 (BSQ-16) [9]. Tyrime naudotos 2 klausimyno, priklausomai nuo tyrimo dalyvio lyties, versijos. Klausimynu vertinamas susir\u016bpinimo savo k\u016bno forma lygis per pastar\u0105sias 4 savaites. Klausimyn\u0105 sudar\u011716 teigini\u0173, vertinam\u0173 6 bal\u0173 sistema nuo niekada<\/em> iki visada<\/em> (pvz., Jauteisi stambi ir apvali\u0173 form\u0173<\/em> ar Suvalg\u0119s net ir ma\u017e\u0105 maisto kiek\u012f, jauteisi storas<\/em>). Apskai\u010diuojama teigini\u0173 bal\u0173 suma. Didesn\u0117 suma rodo stipresn\u012f susir\u016bpinim\u0105 savo i\u0161vaizda. Laikoma, kad tyrimo dalyviai, surink\u0119 ma\u017eiau nei 38 balus, nepasi\u017eymi susir\u016bpinimu savo k\u016bno forma. Surinkusiems nuo 38 iki 51 bal\u0173, b\u016bdingas nedidelis susir\u016bpinimas. Tyrimo dalyviai, surink\u0119 nuo 52 iki 66 bal\u0173, pasi\u017eym\u0117jo vidutiniu susir\u016bpinimu i\u0161vaizda. Ry\u0161kus susir\u016bpinimas savo k\u016bno forma b\u016bdingas surinkusiesiems daugiau nei 66 balus.<\/p>\n\n\n\n Baim\u0117s patirti neigiam\u0105 i\u0161vaizdos vertinim\u0105 skal\u0117 (FNAES) [10]. Skale vertinamas nerimo, kylan\u010dio d\u0117l baim\u0117s patirti neigiam\u0105 i\u0161vaizdos vertinim\u0105 i\u0161 aplinkini\u0173, lygis. Skal\u0119 sudaro 6 teiginiai, vertinami 6 bal\u0173 sistemoje nuo visi\u0161kai neatitinka<\/em> iki ypa\u010d atitinka<\/em>. Apskai\u010diuojama teigini\u0173 bal\u0173 suma. Didesn\u0117 suma rodo, kad asmuo d\u0117l \u012fsitikinimo, jog aplinkiniai jo i\u0161vaizd\u0105 gali vertinti neigiamai, patiria didesn\u012f nerimo lyg\u012f.<\/p>\n\n\n\n Tyrimo eiga<\/u><\/em>. Pirmiausia tyr\u0117jai supa\u017eindino moksleivius su atliekamu tyrimu. Sutik\u0119 jame dalyvauti tyrimo dalyviai pild\u0117 anonimin\u0119 anket\u0105. Atsisakiusi\u0173 dalyvauti tyrime nebuvo.<\/p>\n\n\n\n Duomen\u0173 analiz\u0117s metodai<\/u><\/em>. Duomen\u0173 analiz\u0117 atlikta naudojant SPSS<\/em> program\u0105, skai\u010diuota apra\u0161omoji statistika (vidurkiai, standartiniai nuokrypiai, procentai), instrument\u0173 patikimumas vidinio suderintumo b\u016bdu. Taikyti parametriniai statistiniai kriterijai: skirtumams tarp ly\u010di\u0173 rasti \u2013 T testas dviem nepriklausomoms imtims, s\u0105sajoms nustatyti \u2013 Pearsono koreliacija.<\/p>\n\n\n\n Rezultatai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Apklausoje dalyvavo 101 tyrimo dalyvis, i\u0161 j\u0173 43 merginos ir 58 vaikinai. Am\u017eiaus vidurkis\u00a0\u2013 17,89 met\u0173 (SN \u2013 0,53).<\/p>\n\n\n\n Taikyt\u0173 instrument\u0173 patikimumo vertinimas<\/em>. Instrument\u0173 patikimumas pateiktas 1\u00a0lentel\u0117je. Rezultatai parod\u0117, kad visi taikyti instrumentai pasi\u017eym\u0117jo geru patikimumu.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Naudojimosi <\/em>Instagram ypatumai paaugli\u0173 imtyse. <\/em>Buvo vertintas paaugli\u0173 aktyvumas socialiniame tinkle Instagram<\/em>, turim\u0173 sek\u0117j\u0173 skai\u010dius ir vidutinis naudojimosi laikas per par\u0105, emocinis prierai\u0161umas prie \u0161io socialinio tinklo. Gauti rezultatai pavaizduoti 1\u20134\u00a0pav. Merginos, palyginti su vaikinais, statisti\u0161kai reik\u0161mingai aktyviau naudojosi socialiniu Instagram <\/em>(37,837 vs.<\/em> 26,345, p<0,001, 1\u00a0pav.), buvo stipriau prie jo emoci\u0161kai prisiri\u0161usios (2,996 vs.