{"id":68399,"date":"2022-10-21T09:32:26","date_gmt":"2022-10-21T11:32:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=68399\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-11-17T11:29:16","modified_gmt":"2022-11-17T13:29:16","slug":"kaip-mus-veikia-musu-paciu-laikrodzio-sukiojimas-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kaip-mus-veikia-musu-paciu-laikrodzio-sukiojimas-2\/68399\/","title":{"rendered":"Kaip mus veikia m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 laikrod\u017eio sukiojimas?"},"content":{"rendered":"\n

Organizmo funkcij\u0173 ir biologini\u0173 ritm\u0173 ry\u0161ys \u0161iandien niekam nekalia abejoni\u0173. \u017dmogaus vidinis laikrodis, evoliucijos metu prisitaik\u0119s prie i\u0161orin\u0117s aplinkos, u\u017etikrina darni\u0105 ir subalansuot\u0105 \u017emogaus organ\u0173 ir sistem\u0173 veikl\u0105. Tiesa, \u0161iuolaikinio \u017emogaus gyvenimas neretai neatitinka vidinio laikrod\u017eio ritmo. Vieniems \u0161i darna sutrinka skrendant l\u0117ktuvu \u012f tolimus kra\u0161tus, kitiems \u2013 kai tenka dirbti naktin\u0117je pamainoje. Kas atsitinka, kai vidinio ir i\u0161orinio laikrod\u017ei\u0173 rodykl\u0117s nesutampa?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Kalbam\u0117s su Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros<\/em> klinik\u0173 gydytoja neurologe Dalia Mata\u010di\u016bniene.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

K\u0105 vadiname savuoju vidiniu laikrod\u017eiu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Seniai pasteb\u0117ta, kad evoliucijos metu \u017emogaus organizmas prisitaik\u0117 prie \u0161viesos ir tamsos, dienos ir nakties paros ritmo. Daugelis organizmo fiziologini\u0173 ir psichologini\u0173 parametr\u0173 kinta b\u016btent \u0161iuo 24 val. ritmu. Ritmai, kai organizmo funkcij\u0173 svyravimas d\u0117sningai kartojasi per par\u0105 (24 val.), vadinami cirkadiniais (lot. circa<\/em> \u2013 ma\u017edaug, dies \u2013 diena, para<\/em>). \u0160is ritmingumas dar vadinamas vidiniu laikrod\u017eiu, nes gana tiksliai, reguliariai ir ritmi\u0161kai kartojasi kiekvien\u0105 dien\u0105. Be abejo, jeigu pats \u017emogus jo nei\u0161derina.<\/p>\n\n\n\n

24\u00a0val. ritmu kei\u010diasi miego ir b\u016bdravimo re\u017eimas, \u017emogaus k\u016bno temperat\u016bra, \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017enis<\/a>, arterinis kraujo spaudimas<\/a>, hormon\u0173 (melatonino, serotonino, kortizolio) sekrecija, skrand\u017eio sul\u010di\u0173 gamyba, l\u0105steli\u0173 dauginimasis ir daugelis kit\u0173 funkcij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kas reguliuoja m\u016bs\u0173 vidin\u012f laikrod\u012f, u\u017etikrina jo tvarking\u0105 paros veikl\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u017dinomi du pagrindiniai mechanizmai, kurie reguliuoja \u017emogaus vidin\u012f laikrod\u012f. Vaizd\u017eiai juos galima pavadinti centrine vald\u017eia ir periferine, arba savivaldos, vald\u017eia.<\/p>\n\n\n\n

Centrin\u0117 vald\u017eia, arba centrinis laikrodininkas, atsakinga u\u017e tai, kad vidinis laikrodis veikt\u0173 tvarkingai ir b\u016bt\u0173 suderintas su \u0161viesos ritmu. Periferin\u0117 vald\u017eia, arba savivalda, yra k\u016bno l\u0105steli\u0173 ir audini\u0173 vidiniai laikrod\u017eiai, kurie gali veikti skirtingai ir tur\u0117ti savo ritmus.<\/p>\n\n\n\n

