Juostin\u0117 p\u016bslelin\u0117 yra liga, kuri i\u0161sivysto suaktyv\u0117jus latentiniam v\u0117jaraupi\u0173 virusui. Liga pasirei\u0161kia vienpusiu p\u016bsleliniu b\u0117rimu pagal nervo eig\u0105 ir ne\u00aduralginiais skausmais.<\/p>\n\n\n\n
Etiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n Suk\u0117l\u0117jas yra Varicella zoster <\/em>virusas (VZV), kuris gali sukelti 2 skirtingas ligas \u2013 v\u0117jaraupius ir juostin\u0119 p\u016bslelin\u0119. Pirmin\u0117s infekcijos metu virusas sukelia v\u0117jaraupius. Kadangi po pirmin\u0117s infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegen\u0173 ir n. trigeminus<\/em> mazguose), nusilpus imuninei sistemai, jis gali suaktyv\u0117ti ir sukelti juostin\u0119 p\u016bslelin\u0119.<\/p>\n\n\n\n Epidemiologija<\/strong><\/p>\n\n\n\n Infekcijos \u0161altinis \u2013pats sergantysis, nesliga pasirei\u0161kia anks\u010diau v\u0117jaraupiais persirgusiems asmenims, kai reaktyvinasi latentin\u0117je b\u016bkl\u0117je nerv\u0173 ganglijuose esantis virusas.<\/p>\n\n\n\n Serga \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emon\u0117s, ta\u010diau da\u017eniau vyresni. Am\u017eius yra vienas svarbiausi\u0173 rizikos veiksni\u0173 VZV infekcijos reaktyvacijai. Rizika susirgti did\u0117ja vyresniems nei 50 met\u0173 asmenims. Kiti rizikos veiksniai yra b\u016bkl\u0117s, sukelian\u010dios imunosupresij\u0105: transplantuoti organai, onkologin\u0117s ligos, biologin\u0117 terapija, chemoterapija, gliukokortikosteroid\u0173 vartojimas, \u017emogaus imunodeficito viruso (\u017dIV) infekcija, autoimunin\u0117s ligos ir kt. <\/p>\n\n\n\n Kai kurie ligoniai (apie 2\u00a0proc., kuri\u0173 imunitetas normalus; 10\u00a0proc., kai yra imunode\ufb01citin\u0117 b\u016bkl\u0117) juostine p\u016bsleline suserga pakartotinai.<\/p>\n\n\n\n Vaikai, u\u017esikr\u0117t\u0119 nuo juostine p\u016bsleline sergan\u010di\u0173 asmen\u0173, gali susirgti v\u0117jaraupiais, jeigu jais nesirgo anks\u010diau ir yra neskiepyti. U\u017esikre\u010diama tiesioginio ar netiesioginio kontakto su p\u016bsleli\u0173 turiniu b\u016bdu, re\u010diau \u2013 oro daleli\u0173 keliu.<\/p>\n\n\n\n Patogenez\u0117<\/strong><\/p>\n\n\n\n VZV sukeltos pirmin\u0117s infekcijos (v\u0117jaraupi\u0173) metu Varicella zoster<\/em> virusas b\u016bna vezikul\u0117se odoje, infekuoja od\u0105 inervuojan\u010di\u0173 nerv\u0173 gal\u016bn\u0117les ir retrogradiniu b\u016bdu sensoriniais aksonais pasiekia regioninius nugaros nerv\u0173 ganglijus, pereidamas \u012f latentin\u0119 b\u016bsen\u0105. VZV gali infekuoti neuronus ir v\u0117jaraupi\u0173 viremijos metu. <\/p>\n\n\n\n Susidar\u0119s VZV specifinis l\u0105stelinis imunitetas susirgus v\u0117jaraupiais lemia pirmin\u0117s infekcijos baigt\u012f ir yra svarbiausias veiksnys, kontroliuojantis VZV latentin\u0119 b\u016bkl\u0119 ganglijuose.