<\/em> 2,026, p<0,001, 2\u00a0pav.) bei praleido per dien\u0105 daugiau laiko (93,721 vs.<\/em> 31,103, p<0,001, 3\u00a0pav.). Nors merginos socialiniame tinkle tur\u0117jo daugiau sek\u0117j\u0173 nei vaikinai, ta\u010diau \u0161is skirtumas nebuvo statisti\u0161kai reik\u0161mingas (428,558 vs.<\/em> 289,638, p=0,2, 4\u00a0pav.).<\/p>\n\n\n\n Galime pasteb\u0117ti, kad, palyginti vaikin\u0173 ir mergin\u0173 paaugli\u0173 grupes, merginos buvo aktyvesn\u0117s socialinio tinklo Instagram <\/em>vartotojos. Jos naudojosi daugiau ir aktyviau tinklo teikiamomis galimyb\u0117mis, buvo suformavusios stipresn\u012f emocin\u012f ry\u0161\u012f su tinklu. Be to, merginos gerokai daugiau laiko per dien\u0105 skyr\u0117 socialiniam tinklui\u00a0\u2013 apie 1,5\u00a0val., vaikinai\u00a0\u2013 apie 0,5\u00a0val.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n K\u016bno vaizdo aspektai paaugli\u0173 imtyse.<\/u><\/em> <\/em>\u0160iame tyrime vertinta, kaip stipriai paaugli\u0173 imtyse pasirei\u0161k\u0117 du k\u016bno vaizdo aspektai \u2013neigiamas savo k\u016bno vertinimas ir baim\u0117, kad kiti asmenys k\u016bn\u0105 gali \u012fvertinti neigiamai. Gauti rezultatai pavaizduoti 5\u20138 pav. Rezultatai parod\u0117, kad merginos reik\u0161mingai labiau nei vaikinai buvo nepatenkintos savo k\u016bno forma (43,302 vs.<\/em> 26,247, p<0,001, 5 pav.) bei patyr\u0117 didesn\u012f nerim\u0105, kad aplinkiniai apie j\u0173 k\u016bno i\u0161vaizd\u0105 gali atsiliepti negatyviai (17,837 vs.<\/em> 11,759, p<0,001, 6 pav.).<\/p>\n\n\n\n Tiriamieji pagal tai, kaip stipriai pasirei\u0161kia nepasitenkinimas savo k\u016bnu, buvo suskirstyti \u012f 4 grupes\u00a0\u2013 nuo nery\u0161kaus iki didelio nepasitenkinimo. I\u0161ry\u0161k\u0117jo skirtumai tarp ly\u010di\u0173. \u012e visas 4 grupes pateko tik tyrime dalyvavusios merginos (7\u00a0pav.) (daugiausiai\u00a0\u012f nery\u0161kaus ir didelio nepasitenkinimo grupes). Tirt\u0173 vaikin\u0173 imtis (8\u00a0pav.) pasiskirst\u0117 tik \u012f 2 grupes: did\u017eioji dalis\u00a0\u2013 \u012f nery\u0161kaus nepasitenkinimo, likusi \u2013 \u012f nedidelio nepasitekinimo savo k\u016bnu grup\u0119. <\/p>\n\n\n\n Reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f, kad paaugli\u0173 mergin\u0173 k\u016bno vaizdas neigiamesnis nei paaugli\u0173 vaikin\u0173. Kaip min\u0117ta, nepasitenkinimas k\u016bnu buvo vertinamas dvejopai. Tyrimas parod\u0117, kad merginoms b\u016bdingas ry\u0161kesnis nepasitenkinimas k\u016bnu nei vaikinams. Taip pat atskleista, kad merginos patyr\u0117 didesn\u0119 baim\u0119, kad \u012f j\u0173 k\u016bn\u0105 aplinkiniai gali \u017ei\u016br\u0117ti neigiamai.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Instagram naudojimo ypatum\u0173 ir k\u016bno vaizdo aspekt\u0173 pasirei\u0161kimo s\u0105sajos paaugli\u0173 imtyse.