Vadinamasis centrinis laikrodininkas yra \u017emogaus smegenyse, priekin\u0117je pagumburio dalyje esan\u010diame vir\u0161kry\u017eminiame branduolyje. \u0160io branduolio neuronai gauna informacij\u0105 i\u0161 akyje esan\u010di\u0173 \u0161viesai jautri\u0173 l\u0105steli\u0173. Taip m\u016bs\u0173 organizmas su\u017eino, koks yra paros metas, apie \u0161viesos kiek\u012f, jos ma\u017e\u0117jim\u0105 ar did\u0117jim\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Atsi\u017evelgiant \u012f tai, smegenys siun\u010dia \u017eini\u0105 k\u016bnui. Pavyzd\u017eiui, i\u0161skirdamos daugiau kortizolio, didindamos k\u016bno temperat\u016br\u0105 ir aktyvindamos visus kitus procesus, smegenys informuoja, kad laikas keltis. Lygiai taip pat vakare, ma\u017e\u0117jant \u0161viesos kiekiui, centrinis laikrodininkas didina melatonino i\u0161siskyrim\u0105. Tada organizmas supranta, kad reikia slopinti aktyvum\u0105 ir ruo\u0161tis miegui.<\/p>\n\n\n\n

Toks yra centrinio laikrodininko darbas. Ta\u010diau viskas priklauso ne vien nuo jo. Turime ir savivald\u0105. Tai rei\u0161kia, kad beveik kiekvienas organas ir dauguma l\u0105steli\u0173 turi savuosius laikrod\u017eius. Savivaldos laikrod\u017eiai neturi tiesiogin\u0117s informacijos apie \u0161vies\u0105, j\u0105 jie gauna i\u0161 centrinio laikrodininko. Jiems informacij\u0105 teikia m\u016bs\u0173 elgsenos veiksniai\u00a0\u2013 valgymo da\u017enis, fizin\u0117 veikla, socialinis aktyvumas. <\/p>\n\n\n\n

Be to, jie turi savo laikrodinius genus, kurie irgi veikia paros ritmu ir informuoja l\u0105steles, koks paros metas ir kaip elgtis. Pavyzd\u017eiui, kad pavalgius kasai reikia i\u0161skirti daugiau ferment\u0173, o kepenims vakare daugiau gaminti cholesterolio. \u012edomu tai, kad, i\u0161k\u0117lus audini\u0173 kult\u016bras i\u0161 organizmo, net negaudamos informacijos apie \u0161vies\u0105 ir tams\u0105, l\u0105stel\u0117s ir toliau gyvena tuo pa\u010diu 24\u00a0val. ritmu.<\/p>\n\n\n\n

Kaip veikia \u017emogaus vidinis laikrodis ir kokie procesai tai lemia, nustatyta ne taip ir seniai, prie\u0161 kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173. Tai buvo Nobelio premijos vertas atradimas.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Taip, b\u016btent u\u017e l\u0105steli\u0173 paros ritmo laikrodini\u0173 gen\u0173 i\u0161ai\u0161kinim\u0105 2017 metais buvo suteikta Nobelio premija. U\u017e \u0161\u012f atradim\u0105 esame d\u0117kingi trims mokslininkas i\u0161 Jungtini\u0173 Amerikos Valstij\u0173 \u2013 Jeffrey\u02bciui C. Hallasui, Michaeliui Rosbahui ir Michaeliui W. Youngui. \u0160iandien \u017einomi a\u0161tuoni \u012fvair\u016bs vidinio laikrod\u017eio genai, kurie lemia daugyb\u0119 kit\u0173 gen\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Kas i\u0161derina \u017emogaus vidin\u012f laikrod\u012f?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Centrinio laikrodininko darbas priklauso nuo \u0161viesos intensyvumo. Vadinamiesiems l\u0105steli\u0173 laikrodininkams \u012ftak\u0105 dar daro ir genetiniai procesai, ta\u010diau yra ir kit\u0173 vidinio ritmo vedli\u0173, pavyzd\u017eiui, susijusi\u0173 su mitybos re\u017eimu. Tod\u0117l labai svarb\u016bs yra \u017emogaus valgymo \u012fpro\u010diai, socialin\u0117 veikla, fizinis aktyvumas. Atsi\u017evelgiant \u012f visus \u0161iuos veiksnius, m\u016bs\u0173 organizmas supranta, koks yra paros metas. <\/p>\n\n\n\n