<\/p>\n\n\n\n Susilpn\u0117jus VZV specifiniam T l\u0105steli\u0173 sukeltam imuniniam atsakui, VZV gali reaktyvuotis. Reaktyvacijos metu VZV dauginasi ganglijuose, antegradi\u0161kai plinta sensoriniais nervais iki odos, sukeldamas odos infekcij\u0105, kuri pasirei\u0161kia b\u016bdingu b\u0117rimu atitinkamame odos dermatome. Pagrindinis infekcijos reaktyvacijos komponentas yra virusinis ganglio\u00adneuritas, nugaros arba galvos smegen\u0173 nerv\u0173 ganglij\u0173 bei stuburo smegen\u0173 u\u017epakalini\u0173 \u0161akneli\u0173 pa\u017eeidimas. <\/p>\n\n\n\n Reaktyvavusis ir pradedant replikuotis VZV, sensorini\u0173 ganglij\u0173 pa\u017eeidimas pasirei\u0161kia intensyviu u\u017edegimu, lydimu hemoragin\u0117s nekroz\u0117s. \u0160is pa\u017eeidimas sukelia juostinei p\u016bslelinei b\u016bding\u0105 neurogenin\u012f skausm\u0105. Virusas gali pa\u017eeisti vegetacinius ganglijus, gali sukelti meningoencefalit\u0105, retais atvejais gali b\u016bti pa\u017eeid\u017eiami vidaus organai.<\/p>\n\n\n\n Klinika<\/strong><\/p>\n\n\n\n Tipi\u0161ka juostin\u0117s p\u016bslelin\u0117s klinika yra b\u016bdingas b\u0117rimas ir \u016bminis neuritas \/ neuralgija. Ma\u017eiau nei 20 proc. atvej\u0173 b\u016bna sisteminiai infekcijos po\u017eymiai, tokie kaip galvos skausmas, kar\u0161\u010diavimas, bendras negalavimas, nuovargis.<\/p>\n\n\n\n Iki b\u0117rim\u0173 pasirei\u0161kimo galimas trumpas prodrominis negalavimas, odos per\u0161\u0117jimas, parestezijos, deginantis skausmas b\u016bsim\u0173 b\u0117rim\u0173 vietoje, retai\u00a0\u2013 kar\u0161\u010diavimas. B\u016bdingas b\u0117rimas i\u0161sivysto po 1\u20134 dien\u0173 (kartais tik po 10\u201312 dien\u0173)\u00a0\u2013 susiformuoja grup\u0117s p\u016bsly\u010di\u0173, prisipild\u017eiusi\u0173 serozinio skys\u010dio. Aplink jas oda parausta, patinsta, padid\u0117ja regioniniai limfmazgiai. <\/p>\n\n\n\n Skausm\u0173 ir b\u0117rim\u0173 lokalizacija atitinka pa\u017eeistus nervus ir apima vien\u0105 arba kelis dermatomus vienoje pus\u0117je, da\u017eniausiai kr\u016btin\u0117s arba juosmens srityje. Per kelias dienas p\u016bslyt\u0117s virsta pustul\u0117mis, v\u0117liau d\u017ei\u016bsta ir per 7\u201310 dien\u0173 virsta \u0161a\u0161ais. Kartais b\u0117rim\u0173 neb\u016bna, liga pa\u00adsirei\u0161kia tik intoksikacija ir neuralgijomis.<\/p>\n\n\n\n Pavojingiausia juostin\u0117s p\u016bslelin\u0117s aki\u0173 forma \u2013 herpes zoster ophthalmicus<\/em>, kai pa\u017eeid\u017eiamas tri\u0161akio nervo ganglijas, o b\u0117rimai pasirei\u0161kia pagal tri\u0161akio nervo \u0161akas \u2013 vienoje kaktos pus\u0117je ant akies voko, nosies, skruosto da\u017enai pa\u017eeid\u017eia ragen\u0105 (keratitas, iridociklitas). Galima ilgai trunkanti tri\u00ad\u0161akio nervo neuralgija. VZV gali sukelti \u016bmin\u0119 tinklain\u0117s nekroz\u0119. Pagrindinis nusiskundimas yra reg\u0117jimo sutrikimas, da\u017eniausiai \u2013 viena akimi.<\/p>\n\n\n\n Sergant ausies juostine p\u016bsleline (herpes zoster oticus <\/em>arba Ramsay Hunt <\/em>sindromu), b\u0117rim\u0173 atsiranda ant ausies kau\u0161elio ir aplink j\u012f, kartais ir i\u0161orin\u0117je ausies landoje. Kartu i\u0161sivysto veidinio nervo parez\u0117 ir VIII galvos nervo pa\u017eeidimas, pasirei\u0161kiantis klausos ir pusiausvyros sutrikimu. Prie\u0161 b\u0117rimo i\u0161sivystym\u0105 gali varginti bendras negalavimas ir kar\u0161\u010diavimas.