{"id":68632,"date":"2022-12-14T11:30:55","date_gmt":"2022-12-14T13:30:55","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=68632\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-12-14T11:30:57","modified_gmt":"2022-12-14T13:30:57","slug":"koks-naujas-gydymo-budas-gali-padeti-sukontroliuoti-sunkia-astma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/koks-naujas-gydymo-budas-gali-padeti-sukontroliuoti-sunkia-astma\/68632\/","title":{"rendered":"<strong>Koks naujas gydymo b\u016bdas gali pad\u0117ti sukontroliuoti sunki\u0105 astm\u0105?<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n<p><\/p>\n\n\n\n<p>Astma \u2013 sud\u0117tinga, ta\u010diau \u0161iandien daugeliu atvej\u0173 jau s\u0117kmingai kontroliuoja liga. Kas yra astma, kokie jos simptomai ir koks naujas gydymo b\u016bdas gali pad\u0117ti sukontroliuoti sunki\u0105 astm\u0105?<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kas yra astma?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/bronchine-bronchu-astma\/\">Astma<\/a> \u2013 l\u0117tin\u0117 u\u017edegimin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 liga, d\u0117l kurios kv\u0117pavimo sistema tampa jautresn\u0117 nei \u012fprastai. Astmai b\u016bdingi pasikartojantys priepuoliai, kuri\u0173 metu jau\u010diamas sunkumas kr\u016btin\u0117je, kamuoja kosulys ir dusulys. <\/p>\n\n\n\n<p>Astmos priepuolio metu pasunk\u0117ja kv\u0117pavimas, gali atsirasti gargaliavimas ir kiti garsai. Priepuoliai da\u017eniausiai i\u0161sivysto naktimis arba ankstyvais rytais. Tarp priepuoli\u0173 pacientas jau\u010diasi gana gerai. Tad, trumpai tariant, astma yra l\u0117tin\u0117, u\u017edegiminio pob\u016bd\u017eio kv\u0117pavimo tak\u0173 b\u016bkl\u0117, kuriai b\u016bdingi pa\u016bm\u0117jim\u0173 pasirei\u0161kimai. <\/p>\n\n\n\n<p>Manoma, kad pasaulyje \u0161iuo metu astma serga ma\u017eiausiai 340 milijon\u0173 \u017emoni\u0173. Skai\u010diuojama, kad apie 10 proc. pacient\u0173 serga sunkia ir (arba) gydymui atsparia astma.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kod\u0117l i\u0161sivysto astma?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Astmos i\u0161sivystym\u0105 ir priepuoli\u0173 pasikartojim\u0105 provokuoja tam tikri veiksniai. Da\u017eniausiai jie susij\u0119 su \u012fvairiomis alergizuojan\u010diomis med\u017eiagomis, pavyzd\u017eiui, augal\u0173 \u017eiedadulk\u0117mis, pel\u0117siniais grybeliais, plaukuot\u0173 gyv\u016bn\u0173 kailiu ir epidermio dalel\u0117mis, dulki\u0173 erk\u0117mis, dulk\u0117mis, ter\u0161alais, chemin\u0117mis med\u017eiagomis, tabako d\u016bmais, netgi \u0161al\u010diu ar stipriais kvapais. <\/p>\n\n\n\n<p>\u017dinoma, kad astmos priepuolius provokuoja ir stiprus stresas, fizinis kr\u016bvis, \u012fvairios virusin\u0117s ir bakterin\u0117s kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos bei kai kurie vartojami vaistiniai preparatai.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kas vyksta astmos metu?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160i liga \u2013 tai l\u0117tin\u0117 b\u016bkl\u0117, kurios metu kv\u0117pavimo takuose vyksta trys pagrindiniai procesai (j\u0173 i\u0161reik\u0161tumas ypatingai padid\u0117ja priepuoli\u0173 metu):<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Kv\u0117pavimo takuose kaupiasi gleiv\u0117s;<\/li>\n\n\n\n<li>Vystosi kv\u0117pavimo tak\u0173 raumen\u0173 spazmai;<\/li>\n\n\n\n<li>Vystosi kv\u0117pavimo tak\u0173 gleivini\u0173 u\u017edegimas. \u0160is u\u017edegimas n\u0117ra sukeltas infekcijos, ta\u010diau virusin\u0117s arba bakterin\u0117s kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos gali paskatinti ligos pa\u016bm\u0117jim\u0105 ar jos i\u0161sivystym\u0105. \u0160ie u\u017edegiminiai procesai sukelia kv\u0117pavimo tak\u0173 gleivin\u0117s paburkim\u0105, o patys kv\u0117pavimo takai susitraukia, jie tampa siauresni, tod\u0117l pacientui pasidaro sunku kv\u0117puoti.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 pasirei\u0161kia tokie astmos simptomai kaip kosulys, dusulys, skrepliavimas . Be to, girdimi \u012fvair\u016bs pasunk\u0117jusio kv\u0117pavimo garsai \u2013 gargaliavimas, \u0161vilpimas, cypimas ir t.t.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kam b\u016bdinga didesn\u0117 tikimyb\u0117 susirgti astma?