Jeigu tamsu, naktis, saul\u0117s n\u0117ra, organizmas ruo\u0161iasi miegui. Ta\u010diau \u017emogus gali pakoreguoti savo vidin\u012f laikrod\u012f. Pavyzd\u017eiui, pamainin\u012f darb\u0105 dirbantis \u017emogui persuka<\/em> savo vidin\u012f laikrod\u012f i\u0161 miego \u012f b\u016bdravimo re\u017eim\u0105. Nakt\u012f jis nemiega, b\u016bna patalpose, kuriose yra dirbtinis ap\u0161vietimas, valgo, geria kav\u0105 ir pan. <\/p>\n\n\n\n

Tokiu atveju vidinis laikrodis nesutampa su i\u0161oriniu, ir m\u016bs\u0173 organizmas supranta, kad reikia persiorientuoti ir savo veikl\u0105 i\u0161 \u012fprasto ritmo pakeisti \u012f tok\u012f, kokiu dabar \u017emogus yra priverstas gyventi. Pavyzd\u017eiui, dirbant naktin\u012f darb\u0105\u00a0\u2013 aktyvinti organizmo procesus.<\/p>\n\n\n\n

Kita vidinio ir i\u0161orinio laikrod\u017eio nesuderinamumo prie\u017eastis \u2013 transatlantiniai ar kiti tolimi skryd\u017eiai. \u0160i\u0173 kelioni\u0173 metu \u017emogus pakei\u010dia daug laiko juost\u0173. Pasteb\u0117ta, kad tuomet \u017emon\u0117s jau\u010diasi blogai, i\u0161siderina j\u0173 \u017earnyno veikla, miego ritmas. Taip nutinka tod\u0117l, kad vidinis laikrodis nesp\u0117ja prisitaikyti prie i\u0161orinio, u\u017esit\u0119sia sinchronizacija.<\/p>\n\n\n\n

Vidin\u012f laikrod\u012f i\u0161derina vasaros ir \u017eiemos laiko pokytis. Kasmetis laikrod\u017ei\u0173 rodikli\u0173 sukiojimas taip pat neigiamai atsiliepia sveikatai.<\/p>\n\n\n\n

Kas naujo \u0161ioje srityje ir kokios dar prie\u017eastys i\u0161derina \u017emogaus vidin\u012f laikrod\u012f?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, kad dauguma \u017emoni\u0173 gyvena ne tik 24\u00a0val. paros ritmu, bet ir 5 darbo bei 2 poilsio dien\u0173 re\u017eimu. Vadinasi, darbo dienomis \u017emogaus miego ir b\u016bdravimo, mitybos ir aktyvumo re\u017eimas b\u016bna vienoks, o savaitgal\u012f\u00a0\u2013 kitoks. Taip \u017emogus elgiasi kiekvien\u0105 savait\u0119, ir tai kartojasi met\u0173 metus. Atrodyt\u0173 lyg ir normalu\u00a0\u2013 visi taip gyvena. <\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau \u0161iandien kalbama, kad ir \u0161is i\u0161 pirmo \u017evilgsnio nereik\u0161mingai atrodantis vidinio laikrod\u017eio sukiojimas darbo ir savaitgalio dienomis neigiamai veikia \u017emogaus sveikat\u0105. \u0160iam veiksniui apib\u016bdinti sukurtas specifinis terminas, kuris patvirtintas 2006 metais. Taigi kalbama apie socialin\u012f laiko juost\u0173 kirtimo sindrom\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u017dodis socialinis<\/em>, esantis sindromo pavadinime, rei\u0161kia, kad darbo dienomis \u017emogus priverstas laikytis socialini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173, keltis anks\u010diau, nes reikia \u012f darb\u0105, mokykl\u0105, universitet\u0105. U\u017etat savaitgal\u012f jis gali gyventi \u012fprastu, jam patogiu re\u017eimu. <\/p>\n\n\n\n