<\/p>\n\n\n\n Retai pasitaiko generalizuota juostin\u0117s p\u016bslelin\u0117s forma, kai i\u0161sivysto diseminuotas, v\u0117jaraupiams b\u016bdingas b\u0117rimas.<\/em><\/p>\n\n\n\n Imunosupresyviems asmenims gali i\u0161sivystyti gangrenin\u0117 (nekrozin\u0117) juostin\u0117s p\u016bslelin\u0117s forma. Tokiais atvejais da\u017enai prisideda antrin\u0117 bakterin\u0117 infekcija. Atsiranda gil\u016bs odos poky\u010diai, paliekantys randus. Imunosupresyviems \u017emon\u0117ms taip pat galimas visceralini\u0173 organ\u0173 pa\u017eeidimas (hepatitas, pneumonija, encefalitas), kartais ir be odos b\u0117rim\u0173.<\/p>\n\n\n\n Da\u017eniausia juostin\u0117s p\u016bslelin\u0117s komplikacija, pasitaikanti 10\u201320 proc. atvej\u0173, yra poherpetin\u0117 neuralgija. Tai skausmas buvusio b\u0117rimo srityje, kuris t\u0119siasi ilgiau kaip 3 m\u0117nesius. J\u012f gali lyd\u0117ti parestezija, dizestezija ir kt. Juostin\u0117 p\u016bslelin\u0117 gali sukelti komplikacij\u0173 \u2013 meningit\u0105, encefalit\u0105, periferin\u0119 motorin\u0119 neuropatij\u0105, mielit\u0105 ar smegen\u0173 vaskulit\u0105. Komplikacij\u0173 po juostin\u0117s p\u016bslelin\u0117s da\u017enis did\u0117ja su am\u017eiumi. Ankstyvas gydymas antivirusiniais vaistais suma\u017eina simptom\u0173 ir komplikacij\u0173 po juostin\u0117s p\u016bslelin\u0117s rizik\u0105.<\/p>\n\n\n\n Diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n Esant b\u016bdingai klinikai, diagnozuojama pagal tipi\u0161kus klinikinius po\u017eymius (vienpusis vezikulinio tipo b\u0117rimas, i\u0161sid\u0117st\u0119s pagal nervo eig\u0105 \/ dermatomais, didelis skausmingumas).<\/p>\n\n\n\n Tais atvejais, kai n\u0117ra b\u016bdingo b\u0117rimo ar jis yra netipi\u0161kas (pvz., hemoraginis b\u0117rimas imunosupresyviam asmeniui), reikia atlikti diagnoz\u0119 patvirtinan\u010dius laboratorinius tyrimus. Pagrindinis tyrimo metodas yra virus\u0173 nukleor\u016bg\u0161\u010di\u0173 nustatymas tiriamojoje med\u017eiagoje, atliekant PGR. <\/p>\n\n\n\n Tiriamoji med\u017eiaga, priklausomai nuo esam\u0173 klinikini\u0173 simptom\u0173, imama i\u0161 p\u016bsly\u010di\u0173 turinio, likvoro, kraujo, bronchoalveolinio lava\u017eo. Retai taikomi kiti metodai: 1)\u00a0mikroskopija, p\u016bsleli\u0173 skystyje ie\u0161kant daugiabranduoli\u0173 l\u0105steli\u0173 su intarpais; 2)\u00a0virusologinis tyrimas\u00a0\u2013 viruso i\u0161auginimas, u\u017ekr\u0117tus tiriam\u0105ja med\u017eiaga l\u0105steli\u0173 kult\u016bras. \u0160iuo tyrimu galima nustatyti viruso jautrum\u0105 antivirusiniams vaistams.<\/p>\n\n\n\n Diferencin\u0117 diagnostika<\/strong><\/p>\n\n\n\n B\u0117rim\u0173 faz\u0117je juostin\u0119 p\u016bslelin\u0119 reikia diferencijuoti nuo paprastosios p\u016bslelin\u0117s, ro\u017e\u0117s, egzemos, generalizuot\u0105 form\u0105 \u2013 nuo v\u0117jaraupi\u0173. Diagnostikos klaid\u0173 gali pasitaikyti pradiniu (iki b\u0117rim\u0173 pasirei\u0161kimo) periodu, kai yra intoksikacija, kar\u0161\u010diavimas ir stiprus skausmas. Tokiais atvejais klaidingai nustatoma pleurito, plau\u010di\u0173 in\u00adfarkto, stenokardijos, inkst\u0173 diegli\u0173, apendicito ir kitos diagnoz\u0117s.