<\/em>Tirtos socialinio tinklo Instagram<\/em> naudojimo ypatum\u0173 ir k\u016bno vaizdo aspekt\u0173 pasirei\u0161kimo s\u0105sajos mergin\u0173 ir vaikin\u0173 imtyse. Rezultatai atskleid\u0117 pana\u0161ias tendencijas tarp mergin\u0173 ir vaikin\u0173, tik nagrin\u0117tos s\u0105sajos mergin\u0173 grup\u0117je buvo stipresn\u0117s. Gautos \u0161ios statisti\u0161kai reik\u0161mingos s\u0105sajos abiej\u0173 ly\u010di\u0173 imtyse: kuo aktyviau naudojamasi socialiniu tinklu, kuo jam skiriama daugiau laiko ir kuo stipresnis emocinis prisiri\u0161imas prie \u0161io tinklo, tuo didesnis nepasitenkinimas savo k\u016bnu ir patiriamas stipresnis nerimas, kad kiti k\u016bn\u0105 \u012fvertins neigiamai. Verta pasteb\u0117ti, kad stipriausias ry\u0161ys nustatytas tarp emocinio prierai\u0161umo prie socialinio tinklo kalbant apie abu k\u016bno vaizdo aspektus. Vienintel\u0117 statisti\u0161kai nereik\u0161minga s\u0105saja abiejose ly\u010di\u0173 grup\u0117se nustatyta tarp turim\u0173 sek\u0117j\u0173 skai\u010diaus socialiniame tinkle Instagram<\/em> ir tyrin\u0117t\u0173 k\u016bno vaizdo dali\u0173 (su BSQ-16 klausimyno \u012fver\u010diu r=0,095 ir r=0,012 atitinkamai mergin\u0173 ir vaikin\u0173 grup\u0117se, p>0,05; su FNAES skal\u0117s \u012fver\u010diu r=0,03 ir r=0,021, p>0,05). Kuo stipresnis prisiri\u0161imas prie socialinio tinklo Instagram<\/em>, tuo savo k\u016bn\u0105 respondentai vertino negatyviau ir nurod\u0117 didesn\u012f nerim\u0105, kad kiti j\u0173 k\u016bn\u0105 vertins neigiamai. Mergin\u0173 imtyje \u0161ios s\u0105sajos buvo stipresn\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Rezultat\u0173 aptarimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Kit\u0173 \u0161ali\u0173 tyrim\u0173 rezultatai turi pana\u0161um\u0173 su m\u016bs\u0173 atliktu tyrimu. Thompson ir Lougheed 2012 metais publikuotame tyrime nurodoma, kad merginos, palyginti su vaikinais, daugiau laiko per dien\u0105 praleid\u017eia naudodamos socialin\u012f tinkl\u0105 Facebook<\/em>, jos jau\u010dia didesn\u0119 priklausomyb\u0119; rezultatai ai\u0161kinami tuo, kad socialiniame tinkle pateikiamas turinys yra daug aktualesnis jaunoms merginoms nei vaikinams, tod\u0117l paaugl\u0117s aktyviau renkasi juo naudotis. Manoma, kad paaugliai vaikinai taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti aktyv\u016bs socialiniuose tinkluose, kurie atitinka j\u0173 pom\u0117gius [11]. 2018 metais JAV mokslinink\u0173 atliktas tyrimas parod\u0117, kad merginos aktyviau naudojasi socialiniu tinklu Instagram<\/em> nei vaikinai. Manoma, kad visuomen\u0117je \u012fsitvirtin\u0119 moteri\u0161ko k\u016bno standartai ver\u010dia merginas ie\u0161koti \u012fvairi\u0173 patvirtinim\u0173 i\u0161 aplinkos, kad j\u0173 k\u016bnas atitinka paplitusius l\u016bkes\u010dius. Socialiniame tinkle Instagram <\/em>jaunos paaugl\u0117s tuo gali \u012fsitikinti, tad juo ir naudojasi aktyviau, tampa priklausomomis. Tuo tarpu vyri\u0161kam k\u016bnui visuomen\u0117je dar n\u0117ra keliami tokie ry\u0161k\u016bs fizin\u0117s i\u0161vaizdos standartai [12].<\/p>\n\n\n\n \u0160iame tyrime gauti rezultatai apie pasitenkinim\u0105 savo k\u016bnu pana\u0161\u016bs \u012f kituose tyrimuose gautus rezultatus. Pavyzd\u017eiui, 2015 metais publikuotame tyrime atskleista, kad jaunos moterys yra labiau nepasitenkinusios savo k\u016bnu nei vyrai. Mergin\u0173 realaus ir idealaus k\u016bno suvokimas labai skiriasi, o vaikin\u0173 beveik sutampa. B\u016btent toks skirtumas tarp turimos ir norimos fizin\u0117s i\u0161vaizdos paaugl\u0117ms kelia nepasitenkinim\u0105 savo k\u016bnu [13]. Kiti tyr\u0117jai akcentuoja, kad da\u017enai lieka ne\u012fvertinta vyr\u0173 grup\u0117, kalbant apie j\u0173 pasitenkinim\u0105 savo fizine i\u0161vaizda. M\u016bs\u0173 atliktas tyrimas