{"id":6881,"date":"2016-02-08T13:44:39","date_gmt":"2016-02-08T13:44:39","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-06-03T11:56:37","modified_gmt":"2016-06-03T11:56:37","slug":"kaip-apsisaugoti-nuo-erekcijos-sutrikimu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/kaip-apsisaugoti-nuo-erekcijos-sutrikimu\/6881\/","title":{"rendered":"Kaip apsisaugoti nuo erekcijos sutrikim\u0173?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuolaikin\u0117je visuomen\u0117je svarbi ne tik bendra \u017emogaus sveikata, bet ir sklandi lytini\u0173 organ\u0173 sistemos veikla. Vienas pla\u010diausiai paplitusi\u0173 vyr\u0173 seksualin\u0117s sveikatos sutrikim\u0173 yra\u00a0<a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/erekcijos-sutrikimas\/4446\" target=\"_blank\">erekcijos disfunkcija<\/a> (ED). Pasaulin\u0117 sveikatos organizacija (PSO)\u00a0<a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ar-erekcijos-funkcijos-sutrikimai-yra-senejimo-proceso-dalis-\/73568\" target=\"_blank\">erekcijos disfunkcij\u0105<\/a> apibr\u0117\u017eia kaip nuolatin\u012f ar pasikartojant\u012f vyro negal\u0117jim\u0105 pasiekti ir\/arba i\u0161laikyti pakankamos varpos erekcijos lytiniam aktui atlikti. ED paplitimas did\u0117ja su am\u017eiumi, nuo 6,5 procent\u0173 20\u201329 met\u0173 am\u017eiaus grup\u0117je iki 75 procent\u0173 77 met\u0173 ir vyresnio am\u017eiaus vyr\u0173 grup\u0117je. Jaunesniame am\u017eiuje ED prie\u017eastys da\u017eniau \u2013 psichologin\u0117s, nulemtos baimi\u0173, klaiding\u0173 \u012fsitikinim\u0173. Vyresnio am\u017eiaus vyrams da\u017eniau pasirei\u0161kia l\u0117tin\u0117 ED, kuri\u0105 lemia organin\u0117 prie\u017eastis \u2013 smulki\u0173 kraujagysli\u0173 endotelio disfunkcija. Manoma, kad apie 80\u201390 procent\u0173 erekcijos sutrikim\u0173, kuriuos patiria vyresnio am\u017eiaus vyrai yra s\u0105lygoti organini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Mokslininkai pasteb\u0117jo, kad \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis sergantys vyrai da\u017eniau skund\u017eiasi ED. Manoma, kad tai susij\u0119 su kraujagysli\u0173 aterosklerotiniu procesu, kuris gali pa\u017eeisti kraujagysles, kurios ,,maitina\u201c lytinius organus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugelyje mokslini\u0173 straipsni\u0173 ra\u0161oma, kad tarp vyr\u0173 lytinio paj\u0117gumo ir\u00a0<a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kreipinys-senjore-po-50-ies-o-gal-jau-laikas-pradeti-sportine-karjera-\/73839\/\" target=\"_blank\">gyvenimo b\u016bdo<\/a> yra stiprus tarpusavio ry\u0161ys. Tyrimai patvirtino, kad pasyvus gyvenimo b\u016bdas, kaip ir kiti rizikos veiksniai \u2013 nutukimas, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, II tipo cukrinis diabetas, arterin\u0117 hipertenzija, stresas, depresija, r\u016bkymas yra reik\u0161mingai susij\u0119s su ED atsiradimu. Selvinas su kolegomis nustat\u0117, kad ED da\u017enumas did\u0117ja, kai tiriam\u0173j\u0173 k\u016bno mas\u0117s indeksas (KMI = kg\/\u016bgis (m\u00b2) yra didesnis nei 30, nepriklausomai nuo vyr\u0173 am\u017eiaus. Nutuk\u0119 vyrai 20 procent\u0173 da\u017eniau skund\u017eiasi ED nei antsvorio neturintys vyrai. Taip pat nustatyta, kad vyrai sergantys II tipo cukriniu diabetu patiria ED tris kartus da\u017eniau nei nesergantys \u0161ia liga bendraam\u017eiai. Net iki 68 procent\u0173 arterine hipertenzija sergan\u010di\u0173 vyr\u0173 patiria lengvesni\u0173 ar sunkesni\u0173 ED. Erekcijos sutrikimas gali b\u016bti gresian\u010dio \u0161irdies sm\u016bgio po\u017eymis. \u012erodyta, kad nuo pirm\u0173j\u0173 ED po\u017eymi\u0173 iki infarkto ar prie\u0161infarktin\u0117s b\u016bkl\u0117s praeina apie 2\u20134 metai, tod\u0117l pirmieji ED simptomai tur\u0117t\u0173 tapti signalu pasitikrinti \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos b\u016bkl\u0119.