{"id":68737,"date":"2022-12-16T09:33:45","date_gmt":"2022-12-16T11:33:45","guid":{"rendered":"https:\/\/www.pasveik.lt\/?p=68737\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos"},"modified":"2022-12-20T05:42:33","modified_gmt":"2022-12-20T07:42:33","slug":"mazi-inkstu-navikai-aktyvaus-stebejimo-reiksme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/mazi-inkstu-navikai-aktyvaus-stebejimo-reiksme\/68737\/","title":{"rendered":"Ma\u017ei inkst\u0173 navikai: aktyvaus steb\u0117jimo reik\u0161m\u0117<\/strong>"},"content":{"rendered":"\n

Inkst\u0173 v\u0117\u017eys sudaro 2\u20133\u00a0proc. vis\u0173 diagnozuojam\u0173 navik\u0173\u00a0[1]. V\u0117\u017eio registro duomenimis, Lietuvoje inkst\u0173 v\u0117\u017eys tarp vis\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 u\u017eima 7 viet\u0105. Inkst\u0173 naviku da\u017eniau serga vyrai nei moterys (santykis 1,5:1), liga da\u017eniausiai diagnozuojama vyresniems pacientams (60\u201370 met\u0173)\u00a0[2]. Sergamumas \u0161ia liga pasaulyje kasmet did\u0117ja. Manoma, kad inkst\u0173 v\u0117\u017eio rizik\u0105 didina tabako r\u016bkymas, med\u017eiagos, naudojamos pramon\u0117je, tokios kaip asbestas, \u0161vinas ir kt. <\/p>\n\n\n\n

Sergamumo did\u0117jimas gali b\u016bti siejamas ne tik su \u0161i\u0173 navik\u0173 rizikos veiksni\u0173 paplitimu, bet ir su spar\u010diai ger\u0117jan\u010diais diagnostikos metodais ir priemon\u0117mis. Tikslesni ir labiau prieinami neinvaziniai radiologiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterin\u0117 tomografija, magnetinio rezonanso tomografija (MRT), vidaus organ\u0173 echoskopija, leid\u017eia aptikti vis ma\u017eesnius inkst\u0173 darinius. Taip did\u0117ja atsitiktinai nustatom\u0173 ma\u017e\u0173 inkst\u0173 v\u0117\u017eio skai\u010dius.<\/p>\n\n\n\n

Ma\u017eais inkst\u0173 navikais (MIN) priimta vadinti darinius inkstuose, kurie did\u017eiausias matmuo nevir\u0161ija 4\u00a0cm. MIN histologin\u0117s savyb\u0117s ir onkologinis elgesys nevienodas. Pasteb\u0117ta, kad ma\u017edaug 20\u201330\u00a0proc. toki\u0173 darini\u0173 yra gerybiniai, o 20\u00a0proc. link\u0119 i\u0161plisti [3]. Senstant ligoniui ir did\u0117jant gretutini\u0173 lig\u0173 skai\u010diui, did\u0117ja su v\u0117\u017eiu nesusijusi\u0173 lig\u0173 komplikacij\u0173 ir pooperacinio mirtingumo rizika.<\/p>\n\n\n\n

Klinikin\u0117je praktikoje da\u017eniau pasirenkamas chirurginis toki\u0173 darini\u0173 gydymas nei aktyvus steb\u0117jimas. Pateikiama vis daugiau klinikini\u0173 tyrim\u0173 duomen\u0173, \u012frodan\u010di\u0173, kad aktyvus steb\u0117jimas tampa gera alternatyva tinkamai atrinktiems pacientams. Tod\u0117l kyla poreikis \u012fvertinti, kokia gydymo ir steb\u0117jimo taktika yra efektyviausia nusta\u010dius MIN.<\/p>\n\n\n\n