parod\u0117, kad daliai paaugli\u0173 vaikin\u0173 b\u016bdingas nery\u0161kus nepasitenkinimas k\u016bnu. Vyr\u0173 savivert\u0119 i\u0161 dalies lemia tam tikros i\u0161orinio k\u016bno savyb\u0117s. Kuo daugiau raumen\u0173 ir ma\u017eiau prid\u0117tini\u0173 riebal\u0173, tuo savivert\u0117 didesn\u0117. Moter\u0173 savivert\u0117s pajautim\u0105 daug labiau formuoja j\u0173 k\u016bni\u0161kosios savyb\u0117s nei vyrams. Gauti rezultatai ai\u0161kinami tuo, kad visuomen\u0117je yra daug labiau kalbama apie moteri\u0161k\u0105 fizin\u012f k\u016bn\u0105, moters i\u0161vaizdai keliami auk\u0161tesni, da\u017enai net nereal\u016bs reikalavimai, moterys da\u017eniau nei vyrai yra vertinamos atsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 patrauklum\u0105, taigi, i\u0161vaizdos savybes. Moterys yra stipriau internalizavusios kult\u016brinius i\u0161vaizdos standartus, pagal kuriuos lygina save su kitomis moterimis, taip pat save \u012fsivaizduoja i\u0161 kito asmens pozicijos[14].<\/p>\n\n\n\n Ai\u0161kinant gautus rezultatus, reik\u0117t\u0173 atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f socialinio tinklo Instagram<\/em> turin\u012f. Kaip teigia tyr\u0117jai, \u0161iuo metu jame galima steb\u0117ti nauj\u0105 fitspiration<\/em> jud\u0117jim\u0105 [15]. \u0160is jud\u0117jimas propaguoja sveik\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105, akcentuojant tinkam\u0105 mityb\u0105 ir fizin\u0117s veiklos teikiam\u0105 naud\u0105. Nepriklausomai nuo, atrodyt\u0173, ger\u0173 fitspiration<\/em> jud\u0117jimo ketinim\u0173, pasteb\u0117ta, kad \u0161io jud\u0117jimo id\u0117jos gali tur\u0117ti ir neigiam\u0105 poveik\u012f. Pavyzd\u017eiui, Australijoje atliktame tyrime analizuojant Instagram<\/em> turin\u012f, buvo rastas plono ir lieso moter\u0173 k\u016bno idealizavimas. Daugumoje nuotrauk\u0173 steb\u0117tos moters k\u016bno sudaiktinimo tendencijas [15].<\/p>\n\n\n\n I\u0161 \u0161iame tyrime gaut\u0173 rezultat\u0173 galima kelti prielaid\u0105, kad socialinio tinklo Instagram<\/em> naudojimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti susij\u0119s su visuomen\u0117je vyraujan\u010di\u0173 k\u016bno ideal\u0173 per\u0117mimu, savo k\u016bno lyginimu su \u0161iais standartais. 2014 metais JAV atliktame tyrime atskleista, kad didesnis praleid\u017eiamas laikas socialiniame tinkle susij\u0119s su liesumo idealizavimu, sav\u0119s objektyvizavimu, nepasitenkinimu savo svoriu, liekno k8no siekimu [16]. Tuo tarpu kitas 2015 met\u0173 JAV atliktas tyrimas atskleid\u0117, kad aktyvesnis socialinio tinklo naudojimas susij\u0119s su didesniu susir\u016bpinimu i\u0161vaizda [17]. \u0160ios studijos patvirtina ir m\u016bs\u0173 gautus rezultatus \u2013 aktyvesnis naudojimasis socialiniais tinklais yra susij\u0119s su didesniu nepasitenkinimu savo k\u016bnu. Naudojantis socialiniais tinklais, sudaromos s\u0105lygos perimti visuomen\u0117je ypa\u010d paplitusius k\u016bni\u0161kumo standartus, kuriuos internalizavus, automati\u0161kai u\u017ekoduota patirti nepasitenkinimo savo i\u0161vaizda jausm\u0105, nes visuomen\u0117je keliami l\u016bkes\u010diai k\u016bnui da\u017enai n\u0117ra realisti\u0161ki. Didesnis naudojimasis socialiniais tinklais dar labiau skatina \u0161i\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 per\u0117mim\u0105 [16\u201317].