<\/p>\n\n\n\n Gydymas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Antivirusinio gydymo tikslai yra suma\u017einti ir sutrumpinti skausminio sindromo trukm\u0119; paskatinti greitesn\u012f odos pa\u017eeidim\u0173 gijim\u0105; sutrumpinti nauj\u0173 b\u0117rimo element\u0173 atsiradimo period\u0105; suma\u017einti i\u0161skiriamo viruso kiek\u012f ir infekcijos perdavimo rizik\u0105; suma\u017einti poherpetin\u0117s neuralgijos da\u017en\u012f ir sunkum\u0105.<\/p>\n\n\n\n Antivirusinis gydymas turi b\u016bti skiriamas visiems pacientams, kurie kreipiasi per 72 val. nuo b\u0117rim\u0173 pasirei\u0161kimo prad\u017eios. V\u0117liau nei po 72 val. nuo b\u0117rim\u0173 atsiradimo prad\u017eios antivirusinis gydymas skiriamas, jeigu vis dar susidaro nauj\u0173 b\u0117rimo element\u0173, imunosupresyviems asmenims.<\/p>\n\n\n\n Nekomplikuota juostin\u0117 p\u016bslelin\u0117 gydoma geriamuoju valacikloviru 1 000 mg 3 k.\/d. 7 dienas arba acikloviru 800 mg 5 k.\/d. 7 dienas. Sergant sunkia ir \/ ar komplikuota infekcijos forma (esant aki\u0173 pa\u017eeidimui, meningitui, encefalitui, diseminuotai infekcijai), skiriamas intraveninis gydymas acikloviru 10 mg\/kg 3 k.\/d. 7\u201314 dien\u0173. Esant Ramsay Hunt<\/em> sindromui, kartu su antivirusiniu gydymu skiriamas prednizolonas 1 mg\/kg 5 dienas. \u016amin\u0117 tinklain\u0117s nekroz\u0117 gydoma intraveniniu acikloviru kartu su prednizolonu. Pacientai, kuriems yra b\u0117rim\u0173 aki\u0173 srityje, turi b\u016bti konsultuojami okulisto.<\/p>\n\n\n\n Labai svarbus gydymo komponentas yra neuralginio skausmo mal\u0161inimas. Varginant lengvam ir vidutiniams skausmui, rekomenduojami nesteroidiniai vaistai nuo u\u017edegimo, acetaminofenas, galima derinti su silpnais opioidiniais analgetikais (kodeinu, tramadoliu). Varginant vidutiniam ir stipriam skausmui, rekomenduojami opioidiniai analgetikai, pavyzd\u017eiui, morfinas. Galima adjuvantin\u0117 terapin\u0117 tricikliais antidepresantais, gabapentinu. Jeigu prisideda antrin\u0117 bakterin\u0117 odos infekcija, ji gydoma S. pyogenes<\/em> ir S. aureus<\/em> veikian\u010diais antibiotikais (da\u017eniausiai pirmos kartos cefalosporinais).<\/p>\n\n\n\n Pro\ufb01laktika<\/strong><\/p>\n\n\n\n Ligonis namuose pagal galimyb\u0119 izoliuojamas nuo neskiepyt\u0173 ir v\u0117jaraupiais nesirgusi\u0173 vaik\u0173. Yra 2 r\u016b\u0161i\u0173 herpes zoster<\/em> vakcinos\u00a0\u2013 rekombinantin\u0117 glikoproteino\u00a0E vakcina (Schingrix<\/em>) ir gyvoji susilpninta vakcina (Zostavax<\/em>). Herpes zoster<\/em> vakcinomis skiepyti rekomenduojama \u00b350\u00a0met\u0173 asmenis (turin\u010dius normal\u0173 imunitet\u0105 ir imunospresyvius), siekiant juos apsaugoti nuo herpes zoster<\/em> ir poherpetin\u0117s neuralgijos. Vakcinos gali b\u016bti skiriamos nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra sirg\u0119s v\u0117jaraupiais ar herpes zoster<\/em>. VZV IgG tyrimo prie\u0161 vakcinacij\u0105 atlikti nereikia. <\/p>\n\n\n\n Persirgus herpes zoster<\/em>, vakcina gali b\u016bti skiriama pra\u0117jus metams po ligos. Asmenis, kuriems planuojamas imunosupresinis gydymas, reikia paskiepyti prie\u0161 imunosupresinio gydymo prad\u017ei\u0105. Asmenis, gaunan\u010dius neintensyv\u0173 imunosupresin\u012f gydym\u0105 (nedidel\u0117s dozes prednizolono, metotreksato, 6-merkaptopurino, azatioprino), galima skiepyti abiej\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 herpes zoster<\/em> vakcinomis.<\/p>\n\n\n\n Imunosupresyvi\u0173 asmen\u0173 (sergan\u010di\u0173 onkohematologin\u0117mis ligomis, turin\u010di\u0173 transpantuot\u0173 organ\u0173, sergan\u010di\u0173 \u017dIV infekcija, kai CD4\u00a0l\u0105steli\u0173 skai\u010dius yra ma\u017eiau nei 200\/mm3<\/sup>), ir t\u0173, kurie gauna intensyv\u0173 imunosupresin\u012f gydym\u0105, gyv\u0105ja susilpninta herpes zoster<\/em> vakcina skiepyti negalima. Herpes zoster<\/em> vakcinomis galima skiepyti v\u0117jaraupi\u0173 vakcina vakcinuotus asmenis. Skiepijant rekombinantine glikoproteino E vakcina (Schingrix<\/em>), skiriamos 2 vakcinos doz\u0117s 2\u20136 m\u0117nesi\u0173 intervalu, skiepijant gyv\u0105ja susilpninta vakcina (Zostavax<\/em>)\u00a0\u2013 viena vakcinos doz\u0117.<\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Dr. Evelina Pukenyt\u0117, prof. Auks\u0117 Mickien\u0117 Juostin\u0117 p\u016bslelin\u0117 yra liga, kuri i\u0161sivysto suaktyv\u0117jus latentiniam v\u0117jaraupi\u0173 virusui. Liga pasirei\u0161kia vienpusiu p\u016bsleliniu b\u0117rimu pagal nervo eig\u0105 ir ne\u00aduralginiais skausmais. Etiologija Suk\u0117l\u0117jas yra Varicella zoster virusas (VZV), kuris gali sukelti 2 skirtingas ligas \u2013 v\u0117jaraupius ir juostin\u0119 p\u016bslelin\u0119. Pirmin\u0117s infekcijos metu virusas sukelia v\u0117jaraupius. Kadangi po pirmin\u0117s infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegen\u0173 ir n. trigeminus mazguose),…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":68455,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[27984],"site":[27238],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-68454","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","tag-juostine-pusleline","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68454","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68454"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68454\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68455"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68454"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68454"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68454"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=68454"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=68454"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto Medicinos akademijos Infekcini\u0173 lig\u0173 klinika, Kauno klinikin\u0117 ligonin\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"