MIN augimo greitis ir onkologin\u0117s i\u0161eitys<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Maria Carmen Mir su bendraautoriais atliko 28 mokslini\u0173 straipsni\u0173 metaanaliz\u0119. Joje buvo lyginama aktyvaus steb\u0117jimo ir chirurginio gydymo i\u0161eitys gydant pacientus, kuriems buvo nustatytas nei\u0161plit\u0119s inkst\u0173 navikas (cT1 ar cT2). <\/p>\n\n\n\n

Tyrime nebuvo paisoma histologinio naviko i\u0161tyrimo, diagnoz\u0117 patvirtinama radiologiniais tyrimais, tod\u0117l i\u0161analizuota ne tik da\u017eniausiai pasitaikan\u010dio inkst\u0173 naviko v\u0117\u017eio (renoceliulin\u0117s karcinomos), bet vis\u0173 nedideli\u0173 inkstuose aptinkam\u0173 navik\u0173 steb\u0117jimo taktika. <\/p>\n\n\n\n

Pirminis tyrimo tikslas buvo i\u0161analizuoti steb\u0117t\u0173 pacient\u0173 2 ir 5 met\u0173 i\u0161gyvenamum\u0105 po diagnoz\u0117s nustatymo. Tyr\u0117jai vertino su inkst\u0173 naviku nesusijus\u012f mir\u0161tamum\u0105, naviko augimo greit\u012f, metastazavimo ir pav\u0117luoto chirurginio gydymo da\u017en\u012f tarp steb\u0117t\u0173 pacient\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Visi i\u0161analizuoti straipsniai buvo suskirstyti \u012f 2 grupes: pirm\u0105j\u0105 grup\u0119 sudar\u0117 straipsniai, kuriuose apra\u0161yti nei\u0161plit\u0119 inkst\u0173 navikai (cT1 ir cT2 ), antr\u0105j\u0105 grup\u0119 \u2013 visi nei\u0161plit\u0119 inkst\u0173 navikai, atitinkantys MIN apibr\u0117\u017eim\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Vidutinis naviko dydis buvo 3,4\u00a0cm. Tiriam\u0173j\u0173 am\u017eiaus mediana\u00a0\u2013 75 metai. Visose studijose pacientai buvo steb\u0117ti. Vidutin\u0117 steb\u0117jimo trukm\u0117\u00a0\u2013 36 m\u0117nesiai. Vidutinis navik\u0173 dydis tarp rast\u0173 nei\u0161plitusi\u0173 inkst\u0173 navik\u0173 buvo 4\u00a0cm. Histologiniais tyrimais patvirtint\u0173 navik\u0173 skai\u010dius \u012fvairiuose tyrimuose varijavo nuo 0 iki 38\u00a0proc. <\/p>\n\n\n\n

Tyr\u0117jai nustat\u0117 \u012fvair\u0173 navik\u0173 augimo greit\u012f. 10\u201344\u00a0proc. tiriam\u0173j\u0173 steb\u0117jimo metu naviko augimo nenustatyta. Vidutinis linijinis naviko augimo greitis buvo 0,37\u00a0cm\/m., cT1a grup\u0117je\u00a0\u2013 0,22\u00a0cm\/m., cT1b\u20132\u00a0\u2013 0,45\u00a0cm\/m. Pav\u0117luoto chirurginio gydymo da\u017enis tarp tiriam\u0173j\u0173 grupi\u0173 reik\u0161mingai nesiskyr\u0117. cT1a grup\u0117je 1\u201326\u00a0proc. steb\u0117t\u0173 ligoni\u0173 buvo operuoti d\u0117l ligos progresavimo, cT1b\u20132 grup\u0117je\u00a0\u2013 8\u201317\u00a0proc. <\/p>\n\n\n\n