<\/p>\n\n\n\n 2017 metais Lietuvoje atliktame tyrime nustatyta, kad savo k\u016bno proporcij\u0173 suvokimo ir pri\u0117mimo ypatumai jaunuoliams yra svarb\u016bs, rasti skirtumai tarp mergin\u0173 ir vaikin\u0173 [18]. Reikalingi tolesni moksliniai tyrimai, atsi\u017evelgiant \u012f greitai kintan\u010dias jaunimo po\u017ei\u016brio, mados, naudojimosi socialiniais tinklais tendencijas. M\u016bs\u0173 tyrimas atskleid\u0117, kad paaugl\u0117s merginos, palyginti su vaikinais, aktyviau naudojosi socialiniu tinklu Instagram<\/em>, per par\u0105 tam skyr\u0117 daugiau laiko ir buvo stipriau emoci\u0161kai susijusios su \u0161iuo tinklu. Instagram <\/em>sek\u0117j\u0173 skai\u010dius tarp ly\u010di\u0173 nesiskyr\u0117. Gauti rezultatai parod\u0117, kad paaugl\u0117s merginos savo k\u016bn\u0105 mat\u0117 neigiamiau nei vaikinai, jos buvo labiau \u012fsitikinusios, kad aplinkiniai j\u0173 k\u016bn\u0105 taip pat vertina negatyviai ir d\u0117l to patyr\u0117 nerim\u0105. Analiz\u0117 atskleid\u0117, kad aktyviau naudojantis socialiniu tinklu Instagram<\/em>, tam skiriant daugiau laiko per par\u0105 bei esant stipresnei emocinio pob\u016bd\u017eio priklausomybei nuo tinklo, asmuo savo k\u016bn\u0105 vertina neigiamiau, b\u016bdingas stipresnis \u012fsitikinimas, kad aplinkiniai k\u016bn\u0105 vertins negatyviau. \u0160ios tendencijos b\u016bdingos tiek vaikin\u0173, tiek mergin\u0173 paaugli\u0173 grup\u0117se, nors pastarojoje imtyje jos buvo ry\u0161kesn\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Atliktas tyrimas atskleid\u0117 kelet\u0105 reik\u0161ming\u0173 dalyk\u0173. Paai\u0161k\u0117jo, kad paaugli\u0173 mergin\u0173 imtis studijos r\u0117muose yra ypa\u010d jautri grup\u0117. B\u016btent merginos daugiau naudojosi socialiniu tinklu Instagram<\/em>, buvo labiau nuo jo emoci\u0161kai priklausomos nei vaikinai. Merginos savo k\u016bn\u0105 vertino neigiamiau ir tur\u0117jo stipresni\u0173 \u012fsitikinim\u0173, kad ir aplinkiniai j\u0173 k\u016bn\u0105 mato negatyviai. Tyrimas parod\u0117, kad ry\u0161kesn\u0117 priklausomyb\u0117 nuo Instagram<\/em> socialinio tinklo susijusi su savo k\u016bno neigiamu vertinimu. \u0160is atradimas leid\u017eia kelti prielaid\u0105, kad aktyvesnis socialini\u0173 tinkl\u0173 naudojimas gali b\u016bti kelias \u012f valgymo sutrikim\u0173 psichopatologij\u0105. Su nepilname\u010diais dirbantys \u012fvairi\u0173 specialybi\u0173 gydytojai tur\u0117t\u0173 kalb\u0117tis su pacientais jaunimui svarbiomis k\u016bno suvokimo ir pri\u0117mimo temomis.<\/p>\n\n\n\n Praktinis pritaikymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ma\u017einant socialini\u0173 tinkl\u0173 neigiam\u0105 poveik\u012f nepasitenkinimui savo k\u016bnu, svarbus ir vaik\u0173 lig\u0173 gydytoj\u0173 vaidmuo, ypa\u010d kalbantis su pacientais ir bendradarbiaujant su vaik\u0173 t\u0117vais. Gydytojai gal\u0117t\u0173 rekomenduoti t\u0117vams dom\u0117tis vaik\u0173 \u012fsitraukimu \u012f socialinius tinklus, nes, kaip rodo tyrimai, per didelis medij\u0173 naudojimas prisideda prie nepilname\u010di\u0173 i\u0161kreipto savo k\u016bno sampratos formavimosi ir su tuo susijusiu padid\u0117jusiu nerimastingumu.<\/p>\n\n\n\n Agn\u0117 \u0160arskut\u0117<\/strong> <\/p>\n\n\n\n Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n 1. Rodgers RF, Franko DL, Donovan E, et al. Body image in emerging adults: The protective roleof self-compassion. Body Image. 