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Yra svari\u0173 \u012frodym\u0173, kad fizi\u0161kai pasyvus gyvenimo b\u016bdas gali sukelti erekcijos sutrikim\u0173. Vyrai, kurie dirbo s\u0117dim\u0105 darb\u0105, da\u017eniau skund\u0117si ED. Taip pat \u012frodyta, kad televizijos \u017ei\u016br\u0117jimo laikas yra susij\u0119s su erekcijos sutrikimo paplitimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nustatyta, kad ED re\u010diau pasirei\u0161kia reguliariai sportuojantiems vyrams. Aerobiniai pratimai (b\u0117gimas, plaukimas, slidin\u0117jimas ir kita) anot mokslinink\u0173 yra gera prevencin\u0117 priemon\u0117 prie\u0161 erekcijos disfunkcij\u0105. Atlikus tyrim\u0105 su 110 vyr\u0173, kurie tur\u0117jo seksualini\u0173 problem\u0173, nustatyta, kad 195 minut\u0117s per savait\u0119 fizini\u0173 pratyb\u0173 tur\u0117jo reik\u0161ming\u0105 poveik\u012f erekcijos funkcijai. Pagal tarptautin\u012f erekcijos funkcijos indeks\u0105 IIEF\u20135 (<i>angl., The International Index of Erectile Functi<\/i><i>on-5<\/i>), kuris naudojamas erekcijos funkcijos sutrikimams nustatyti, po dvej\u0173 met\u0173 eksperimento tiriamiesiems IIEF\u20135 pager\u0117jo nuo 13,9 iki 17 bal\u0173. Mokslininkai nustat\u0117, kad seksualin\u0119 funkcij\u0105 pagerino vyrai, kurie tris kartus per savait\u0119 po 60 minu\u010di\u0173 atliko didelio intensyvumo aerobinius pratimus. Tyr\u0117jai pataria vengti toki\u0173 fizini\u0173 pratim\u0173, kurie sukelia didel\u012f spaudim\u0105 \u012f tarpviet\u0119, d\u0117l ko gali b\u016bti pa\u017eeistos kraujagysl\u0117s ir nervai, einantys \u012f lytinius organus. Patariama riboti jojimo ir va\u017eiavimo dvira\u010diu laik\u0105, arba pasirinkti neseniai mokslinink\u0173 sukurt\u0105 dvira\u010dio s\u0117dyn\u0119 &#8222;no-nose\u201c (,,be snapelio\u201c), kuri leid\u017eia i\u0161vengti min\u0117t\u0173 pasekmi\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Reguliar\u016bs fiziniai pratimai kontroliuoja k\u016bno svor\u012f, gerina fizin\u012f <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/prieslaikinis-lytinis-aktas%3A-nera-kaltu-o-kencia-abu\/73460\" target=\"_blank\">paj\u0117gum\u0105<\/a>, o tai sustiprina ir vyr\u0173 savivert\u0117s jausm\u0105, kuris susij\u0119s su kokybi\u0161kesniu intymiu gyvenimu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ly\u00adtinis gyvenimas yra svarbus vyr\u0173 gyvenimo pilnatvei. Daugelio mokslinink\u0173 atlikti tyrimai rodo, kad daugeliui vyr\u0173 apie penkt\u0105j\u012f gyvenimo de\u00ad\u0161imtmet\u012f lytin\u0117 funkcija pastebimai pablog\u0117ja ir senstant, lytin\u0117 disfunkcija vis sunk\u0117ja. Kadangi fiziniai pratimai kontroliuoja pagrindinius ED rizikos veiksnius \u2013 nutukim\u0105, cholesterolio kiek\u012f, II tipo cukrin\u012f diabet\u0105, taip pat ma\u017eina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173 atsiradimo rizik\u0105, tod\u0117l yra reik\u0161mingi erekcijos disfunkcijos prevencijai ir gydymui. Fiziniai pratimai gali suma\u017einti ED, net jei pradedama sportuoti sulaukus vidutinio am\u017eiaus, svarbu ner\u016bkyti, nevartoti alkoholio, netur\u0117ti antsvorio. Erekcijos funkcijos sutrikimui gydyti rekomenduojamos kompleksin\u0117s priemon\u0117s \u2013 fiziniai pratimai, sveika mityba ir <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/tadalafilis---didesnes-galimybes-gydant-erekcijos-sutrikimus\/73331\" target=\"_blank\">medikamenta<\/a>i (pvz. avanafilis).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Autorius: A.Mockien\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iuolaikin\u0117je visuomen\u0117je svarbi ne tik bendra \u017emogaus sveikata, bet ir sklandi lytini\u0173 organ\u0173 sistemos veikla. Vienas pla\u010diausiai paplitusi\u0173 vyr\u0173 seksualin\u0117s sveikatos sutrikim\u0173 yra\u00a0erekcijos disfunkcija (ED). Pasaulin\u0117 sveikatos organizacija (PSO)\u00a0erekcijos disfunkcij\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip nuolatin\u012f ar pasikartojant\u012f vyro negal\u0117jim\u0105 pasiekti ir\/arba i\u0161laikyti pakankamos varpos erekcijos lytiniam aktui atlikti. ED paplitimas did\u0117ja su am\u017eiumi, nuo 6,5 procent\u0173 20\u201329&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":6882,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1012,24511,157,29,125],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-6881","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-disfunkcija","tag-iief","tag-nutukimas","tag-pratimai","tag-rukymas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6881","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=6881"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/6881\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/6882"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=6881"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=6881"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=6881"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=6881"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=6881"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}