B\u016btent savaitgalio miego ir b\u016bdravimo re\u017eimas, jeigu jis n\u0117ra i\u0161derintas d\u0117l koki\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173 (vakar\u0117li\u0173, kelioni\u0173 ir pan.), taip pat ir atostog\u0173 re\u017eimas parodo, koks rimtas yra biologi\u0161kai artimiausias kiekvienam konkre\u010diam \u017emogui. Tod\u0117l pacient\u0173 da\u017enai klausiu, kokiu re\u017eimu jie gyvena per atostogas. Tai leid\u017eia numatyti, koks yra \u017emogaus vidinis laikrodis ir kokiu rimtu jis geriausiai jau\u010diasi.<\/p>\n\n\n\n

Dauguma \u017emoni\u0173 neturi prabangos darbo dienomis gyventi pagal savo vidin\u012f laikrod\u012f. Tod\u0117l j\u012f \u0161iek tiek pasuka, pakoreguoja. Taigi nutinka taip, kad darbo savait\u0117s dienomis \u017emogus gyvena pagal tam tikr\u0105 laiko juost\u0105, o \u0161e\u0161tadien\u012f, tarkim, skrenda \u012f London\u0105<\/em>, ir pirmadien\u012f ryte gr\u012f\u017eta \u012f Lietuv\u0105<\/em>. <\/p>\n\n\n\n

Tod\u0117l ir buvo pasirinktas min\u0117tas socialinio laiko juost\u0173 kirtimo sindromo terminas, nes jis geriausiai atspindi pa\u010di\u0105 situacij\u0105, kuri analogi\u0161ka skryd\u017eiui l\u0117ktuvu, kai kertamos laiko juostos. Pastaruoju metu gaunama vis daugiau duomen\u0173, kad net vien \u0161iuo socialiniu laiko juost\u0173 kirtimo sindromu galima paai\u0161kinti, kod\u0117l did\u0117ja tam tikr\u0173 l\u0117tini\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystymo rizika.<\/p>\n\n\n\n

Kas vyksta, kai vidinis laikrodis nesutampa su i\u0161oriniu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Sukioti vidin\u012f laikrod\u012f n\u0117ra sveika. Tai pasteb\u0117ta seniai. Vis\u0173 pirma, analizuojant pamainin\u012f darb\u0105 dirban\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 sveikat\u0105. Daugel\u012f met\u0173 truk\u0119 steb\u0117jimai rodo, kad pamainin\u012f darb\u0105 dirbantys \u017emon\u0117s ne tik blogiau jau\u010diasi, poveikis j\u0173 sveikatai yra daug rimtesnis. Dar prie\u0161 kelet\u0105 de\u0161imtme\u010dius nustatyta, kad pamaininis darbas yra vienas i\u0161 kancerogen\u0173, kad jis didina kr\u016bties, \u017earnyno ir kit\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 rizik\u0105. Taigi toks drasti\u0161kas savo vidinio laikrod\u017eio sukiojimas, kuris vyksta dirbant pamainin\u012f darb\u0105, yra labai pavojingas sveikatai.<\/p>\n\n\n\n