2017; 22:148-155. XXI am\u017eiaus visuomen\u0117je pla\u010diai paplit\u0119s k\u016bno kultas, kuriam keliami nereal\u016bs fiziniai k\u016bno standartai, labiausiai pabr\u0117\u017eiant lieknum\u0105, ma\u017e\u0105 k\u016bno svor\u012f tarp moter\u0173 ir perd\u0117t\u0105 raumeningum\u0105 tarp vyr\u0173. Liguisti i\u0161vaizdos kriterijai ir antsvorio stigmatizacija sukelia nerim\u0105 d\u0117l k\u016bno form\u0173, ypa\u010d jauniems \u017emon\u0117ms [1]. Jaunyst\u0117je da\u017eniau galvojama apie savo k\u016bno formas, svor\u012f. Tai lemia svarb\u016bs fizinio k\u016bno pasikeitimai,…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":68325,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27328],"tags":[11544],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-68316","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-psichologija","tag-paaugliai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68316","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68316"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68316\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68325"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68316"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68316"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68316"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=68316"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=68316"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Instrumentas<\/strong><\/td> Patikimumo reik\u0161m\u0117<\/strong><\/td><\/tr> Instagram<\/em> intensyvumo skal\u0117<\/td> \u0251=.915<\/td><\/tr> Naudojimosi Instagram<\/em> klausimynas<\/td> \u0251=.931<\/td><\/tr> K\u016bno formos klausimynas-16<\/td> \u0251=.818 (mergin\u0173 grup\u0117je) \u0251=.960 (vaikin\u0173 grup\u0117je)<\/td><\/tr> Baim\u0117s patirti neigiam\u0105 i\u0161vaizdos vertinim\u0105 skal\u0117<\/td> \u0251=.912<\/td><\/tr><\/tbody><\/table> ![\"\"](\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/09\/1-pav..png\")
![\"\"](\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/09\/2-pav..png\")
![\"\"](\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/09\/3-pav..png\")
![\"\"](\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/09\/4-pav..png\")
![\"\"](\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/09\/5-pav..png\")
![\"\"](\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/09\/6-pav..png\")
![\"\"](\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/09\/7-pav..png\")
![\"\"](\"https:\/\/pasveik.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/09\/8-pav.png\")
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
Jok\u016bbas Gu\u017eas<\/strong>
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos institutas
Vilma Andrejauskien\u0117<\/strong>
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikin\u0117s medicinos instituto Psichiatrijos klinika
Sigita Lesinskien\u0117<\/strong>
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikin\u0117s medicinos instituto Psichiatrijos klinika<\/p>\n\n\n\n
2. Duchesne AP, Dion J, Lalande D, Begin C. Body dissatisfaction and psychological distress in adolescents: Is self-esteem a mediator? Journal of Health Psychology. 2016; 22(12), 1563-9.