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Astmos vystymasis \u2013 gana sud\u0117tingas ir kompleksi\u0161kas procesas. \u0160ios ligos vystymuisi \u012ftak\u0105 daro ne tik paveldimumas, bet ir asmens aplinka. Paveldimai astmai b\u016bdingi ir kiti simptomai, pavyzd\u017eiui, egzema, alergija. Neretai astma pasirei\u0161kia tiems vaikams, kurie serga ir alerginiu rinitu, ir atopiniu dermatitu. <\/p>\n\n\n\n<p>Nepaveldima (aplinkos nulemta) astma gali i\u0161sivystyti d\u0117l \u012fvairi\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0173, tam tikr\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173 (kai dirbama su stipriomis, pavojingomis, kv\u0117pavimo takus dirginan\u010diomis chemin\u0117mis med\u017eiagomis ar ter\u0161alais). <\/p>\n\n\n\n<p>Astma taip pat gali b\u016bti nulemta didel\u0117s tar\u0161os gyvenamoje aplinkoje, tabako r\u016bkymo, netgi mitybos. \u012edomu tai, kad astmos rizik\u0105 gali kelti nutukimas. Stebimas statisti\u0161kai reik\u0161mingas skirtumas tarp ankstyv\u0173 ligos diagnozi\u0173 berniukams ir mergait\u0117ms \u2013 skai\u010diuojama, kad astma ankstyvame gyvenimo tarpsnyje da\u017eniau diagnozuojama berniukams.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Biologin\u0117 terapija \u2013 kod\u0117l ji teikia tiek daug vil\u010di\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Nesunki\u0105 astm\u0105 paprastai galima sukontroliuoti vaistiniais preparatais ir rizikos veiksni\u0173 ma\u017einimu. Gydymas tur\u0117t\u0173 b\u016bti individualus. Be to, j\u012f reik\u0117t\u0173 reguliariai per\u017ei\u016br\u0117ti, nes astmos eiga gali kisti. Pacientui gali b\u016bti skiriama:<\/p>\n\n\n\n<ul class=\"wp-block-list\">\n<li>Vaist\u0173, kontroliuojan\u010di\u0173 priepuolius;<\/li>\n\n\n\n<li>Vaist\u0173, apsaugan\u010di\u0173 nuo priepuoli\u0173;<\/li>\n\n\n\n<li>Vaist\u0173, kontroliuojan\u010di\u0173 bendr\u0105 paciento b\u016bkl\u0119;<\/li>\n\n\n\n<li>Kombinuot\u0173 vaistini\u0173 preparat\u0173, kurie padeda i\u0161vengti priepuoli\u0173 ir gerinti paciento gyvenimo kokyb\u0119;<\/li>\n\n\n\n<li>Vaist\u0173, skirt\u0173 gydyti sunki\u0105 ir gydymui atspari\u0105 astm\u0105;<\/li>\n\n\n\n<li>Kit\u0173 vaist\u0173.<\/li>\n<\/ul>\n\n\n\n<p>Didesn\u0117 problema \u2013 sunki ir gydymui atspari astma. Toki\u0105 sunki\u0105 ir (arba) nekontroliuojam\u0105 astm\u0105 tenka gydyti didel\u0117mis \u012fkvepiam\u0173j\u0173 gliukokortikoid\u0173 ir ilgo veikimo \u03b22\u00a0 agonist\u0173 doz\u0117mis. Net ir toks gydymas gali neu\u017etikrinti pakankamos sunkios astmos kontrol\u0117s. Biologin\u0117 terapija \u2013 tai perversmas sunkios eozinofilin\u0117s astmos gydyme. Ji padeda slopinti eozinofilin\u012f u\u017edegim\u0105.\u00a0 <\/p>\n\n\n\n<p>Tokios vaistin\u0117s med\u017eiagos yra monokloniniai antik\u016bnai, kurie su dideliu afinitetu ir specifi\u0161kumu veikia \u017emogaus interleukin\u0105 5 (IL-5). IL-5 yra pagrindinis citokinas, atsakingas u\u017e eozinofil\u0173 augim\u0105 ir diferenciacij\u0105, telkim\u0105si, aktyvavim\u0105 ir gyvavim\u0105. <\/p>\n\n\n\n<p>\u0160ios vaistin\u0117s med\u017eiagos slopina IL-5 biologin\u012f aktyvum\u0105, neleisdamos IL-5 prisijungti prie eozinofil\u0173 pavir\u0161iuje esan\u010dio receptoriaus komplekso ir taip slopindamos IL-5 signalizavim\u0105 bei ma\u017eindamos eozinofil\u0173 gamyb\u0105 bei gyvavim\u0105. Taigi biologin\u0117 terapija \u2013 tikras perversmas sunkios astmos gydyme, teikiantis daug vil\u010di\u0173 kovoje su klasikiniam gydymui atsparia liga.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Astma \u2013 sud\u0117tinga, ta\u010diau \u0161iandien daugeliu atvej\u0173 jau s\u0117kmingai kontroliuoja liga. Kas yra astma, kokie jos simptomai ir koks naujas gydymo b\u016bdas gali pad\u0117ti sukontroliuoti sunki\u0105 astm\u0105? Kas yra astma? Astma \u2013 l\u0117tin\u0117 u\u017edegimin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 liga, d\u0117l kurios kv\u0117pavimo sistema tampa jautresn\u0117 nei \u012fprastai. Astmai b\u016bdingi pasikartojantys priepuoliai, kuri\u0173 metu jau\u010diamas sunkumas kr\u016btin\u0117je, kamuoja&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":68633,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[],"site":[27238],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-68632","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68632","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68632"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68632\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68633"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68632"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68632"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68632"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=68632"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=68632"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}