Dauguma \u017emogaus organizmo proces\u0173 yra ritmi\u0161kai aktyv\u016bs, pavyzd\u017eiui, med\u017eiag\u0173 apykaita. I\u0161derinus vidin\u012f laikrod\u012f, ji labiausiai ir ken\u010dia. Visa tai neigiamai atsiliepia k\u016bno masei, nes priaugama svorio. Sergantiems cukriniu diabetu pacientams sunkiau kontroliuoti gliukoz\u0117s kiek\u012f. Kartu vidinio laikrod\u017eio i\u0161balansavimas didina r\u016bkymo, alkoholio vartojimo rizik\u0105, blogina emocin\u0119 ir psichologin\u0119 b\u016bkl\u0119. Taigi i\u0161 pirmo \u017evilgsnio nepavojingai atrodantis skirtingas darbo ir savaitgalio dien\u0173 vidinis ritmas i\u0161 ties\u0173 smarkiai blogina sveikat\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Savaitgal\u012f da\u017enas \u017emogus nori pails\u0117ti, i\u0161simiegoti, nes to jam nepavyksta padaryti darbo dienomis. Nor\u0117damas i\u0161simiegoti, jis i\u0161derina vidin\u012f laikrod\u012f? Vadinasi, papildomos miego valandos savaitgal\u012f n\u0117ra naudingos sveikatai?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Reikia atskirti, kokios yra socialinio laiko juost\u0173 kirtimo sindromo prie\u017eastys. Jeigu skirtingas miego ir b\u016bdravimo re\u017eimas savaitgaliais yra d\u0117l miego tr\u016bkumo, nes darbo dienomis pavyksta miegoti tik 6 val., o reik\u0117t\u0173, tarkime, 8 val., ilgesnis miegas savaitgal\u012f yra normalu ir sveika. Ta\u010diau svarbu \u017einoti, kad ir savaitgaliais smarkiai netur\u0117tume keisti miego ir b\u016bdravimo re\u017eimo, t. y. eitume miegoti pana\u0161iu laiku, tik keltum\u0117m\u0117s v\u0117liau.<\/p>\n\n\n\n

Tikrasis socialinis laiko juost\u0173 kirtimo sindromas nustatomas, kai darbo dienomis \u017emogus miega pakankam\u0105 valand\u0173 kiek\u012f, ta\u010diau skiriasi miego ir b\u016bdravimo re\u017eimas. Pavyzd\u017eiui, darbo dienomis \u017emogus eina miegoti 22 val., keliasi 5 val. Savaitgal\u012f gulasi 1 val. nakties, keliasi 9\u201310 val. Miego ir b\u016bdravimo re\u017eimo poky\u010diai darbo ir savaitgalio dienomis tampa kenksmingi sveikatai, kai \u0117jimo miegoti ir k\u0117limosi skirtumas sudaro apie 2\u20133 val. Apskritai teigiama, kad \u012ftak\u0105 sveikatai jau daro ir didesnis negu 1 val. skirtumas.<\/p>\n\n\n\n

Did\u017eiausi padariniai sveikatai stebimi, kai darbo dienomis \u017emogus turi gyventi visi\u0161kai ne pagal savo biologin\u012f laikrod\u012f. Daugiausiai problem\u0173 tai kelia \u017emon\u0117ms, kurie yra pel\u0117dos. Kadangi daugumos jaunimo ry\u0161kesnis yra v\u0117lyvas chronotipas, pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kad reik\u0117t\u0173 v\u0117linti pamok\u0173, paskait\u0173 prad\u017ei\u0105. \u0160ie si\u016blymai grind\u017eiami tyrim\u0173 rezultatais, kurie rodo, kad v\u0117lesnis pamok\u0173, paskait\u0173 laikas siejamas su geresniais besimokan\u010di\u0173j\u0173 rezultatais, j\u0173 psichologine savijauta, nes ma\u017eiau i\u0161derinamas j\u0173 biologinis laikrodis.<\/p>\n\n\n\n