Tarp vis\u0173 pacient\u0173, kuriems buvo taikytas chirurginis gydymas, linijinis naviko augimo greitis buvo didesnis\u00a0\u2013 0,73\u00a0cm\/m. D\u0117l inkst\u0173 naviko mirusi\u0173 pacient\u0173 skai\u010dius svyravo nuo 0 iki 18\u00a0proc., ta\u010diau esant MIN\u00a0\u2013 cT1a grup\u0117je tesiek\u0117 1\u00a0proc., cT1b\u20132 grup\u0117je\u00a0\u2013 0\u00a0proc. Su onkologine inkst\u0173 patologija nesusijusi\u0173 mir\u010di\u0173 skai\u010dius grup\u0117se skyr\u0117si. MIN grup\u0117je su inkst\u0173 naviku nesusij\u0119s mir\u0161tamumas siek\u0117 0\u201345\u00a0proc., cT1a grup\u0117je\u00a0\u2013 1\u201345\u00a0proc., cT1b\u20132 grup\u0117je\u00a0\u2013 11\u201313\u00a0proc. <\/p>\n\n\n\n

Metastazini\u0173 navik\u0173 da\u017enis buvo santykinai nedidelis\u00a0\u2013 0\u20136\u00a0proc. (MIN\u00a0\u2013 0\u20136\u00a0proc., cT1a\u00a0\u2013 0\u20136\u00a0proc., cT1b\u20132\u00a0\u2013 0\u20135\u00a0proc.). Pagal 2011 met\u0173 Oksfordo skal\u0119, MIN aktyvus steb\u0117jimas i\u0161lieka pagr\u012fstas 3 lygio \u012frodymais.<\/p>\n\n\n\n

Aptarimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n

D\u0117l pla\u010diai naudojam\u0173 neinvazini\u0173 radiologini\u0173 vaizdinimo tyrim\u0173 paskutin\u012f de\u0161imtmet\u012f diagnozuojama vis daugiau MIN. Ilgus metus auksinis MIN gydymo standartas buvo chirurginis gydymas. Did\u0117jant pacient\u0173 am\u017eiaus vidurkiui, daug\u0117jant keliomis ligomis sergan\u010di\u0173 pacient\u0173, nepaisant ger\u0117jan\u010dios chirurgin\u0117s technikos, mir\u010di\u0173 nuo inkst\u0173 v\u0117\u017eio skai\u010dius nema\u017e\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

Naujausi tyrimai rodo, kad, did\u0117jant ligoni\u0173 am\u017eiui ir gretutini\u0173 lig\u0173 rizikai, labai did\u0117ja su v\u0117\u017eiu nesusij\u0119s pooperacinis mir\u0161tamumas [4]. Tod\u0117l sprend\u017eiamas klausimas d\u0117l aktyvaus pacient\u0173 steb\u0117jimo strategijos, ypa\u010d gydant vyresnius ligonius, sergan\u010dius sunkesne gretutine patologija. <\/p>\n\n\n\n

Naujausi atlikti klinikiniai tyrimai ir metaanaliz\u0117s neparod\u0117 reik\u0161mingo i\u0161ei\u010di\u0173 skirtumo tarp aktyvaus steb\u0117jimo ir nefrektomijos pacientams, kuriems diagnozuoti cT1 navikai. Maria Carmen Mir ir bendraautori\u0173 atliktoje metaanaliz\u0117je pabr\u0117\u017eiama, kad dauguma studij\u0173 \u012f savo tyrim\u0105 \u012ftraukia labai \u012fvairius tiriamuosius, kuri\u0173 klinikin\u0117s prognoz\u0117s skirtingos. Tyrimuose retai \u012ftraukiama histologiniais tyrimais patvirtinti navikai.<\/p>\n\n\n\n

Daugumai pacient\u0173 (9\u00ad0\u00a0proc.), kuriems po aktyvaus steb\u0117jimo teko taikyti chirurgin\u012f gydym\u0105, nustatytas inksto l\u0105steli\u0173 navikas. Kadangi linijinio v\u0117\u017eio augimo greitis yra pagrindinis intervencijos rodiklis, manoma, kad darinio did\u0117jimas sukelia inksto naviko \u012ftarim\u0105. Ta\u010diau v\u0117\u017eio augimas pats savaime n\u0117ra piktybi\u0161kumo rodiklis.<\/p>\n\n\n\n

Klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad ir gerybiniai, ir piktybiniai navikai<\/a> pasi\u017eymi pana\u0161iu augimo grei\u010diu ir gali metastazuoti, nors j\u0173 mas\u0117 per steb\u0117t\u0105 laik\u0105 nepadid\u0117ja. Smaldone su bendraautoriais i\u0161analizavo 18 straipsni\u0173, kuriuose buvo tiriama MIN onkologin\u0117s i\u0161eitys ir metastazavimo da\u017enis taikant aktyv\u0173 steb\u0117jim\u0105 [5]. <\/p>\n\n\n\n

Tyr\u0117jai apskai\u010diavo, kad i\u0161 880 steb\u0117t\u0173 pacient\u0173 metastaz\u0117s buvo nustatytos 18 (2\u00a0proc.). Naviko augimo greitis buvo pana\u0161us \u012f bendr\u0105j\u012f MIN augimo greit\u012f\u00a0\u2013\u00a00,37\u00a0cm\/m. Taigi MIN pasi\u017eymi l\u0117tu augimo grei\u010diu, o naviko metastazavimas stebimas sporadi\u0161kai.<\/p>\n\n\n\n

Aktyviai stebint pacientus, kuriems aptiktas MIN, buvo pasteb\u0117ta nema\u017ea dalis navik\u0173, pasi\u017eymin\u010di\u0173 neigiamu linijiniu augimo grei\u010diu, ar navik\u0173, kurie steb\u0117jimo metu neaugo. Smaldone su bendraautoriais pasteb\u0117jo, kad 33\u00a0proc. vis\u0173 MIN nepasi\u017eym\u0117jo linijiniu augimu ar steb\u0117jimo metu net suma\u017e\u0117jo [5]. <\/p>\n\n\n\n

Tyrimo autoriai band\u0117 i\u0161skirti kriterijus, pagal kuriuos pacientus b\u016bt\u0173 galima \u012ftraukti \u012f aktyvaus steb\u0117jimo grup\u0119. Pasteb\u0117ta, kad nei naviko augimas, nei naviko biologija netur\u0117jo statisti\u0161kai reik\u0161mingos \u012ftakos onkologin\u0117ms i\u0161eitims ar metastazavimo da\u017eniui. Autoriai pasi\u016bl\u0117 steb\u0117ti naviko t\u016br\u012f kaip patikimesn\u012f naviko i\u0161plitimo veiksn\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo metu toliau vykdomi 5 prospektyvieji tyrimai, nagrin\u0117jantys pacientus, kuriems yra diagnozuoti MIN. Tyrimuose stebima navik\u0173 mas\u0117s augimas. Pacientams taikomas aktyvus steb\u0117jimas, jiems kartojami vaizdinimo tyrimai (MRT arba inkst\u0173 echoskopija), vertinamas naviko augimas po 3 m\u0117nesi\u0173, v\u0117liau \u2013 kas 6 m\u0117nesius dar 3 metus. Atliekam\u0173 prospektyvi\u0173j\u0173 tyrim\u0173 pagrindin\u0117s charakteristikos nurodytos 1 lentel\u0117je<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