3. Tiggemann M, Slater M. Facebook and Body Image Concern in Adolescent Girls: AProspective Study. International Journal of Eating Disorders. 2016; 50:80-3.
4. Cohena R, Newton-Johna T, Slater A. The relationship between Facebook andInstagram appearance-focused activities and body image concerns in young women. Body image.2017;23: 183-7.
5. Meier EP, Gray J. Facebook photo activity associated with body image disturbance in adolescentgirls. Cyberpsychol, Behavior and Social Network. 2014;17(4):199-206.
6. Rutledge CM, GillmorKL, Gillen MM. Does this profile picture make me look fat?Facebook and body image in college students. Psychology of Popular Media Culture. 2013; 2(4):251-8.
7. Ellison NB, Steinfield C, Lampe C. The benefits of Facebook \u201cfriends\u201d: Social capital and college students\u2019 use of online social network sites. Journal of Computer-Mediated Communication. 2007; 12(4): 1143-1168.
8. Gerson J, Plagnol A, Corr PJ. Passive and active Facebook use measure (PAUM): validation and relationship to the Reinforcement Sensitivity Theory. Personality and Individual Differences. 2017;177:81-90.
9. Evans C, Dolan B. Body Shape Questionnaire: derivation of shortened \u201calternate forms\u201d. International Journal of Eating Disorders. 1993;13(3):315-321.
10. Lundgren JD, Anderson DA, Thompson JK. Fear of negative appearance evaluation: Development and evaluation of a new construct for risk factor work in the field. Eating Behaviors. 2004;5(1):75-84.
11. Thompson SH, Lougheed E. Frazzled by Facebook? An exploratory study of gender differences in social network communication among undergraduate men and women. College Student Journal; 2012; 46(1): 88-98.
12. Simpson CS, Manago A, Gaggi N, Lynch KG. Why do college students prefer Facebook, Twitter, or Instagram? Site affordances, tensions between privacy and self-expression, and implications for social capital. Computers in Human Behavior. 2018; 86: 276-288.
13. Laus MF, Costa TM, Almeida SS. Gender differences in body image and preferences for an ideal silhouette among Brazilian undergraduates. Eating Behavior. 2015; 19: 159-162.
14. Brennan MA, Lalonde CE, Bain JL. Body Image Perceptions: Do Gender Differences Exist? Psi Chi Journal of Undergraduate Research. 2010; 15(3): 130-8.
15. Tiggemann M, Zaccardo M. Exercise to be fit, not skinny: The effect of fitspiration imagery on women\u2019s body image. Body image; 2015; 15: 61-7.
16. Meier EP, Gray J. Facebook photo activity associated with body image disturbance in adolescent girls. Cyberpsychology, Behavior and Social Networking; 2014; 17: 199-206.
17. Kim JW, Chock TM. Associations between social grooming on Facebook and body image concerns<\/a>. Computers in Human Behavior. 2015; 48: 331-9.
18. Lesinskiene S, Karaliene V, Kostecka J, Germaniene D. Perception of body image and tendencies of eating behaviour among adolescents. Health and Primary Care. 2017; 1(2): 1-6.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"