Taigi ilgesnis miegas savaitgaliais n\u0117ra blogai. Koki\u0173 yra nauj\u0173 tyrim\u0173 apie tai, ar papildomas miegas savaitgal\u012f gali kompensuoti jo tr\u016bkumo darbo dienomis padaryt\u0105 \u017eal\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pra\u0117jusiais metais paskelbta keletas \u012fdomi\u0173 publikacij\u0173 \u0161ia tema. Vien\u0173 tyrim\u0173 rezultatai rodo, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra naudinga savaitgaliais kompensuoti miego valand\u0173 tr\u016bkum\u0105. Pavyzd\u017eiui, vienas tyrimas vertino miego tr\u016bkum\u0105 ir mirtingumo rizik\u0105. Nustatyta, kad \u017emoni\u0173, kurie miegojo ma\u017eiau negu 6\u00a0val. visomis savait\u0117s dienomis, mirtingumo rizika buvo didesn\u0117, palyginti su tais, kurie savaitgal\u012f miegojo ilgiau.<\/p>\n\n\n\n

Dar daugiau tiems \u017emon\u0117ms, kurie savaitgaliais kompensuodavo miego tr\u016bkum\u0105, mirtingumo rizika suma\u017e\u0117davo ir buvo tokia pati, kaip ir \u017emoni\u0173, kurie nuolat miegojo pakankam\u0105 valand\u0173 kiek\u012f. Atrodyt\u0173, kad \u0161ie tyrimo rezultatai tur\u0117t\u0173 apraminti \u017emones, nuteikti, kad savaitgalio i\u0161simiegojimas gali apsaugoti nuo didesn\u0117s lig\u0173 ir mirties rizikos. <\/p>\n\n\n\n

Ta\u010diau yra ir kit\u0173 tyrim\u0173, kuri\u0173 rezultatai n\u0117ra tokie d\u017eiuginantys. \u0160i\u0173 tyrim\u0173 rezultatai skelbia, kad nors ilgiau miegant savaitgal\u012f bendra mirtingumo rizika ir ma\u017e\u0117ja, ta\u010diau visiems metaboliniams, med\u017eiag\u0173 apykaitos procesams skirtingas re\u017eimas ir miego valand\u0173 skai\u010dius darbo ir savait\u0117s dienomis n\u0117ra sveikas. I\u0161simiegojimas savaitgal\u012f nekoreguoja med\u017eiag\u0173 apykaitos i\u0161sibalansavimo\u00a0\u2013 kortizolio koncentracija vis tiek lieka didel\u0117, insulino sekrecija blog\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

Tod\u0117l siekiamyb\u0117 yra tokia:<\/p>\n\n\n\n

\u2022                    pirma, miegoti pakankam\u0105 valand\u0173 skai\u010di\u0173 visomis dienomis;<\/p>\n\n\n\n

\u2022                    antra, pasteb\u0117jus, kad gyvenimo ir vidinio laikrod\u017eio ritmai labai skiriasi, imtis veiksm\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 pakeisti pad\u0117t\u012f. \u0160iandien yra galimybi\u0173 darbo re\u017eim\u0105 pritaikyti prie savo vidinio laikrod\u017eio.<\/p>\n\n\n\n

D\u0117kojame u\u017e pokalb\u012f<\/em><\/strong>
Kalb\u0117josi Natalija Voronaja<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Organizmo funkcij\u0173 ir biologini\u0173 ritm\u0173 ry\u0161ys \u0161iandien niekam nekalia abejoni\u0173. \u017dmogaus vidinis laikrodis, evoliucijos metu prisitaik\u0119s prie i\u0161orin\u0117s aplinkos, u\u017etikrina darni\u0105 ir subalansuot\u0105 \u017emogaus organ\u0173 ir sistem\u0173 veikl\u0105. Tiesa, \u0161iuolaikinio \u017emogaus gyvenimas neretai neatitinka vidinio laikrod\u017eio ritmo. Vieniems \u0161i darna sutrinka skrendant l\u0117ktuvu \u012f tolimus kra\u0161tus, kitiems \u2013 kai tenka dirbti naktin\u0117je pamainoje. Kas atsitinka, kai…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":68400,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27334],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-68399","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-patarimai","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68399","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68399"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68399\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68400"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68399"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68399"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68399"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=68399"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=68399"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}