1 lentel\u0117. MIN aktyvaus steb\u0117jo \u012ftraukimo kriterijai <\/strong>5<\/strong> prospektyviosiose studijose<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Klinikinis tyrimas<\/strong><\/td>\u012etraukimo kriterijai<\/strong><\/td>Atmetimo kriterijai<\/strong><\/td><\/tr>
UHN\u2013Toronto<\/strong> (n\u00ad=170) Pacient\u0173 \u012ftraukimas baigtas 2020 metais<\/em><\/td>cT1a inksto navikas; netinkamas chirurginiam gydymui \/ pacientai, atsisakantys chirurginio gydymo<\/td>I\u0161gyvenamumo prognoz\u0117 <2 metai; pacientas gydomas sistemin\u0117 chemoterapija d\u0117l kit\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173; diagnoz\u0117 nustatyta >12 m\u0117nesi\u0173; paveldimosios RCC sindromas<\/td><\/tr>
DISSRM<\/strong> (n=600) Pacient\u0173 \u012ftraukimas baigtas 2019 metais<\/em><\/em><\/td>Am\u017eius >18 met\u0173; cT1a inkst\u0173 navikas<\/td>M1, paveldimosios RCC sindromas<\/td><\/tr>
MD Aderson<\/strong> (n=264) Pacient\u0173 \u012ftraukimas baigtas 2010 metais<\/em><\/em><\/td>Am\u017eius >18 met\u0173; cT1 ar cT2 inkst\u0173 navikas<\/td>Paveldimosios RCC sindromas, M1 ar kita onkologin\u0117 liga<\/td><\/tr>
ASSRM<\/strong> (n=48) Pacient\u0173 \u012ftraukimas baigtas 2019 metais<\/em><\/em><\/td>Am\u017eius >18 met\u0173; i\u0161gyvenamumo prognoz\u0117 >2 metai; echoskopu matomas 1\u20132,7 cm inkst\u0173 darinys; ECOG <2; histologiniais tyrimais patvirtinta RCC; N0; M0<\/td>Paveldimosios RCC sindromas, M1 ar kitos piktybin\u0117s ligos<\/td><\/tr>
EASE<\/strong> (n=400) Pacient\u0173 \u012ftraukimas baigtas 2020 metais<\/em><\/td>cT1a inkst\u0173 navikas; histologiniai tyrimais patvirtinta RCC<\/td>Paveldimsios RCC sindromas; pacientai, kuriems ne\u012fmanoma atlikti inkst\u0173 biopsij\u0105; kiti inkst\u0173 navikai (sarkomos, limfomos)<\/td><\/tr>
San Raffaele Milan<\/strong> (n=49\/180) Pacient\u0173 \u012ftraukimas baigtas 2\u00ad020 metais<\/em><\/td>cT1a inkst\u0173 navikas \u22642 cm, pacientai, vyresni nei 50 met\u0173<\/td>Paveldimosios RCC sindromas; i\u0161gyvenamumo prognoz\u0117 <1 metai<\/td><\/tr><\/tbody><\/table><\/figure>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

<\/p>\n\n\n\n

I\u0161liekantys dideli mir\u0161tamumo rodikliai, nepaisant ankstyvos diagnostikos ir ger\u0117jan\u010dio chirurginio gydymo, ver\u010dia persvarstyti geriausi\u0105 pacient\u0173, kuriems nustatytas MIN, gydymo b\u016bd\u0105. \u0160iuo metu, nusta\u010dius MIN senyviems ir\u00a0\/\u00a0ar gretutin\u0117mis ligomis sergantiems pacientams, priimta taikyti aktyv\u0173 steb\u0117jim\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Tiesa, iki \u0161iol n\u0117ra n\u0117 vieno atsitiktini\u0173 im\u010di\u0173 klinikinio tyrimo, o \u012f metaanalizes \u012ftraukti tyrimai pasi\u017eymi dideliu heterogeni\u0161kumu\u00a0\u2013 taikomi skirtingi pacient\u0173 steb\u0117jimo intervalai, daugelyje tyrim\u0173 stebimi histologiniais tyrimais nepatvirtinti inkst\u0173 dariniai. Tr\u016bkstant klinikini\u0173 \u012frodym\u0173, n\u0117ra visuotinai priimto aktyvaus steb\u0117jimo strategijos. Norint priimti bendrus aktyvaus steb\u0117jimo reikalavimus, reikia atlikti daugiau tyrim\u0173.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161vados<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Turimi klinikiniai tyrimai ir mokslin\u0117 literat\u016bra parod\u0117, kad pacientams, kuriems nustatytas MIN, gali b\u016bti taikomas aktyvus steb\u0117jimas kaip pradin\u0117 steb\u0117senos taktika. Vyresniems pacientams, kuriems nustatyti ma\u017eesni nei 2\u00a0cm dariniai inkstuose, ir\u00a0\/\u00a0ar sergantiesiems gretutin\u0117mis ligomis. <\/p>\n\n\n\n

Skatinamas pradinis steb\u0117jimo laikotarpis, kurio metu \u012fvertinama naviko augimo kinetika, siekiant optimizuoti onkologin\u012f saugum\u0105 pacientams, kuriems taikomi steb\u0117jimo protokolai. Nors n\u0117ra bendr\u0173 aktyvaus steb\u0117jimo gairi\u0173, rekomenduojama kas 6\u201312 m\u0117nesi\u0173 kartoti kontrolinius vaizdinimo tyrimus ir vertinti naviko t\u016brio augim\u0105.
<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Gyd. Akvil\u0117 Rud\u0117nait\u01171, 2<\/sup><\/strong>
1 Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros <\/em>klinikos
2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas <\/p>\n\n\n\n

Parengta pagalMaria Carmen Mir, Umberto Capitanio, Riccardo Bertolo, et al. Role of Active Surveillance for Localized Small Renal Masses, 2018. Europian Assosiation of Urology<\/em><\/p>\n\n\n\n

Literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1. Volpe A, Cadeddu JA, Cestari A, Gill IS, Joniau S. Contempo- rary Management of Small Renal Masses. Eur Urol, 2011; 60: 501\u201315.<\/p>\n\n\n\n

2. Giedr\u0117 Smailyt\u0117, et el. V\u0117\u017eys Lietuvoje 2012 metais. Nacionalinis v\u0117\u017eio institutas. 2015, Vilnius. ISSN 2029-6274.<\/p>\n\n\n\n

3. Bulent Akdogan, et al. Prevalence and Predictors of Benign Lesions in Renal Masses Smaller Than 7 cm Presumed to be Renal Cell Carcinoma. Clinical Genitourinary Cancer Volume 10, Issue 2, June 2012, Pages 121-125.<\/p>\n\n\n\n

4. Maxine Sun, et al. Management of Localized Kidney Cancer: Calculating Cancer-specific Mortality and Competing Risks of Death for Surgery and Nonsurgical Management. European Urology Volume 65, Issue 1, January 2014, Pages 235-241.<\/p>\n\n\n\n

5. Marc C. Smaldone MD, et al. Small renal masses progressing to metastases under active surveillance. Cancer. Volume118, Issue4 15 February 2012 Pages 997-1006.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Inkst\u0173 v\u0117\u017eys sudaro 2\u20133\u00a0proc. vis\u0173 diagnozuojam\u0173 navik\u0173\u00a0[1]. V\u0117\u017eio registro duomenimis, Lietuvoje inkst\u0173 v\u0117\u017eys tarp vis\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 u\u017eima 7 viet\u0105. Inkst\u0173 naviku da\u017eniau serga vyrai nei moterys (santykis 1,5:1), liga da\u017eniausiai diagnozuojama vyresniems pacientams (60\u201370 met\u0173)\u00a0[2]. Sergamumas \u0161ia liga pasaulyje kasmet did\u0117ja. Manoma, kad inkst\u0173 v\u0117\u017eio rizik\u0105 didina tabako r\u016bkymas, med\u017eiagos, naudojamos pramon\u0117je, tokios kaip…<\/p>\n","protected":false},"author":35,"featured_media":68738,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27322],"tags":[],"site":[27309],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-68737","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ligu-gydymas","site-imunitetas-lt"],"acf":{"post_sites":[27309]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68737","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/35"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=68737"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/68737\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27309"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/68738"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=68737"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=68737"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=68737"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=68737"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=68737"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}